Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-342-363/2018 

Proceso Nr. 4-33-3-00217-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4

 (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. lapkričio 19 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė,

sekretoriaujant Daivai Žvinklienei, 

dalyvaujant pareiškėjai N. V., jos atstovui advokatui Algiui Staškūnui,

nukentėjusiajam D. Č.,

nutarimą priėmusios institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato atstovui V. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. V. skundą dėl 2018 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1770-2018.

Teismas

nustatė:

2018 m. rugpjūčio 24 d. N. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 1, 8 dalis ir 426 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2018 m. gegužės 6 d., apie 20.00 val., Plungės rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties 14 numeriu pažymėtu pastatu, vairuodama transporto priemonę „Opel Omega B Caravan“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio dangą, kelio reljefą, nesilaikė važiuojamosios dalies dešinio krašto, todėl kliudė kairiojo kelio pusės kelkraštyje stovintį šunį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 119, 127, 219.1, 222 punktų reikalavimus.

2018 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau - Klaipėdos AVPK Plungės r. PK) nutarimu N. V. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį – 60,00 Eur bauda, pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – 11,00 Eur bauda, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 725,00 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda 725,00 Eur bauda.

2018 m. spalio 17 d. Plungės apylinkės teisme Plungės rūmuose gautas pareiškėjos N. V. skundas dėl 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos AVPK Plungės r. PK nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nes surinkti įrodymai neįrodo, kad ji važiuodama automobiliu sužalojo D. Č. šunį, pažeidė kelių eismo taisykles ir padarė administracinius nusižengimus už kuriuos buvo nubausta. Jos manymu, administracinėje byloje nenustatytas nei administracinis nusižengimas nei administracinio nusižengimo sudėtis jos veiksmuose, o skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis tik nukentėjusiojo parodymais ir pagrįstas tik jį priėmusio pareigūno nepagrįstu vidiniu įsitikinimu.

Teismo posėdžio metu pareiškėja N. V. su pažeidimais nesutiko, skundą prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais.

Pareiškėjos atstovas advokatas Algis Staškūnas, posėdžio metu, N. V. pareiškimą prašė tenkinti ir paskirtą nuobaudą panaikinti, nes, jo manymu, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimas priimtas nenustačius N. V. kaltės ir aplinkybių atitinkančių ANK 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Jo manymu, policijos pareigūnai rinkdami bylos medžiagą (duomenis apie įvykį) iš esmės vadovavosi tik nukentėjusiojo paaiškinimais, t. y. neturėdami daugiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad N. V. dalyvavo eismo įvykyje iš kurio pasišalino ir slėpėsi, nėra. 

Nukentėjusysis D. Č. posėdžio metu parodė, kad jis buvo kieme kai pamatė nuo kalno, žvyrkeliu, dideliu greičiu atvažiuojančią mašiną, todėl išbėgo iš kiemo pagrūmoti kumščiu, nes kaimo vietovėje, kai prie pat kelio yra gyvenamasis namas, dideliu greičiu važiuojantis automobilis kelia dulkes ir pavojų galintiems išeiti į kelią vaikams bei gyvūnams. Tuo metu šuo buvo su juo, pririštas prie metro ilgio nefiksuojamo pavadėlio ir jo kontroliuojamas. Šuo visą laiką būna su juo, kartu vaikšto kieme, eina į mišką, yra truputį dresuotas, klauso komandų „ateiti”, “sėsti”, “stovėti”. Vairuotoja pamačiusi, kad jis grūmoja kumščiu truputį pristabdė, ir važiuojant pro juos pasuko ant jų vairą, todėl jis pats traukėsi ir šunį su savimi traukė į šalį, tačiau šunį ji vis tiek kliudė. Jis paleido cypiantį šunį, o pats užbėgo ant kalno pažiūrėti link pervažos nuvažiavusio automobilio numerių. Kadangi pats jų neįžiūrėjo, paskambino už kilometro nuo jų gyvenančiai draugės seseriai ir, paaiškinęs situaciją, paprašė užrašyti numerius. Netrukus ji atsiuntė žinute su pareiškėjos automobilio numeriu ir jis iškvietė policiją. Bandė su pareiškėja susisiekti, susitarti dėl sužaloto šuns gydymo, tačiau ji nenorėjo kalbėtis.

