Civilinė byla Nr. e3K-3-9-219/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00554-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.2.2.3.2.1; 2.6.1.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Vinco Versecko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Air Vilnius Group“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Air Vilnius Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“ (teisių ir pareigų perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“) dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisinius padarinius asmeniui, sudariusiam uždarosios akcinės bendrovės akcijų pasirašymo sutartį, tačiau per sutartimi sutartą laiką nesumokėjusiam už pasirašytas akcijas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 45 straipsnio 12 dalis), aiškinimo ir taikymo.
2. BUAB „Air Vilnius Group“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Jurconsult group“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Start Vilnius“ 615 106 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
3. Ieškovė ieškinį grindė ABĮ 45 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta akcijas pasirašiusio asmens pareiga visiškai apmokėti akcijas per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą, atitinkamai lemiančia atsakovės pareigą įvykdyti šalių 2015 m. kovo 23 d. sudarytą akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovė, didinama savo įstatinį kapitalą, išleido 103 600 vnt. naujų paprastųjų vardinių bendrovės akcijų (kiekvienos akcijos nominalioji vertė 28,96 Eur), o atsakovė įsipareigojo pasirašyti akcijas ir jas apmokėti 3 000 256 Eur įnašu.
4. Ieškovės teigimu, atsakovė įsipareigojo 25 procentus akcijų kainos apmokėti per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, o likusią dalį apmokėti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos. Ieškinio pateikimo dieną atsakovės neapmokėta pasirašytų akcijų kainos dalis sudarė 615 106 Eur. Ieškovė nurodė, kad ABĮ 45 straipsnio 11 dalies nuostatos neteikia pagrindo atleisti akcijas pasirašiusio asmens nuo jo įsipareigojimų bendrovei apmokėti akcijas vykdymo, o ABĮ 73 straipsnio 12 dalyje yra įtvirtinta pareiga apmokėti akcijas net ir bendrovės likvidavimo atveju.
5. Atsakovė UAB „Start Vilnius“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė yra vienintelė BUAB „Air Vilnius Group“ akcininkė nuo pat bendrovės įsteigimo. 2015 m. kovo 23 d. UAB „Air Vilnius Group“ vienintelio akcininko sprendimu buvo nuspręsta padidinti šios bendrovės įstatinį kapitalą 3 000 256 Eur, išleidžiant 103 600 vnt. naujų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Tą pačią dieną ieškovė ir atsakovė sudarė akcijų pasirašymo sutartį, kuria UAB „Air Vilnius Group“ pateikė 103 600 naujų akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 28,96 Eur, bendra akcijų emisijos kaina – 3 000 256 Eur, o UAB „Start Vilnius“ įsipareigojo už pasirašomas akcijas sumokėti 3 000 256 Eur įnašu. Akcijų pasirašymo sutartimi buvo sutarta, kad už pasirašytas 103 600 vnt. akcijų 750 064 Eur bus sumokėta iki 2015 m. rugsėjo 23 d., o likę 2 250 192 Eur – iki 2016 m. kovo 23 d.
6. Atsakovė teigia, kad iki ieškinio pareiškimo dienos ji ieškovei sumokėjo 2 385 150 Eur, o neapmokėta akcijų kainos dalis sudarė 615 106 Eur ir jos atsakovė neprivalo mokėti. Pagal ABĮ 45 straipsnio 8 dalį bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą ir šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos. ABĮ 45 straipsnio 12 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka, laikoma, jog akcijas įgijo pati bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, o įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami. Toks teisinis reguliavimas lemia, kad pasibaigus dvylikos mėnesių terminui akcijų pasirašymo sutartis neteko galios, o atsakovės prievolė pasibaigė, todėl ieškovė neteko reikalavimo teisės. Atsakovė akcentavo aplinkybę, kad pagal sutartį sumokėta suma sudaro 5/6 dalis visos akcijų pasirašymo sutartyje nurodytos sumos ir nėra grąžintina atsakovei. Atsakovės nuomone, toks teisinis reguliavimas įtvirtina ribotą akcininko atsakomybę už akcijų pasirašymo sutartyje nustatytos sumos nesumokėjimą, kuris atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.
7. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė esanti vienintelė atsakovės UAB „Start Vilnius“ akcininkė. Paaiškino, kad ABĮ 45 straipsnio 12 dalies norma taikoma nepriklausomai nuo bendrovės teisinio statuso, nes jokia kita ABĮ norma nenurodo, kokios teisinės pasekmės kyla neįvykdžius likviduojamos bendrovės akcijų pasirašymo sutarties per joje nustatytą terminą. ABĮ 73 straipsnio 12 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad likviduojant bendrovę akcijas pasirašę, bet jų neapmokėję asmenys turi jas apmokėti akcijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka. Trečiojo asmens nuomone, tai, kad įstatymų leidėjas atskirame įstatymo straipsnyje išskyrė tam tikrus akcijų pasirašymo sutarties vykdymo ypatumus, kai akcijas pateikusi bendrovė yra likviduojama, nereiškia, kad įstatymų leidėjas norėjo suteikti privilegijuotą padėtį būtent tokio teisinio statuso bendrovėms. ABĮ neįtvirtina priverstinio akcijų pasirašymo sutarties vykdymo, todėl ABĮ 45 straipsnio 12 dalies nuostata, kad, suėjus nurodytam akcijų apmokėjimo terminui, sutartis tampa negaliojanti, nesuteikia ieškovei teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo, todėl tokio pobūdžio ieškinys apskritai negalėjo būti reiškiamas.
8. 2018 m. birželio 22 d. ir 2018 m. rugsėjo 28 d. vykusių teismo posėdžių metu atsakovė prašė teismo ex officio (pagal pareigas) pripažinti negaliojančia 2015 m. kovo 23 d. akcijų pasirašymo sutartį, tačiau nurodė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 1-2300 dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo bei 2015 m. kovo 23 d. UAB „Air Vilnius“ vienintelio akcininko sprendimo dėl šios bendrovės įstatinio kapitalo didinimo neginčijanti. Atsakovės nuomone, faktiškai Vilniaus miesto savivaldybės pinigais buvo padidintas UAB „Air Lituanica“ įstatinis kapitalas, t. y. ieškovės pinigai faktiškai buvo nukreipti į UAB „Air Lituanica“, ką patvirtina atlikti mokėjimo pavedimai (gautas iš atsakovės lėšas ieškovė pervedė UAB „Air Lituanica“). Vadinasi, ieškovės įstatinis kapitalas buvo didinamas ne iš bendrovės lėšų, o akcininkų įnašais, konkrečiai – iš Vilniaus miesto savivaldybės lėšų. Tiek sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo, tiek akcijų pasirašymo sutartis buvo priimti ir sudaryti UAB „Air Vilnius Group“ faktiškai esant nemokiai. Atsakovės teigimu, nemokios bendrovės akcijų įsigijimas akivaizdžiai prieštarauja atsakovės veiklos tikslams.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl akcijų pasirašymo sutarties teisėtumo, akcentavo aplinkybę, kad atsakovei buvo išaiškinta teisė pareikšti atitinkamą reikalavimą dėl sandorio negaliojimo, tačiau šia teise atsakovė nepasinaudojo.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovė dėl sandorio negaliojimo rėmėsi ABĮ 59 straipsnio nuostata, tvirtindama, kad, esant nuostoliams ir visuotiniam akcininkų susirinkimui nepriėmus sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais arba priėmus tokį sprendimą, tačiau neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, ieškovė turėjo: arba padengti nuostolius, arba sumažinti kapitalą, arba likviduoti bendrovę, tačiau to nebuvo padaryta, o priešingai – buvo priimtas sprendimas padidinti įstatinį kapitalą ir sudaryta akcijų pasirašymo sutartis, kas prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, t. y., užuot sumažintas, įstatinis kapitalas buvo padidintas.
12. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių bendrovės (ieškovės) nemokumo faktą ginčui aktualiu laikotarpiu – 2015 m. kovo 18 d., bei duomenų apie ABĮ 59 straipsnio sąlygų egzistavimą. Teismo vertinimu, atsakovei nepateikus neginčijamų įrodymų, kad ginčo sutarties nuostatos akivaizdžiai pažeidžia imperatyvių teisės normų reikalavimus, bendrovės (ieškovės) veiklą reglamentuojančių nuostatų pažeidimai nesudaro pagrindo sudarytą sandorį laikyti niekiniu.
13. Teismas, analizuodamas sandorio teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnio pagrindu, įvertino bendrovių sąsajumą, atsižvelgė į tai, kad 2015 m. kovo 23 d. akcijų pasirašymo sutarties teisinis pagrindas buvo ieškovės vienintelės akcininkės 2015 m. kovo 23 d. sprendimas, kurio atsakovė neginčijo. Pažymėjo, kad abiejų ginčo šalių veiklos tikslai – teisėta ūkinė komercinė veikla, verslo plėtojimas, saugi ir efektyvi bendrovės veikla, racionalus bendrovės turto ir kitų resursų panaudojimas. Teismo vertinimu, nėra nustatyta akivaizdžių pagrindų akcijų pasirašymo sandorį pripažinti prieštaraujančiu juridinio asmens tikslams. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas nenustatė sąlygų akcijų pasirašymo sutartį ex officio pripažinti niekiniu sandoriu.
14. Teismas ieškovės reikalavimą dėl skolos už akcijas priteisimo pripažino nepagrįstu. Teismas laikėsi nuostatos, kad ABĮ 73 straipsnio 12 dalies norma, reglamentuojanti akcijų pasirašymo sutarties vykdymą bendrovės likvidavimo atveju, nepanaikina ar nekeičia ABĮ 45 straipsnio 12 dalyje nustatytų teisinių pasekmių taikymo apimties priklausomai nuo bendrovės teisinio statuso. ABĮ 45 straipsnio 12 dalis taikoma nepriklausomai nuo bendrovės teisinio statuso (ji likviduojama ar ne), nes jokia kita ABĮ norma nenurodo, kokios teisinės pasekmės kyla neįvykdžius likviduojamos bendrovės akcijų pasirašymo sutarties per joje nustatytą terminą. Šio vertinimo pagrindu teismas padarė išvadą, kad pasibaigus terminui, per kurį turėjo būti sumokėta akcijų kaina, išnyko atsakovės sutartinė prievolė sumokėti už akcijas. Teismo aiškinimu, ABĮ apskritai neįtvirtina priverstinio akcijų pasirašymo sutarties vykdymo.
15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė tik ieškovė, kuri prašė panaikinti apskųstą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, sprendė, kad apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl teismo ex officio atlikto akcijų pasirašymo sandorio teisėtumo vertinimo nepateko į apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas, o pagrindo peržengti ieškovės apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė ABĮ 45 straipsnio 12 dalyje nustatyta teisinė situacija, kai, atsakovei per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą neapmokėjus visų pasirašytų akcijų, šalių sudaryta akcijų pasirašymo sutartis nustojo galioti, atsakovė neteko pasirašytų akcijų ir visų ieškovei sumokėtų įnašų, taip pat neteko teisės reikalauti už pasirašytas akcijas sumokėtų lėšų grąžinimo. Ta aplinkybė, kad ieškovė įgijo likviduojamos bendrovės statusą, nedaro įtakos nurodytam teisiniam reguliavimui ir jo nepakeičia.
