Civilinė byla Nr. e2-272-230/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01264-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.17; 2.6.39.2.5.3; 3.2.6.1; 3.2.6.13
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, Neringai Janušauskienei
dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui R. M.,
atsakovės SIA „VOKA“ atstovui advokatui M. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei SIA „VOKA“, trečiajam asmeniui Užgirių žemės ūkio bendrovei dėl žalos atlyginimo ir
n u s t a t ė :
ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje teismo prašo priteisti iš atsakovės SIA „VOKA“ 56 199,60 Eur žalos atlyginimą, 4 850,10 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2015 m. spalio 23 d. trečiajam asmeniui Užgirių žemės ūkio bendrovei priklausančioje konvejerinėje nepertraukiamo veikimo džiovykloje ALVAN BLANCH CD19400DP, esančioje (duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Gaisro metu džiovykla buvo sugadinta – stipriai apdegė jos viršutinė dalis, sudegė laidai, išdegė vidinė transporterio dalis. Užgirių žemės ūkio bendrovei pagal 2015 m. birželio 5 d. sutartį Nr. V/2015/30 džiovyklą pardavė, ją pristatė ir įrengė Latvijoje registruota įmonė SIA „VOKA“. 2015 m. lapkričio 2-16 d. UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialistas E. P. atliko išsamią gaisro vietos bei visų džiovyklos detalių apžiūrą ir pateikė išvadą, kurioje konstatavo, kad gaisras kilo džiovyklos galinėje dalyje tarp aušinimo ir džiovinimo kameros džiovyklos vidinėje pusėje, o gaisro priežastis – technologinės įrangos (temperatūros ir drėgmės matavimo zondų) netinkamas įrengimas. Išvadoje nurodyta, kad pagal džiovyklos naudojimo instrukciją, džiovinant kukurūzų silosą, produkcijos sluoksnis ant konvejerio juostos turi būti 200-250 mm. Technologinio proceso metu būtina užtikrinti, kad džiovinamos produkcijos temperatūros ir drėgmės matavimo zondai džiovinimo metu būtų produkte ir produkto paviršiuje, tuo tarpu zondai nuo konvejerio juostos paviršiaus (įrengti pakabinti) apie 0-2 cm atstumu. Džiovyklos gamintojos Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės ALVAN BLANCH atstovas 2015 m. spalio 27 d. atvyko į gaisro vietą ir pateikė 2015 m. spalio 30 d. išvadą, kurioje išdėstė savo nuomonę dėl gaisro kilimo priežasčių. Išvadoje teigiama, kad sumontuojant džiovyklą nebuvo laikytasi gamintojo rekomendacijų. Pirma, prie šilumokaičio (Heat Exchanger) esančio oro įėjimo vietoje (fresh air Intake) nebuvo sumontuotas apsauginis tinklelis, dėl ko biomasės dalelės pateko ant įkaitusių šilumokaičio vamzdžių, pavirto liepsnojančiomis nuodegomis, kurių dalis pateko ant produkto. Antra, nesilaikant gamintojo rekomendacijų buvo sumontuota priešgaisrinė džiovyklos sistema. Priešgaisrinę džiovyklos sistemą vandeniu turėjęs aprūpinti vamzdis buvo per mažo skersmens, o taip pat nebuvo prijungtas vandens siurblys ir dėl šių priežasčių nebuvo įmanoma aprūpinti priešgaisrinę džiovyklos sistemą reikiamu vandens kiekiu. Gamintojos atstovas konstatavo, kad žala būtų buvusi žymiai mažesnė, jeigu vandens sistema būtų sumontuota teisingai. Džiovykla buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ UAB Medicinos bankas naudai, ieškovė 2016 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą išmokėti 56 199,60 Eur išmoką žalai, atsiradusiai dėl gaisro, atlyginti ir 2016 m. vasario 12 d. šią draudimo išmoką sumokėjo UAB Medicinos bankas. Draudimo išmoka paskaičiuota pagal ALVAN BLANCH pateiktą dalių, reikalingų džiovyklai atstatyti, kainos pasiūlymą.
Atsakovė SIA „VOKA“ atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti ir nurodo, kad trečiasis asmuo siekdamas naudoti džiovyklą pagal paskirtį iš kitų asmenų (ne iš atsakovės) įsigijo su džiovykla susijusias ir džiovinimui vykdyti reikalingas kitas papildomas prekes (paslaugas), t. y. karšto oro katilą, vandentiekio sistemą ir kt. Į atsakovės pasiūlymą šilumokaitis ir (ar) dalys, ir (ar) jo prijungimo prie džiovyklos darbai neįėjo, t. y. atsakovė neturėjo pareigos sumontuoti šilumokaičio. Iš 2015 m. rugsėjo 15 d. priėmimo–perdavimo akto matyti, kad Užgirių žemės ūkio bendrovė iš visai kito nei atsakovė asmens įsigijo šilumokaitį ir su tuo susijusius montavimo darbus, t. y. po atsakovės sutarties įvykdymo kitas asmuo – „Palu Tootmine“ OU (Estijos įmonė) pagal 2015 m. birželio 5 d. sudarytą su trečiuoju asmeniu Užgirių žemės ūkio bendrove pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 001Lt 2015 m. rugsėjo 15 d. pristatė karšto oro katilą, kurį sumontavo ir sujungė su džiovykla. Už kito asmens atliktus veiksmus ir (ar) neveikimą atsakovė negali būti atsakinga. Atsakovė įsipareigojo parduoti džiovyklą su jos viduje įmontuota sprinklerine gaisrine sistema, taip pat parduoti aukšto slėgio vandens pompą. Trečiasis asmuo remiantis sutartimi ir jos pasiūlymu neįsigijo iš atsakovės vandens tiekimo į džiovyklą iš vandens sistemos ir (ar) vamzdyno, vandens rezervuarų ar vandentiekio įrengimo ir (ar) tiekimo paslaugų. Trečiojo asmens vandens padavimo į džiovyklą sistema nebuvo sudėtinė džiovyklos dalis. Vandeniu džiovykloje įrengtą sistemą aprūpinti turėjęs vamzdis (jo skersmuo, diametras ir kt.) ir (ar) jo įrengimas, tame tarpe, trečiojo asmens pasirinkta pati vandens tiekimo (padavimo) sistema (vandentiekis, vandens rezervuarai ar pan.), vandens padavimo slėgis visiškai nepriklausė nuo atsakovės, kadangi, kaip matyti iš pasiūlymo ir sutarties turinio, nebuvo sutarties ir (ar) pasiūlymo dalis. Trečiojo asmens ir (ar) kitų jo pasitelktų asmenų netinkamas veikimas (neveikimas) sąlygojo nepakankamą ir (ar) netinkamą atsakovės įrengtos sprinklerinės priešgaisrinės sistemos džiovyklos viduje aprūpinimą atitinkamu vandens kiekiu ir (ar) srove, o tai patvirtina, kad atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už minėtų asmenų veiksmus. Atsakovė taip pat nurodo, kad džiovintuvo gamintojo atstovo 2015 m. spalio 30 d. išvadoje nėra nustatyta jokių aplinkybių, susijusių su matavimo zondų įrengimu, tame tarpe, ir (ar) netinkamu jų įrengimu, technologiniu ar kitu veikimu, todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovė neužtikrino, jog technologinio proceso metu matavimo zondai būtų produkte ir produkto paviršiuje, įrengė juos apie 0-2 centimetrų atstumu, laikytini deklaratyviais. Atsakovė, įrengusi džiovyklą ir paruošusi pradiniam naudojimui, nustačius pradiniam naudojimui reikalingą aukštį, tinkamai įvykdė savo prisiimtus įsipareigojimus ir tinkamai parengė džiovyklą pradiniam naudojimui. Trečiasis asmuo, kaip džiovintuvo naudotojas, turėjo faktinę galimybę keisti minėtų džiovintuvo nustatymus priklausomai nuo produkcijos ir (ar) poreikio. Atsakovei sumontavus džiovyklą, ši atitiko gamintojo reikalavimus, ką patvirtina gamintojo ALVAN BLANCH išduotas atitikties sertifikatas. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių žalos atsiradimo faktą ir (ar) pagrindžiančių žalos, kaip tiesioginių nuostolių, dydį, o draudimo išmokos išmokėjimo faktas ir draudimo išmokos išmokėjimą apsprendęs dokumentas savaime neįrodo tiesioginių nuotolių realumo ir (ar) jų dydžio. Be to, ieškovė išmokėdama draudimo išmoką galimai pažeidė ir draudimo sąlygas.