Neneigia, kad grūmojo kumščiu, tačiau nedarė to be reikalo. Šio veiksmo tikslas buvo, kad automobilio vairuotoja sulėtintų greitį, nes ten yra žvyrkelis, visi ten gyvenantys važiuoja lėtai, nelaksto, nors greitį ribojančio ženklo nėra. Be viso to ši mašina buvo užsukusi ir pas kaimyną, apsisukdama atsitrenkė į akmenį. Šuniui užpakalinę kairę koją sulaužė užkliuvusi priekiu, t. y. bamperio priekinės dalies kampu jis gavo smūgį per galinę koją ir nuskrido šalin. Augintinis yra trijų metų apie 50-45 cm ūgio. Apie šuns būklę viskas yra registruota. Buvo peršviesta koja, yra sudėti varžtai, plokštelės, vielos. Mano, kad moteris tikrai turėjo suprasti, kad kliudė šunį, nes ji pati teigia, kad girdėjo kaip šuo cypė, o šuo juk be reikalo necyptų ir nešauktų tokiu balsu.

Nutarimą priėmusios institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą nurodytais motyvais ir paaiškino kaip nagrinėjant šią administracinę bylą buvo įvertintos nustatytos aplinkybės.

2018 m. gegužės 6 d. nukentėjusysis D. Č. nurodė, kad pamatė greitai atvažiuojantį automobilį, todėl pats traukėsi į pievą ir su savimi tempė šunį, tačiau automobilis pasuko link jo ir bamperiu kliudė šunį. Automobilis iš įvykio vietos pasišalino. Šuniui nustatytas galinės kojos lūžusis. Nukentėjusysis norėjo tik išspręsti šuniui padarytos žalos atlyginimo klausimą, nesiekė sukelti pareiškėjai papildomų problemų.

N. V. 2018 m. gegužės 11 d. pateiktas paaiškinimas, kuriame nurodo, kad važiuodama siauro kelio viduriu, dešinėje pusėje matė vyrą, kuris mojavo kumščiu, o per galinį vaizdo veidrodėlį pamatė jos vairuojamą automobilį puolantį šunį. Girdėjo kaip šuo sucypė. Pareiškėja taip pat nurodė, kad išsigando, nes vyras puolė ant mašinos, todėl nesustojusi nuvažiavo link Plungės. 

Institucijos atstovas pripažįsta, kad minėtos aplinkybės buvo ne kasdienės, sukeliančios streso, o parodyta agresija galėjo priversti netradiciškai elgtis ir N. V., tačiau, pareiškėja, net ir po tam tikro laiko tarpo nesiėmė jokių veiksmų, nesiekė išsiaiškinti incidento aplinkybių ar padėti ištirti galimą eismo įvykį, kurio metu galimai nukentėjo gyvūnas (girdėjo kaip cypė). Tyrimo metu šis sucypimas vertinamas kaip šuns ir automobilio kontaktas, po kurio galimai atsirado šuns sužalojimas. Galima pateisinti tai, kad pareiškėja nesustojo eismo įvykio vietoje, tačiau tai, kad nuvažiavusi toliau taip pat nieko nedarė, t. y. į policiją nesikreipė ir apie incidentą neinformavo, incidento aplinkybių nesiaiškino, rodo abejingumą ir norą nuslėpti įvykusį incidentą. Tokie veiksmai, teismų praktikoje, vertinami kaip trukdymas atlikti objektyvų tyrimą, o toks elgesys yra netoleruotinas, nes pagal Kelių eismo taisykles asmuo turi bendradarbiauti tiriant tokius incidentus.