18. ABĮ 73 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad bendrovės likvidavimo atveju akcijas pasirašiusiems, bet jų iki likvidavimo neapmokėjusiems asmenims ši (apmokėjimo) pareiga išlieka. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ši norma patvirtina ABĮ 45 straipsnio 8 dalies normos imperatyvą, galiojantį (su išimtimi) net ir bendrovės likvidavimo atveju, tačiau šis reguliavimas neturi ryšio su ABĮ 45 straipsnio 12 dalies norma. ABĮ 73 straipsnio 12 dalies norma nereguliuoja akcijų neapmokėjimo per sutartyje nustatytą terminą teisinių pasekmių ir ginčo atveju netaikoma.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartą ABĮ teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad ABĮ 73 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta norma laikytina specialiąja norma dėl ABĮ 45 straipsnio 11 dalies. ABĮ 45 straipsnio 11 dalyje (bendrojoje normoje) nurodyta, kad bendrovė negali atleisti akcijas pasirašiusio asmens nuo pareigos apmokėti pasirašytas akcijas, išskyrus šio įstatymo 73 straipsnio 12 dalyje nustatytą išimtį (specialioji norma) – akcijas pasirašę asmenys gali būti atleisti nuo neįmokėtų įnašų tokios dalies, kurią jie atgautų skirstant likviduojamos bendrovės turtą, tik tuo atveju, kai bendrovės likvidavimo pagrindas yra bendrovės steigimo pripažinimas negaliojančiu vadovaujantis CK 2.114 straipsniu ir bendrovė gali patenkinti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams.
20. ABĮ 45 straipsnio 12 dalies norma nėra susijusi su ABĮ 73 straipsnio 12 dalies norma, o ABĮ 73 straipsnio 12 dalis nėra prioritetinė, nes jų taikymo sritys netapačios – pirmoji reguliuoja pasirašytų akcijų neapmokėjimo per nustatytą terminą teisines pasekmes, o antrojoje nurodytos ABĮ 45 straipsnio 11 dalies normos, reguliuojančios asmens (ne)atleidimą nuo akcijų apmokėjimo, taikymo išimtis.
21. Nagrinėjamu atveju dalis pasirašytų akcijų nebuvo apmokėta sutartyje nustatytu terminu, tai atitiko ABĮ 45 straipsnio 12 dalyje sureguliuotą teisinę situaciją, todėl atsakovės teiginius dėl akcijų pasirašymo sutarties negaliojimo šiuo teisiniu pagrindu apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstais.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
22. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti – priteisti iš atsakovės UAB „Start Vilnius“ 615 106 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. ABĮ 73 straipsnio 12 dalis reglamentuoja išimtį iš bendrosios taisyklės, įtvirtintos ABĮ 45 straipsnyje, imperatyviai nurodant, kad, bendrovei įgijus likviduojamos įmonės statusą, pasirašytos akcijos turi būti apmokamos akcijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka ir tik vienu atveju (kai ginčijamas bendrovės steigimas) įstatymas leidžia akcininką atleisti nuo prievolės.
22.2. Nagrinėjamu atveju teismai turėjo vadovautis ABĮ 73 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurioje nustatyta pareiga akcininkui bendrovės likvidavimo atveju apmokėti pasirašytas akcijas.
22.3. ABĮ 73 straipsnis laikytinas specialiąja ABĮ 45 straipsnio norma, nes jis papildo ABĮ 45 straipsnį dėl akcijų apmokėjimo bendrovės likvidavimo atveju – ši įstatymo išimtis, įtvirtinta ABĮ 73 straipsnio 12 dalyje, yra nustatyta siekiant apsaugoti likviduojamos bendrovės kreditorius.
22.4. Bendrovės likvidavimo atveju akcininkas turi pareigą apmokėti visas pasirašytas akcijas, nes tai susiję ne tik su bendrovės veiklos pabaiga, bet ir su bendrovės kreditorių apsauga – tokiu būdu siekiama apsaugoti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų (akcininkų, neapmokėjusių pasirašytų akcijų), kurie gali vengti įvykdyti savo prievoles.
23. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovės UAB „Start Vilnius“ teisių ir pareigų perėmėja UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašo palikti nepakeistus skundžiamus teismų procesinius sprendimus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Akcijų pasirašymo sutartis nėra priverstinai vykdytina sutartis, todėl prievolė visiškai apmokėti visas pasirašytas akcijas pasibaigia nustojus galioti akcijų pasirašymo sutarčiai. ABĮ 45 straipsnio 12 dalyje aiškiai nurodyta, kad, akcijas pasirašiusiam asmeniui per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą neapmokėjus akcijų, laikoma, jog akcijas įgijo pati bendrovė; akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja; įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami. Nustojus galioti akcijų pasirašymo sutarčiai, prievolė visiškai apmokėti visas pasirašytas akcijas taip pat pasibaigia. Be to, nei ABĮ, nei CK nenustatyta priverstinio akcijų pasirašymo sutarties vykdymo.
23.2. Akcijų pasirašymo sutartis skiriasi nuo sutarčių, kurios gali būti priverstinai įvykdytos, nes nebelieka prievolės, kurią būtų įpareigojamas priverstinai vykdyti akcijas pasirašęs, bet jų akcijų pasirašymo sutartyje nustatytu terminu neapmokėjęs asmuo. Neapmokėjus, laikoma, kad akcijas įgijo pati bendrovė, t. y. akcijas pasirašęs asmuo automatiškai jau kitą dieną po pasirašytų akcijų apmokėjimo termino pasibaigimo netenka nuosavybės teisių į pasirašytas akcijas. Be to, akcijas pasirašęs, bet jų neapmokėjęs asmuo netenka ir įnašų už pasirašytas akcijas. Taigi, akcijas pasirašiusiam asmeniui neapmokėjus pasirašytų akcijų sutartyje numatytu terminu, akcijų pasirašymo sutartis nustoja galioti ir akcijas pasirašęs asmuo ne tik praranda nuosavybės teises į akcijas, bet dar ir patiria praradimų – atlikti įnašai už pasirašytas akcijas nėra grąžinami. Reikalavimas visiškai apmokėti visas pasirašytas akcijas nustojus galioti akcijų pasirašymo sutarčiai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą, tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, taip pat sudarytų prielaidas bendrovei nepagrįstai praturtėti asmens, neapmokėjusio pasirašytų akcijų, sąskaita.
23.3. ABĮ 45 straipsnio 12 dalies ir 73 straipsnio 12 dalies nuostatos negali būti vertinamos kaip viena kitą papildančios ar suteikiančios prioritetą viena kitai, ABĮ 73 straipsnio 12 dalis negali būti aiškinama kaip įtvirtinanti teisę reikalauti priverstinio akcijų pasirašymo sutarties vykdymo tuo atveju, jei bendrovė yra likviduojama. ABĮ 73 straipsnio 12 dalis skirta tiems atvejams, kai akcijų pasirašymo sutartis yra galiojanti, tačiau bendrovei yra pradėtos taikyti likvidavimo procedūros, reglamentuoti. ABĮ 73 straipsnio 12 dalis nereglamentuoja pasekmių, kai akcijas pasirašę asmenys neapmoka jų akcijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka, – tokias pasekmes nustato tik ABĮ 45 straipsnio 12 dalis. ABĮ 45 straipsnio 12 dalies ir ABĮ 73 straipsnio 12 dalies taikymo sritys iš esmės skiriasi, todėl šių nuostatų negalima laikyti papildančiomis viena kitą. Siekis apsaugoti dėl bankroto likviduojamos bendrovės kreditorių interesus negali suteikti teisės reikalauti priverstinio akcijų pasirašymo sutarties vykdymo – toks įstatymo nuostatos aiškinimas įvirtintų neribotą akcijas pasirašiusio asmens – akcininko – civilinę atsakomybę už juridinio asmens prievoles.
23.4. Atsižvelgdami į tai, kad nagrinėjamoje byloje pasirašytos akcijos nebuvo visiškai apmokėtos sutartyje nustatytu terminu ir dėl to sutartis tapo negaliojanti, atsakovė, kaip akcijas pasirašęs asmuo, nebuvo atleista nuo įsipareigojimo apmokėti pasirašytas akcijas, bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad ABĮ 73 straipsnio 12 dalies nuostata ginčo atveju netaikytina.
24. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Bylą nagrinėję teismai teisingai sprendė, kad ABĮ 73 straipsnio 12 dalis nepanaikina ar kitaip nepakeičia ABĮ 45 straipsnio 12 dalyje nurodytų teisinių pasekmių taikymo. ABĮ 73 straipsnio 12 dalyje nėra reglamentuota pasekmių, jei akcijų pasirašymo sutarties nustatyta tvarka akcijas pasirašęs subjektas neapmoka likviduojamos bendrovės pateiktų akcijų. Vadinasi, ABĮ 73 straipsnio 12 dalis negali būti laikoma specialiąja ABĮ 45 straipsnio 12 dalies teisės norma. ABĮ 45 straipsnio 12 dalis yra taikoma nepriklausomai nuo bendrovės teisinio statuso.
24.2. Akcijų pasirašymo sutartyje yra aiškiai ir suprantamai nustatyta akcijų apmokėjimo tvarka ir terminai, todėl ieškovės teisinio statuso pakeitimas į likviduojamą bendrovę nepaneigė ir nepanaikino sutarties nuostatų taikymo. Pagal ABĮ 73 straipsnio 12 dalį galimybė atleisti akcijas pasirašiusius asmenis nuo neįmokėtų įnašų dalies galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu likviduojamos bendrovės statuso įgijimo metu akcijų pasirašymo sutartyje nustatytas apmokėjimo terminas dar nebūtų pasibaigęs, tačiau bendrovės teisinio statuso pasikeitimas nedaro jokios įtakos akcijų pasirašymo sutartyje nustatytai akcijų apmokėjimo tvarkai, išskyrus vieną konkrečią įstatymo išlygą, kuri nagrinėjamam ginčui yra neaktuali.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisinius padarinius asmeniui, sudariusiam akcijų pasirašymo sutartį, tačiau nesumokėjusiam už pasirašytas akcijas (ABĮ 45 straipsnio 12 dalis), aiškinimo ir taikymo
25. Akcijos yra vertybiniai popieriai, patvirtinantys įstatymais nustatytas jų savininko (akcininko) teises dalyvauti valdant bendrovę (ABĮ 40 straipsnio 1 dalis). Jos pasirašomos bendrovei ir fiziniam ar juridiniam asmeniui sudarant akcijų pasirašymo sutartį, išskyrus bendrovės steigimo atvejį, kai steigimo sutartyje ar steigimo akte nurodomas steigėjo akcijų skaičius, apmokėjimo tvarka ir terminai. Akcijų pasirašymo sutartimi viena šalis įsipareigoja pateikti tam tikrą skaičių naujų akcijų, o kita šalis – apmokėti visą pasirašytų akcijų emisijos kainą (ABĮ 7 straipsnio 1, 2 dalys, 44 straipsnio 1 dalis).
26. Bendrovės įstatinis kapitalas gali būti didinamas papildomais pačios bendrovės akcininkų ir kitų asmenų įnašais, tačiau tik išleidžiant naujas akcijas (ABĮ 50 straipsnio 1 dalis). Akcininkų įnašai už išleistas naujas akcijas yra vienas iš bendrovės nuosavo kapitalo formavimo šaltinių, kuris padidina bendrovės nuosavą kapitalą, todėl, didinant bendrovės įstatinį kapitalą akcininkų įnašais, akcininko pareiga sumokėti už naujas akcijas tampa viena svarbiausių turtinių pareigų bendrovei (ABĮ 14 straipsnio 2 dalis).