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ dublike nesutinka su atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pagal atsakovės ir Užgirių žemės ūkio bendrovės sudarytos 2015 m. birželio 5 d. sutarties Nr. V/2015/30 1.1. p. sutarties objektas – džiovyklos pristatymas ir įdiegimas. Pagal sutarties 3.1. p. į atsakovės pareigas įėjo įrangos pristatymas, montavimas ir paleidimas. Be to, atsakovė yra suteikusi 24 mėnesių garantiją ir įrangai, ir įdiegimo darbams. Ta aplinkybė, kad dalį darbų atliko kita įmonė, šiuo atveju neturi jokios reikšmės, nes už galutinį rezultatą (džiovyklos įdiegimą ir paleidimą) yra atsakinga atsakovė. 2015 m. rugsėjo 15 d. pasirašiusi priėmimo–perdavimo aktą, atsakovė prisiėmė pareigą užtikrinti tinkamą džiovyklos darbą su tokia įranga, kokia ji buvo sumontuota priėmimo–perdavimo akto pasirašymo momentu. Esant bet kokiai saugaus džiovyklos funkcionavimo grėsmei, atsakovė, kaip profesionali šios srities įmonė, neturėjo teisės pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą. Atsakovė nenurodė jokių konkrečių faktų ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Užgirių žemės ūkio bendrovė ir (ar) kiti jos pasitelkti asmenys po džiovyklos įdiegimo ir paleidimo atliko kokius nors veiksmus, turėjusius įtakos gaisrui kilti. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Užgirių žemės ūkio bendrovė pakeitė vandens tiekimo šaltinį ir (ar) kokius nors vandens tiekimo į džiovyklą elementus po to, kai atsakovė užbaigė įdiegimo darbus ir džiovyklą paleido. Nesutinka su atsakovės teiginiu, kad ieškovė galėjo keisti matavimo zondų nustatymus. Matavimo zondai yra džiovyklos viduje, juos įrengė atsakovė, jų nustatymus taip pat gali pakeisti tik atsakovė. Nuostolių dydis yra pagrįstas kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais. Draudimo išmoka buvo paskaičiuota pagal džiovyklos gamintojos Jungtinės Karalystės įmonės ALVAN BLANCH pateiktą dalių, reikalingų džiovyklai atstatyti, kainos pasiūlymą. Be to, nuostolio dydžio įvertinimo ataskaitos medžiagoje yra pačios atsakovės 2015 m. lapkričio 13 d. sudaryta džiovyklos atstatomojo remonto sąmata, pagal kurią džiovyklos medžiagų ir atstatymo darbų kaina 90 159,71 Eur.
Atsakovė SIA „VOKA“ triplike nurodo, kad atsakovė neorganizavo ir nebuvo atsakinga už džiovyklos tinkamą eksploatavimą ir (ar) kitų susijusių tinkamam džiovyklos naudojimui skirtų įrenginių ir darbų atlikimą, įsigijimą ar organizavimą. Atsakovei įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį ir 2015 m. rugsėjo 15 d. priėmimo–perdavimo aktu perdavus juos trečiajam asmeniui, atsakovė negali būti atsakinga už įvykius po sutarties tinkamo įvykdymo. Trečiasis asmuo savo nuožiūra atliko kitus susijusius veiksmus (įsirengė šilumokaitį, kt.) ir eksploatavo džiovyklą. Trečiajam asmeniui buvo perduotos gamintojo džiovyklos eksploatacijai ir priežiūrai vykdyti skirtos instrukcijos, kuriomis vadovaujantis trečiasis asmuo turėjo pats organizuoti ir vykdyti savo įsigytos džiovyklos eksploataciją ir priežiūrą. Ekspertas V. B. savo išvadoje nustatė, kad gaisro kilimo priežastis – „atplaišų ir dulkių užsidegimas joms susilietus su šiluminio generatoriaus šildymo paviršiumi ir kartu su oro srautu patekus į sausiausios siloso medžiagos zoną“, t. y. gaisro kilimo priežastis nėra susijusi su atsakovės veiksmais ar neveikimu, - nėra atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Trečiasis asmuo neįsigijo iš atsakovės vandens tiekimo iš vandens sistemos ir vamzdyno, vandens rezervuarų ar vandentiekio įrengimo ir tiekimo paslaugų.
Ieškovės atstovas adv. R. M. prašo ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad kilus gaisrui apdegė Užgirių žemės ūkio bendrovės džiovykla, kurią buvo sumontavusi atsakovė. Gaisras kilo dėl netinkamo jutiminių zondų sumontavimo, taip pat atsakovei neįrengus apsauginio tinklelio prie šilumokaičio, gaisrui turėjo įtakos ir netinkamai sumontuota džiovyklos priešgaisrinė apsaugos sistema (nepastatytas vandens siurblys). Ieškovė atlygino dėl gaisro padarytą žalą, todėl ją prašo priteisti iš atsakovės, kaip netinkamai sumontavusios šį įrenginį. Pripažįsta, kad šilumokaitį tuo pačiu metu įrengė kita įmonė, tačiau atsakovė buvo įsipareigojusi sumontuoti, įdiegti ir paleisti džiovyklą, todėl yra tiesiogiai atsakinga už tai, tame tarpe ir už apsauginio tinklelio ir tinkamos vandens tiekimo sistemos, būtinos gaisro gesinimui, sumontavimą. Mano, jog yra nustatyta, kad gaisro kilimo priežastimi buvo būtent netinkamas zondų sumontavimas, dėl ko sulėtėjo transportavimo juostos eiga, o į džiovyklą pučiant karštą orą slenkanti masė įkaito iki didesnės temperatūros, todėl pradėjo vykti biologiniai procesai, nuo ko ir įvyko užsiliepsnojimas. Tokią išvadą davė įvykio vietoje tyrimą atlikęs specialistas E. P., o byloje atliktos ekspertizės išvada, atstovo nuomone, to nepaneigia, kadangi nėra išanalizuotos zondų pasislinkimo, transportavimo juostos judėjimo aplinkybės. Kadangi E. P. matė faktinę padėtį, todėl reiktų remtis būtent jo išvada. Net jei nebūtų pagrindo tai pripažinti gaisro priežastimi, atsakovė lieka atsakinga už tai, kad nebuvo sumontuotas apsauginis tinklelis, be to, nebuvo sumontuotas vandens siurblys, kurį sumontavus tokia žala nebūtų atsiradusi. Atsakovei pasirašius aktą, kurio pagrindu buvo paleista džiovykla, ji tapo už tai atsakinga. Nesutinka su atsakovės atsikirtimu, kad gaisras kilo dėl to, kad džiovykla buvo netinkamai valoma, kadangi ji buvo valoma kasdien.