Pažymėtina ir tai, kad eismo įvykio aplinkybių tyrimas buvo sudėtingas ir apsunkintas, nes transporto priemonės eismo įvykio vietoje nebuvo, todėl vieta ir automobilis apžiūrėti tik po kelių dienų. Jeigu N. V. įvykio vietoje būtų sustojusi, būtų buvę daug galimų civilinių sprendimų, kurie įvertinus incidentą transporto srityje sprendžiami be tarnybų įsikišimo, o šis sprendimas būtų buvęs analogiškas, nežiūrint visos situacijos. Dabar patį mechanizmą sudėtinga atkurti, tačiau remiantis pareiškėjos paaiškinimu ir paties nukentėjusiojo patvirtinimu, visiškai aišku, kad tarp šuns ir automobilio kontaktas buvo, o jo koja galėjo būti sužalota automatiškai persisukant galinei gyvūno daliai, kuri tokio sukimosi metu atsiranda kelyje. Šuns dydis 50 cm, bamperio aukštis apie 30 cm, todėl tai leidžia daryti logišką išvadą, kad eismo įvykio metu gyvūnas patyrė minėtus sužalojimu.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad skiriant nuobaudas, vadovaujamasi tuo, kad asmeniui pirmą kartą padariusiam administracinį nusižengimą taikoma pusę baudos. Šiuo atveju taip pat buvo surašytas protokolas su nurodymu, kuriame pasiūlyta sumokėti pusę baudos, tačiau, N. V. šia sąlyga nepasinaudojo ir baudos nemokėjo. Administracinės bylos nagrinėjimo metu (2018-09-25) byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pareiškėjai nedalyvaujant jos prašymų, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pageidavimų nepateikė, apie nagrinėjimą buvo informuota, todėl paskirta vidutinė sankcijoje numatyta 725,00 Eur bauda.

Mano, kad duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti apie padarytus administracinius pažeidimus, surinkta pakankamai, priimtas nutarimas pagrįstas ir motyvuotas.

Skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ANK nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Skunde ir teismo posėdžio metu N. V. visiškai neigia padariusi jai inkriminuotus nusižengimus, pripažįsta incidento buvimo faktą, neneigia mačiusi, vyriškį šaukiantį ir grūmojantį kumščiu šalikelėje bei kurtu su juo buvusį šunį, kuris jai važiuojant pradėjo cypti, pripažįsta, kad eismo įvykio vietoje nesusto, iš automobilio neišlipo ir nieko neklausinėjo, nes išsigando vyriškio ir jo veiksmų, tačiau, tolėliau pavažiavusi apie incidentą policijai, taip pat, nepranešė ir nebuvo suinteresuota pranešti. Tai patvirtino ir pati pareiškėja posėdžio metu parodydama, kad automobilyje kartu važiavusi anūkė norėjo kviesti policijos pareigūnus, tačiau ji tam prieštaravo, motyvuodama tuo, kad nieko blogo nepadarė. Todėl, teismas nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais ir vertina juos kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę versiją siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Klaipėdos AVPK Plungės r. PK, remdamasi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir nagrinėjimo metu visapusiškai ir objektyviai ištirtais įrodymais padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl skunde pateikta objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija nepaneigia Klaipėdos AVPK Plungės r. PK padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. 

Be viso to teismas pažymi, kad transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį – jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti. Taigi, N. V. kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, privalėjo žinoti teisės aktuose jai nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo būti itin atidi ir rūpestinga, laikytis Kelių eismo taisyklių, kuriose numatyta prievolė važiuoti neviršijant leistino greičio, laikytis dešinės kelio pusės, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties bei sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tačiau N. V. KET taisyklių nesilaikė, todėl yra pagrįstai nubausta pagal ANK 417 straipsnio 1 ir 8 dalis.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Klaipėdos AVPK Plungės r. PK 2018 m. rugsėjo 25 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Naikinti jį, skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjos N. V. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. K. 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimą, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.

Teisėja                                (parašas) Irena Šeškauskienė