27. Akcijų apmokėjimo tvarką, terminus ir jų nesilaikymo teisinius padarinius reglamentuoja ABĮ 45 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos apmokėjimas; akcijos gali būti apmokamos pinigais ir (ar) akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais (ABĮ 45 straipsnio 1 dalis). Bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos (ABĮ 45 straipsnio 8 dalis). Akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą ar perduoda visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą nepiniginį įnašą (paskutinę nepiniginio įnašo dalį) bendrovės nuosavybėn (ABĮ 45 straipsnio 10 dalis). Bendrovė negali atleisti akcijas pasirašiusio asmens nuo jo įsipareigojimų bendrovei apmokėti pasirašytas akcijas, išskyrus ABĮ 73 straipsnio 12 dalyje nustatytą išimtį (ABĮ 45 straipsnio 11 dalis), t. y. akcijas pasirašę asmenys gali būti atleisti nuo neįmokėtų įnašų tokios dalies, kurią jie atgautų skirstant likviduojamos bendrovės turtą, tik tuo atveju, kai bendrovės likvidavimo pagrindas yra bendrovės steigimo pripažinimas negaliojančiu vadovaujantis CK 2.114 straipsniu ir bendrovė gali patenkinti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams.
28. Nagrinėjamu atveju aktuali ABĮ 45 straipsnio 12 dalis, kuri nustato, kad tuo atveju, kai akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka, laikoma, kad akcijas įgijo pati bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, įnašai už akcijas negrąžinami. Ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo akcijų apmokėjimo termino pabaigos bendrovė turi perleisti akcijas kitų asmenų nuosavybėn arba sumažinti įstatinį kapitalą anuliuodama akcijas.
29. Taigi ši norma imperatyviai nustato teisinius padarinius, kai akcijų pasirašymo sutartį sudaręs asmuo per sutartyje nustatytą terminą visiškai nesumoka už akcijas arba sumoka ne visą jų kainą. Toks asmuo netenka teisės pagal sudarytą sutartį įgyti akcijų, nes sutartis tampa negaliojanti, ir praranda teisę susigrąžinti jau įmokėtus pagal sutartį įnašus už akcijas. Įnašai tampa bendrovės nuosavybe.
30. Byloje nustatyta, kad ieškovės UAB „Air Vilnius Group“ vienintelė akcininkė UAB „Start Vilnius“ nutarė padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, išleidžiant naujas akcijas (103 600 vnt. naujų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų). Ieškovė ir atsakovė UAB „Start Vilnius“ 2015 m. kovo 23 d. sudarė akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią atsakovė naujas akcijas įsipareigojo apmokėti 3 000 256 Eur piniginiu įnašu tokia tvarka: 25 proc. emisijos kainos – per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo, o likusią dalį – per 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo. Atsakovė sutartyje nustatyta tvarka sumokėjo 2 385 150 Eur, tačiau, nevisiškai įvykdžiusi sutarties sąlygas, liko skolinga 615 106 Eur akcijų kainos dalį. Bendrovės kreditorių susirinkimo 2016 m. kovo 17 d. nutarimu buvo nutarta pripažinti ieškovę bankrutavusia bendrove ir likviduoti ją dėl bankroto. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nėra, taigi pripažintina, kad atsakovė neįvykdė ginčo sutartyje įtvirtintos pareigos ir per sutartyje nustatytą terminą visos įgyjamų akcijų emisijos kainos nesumokėjo.
31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms pagrįstai taikė ABĮ 45 straipsnio 12 dalį, nes ši norma reguliuoja byloje nustatytus teisinius santykius: ieškovė neįvykdė akcijų pasirašymo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų per sutartą terminą sumokėti visą įgyjamų akcijų emisijos kainą, todėl sutartis tapo negaliojanti ir atsakovė ne tik prarado teisę įgyti sutartimi pirktas akcijas, bet ir susigrąžinti už jas padarytus didelio dydžio piniginius įnašus.
32. Ieškovė ieškinio teisiniu pagrindu nurodė ir kasacinį skundą grindžia ABĮ 73 straipsnio 12 dalimi, kurioje nustatyta, kad likviduojant bendrovę akcijas pasirašę, bet jų neapmokėję asmenys turi jas apmokėti akcijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka. Akcijas pasirašę asmenys gali būti atleisti nuo neįmokėtų įnašų tokios dalies, kurią jie atgautų skirstant likviduojamos bendrovės turtą, tik tuo atveju, kai bendrovės likvidavimo pagrindas yra bendrovės steigimo pripažinimas negaliojančiu vadovaujantis CK 2.114 straipsniu ir bendrovė gali patenkinti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams.
33. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek kasaciniame skunde netinkamai aiškina ABĮ 73 straipsnį ir netinkamai jį taiko ginčo teisiniams santykiams.
34. ABĮ 73 straipsnio 12 dalyje įtvirtintas specialus teisinis reglamentavimas, nustatantis asmeniui, pasirašiusiam akcijų įgijimo sutartį, tačiau nesumokėjusiam įgyjamų akcijų kainos, pareigą sumokėti bendrovei akcijų kainą sutartyje nustatyta tvarka, kai bendrovė likviduojama CK nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais (ABĮ 73 straipsnio 1 dalis).
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABĮ 73 straipsnio tiek 1 dalyje, tiek kitose šio straipsnio dalyse aptarta bendrovės likvidavimo tvarka, procedūros, atitinkamų bendrovės valdymo organų (visuotinio akcininkų susirinkimo) kompetencija priimant sprendimus dėl bendrovės likvidavimo, o šio straipsnio 12 dalyje aptariamos sąlygos bei išimtis dėl bendrovės akcijų apmokėjimo likviduojant bendrovę. Taigi šis straipsnis skirtas bendrovės likvidavimui ir likvidavimo procedūroms bei sąlygoms reglamentuoti. Tokį aiškinimą patvirtina ABĮ 74 straipsnio, reglamentuojančio likvidatoriaus kompetenciją, nuostatos.
36. Pažymėtina, kad įmonės likvidavimo procesas inicijuojamas dviem būdais: savanoriškai likviduojant bendrovę ABĮ ir CK normų nustatytais pagrindais bei tvarka arba likviduojant bendrovę dėl nemokumo, bankroto pagrindais, kai įmonė likviduojama priverstinai, t. y. įmonė pripažįstama nemokia ir jai yra iškeliama bankroto byla. ABĮ 73 straipsnio 3 dalis nurodo, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo likviduoti nemokią bendrovę, o šio straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad bankrutavusi bendrovė likviduojama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka. Taigi bendrovei, kuri bankrutuoja, šio straipsnio ir CK normos, reglamentuojančios bendrovės likvidavimą, netaikomos. Bankrutuojančios bendrovės likviduojamos ne ABĮ ir CK nustatytais pagrindais, o ĮBĮ (nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme) nustatyta tvarka.
37. Teisėjų kolegija, apibendrindama aptartus ginčo faktinius ir teisinius pagrindus, nurodo, kad BUAB „Air Vilnius Group“ likviduojama ĮBĮ nustatyta tvarka iškėlus jai bankroto bylą ir ji likviduojama dėl bankroto (šios nutarties 30 punktas), ieškinys šioje byloje pareikštas BUAB „Air Vilnius Group“ bankroto administratorės UAB „Jurconsult group“, veikiančios BUAB „Air Vilnius Group“ 2016 m. vasario 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu ir įgyvendinančios bankroto administratoriaus teises ir pareigas likviduojant bankrutavusią įmonę ĮBĮ 31 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl teismai padarė pagrįstą išvadą, kad byloje sprendžiamiems ginčo teisiniams santykiams nebuvo teisinio pagrindo taikyti ABĮ 73 straipsnio 12 dalies nuostatas.
38. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias teisinius padarinius asmeniui, sudariusiam uždarosios akcinės bendrovės akcijų pasirašymo sutartį, tačiau sutartyje nustatyta tvarka nesumokėjusiam už pasirašytas akcijas, padarė teisiškai pagrįstas išvadas, todėl ieškovės kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
39. Kasaciniame teisme pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo rengiama.
40. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
41. Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašo priteisti 1429,81 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų įkainių, todėl priteistina iš ieškovės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Air Vilnius Group“ (j. a. k. 302784828) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ (j. a. k. 120750163) 1429,81 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt devynis Eur 81 ct) bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas
Vincas Verseckas