Atsakovės atstovas adv. M. Š. prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino, kad atsakovė tinkamai sumontavo įrangą ir ją perdavė trečiajam asmeniui. Ūkininkas pats pasirinko tokį pirkimo būdą, kai džiovyklą užsakė pas atsakovę, o šilumokaitį įrengė kitas asmuo. Būtent šilumokaičio netinkamas įrengimas lėmė įkaitintų dalelių patekimą į džiovyklą. Be to, šilumokaitis nebuvo tinkamai prižiūrimas, jis turėjo būti valomas kasdien, o buvo nevalytas visą savaitę iki gaisro, ką patvirtino įmonės darbuotojai atsakovės atstovui, buvo valoma tik džiovykla. Nuotraukos patvirtina, kad buvo naudojamas ir netinkamas kuras. Atsakovė atvežė siurblį, tačiau trečiasis asmuo pats prijungė vandentiekio žarną prie esamos vandentiekio sistemos ir neįsirengė vandens rezervuaro, gesinimo sistemą turėjo įsirengti pats trečiasis asmuo. Apsauginį tinklelį turėjo įrengti ne atsakovė, o šilumokaitį montavęs asmuo, byloje nėra jokių duomenų, kad būtent atsakovė turėjo tokią pareigą. Gaisras kilo į džiovinimo kamerą patekus žiežirbai, priežastimi galėjo būti ir įrenginio netinkama priežiūra. 3 ekspertų išvados paneigia E. P. išvadą, be to, apklaustas ekspertas parodė, kad dėl jutiminių zondų sumontavimo nebuvo sąlygų kilti gaisrui, o duomenų, kad jie netinkamai sumontuoti, byloje nėra, zondai galėjo būti pakoreguoti ir eksploatuojant įrenginį. Mano, kad draudimo išmoka buvo išmokėta neišsiaiškinus visų aplinkybių. Taip pat nurodo, kad nėra patvirtintas realus žalos dydis, t. y. faktinės išlaidos. Atsakovė įrenginį paremontavo ir jis veikia bei yra naudojamas, todėl paskaičiuoti nuostoliai yra tik teoriniai.
Trečiojo asmens atstovas R. S. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad džiovykla veikė neseniai, kai kilo gaisras, gaisro metu jis buvo vietoje, išsikvietė ugniagesius, nepriklausomą ekspertą. Gaisro židinys buvo džiovyklos viduje, nustatė, kad gaisras kilo dėl temperatūros daviklių netinkamo sumontavimo, nes jie faktiškai buvo aušinimo skyriuje, kai turėjo būti prieš jį. Jutiminių zondų jie patys negali reguliuoti, zondai turi būti ten, kur yra nustatyta. Vandens siurblys nebuvo sumontuotas, jį rado po gaisro, t. y. gesinimo sistema buvo netinkamai sumontuota, o sumontavus įranga nebuvo išbandyta. Atsakovė prisijungė prie esamo vamzdyno, o koks ten buvo slėgis, ne jo reikalas, tai turėjo rūpėti įrangos paleidėjui. Toliau dirba su ta pačia džiovykla, nes atsakovė ją atstatė vykdydama garantinius įsipareigojimus, užmokesčio neėmė. Dėl gautos paramos šios įrangos negali išmesti 5 metus, tačiau šiuo metu tai tik sudegęs bevertis daiktas, kurį galima parduoti tik dalimis, o jei gaisro nebūtų kilę, jo vertė ir po 5 metų būtų apie 50 procentų pradinės vertės, t. y. apie 120 tūkst. svarų sterlingų. Jei reiktų keisti visą konstruktyvą, 90 tūkst. Eur neužtektų. Įrengimas buvo valomas visada, ne kasdien, iki gaisro buvo valoma, kaip nurodyta žurnale. Kad blogai sumontuotas šilumokaitis, niekas nesakė, jis veikia ir dabar, yra už sienos kitoje patalpoje. Tiek džiovykla, tiek šilumokaitis paleisti vienu metu ir sueina į vieną elektroninę sistemą. Įrengti apsauginį tinklelį jis nereikalavo, nes džiovinama karštu oru ir tinklelis tam trukdytų. Vandens siurblys įėjo į džiovyklos komplektaciją, jo pagalba būtų galima užgesinti, po gaisro jį sumontavo.
Ieškinys atmetamas.
Byloje nustatyta, kad atsakovė SIA „VOKA“(vykdytojas) 2015 m. birželio 5 d. sutartimi Nr. V/2015/30 (e. b. t. 1, b. l. 55-59) su trečiuoju asmeniu Užgirių žemės ūkio bendrove (užsakovu) (toliau – Užgirių ŽŪB) susitarė, kad SIA „VOKA“ pristatys ir įdiegs Anglijoje gaminamą firmos Alvan Blanch nenutrūkstamos veiklos džiovyklą (modelis CD19400) pagal komercinį pasiūlymą ir jame nurodytus parametrus (sutarties 1.1. punktas), sutarties suma 228 604 Eur (sutarties 1.3. punktas), įrangą įsipareigojo pristatyti iki 2015 m. rugsėjo 1 d. (sutarties 3.1. punktas). 2015 m. rugsėjo 15 d. priėmimo–perdavimo aktu SIA „VOKA“ perdavė Užgirių ŽŪB darbus – Alvan Blanch džiovyklos pristatymą ir įrengimą pagal 2015 m. birželio 5 d. sutartį Nr. V/2015/30 (e. b. t. 1, b. l. 23-24).
Konvejerinis džiovintuvas nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d. ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas verslo turto draudimu (tame tarpe nuo ugnies) UAB Medicinos bankas naudai, numatyta 15 procentų dydžio besąlyginė išskaita (e. b. t. 1, b. l. 26-27).
Iš 2015 m. spalio 26 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto (e. b. t. 1, b. l. 16-18) nustatyta, kad 2015 m. spalio 23 d. 8.30 val. (duomenys neskelbtini) (Užgirių ŽŪB), pajutus dūmų kvapą ir pažiūrėjus pro langelį, buvo pastebėta atvira ugnis džiovyklos viduje, atvykus gaisrininkams gaisras buvo užgesintas, nustatyta labiausiai tikėtina priežastis – elektros gedimas džiovyklos viduje. Šiame akte taip pat užfiksuota, kad apdegusi gamybinių patalpų stogo danga – skarda, išsilydęs švieslangis, apdegę gegnės, stipriai apdegusi konvejerinio džiovintuvo Alvan Blanch CD 19400DP (toliau – džiovykla) viršutinė dalis, sudegę laidai, išdegusi viduje esančio transporterio dalis. Dėl sugadinto ir sunaikinto turto buvo surašytas ir 2015 m. spalio 29 d. sugadinto, sunaikinto turto apžiūrėjimo aktas (e. b. t. 1, b. l. 38-41).
Ieškovė žalos dydį grindžia gamintojos Alvan Blanch džiovyklos atstatymui reikalingų medžiagų pasiūlymu (e. b. t. 3, b. l. 189-190), pagal kurį šios išlaidos sudaro 50 893,70 svarų sterlingų. Ieškovė, remdamasi šiuo pasiūlymu, paskaičiavo draudimo išmoką, atėmusi 15 procentų dydžio priede prie draudimo liudijimo numatytą besąlyginę išskaitą ugnies atveju.
Atsakovės pateiktas 2015 m. lapkričio 6 d. remonto darbų atlikimo aktas patvirtina, kokie darbai buvo atlikti šalinant po gaisro atsiradusius sugadinimus (e. b. t. 5, b. l. 99-100). Atsižvelgiant į tai, ieškovė pateikė jos įgalioto žalų sureguliavimo partnerio UAB „SMART CLAIMS“ eksperto S. T. aktą dėl turto nuostolių Nr. SC00256/1682683 (e. b. t. 5, b. l. 76-84), kuriame nurodyta, kad įrenginiui atstatyti iki būklės prieš gaisrą reikia keisti džiovintuvo kanalo sienelių nerūdijančio plieno panelius, sumontuoti originalias dureles kanale, keisti kaminus, nėra pakeistas transporteris, kuris dirbdamas skleidžia garsus. Akte padaryta išvada, kad įrenginio valdymo automatika, korpusas, transporteriai ir kitos komplektuojančios dalys turi būti suremontuotos ne ūkio būdu, o gamintojo įgalioto sertifikuoto atstovo, o šiuo metu padaryti tik minimalūs atstatymo darbai, kurie būtini džiovyklos paleidimui, tačiau nepakankami atstatyti iki būsenos, buvusios iki įvykio, ir turi užtikrinti saugų įrenginio darbą. Atsižvelgdamas į tai, ekspertas perkaitintų metalo konstrukcijų ir korpuso lakštų rinkos vertę nurodė esant 0 Eur, o metalo laužo vertė nustatyta, kad yra ženkliai mažesnė už demontavimo ir transportavimo kaštus.
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. vasario 10 d. pranešimu trečiajam asmeniui Užgirių ŽŪB pranešė, kad apskaičiavo draudimo išmoką už 2015 spalio 23 d. įvykį (gaisrą) siloso konvejeriniame džiovintuve, kuri lygi 56 199,60 Eur sumai (e. b. t. 1, b. l. 30). Šią draudimo išmoką ieškovė 2016 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo UAB Medicinos bankas (e. b. t. 1, b. l. 32).
Gaisro, kilusio konvejeriniame džiovintuve Alvan Blanch CD19400DP, kilimo priežasties nustatymo ir dėl jo patirto nuostolio dydžio įvertinimo ataskaitoje Nr. SC00256 (e. b. t. 1, b. l. 34-61) nurodyta, kad dėl gaisro kilimo priežasties nustatymo buvo kreiptasi į UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialistą E. P., kuris surašė specialisto išvadą (ataskaitos priedas e. b. t. 1, b. l. 42-46). Ataskaitoje (e. b. t. 1, b. l. 36) nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta, jog džiovyklos viduje ant lanksčių grandinių sumontuoti temperatūros ir drėgmės zondai masės džiovinimo proceso metu pasislenka link gretimos – aušinimo kameros ir teikia klaidingus džiovinamos masės temperatūros ir drėgmės duomenis, todėl siloso masė džiovinimo kameroje pertekliniai kaitinama ir įvyksta savaiminis džiovinamos masės užsidegimas. Specialistas E. P. nustatė, kad gaisras kilo džiovyklos galinėje dalyje, tarp džiovinimo ir aušinimo kameros, džiovyklos vidinėje pusėje, gaisro priežastis yra technologinės įrangos (temperatūros ir drėgnės matavimo zondų) netinkamas įrengimas.
Džiovyklos gamintojo Alvan Blanch 2015 m. spalio 30 d. rašte atsakovei SIA VOKA (e. b. t. 1, b. l. 80) nurodyta, kad gamintojo atstovas į įvykio (gaisro) vietą buvo nuvykęs 2015 m. spalio 27 d. ir nustatė, jog prietaisas nebuvo efektyviai išvalytas, pastebėjo daug dulkių kanaluose, kas sukuria sąlygas kilti ir plisti gaisrui, gryno oro įsiurbimas prie šilumokaičio nebuvo apsaugotas tinkleliu, kaip buvo rekomenduota, todėl biomasės dalelės lietėsi su įkaitusiais vamzdžiais ir sklisdamos pro šilumokaitį virto deginančia ugnimi, nebuvo laikomai rekomendacijų dėl vandens tiekimo vamzdžio skersmens ir vandens slėgio tiekimo į džiovintuvo priešgaisrinę sistemą, todėl nebuvo pakankamo vandens kiekio ir slėgio įsiplieskus gaisrui, siurblys, skirtas sudaryti slėgį sistemoje, nebuvo pajungtas, žala būtų daug mažesnė, jei vandens tiekimo sistema būtų tinkamai įrengta.
Kadangi žala buvo padaryta dėl gaisro, t. y. apdegė trečiajam asmeniui Užgirių ŽŪB priklausanti džiovykla, kuri buvo apdrausta ieškovės, todėl draudikui (ieškovei) perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Kadangi ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovas privalo įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą, žalos padarymo faktą bei dydį ir priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), įrodžius šias aplinkybes, atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė.
Ieškovė atsakinga už dėl kilusio gaisro atsiradusią žalą laiko atsakovę, todėl būtent jai reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo. Jos atsakomybę grindžia šiais atsakovės neteisėtais veiksmais, sąlygojusiais žalos atsiradimą: 1) atsakovė paleisdama džiovyklą netinkamai sumontavo temperatūros ir drėgmės zondus, dėl ko kilo gaisras (nustatė UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialistas E. P.); 2) gryno oro įsiurbimas prie šilumokaičio nebuvo apsaugotas tinkleliu (nustatė atvykęs gamintojo Alvan Blanch atstovas), 3) nesilaikant gamintojo rekomendacijų buvo netinkamai sumontuota priešgaisrinė džiovyklos sistema t. y. buvo sumontuotas per mažo skersmens vamzdis, neprijungtas vandens siurblys, turėjęs užtikrinti tinkamą vandens slėgį, dėl ko nebuvo įmanoma aprūpinti priešgaisrinę džiovyklos sistemą reikiamu vandens kiekiu (nustatė atvykęs gamintojo Alvan Blanch atstovas).
Nustatant atsakovės veiksmų neteisėtumą, esminę reikšmę turi gaisro, kilusio džiovykloje, priežasties nustatymas. Kaip nurodyta, ieškovė, teigdama, kad už gaisro padarinius atsakinga būtent atsakovė, pirmiausia remiasi UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialisto E. P. išvada, kad gaisro priežastis yra technologinės įrangos (temperatūros ir drėgnės matavimo zondų) netinkamas įrengimas, dėl ko galėjo įvyti produkto perkaitimas ir savaiminis užsidegimas. Tačiau byloje yra pateiktos net trys išvados, paneigiančios E. P. padarytą išvadą. Byloje yra pateikta atsakovės prašymu parengta Latvijos gaisro techniniams tyrimams eksperto V. B. 2015 m. gegužės 6 d. parengta nuomonė C-2/16 dėl Alvan Blanch CD 19400 konvejerinės džiovyklos užsidegimo Lietuvos Užgirių ŽŪB (e. b. t. 3, b. l. 146-151, priedai e. b. t. 3, b. l. 152-168). Joje ekspertas faktiškai paneigė specialisto E. P. iškeltą savaiminio užsidegimo versiją, kadangi, jo nuomone, džiovyklos darbo metu negalėjo atsirasti siloso savaiminio užsidegimo kriterijai, todėl gaisro priežastimi nėra neteisingas temperatūros zondo nustatymas. Ekspertas nurodė, kad nagrinėjamu atveju mikrobiologiniam savaiminiam užsidegimui kilti siloso krūva turėjo būti didesnė, pavyzdžiui, storesnis sluoksnis, kad šiluma kauptųsi ir didėtų dėl mikroorganizmų poveikio, o švytėjimo temperatūrai (265 laipsniams) pasiekti reikia kelių dienų, be to, džiovyklos darbo metu medžiaga yra judinama ir purenama, dėl ko mažėja drėgmės kiekis, todėl mikrobiologinis savaiminis užsidegimas yra neįmanomas. Terminis savaiminis užsidegimas, eksperto V. B. nuomone, negalimas, nes kol silosas drėgnas, iš jo garuoja drėgmė, naudodama energiją ir neleisdama medžiagai įkaisti, o sausiausiam silosui prie aušinimo kameros uždegti reikia liepsnos ir karšto paviršiaus, be to, oro temperatūrai džiovyklos viduje padidėjus 10 laipsnių turi įsijungti signalizacija. Šio eksperto nuomone, gaisro kilimo džiovykloje priežastis yra atplaišų ir dulkių užsidegimas joms susilietus su šiluminio generatoriaus šildymo paviršiumi ir kartu su oro srautu joms patekus į sausiausios siloso medžiagos zoną. Šią išvadą V. B. patvirtino ir apklaustas teismo posėdyje.
Bylos nagrinėjimo eigoje, esant dviem skirtingoms išvadoms (specialisto E. P. ir eksperto V. B.), 2019 m. birželio 27 d. teismo nutartimi buvo paskira ekspertizė gaisro priežasčiai nustatyti, ekspertizė pavesta atlikti teismo ekspertui V. K.. Jo pateiktame 2019 m. rugsėjo 13 d. ekspertizės akte Nr. NGT-2019/06/27 EA (e. b. t. 5, b. l. 175-184), atsakant į teismo pateiktus klausimus, buvo duota išvada, jog dėl byloje nustatytų aplinkybių (karšto oro temperatūra buvo 90-95 laipsniai, įeinančios siloso masės drėgnumas 65-70 %, išeinančios masės drėgnumas 12-14 %, išeinančio produkto temperatūra 34-38 laipsniai) siloso savaiminis užsidegimas buvo neįmanomas. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastimi šis ekspertas laiko naudojamo kuro smulkių dalelių/dulkių užsidegimą džiovykloje, kuris įvyko dėl sąlyčio su šilumokaičio paviršiumi įkaitus iki pavojingos savaiminio užsidegimo temperatūros, ko pasėkoje su oro srautu užsidegimo šaltinis pateko į išdžiovinto siloso masę. Paneigdamas specialisto E. P. versiją dėl netinkamo temperatūros zondų įrengimo, ekspertas nurodė, kad neteisingai įrengti zondai galėjo turėti įtaką galutinei išdžiovinto siloso masės temperatūrai, o viršijus išdžiovintam silosui nustatytą savaiminio įkaitimo temperatūrą (70 laipsnių) degimas galėjo įvykti tik sandėliuojant išdžiovintą ir tinkamai iki nepavojingos temperatūros (50-60 laipsnių) neatvėsintą produkciją. Kadangi nėra duomenų dėl blogo įpučiamo karšto oro temperatūrinio daviklio (kuris yra džiovyklos pradžioje) įrengimo (E. P. išvadoje nurodyti liudytojo parodymai apie blogai įmontuotą galinį temperatūros daviklį, kuris atsidurdavo aušinimo zonoje), eksperto nuomone, judanti džiovinamo siloso masė negalėjo būti įkaitinama iki savaiminio užsiliepsnojimo (430 laipsnių) ar rusenimo (265 laipsnių) temperatūros. Ekspertas V. K. šias išvadas patvirtino ir apklausos teismo posėdyje metu.
Siekiant pašalinti bet kokias abejones, 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo paskirta pakartotinė gaisro priežasties nustatymo ekspertizė, kuri pavesta atlikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centrui. Atlikus šią ekspertizę buvo gautas 2020 m. rugpjūčio 7 d. teismo ekspertizės aktas Nr. 65-5 (EA), kuriame padarytos tokios išvados: gaisro židinio zona buvo džiovyklos galinėje dalyje, tarp džiovinimo kamerų džiovyklos viduje; labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl džiovinimo kameroje susikaupusių dulkių ir džiovinamos produkcijos užsidegimo dėl kartu su karštu oru į džiovinimo kamerą patekusių degančių degių medžiagų (dulkės, medienos skiedros, drožlės, kitokios atplaišos ir pan.) dalelių poveikio.
Nurodytų išvadų analizė rodo, kad specialisto E. P. versija dėl gaisro (netinkamai sumontuotų temperatūros ir drėgmės zondų ir dėl to kilusio savaiminio užsidegimo) kitų trijų ekspertų yra pakankamai pagrįstai atmesta, nurodant tai pagrindžiančius argumentus. Nėra ginčo, kad gaisro židinys buvo džiovyklos galinėje dalyje prieš aušinimo kamerą, kur gaisras buvo pastebėtas pradinėje stadijoje. Kadangi specialisto E. P. išvadoje nurodomi duomenys apie blogai įmontuotą galinį temperatūros daviklį, kuris atsidurdavo aušinimo zonoje, visiškai pagrįsta eksperto V. K. išvada, kad nesant duomenų dėl blogo įpučiamo karšto oro temperatūrinio daviklio (kuris yra džiovyklos pradžioje) įrengimo, judanti džiovinamo siloso masė negalėjo būti įkaitinama iki savaiminio užsiliepsnojimo (430 laipsnių) ar rusenimo (265 laipsnių) temperatūros. Neteisingai įrengtas galinis temperatūros daviklis galėjo daryti įtaką galutinei išdžiovinto siloso masės temperatūrai, tačiau viršijus išdžiovintam silosui nustatytą savaiminio įkaitimo temperatūrą (70 laipsnių) degimas galėjo įvykti tik sandėliuojant išdžiovintą ir tinkamai iki nepavojingos temperatūros (50-60 laipsnių) neatvėsintą produkciją, bet ne džiovyklos viduje, kur kilo gaisras. E. P. išvadą dėl savaiminio užsidegimo paneigia ir kitų ekspertų duotos išvados ir jų parodymai teisme, kaip pavyzdžiui, kad mikrobiologiniam savaiminiam užsidegimui kilti siloso krūva turėjo būti didesnė, kad šiluma kauptųsi ir didėtų dėl mikroorganizmų poveikio, o švytėjimo temperatūrai (265 laipsniams) pasiekti reikia kelių dienų (eksperto V. B. nuomonė), kaip nurodė byloje apklaustas pakartotinę ekspertizę atlikęs ekspertas R. B., tam prireiktų 1-2 dienų. Be to, džiovyklos darbo metu medžiaga yra judinama ir purenama, todėl mažėja drėgmės kiekis ir mikrobiologinis savaiminis užsidegimas yra neįmanomas, oro temperatūrai džiovyklos viduje padidėjus 10 laipsnių turi įsijungti signalizacija (eksperto V. B. nuomonė). Ekspertas R. B. taip pat parodė, kad nėra užfiksuota duomenų, kad transportavimo juostos greitis buvo sumažėjęs, o nusislinkęs zondas galėjo tik sulėtinti greitį, bet ne sustabdyti transporterį. Kaip nurodo ekspertas V. K., karšto oro temperatūra buvo 90-95 laipsniai, įeinančios siloso masės drėgnumas 65-70 %, išeinančios masės drėgnumas 12-14 %, išeinančio produkto temperatūra 34-38 laipsniai, todėl siloso savaiminis užsidegimas buvo neįmanomas. Pažymėtina, kad šias išvadas patvirtino ir pakartotinė 2020 m. rugpjūčio 7 d. atlikta ekspertizė, kurioje taip pat nurodyta, kad silosas užsidegtų, jis turėtų įkaisti iki 203 laipsnių, o kad užsiliepsnotų – reikia pasiekti 430 laipsnių, tam, kad neįvyktų savaiminis užsiliepsnojimas, džiovinama medžiaga yra judinama ir purenama, tuo tarpu duomenų, kad būtų strigęs konvejerio judėjimas, byloje nėra, todėl džiovinamas silosas negalėjo pasiekti nurodytos užsidegimo temperatūros. Be to, džiovyklos viduje oro temperatūrai padidėjus 10 laipsnių buvo numatyta, kad turi įsijungti signalizacija, įspėjanti apie pavojų dėl kylančios temperatūros. Nurodytų įrodymų analizė rodo, kad nebuvo sąlygų savaiminiam siloso masės užsidegimui, todėl ir E. P. nurodytas netinkamas temperatūros ir drėgmės zondų sumontavimas negalėjo būti gaisro priežastimi. UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialisto E. P. rašytiniai paaiškinimai dėl metodinės literatūros fragmentų, kuriuose aprašyti kukurūzų siloso užsiliepsnojimo etapai (e. b. t. 5, b. l. 140-145) nepaneigia nurodytų teismo ekspertų išvadų.
Tokiu būdu nenustatyta, kad būtent dėl netinkamai sumontuotų temperatūros ir drėgmės zondų kilo savaiminis siloso masės užsiliepsnojimas, t. y. kilo gaisras.
Įvertinus nurodytas ekspertų išvadas, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis, jog gaisras kilo dėl džiovinimo kameroje susikaupusių dulkių ir džiovinamos produkcijos užsidegimo dėl kartu su karštu oru į džiovinimo kamerą patekusių degančių degių medžiagų (dulkės, medienos skiedros, drožlės, kitokios atplaišos ir pan.) dalelių poveikio. Tokią išvadą iš esmės patvirtino net trys ekspertai, jos esmę sudaro tai, kad gaisras kilo dėl su karštu oru į džiovinimo kamerą patekusių degių medžiagų poveikio. Kaip savo išvadoje nurodė ekspertas V. B., nuotraukose matyti, kad šilumos kanale matosi sudegusi ir pusiau sudegusi anglis, gamintojo Alvan Blanch atstovas, atvykęs į gaisro vietą, tuoj po gaisro fiksavo, kad prietaisas nebuvo išvalytas, pastebėjo daug dulkių išmetamuosiuose kanaluose, be to, buvo naudojamas netinkamas kuras, t. y. medžio drožlių plokščių gamybos atliekos, dėl ko įvyko šilumos generatoriaus deformacija ir šilumos generatoriaus gamintojas atsisakė suteikti gamintojo garantiją įrenginio eksploatacijai (e. b. t. 5, b. l. 102, 2020 m. rugpjūčio 7 d. ekspertizės aktas). Be to, byloje yra duomenų, kad džiovykla buvo netinkamai valoma, kadangi pagal byloje pateiktą džiovyklos karšto oro kameros priežiūros žiniaraštį (e. b. t. 4, b. l. 90) nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. spalio 23 d. ji buvo valyta kas ketvirtą parą, likusias dienas tik inspektuota, nors pagal „Džiovyklos eksploatacijos ir priežiūros vadovą“ džiovyklos ir šilumokaičio valymas yra numatytas kasdien (e. b. t. 3, b. l. 92, 97, 2019 m. rugsėjo 13 d. ekspertizės aktas). Taigi, esant nevalytiems džiovyklos ir šilumokaičio bei karšto oro padavimo paviršiams, gali susidaryti sąlygos savaiminiam degių medžiagų, naudojamų šilumos generatoriaus/katilo kūrenimui, šiluminiam užsidegimui ir ugnies šaltinio atsiradimui, dėl ko ugnies šaltinis su oro srautu galėjo patekti į išdžiovintą silosą ir jį uždegti.
Tokiu būdu nustatyta kilusio gaisro priežastis nėra susijusi su atsakovės veiksmais sumontuojant ir įrengiant džiovyklą. Kadangi kitiems asmenims reikalavimai dėl žalos atlyginimo nėra pareikšti, teismas nenustatinėja, kas konkrečiai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių kilo gaisras, tačiau daro išvadą, kad nustatyta gaisro priežastis paneigia atsakovės veiksmų neteisėtumą dėl kilusio gaisro, grindžiamą netinkamu temperatūros ir drėgmės zondų sumontavimu.
Ieškovė atsakovės atsakomybę dėl džiovykloje kilusio gaisro grindžia ir dar vienu faktiniu pagrindu, t. y. kad gryno oro įsiurbimas prie šilumokaičio nebuvo apsaugotas tinkleliu, ką nustatė atvykęs gamintojo Alvan Blanch atstovas. Ekspertas V. K. 2019 m. rugsėjo 13 d. akte taip pat nustatė, kad eksploatacijos metu įrenginyje nebuvo tinklelio, kuris apsaugotų iš aplinkos paimamą ir į šilumokaitį paduodamą orą nuo patekimo į jį mažų naudojamo kuro dalelių, akte taip pat konstatuota, kad apsaugos tinklelio nebuvimas galėjo turėti tiesioginį priežastinį ryšį užsidegimo šaltinio atsiradimui.
Ieškovės teigimu, apsauginio tinklelio įrengimas buvo atsakovės pareiga, kadangi atsakovė pagal 2015 m. birželio 5 d. sutartį Nr. V/2015/30 buvo įsipareigojusi parduoti, pristatyti ir įrengti (įdiegti) džiovyklą, t. y. ji turėjo būti sumontuota ir paleista, užtikrinant saugų jos eksploatavimą. Kad pati konvejerinė džiovykla Alvan Blanch buvo suprojektuota ir pagaminta laikantis standartų, patvirtina jos atitikties deklaracija (e. b. t. 3, b. l. 108-109). Iš konvejerinės džiovyklos techninių duomenų lape (e. b. t. 3, b. l. 117-124) pateiktos džiovyklos apžvalgos (e. b. t. 3, b. l. 119) matyti, kad į jos sudėtį (komplektaciją) tiesiogiai neįeina pats šilumos šaltinis, atvirkščiai, šilumos šaltinis yra atskirai pasirenkamas. Iš atsakovės SIA VOKA pateikto trečiajam asmeniui pasiūlymo dėl nenutrūkstamos veiklos džiovyklos (e. b. t. 1, b. l. 53-54) taip pat matyti, kad degiklis – medžio drožlių generatorius, kurio galia 2500 kw NTS-A2500 modelis, pristatomas atskirai ir jis neįeina į džiovintuvą CD19400, kurio kaina taip pat paskaičiuota be šilumokaičio vertės. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovė džiovyklą pardavė be šilumokaičio.
Be to, iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad Estijos įmonė „Palu Tootmine“ OU 2015 m. birželio 3 d. pateikė trečiajam asmeniui Užgirių ŽŪB komercinį pasiūlymą dėl šilumos generatoriaus pirkimo ir įrengimo (e. b. t. 4, b. l. 76-77), kuriuo pasiūlė sukomplektuoti įrengtą ir sumontuotą šilumos generatorių NTS-A0059, į kurį įeina krosnis ir šilumokaitis (e. b. t. 4, b. l. 82-85), numatė pilną sumontavimą ir paleidimą. Jame numatytas ortakio iš boilerio į džiovinimo sistemą sumontavimas. 2015 m. birželio 5 d. tarp pasiūlymą pateikusios „Palu Tootmine“ OU ir trečiojo asmens Užgirių ŽŪB buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (e. b. t. 4, b. l. 86-89), kuria gamintojas „Palu Tootmine“ OU įsipareigojo pagaminti ir parduoti Užgirių ŽŪB karšto oro katilą NTS-A2500 kartu su visais susijusiais įrenginiais pagal 2015 m. birželio 3 d. pasiūlymą. Estijos įmonė „Palu Tootmine“ OU 2015 m. rugsėjo 15 d. priėmimo–perdavimo aktu perdavė trečiajam asmeniui Užgirių ŽŪB karšto oro katilą NTS-A2500 kW, kuris sumontuotas ir sujungtas su džiovykla (e. b. t. 1, b. l. 22).
Pažymėtina, kad trečiojo asmens Užgirių ŽŪB atstovas R. S. savo paaiškinimuose nurodė, kad jis nereikalavo įrengti apsauginį tinklelį, nes turėjo būti džiovinama karštu oru ir tinklelis tam trukdytų. Beje, ir apklaustas ekspertas V. B. parodė, kad, jei ir būtų pastatytas tinklelis, tai jis neapsaugos nuo dulkių, kadangi greit apsineš ir bus didesnių problemų.
Įvertinus minėtus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė pagal sudarytą džiovyklos pristatymo ir įrengimo sutartį nebuvo įsipareigojusi įrengti apsauginį tinklelį gryno oro įsiurbimo vietoje prie šilumokaičio, nes tinklelio, kuris apsaugotų iš aplinkos paimamą ir į šilumokaitį paduodamą orą nuo patekimo į jį mažų naudojamo kuro dalelių ir net ortakio iš boilerio į džiovinimo sistemą sumontavimas buvo kito asmens sutartinis įsipareigojimas. Apsauginio tinklelio įrengimas yra labiau susijęs su saugia krosnies ir šilumokaičio eksploatacija. Be to, negalima daryti išvados, kad apsauginio tinklelio neįrengimas buvo tiesioginė gaisro kilimo priežastis.
Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus grindžia ir tuo, kad nesilaikant gamintojo rekomendacijų buvo netinkamai sumontuota priešgaisrinė džiovyklos sistema, t. y. buvo sumontuotas per mažo skersmens vamzdis, neprijungtas vandens siurblys, turėjęs užtikrinti tinkamą vandens slėgį, dėl ko nebuvo įmanoma aprūpinti priešgaisrinę džiovyklos sistemą reikiamu vandens kiekiu, ką nustatė atvykęs gamintojo Alvan Blanch atstovas. Šią aplinkybę patvirtino ir ekspertas V. K., 2019 m. rugsėjo 13 d. ekspertizės akte nurodęs, kad netinkamai įrengta džiovyklos gesinimo sistema dėl savo mažo vandens debeto negalėjo tinkamai veikti, atlikti savo funkcijų.
Iš Alvan Blanch atstovo Johnson Bruce 2015 m. spalio 27 d. ataskaitos (e. b. t. 3 b. l. 171-173) matyti, kad, jam nuvykus į gaisro vietą, nustatė, kad sprinklerinė vandens sistema neužgesino gaisro, kadangi vandens slėgis buvo per mažas, nes ji buvo prijungta prie kaimo vandentiekio ir negalėjo patiekti pakankamai vandens sprinklerinei vandens sistemai, todėl teko kviesti priešgaisrinę brigadą.
„Alvan Blanch“ CD džiovyklos eksploatacijos ir priežiūros vadove (4.13. punkte) buvo numatyta rankinio valdymo sprinklerių sistema, įrengiama virš džiovinamo sluoksnio gaisro atveju, taip pat numatyta, kad vandens siurblys sprinklerių sistemai turi būti bandomas dažnais intervalais, kad jis išliktų darbingas (7.7. punktas). Taigi sprinklerių sistema ir vandens siurblys buvo sudedamoji džiovyklos dalis. Kad sprinklerių sistema džiovyklos viduje buvo įrengta ir kad trečiajam asmeniui buvo perduotas vandens siurblys, ką pripažino trečiojo asmens atstovas R. S., ginčo nėra, tačiau ginčas kyla dėl to, kas yra atsakingas už tai, kad sprinklelių sistema būtų prijungta prie tinkamos vandens padavimo sistemos. Būtent todėl, kad sprinklerių sistema nebuvo prijungta prie atitinkamą vandens kiekį ir vandens slėgį užtikrinančios sistemos, sprinklerių sistema neatliko savo funkcijos ir todėl užgesinti gaisrą džiovyklos viduje prireikė papildomos priešgaisrinės apsaugos brigados pagalbos. Akivaizdu, kad ginčo džiovyklos komplektacijoje atsakovė neprisiėmė įsipareigojimo kartu su džiovyklos įdiegimu įrengti ir vandens tiekimo sistemą, jungiamą prie sprinklerių sistemos džiovyklos viduje, t. y. vandens tiekimo sistema turėjo pasirūpinti užsakovas Užgirių ŽŪB. Liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas G. L. 2019 m. spalio 28 d. posėdyje parodė, kad trečiajam asmeniui elektroniniame laiške buvo nurodyta, kokį slėgį ir vandens debitą turi užtikrinti vandentiekis, prie kurio turėjo būti prijungta sprinklerių sistema, taip pat parodė, kad trečiasis asmuo pats parodė vietą, kur turi būti jungiamasi prie jau esamos vandentiekio sistemos, o jis vandens slėgio ir reikalingo vandens kiekio parametrų negalėjo patikrinti, kadangi tam reikalingi specialūs prietaisai.
Kadangi vandens tiekimo sistema, jos įrengimas nebuvo atsakovės sutartimi su trečiuoju asmeniu prisiimtų įsipareigojimų dėl džiovyklos pristatymo ir įrengimo dalimi, todėl atsakovė ir neturėjo tiesioginės pareigos įrengti džiovyklos gamintojo reikalavimus atitinkančią vandens tiekimo sistemą, kuri užtikrintų tinkamą sprinklerių funkcionavimą. Tačiau galima sutikti, kad atsakovė, siekdama užtikrinti tinkamą džiovyklos įrengimą, tame tarpe ir tinkamą džiovyklos gesinimo sistemos funkcionavimą, turėjo įsitikinti, kad sprinklerių sistema prijungta prie tinkamos vandens tiekimo sistemos, o ne patikėti trečiojo asmens patikinimu, jog sistema užtikrina būtinus vandens slėgio ir kiekio reikalavimus. Todėl spręstina, kad atsakovė, įdiegdama džiovyklą, kaip verslininkė, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, todėl galėtų būti atsakinga už tokių veiksmų pasekmes (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 3 dalis). Tačiau žala, kaip jau nustatyta, atsirado dėl kitos tiesioginės priežasties – gaisro, o ne dėl nepakankamo sprinklerių sistemos funkcionavimo užtikrinimo. Nepaisant to, yra tam tikras pagrindas sutikti, kad nurodyti neatsakingi atsakovės veiksmai galėjo turėti įtakos žalos padidėjimui, nes, tinkamai funkcionavus sprinklerių sistemai, gaisras galėjo būti užgesintas anksčiau ir žala galėjo būti mažesnė. Nustačius, kad gaisras, kaip pagrindinis ir žalą nulėmęs veiksnys, kilo ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat įvertinus tai, kad nukentėjęs asmuo (Užgirių ŽŪB), žinodamas arba turėdamas žinoti, kad esama vandentiekio sistema neužtikrina prijungimui prie sprinklerių sistemos keliamų reikalavimų, pats prisiėmė riziką dėl galinčių kilti pasekmių, šios aplinkybės gali būti pagrindu atleisti atsakovę nuo nurodytais nepakankamai atidžiais ir rūpestingais veiksmais padarytos žalos, tiksliau žalos padidėjimo, atlyginimo CK 6.253 straipsnio 5 dalies arba CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, net ir neatleidus atsakovės nurodytais pagrindais nuo atsakomybės už veiksmus, turėjusius įtakos tik žalos padidėjimui, spręstina, kad atsakovė, įvertinus jos atsakomybės dalį žalos padaryme (jos padidėjime), faktiškai jau yra pašalinusi dėl to atsiradusius padarinius, kadangi, kaip jau nustatyta, atsakovė po gaisro atliko tam tikrą džiovyklos remontą, dėl kurio džiovykla tam tikru lygiu buvo atstatyta ir yra toliau naudojama. Tai reiškia, kad atsakovė faktiškai jau yra atlyginusi atsiradusios žalos dalį ir tai gali būti pripažinta tinkamu atsakovei tenkančios atsakomybės dalies (už tai, kad nepatikrino, ar sprinklerių sistema prijungiama prie tinkamos vandens tiekimo sistemos) realizavimu.
Dėl nurodytų argumentų ieškinys atsakovės SIA „VOKA“ atžvilgiu atmetamas. Nenustačius sąlygų taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę, nelieka pagrindo pasisakyti dėl žalos dydžio, todėl teismas žalos dydžio nenustatinėja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmetus visiškai, jai bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Atsakovė SIA „VOKA“ bylos nagrinėjimo metu turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 726 Eur liudytojo E. P. atvykimo į teismo posėdį užtikrinimo išlaidas, 807 Eur išlaidas dokumentų vertimams, 1 452 Eur išlaidas dėl teismo eksperto V. B. gaisro priežasties įvykio įvertinimo, 4 758,69 Eur išlaidas už ikiteisminio ginčo sprendimo metu suteiktas advokato teisines paslaugas, 2 000 Eur teismo ekspertizės atlikimo išlaidas, 8 728 Eur (5 176 Eur + 3 552 Eur) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant teisme.
Teismo vertinu, atsakovės turėtos išlaidos, susijusios su liudytojo E. P. iškvietimu į teismo posėdį (726 Eur), dokumentų, teiktų į bylą, vertimo išlaidos (807 Eur), taip pat išlaidos už V. B. ir V. K. pateiktas ekspertizės išvadas (1 452 Eur ir 2 000 Eur) laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, minėtų ekspertų išvadomis atsakovė rėmėsi, kaip savo atsikirtimų pagrindu, jomis taip pat grindžiamas ir teismo sprendimas, byloje yra pateikti šias išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai, todėl šios išlaidos (4 985 Eur), ieškovės ieškinį atmetus visiškai, atsakovei priteistinos iš ieškovės.
Atsakovė, teikdama prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą byloje (8 728 Eur), nepateikė šių išlaidų detalizacijos (PVM sąskaitose faktūrose nurodyta tik, kad jos išrašytos už teisines paslaugas). Todėl teismas, vertindamas atsakovės prašomų priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pagrįstumą, atsižvelgia į byloje atsakovės pateiktų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtį, priedų skaičių, atstovavimo teismo posėdžiuose bendrą trukmę. Atsakovė byloje teikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, 11 prašymų (dėl termino pratęsimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, papildomų įrodymų prijungimo, įrodymų išreikalavimo, ekspertizės, liudytojų apklausos, teismo posėdžio atidėjimo ir pan.), o bendra 8 vykusių teismo posėdžių trukmė yra 12 val.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.2 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į ieškinį dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), už tripliką – 1,5 (Rekomendacijų 8.3 p.), už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.).
Įvertinus atsakovei suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos sudėtingumą, ginčo sumos dydį, advokato darbo laiko sąnaudas, Rekomendacijose nurodytus maksimalius priteistino užmokesčio už advokato suteiktas teisines paslaugas dydžius, teismo vertinimu, atsakovės turėtos 8 728 Eur dydžio išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas laikytinos pagrįstomis, jų mažinti nėra teisinio pagrindo, todėl, ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės.
Atsakovė SIA „VOKA“ taip pat nurodo turėjusi 4 758,69 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms ikiteisminio ginčo sprendimo metu, siekiant atsakyti į ieškovės pretenzijas ir suteikti tinkamas atstovavimo paslaugas Lietuvoje.
CPK 88 straipsnis reglamentuoja, kas yra laikoma išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti). Išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu gali būti pripažintos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos.
Nagrinėjamu atveju atsakovė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nedetalizavo, kas konkrečiai sudaro 4 758,69 Eur dydžio išlaidas advokato teisinėms paslaugoms ikiteisminio ginčo sprendimo metu apmokėti, tik deklaratyviai nurodydama, kad šios išlaidos buvo būtinos siekiant užtikrinti tinkamą atsakovės atstovavimą Lietuvoje, rengiant atsakymą į ieškovės pretenzijas. Pateiktose TGS Baltic PVM sąskaitose faktūrose taip pat nėra nurodyta, kokios konkrečios teisinės paslaugos buvo suteiktos, dėl ko nėra galimybės įvertinti, ar jos buvo būtinos, pagrįstos, taip pat įvertinti jų dydžio pagrįstumą pagal Rekomendacijų nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. kovo 31 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 102/16 apskritai nėra nurodyta, kad suteiktos teisinės paslaugos yra susijusios būtent su AB „Lietuvos draudimas“ pretenzija dėl žalos atlyginimo, o 2018 m. rugpjūčio 15 d. sąskaita faktūra Nr. 547/18 išrašyta už suteiktas teisines paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., 2018 m. gruodžio 6 d. sąskaita faktūra Nr. 767/18 išrašyta už suteiktas teisines paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. kovo 11 d. sąskaita faktūra Nr. 173/19 išrašyta už suteiktas teisines paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., kai civilinė byla teisme buvo iškelta 2018 m. kovo 14 d., o atsakovę atstovaujantis advokatas M. Š. 2018 m. birželio 28 d. pateikė į bylą atstovavimo sutartį.
Pažymėtina, kad teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis turi pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais įrodymais. Šiuo atveju atsakovė neįrodė 4 758,69 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti būtinumo šioje civilinėje byloje, kad neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo ir nebuvo galima apsieiti be jų. Teismo vertinimu, šios išlaidos laikytinos perteklinėmis ir nepagrįstomis, nesusijusiomis su šios bylos nagrinėjimu, todėl atsakovei nepriteisiamos.
Atsižvelgiant į tai, ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos iš viso 13 713 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį atmetus, iš ieškovės taip pat priteistinos 38,72 Eur vertimo išlaidos (už teismo procesinių dokumentų, siųstų atsakovei, vertimą) ir 42,46 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).
Ieškovė 2020 m. spalio 12 d. mokėjimo nurodymu į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 200 Eur užstatą eksperto R. B. iškvietimo ir atvykimo į teismo posėdį apklausai išlaidoms atlyginti. Teisme 2020 m. spalio 19 d. buvo gauta Gaisrinių tyrimų centro išankstinio apmokėjimo sąskaita Nr. 3 – 102,46 Eur sumai už atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje. Ši sąskaita faktūra apmokėtina iš ieškovės į teismo depozitinę sąskaitą įneštų lėšų, o užstato likutis, t. y. 97,54 Eur, grąžintinas ieškovei.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei SIA „VOKA“ (juridinio asmens kodas LV50003216331) iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 13 713 Eur (trylika tūkstančių septynis šimtus trylika eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 38,72 Eur vertimo išlaidas ir 42,46 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Apmokėti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimo centro pateiktą 2020 m. spalio 19 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 3 102,46 Eur sumai už eksperto R. B. atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje (lėšas pervedant į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB) iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 2020 m. spalio 12 d. į teismo depozitinę sąskaitą įneštų lėšų (mokėtojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB).
Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 2020 m. spalio 12 d. į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėto užstato eksperto iškvietimo ir dalyvavimo teismo posėdyje išlaidoms atlyginti likutį – 97,54 Eur (devyniasdešimt septynis eurus ir 54 euro centus), pervedant jį į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Nijolia Indreikienė