Civilinė byla Nr. 2-1773-302/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00231-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.4.2.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Timera“ 2016 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Timera“, A. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „ESO“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti BUAB „Timera“ 2016 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimus. Nurodė, kad iš esmės kreditorių susirinkimo nutarimai yra priimti vienintelio kreditoriaus A. M., turinčio 99 proc. balsų, sprendimu. A. M. kreditorinio reikalavimo pagrįstumas yra ginčijamas proceso atnaujinimo byloje, o kitoje byloje ginčijami UAB „Timera“ ir A. M. sudarytas sandoris (civ. bylos Nr. 2-1561-413/2012 ir Nr. e2-1787-259/2016), todėl jis neturėjo teisės balsuoti. Pareiškėjui nebuvo pranešta apie kreditorių susirinkimą, o priimti nutarimai dėl administratoriaus pranešimo ir reikalavimo teisės perleidimo pažeidžia jo kaip akcininko, kreditorių ir pačios įmonės teises, neatitinka tikrovės, todėl turi būti panaikinti.
2. Skundo reikalavimų užtikrinimui pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2016 m. birželio 15 d. BUAB „Timera“ kreditorių susirinkime priimtų sprendimų vykdymą iki kol įsiteisės sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kreditoriaus A. M. balsais gali būti priimami nutarimai dėl tolimesnio BUAB „Timera“ likimo. Pažymėjo, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su būsimo teismo sprendimo vykdymu, nes nutarimai pažeidžia ne tik pareiškėjo, bet ir jo sutuoktinės teises, kreditoriai nesupažindinti su visomis realiomis faktinėmis aplinkybėmis. Susirinkimui priėmus nutarimą dėl įmonės likvidavimo būtų padaryta žala kreditoriams, o civilinių bylų Nr. 2-1561-413/2012 ir Nr. e2-1787-259/2016 nagrinėjimas taptų betikslis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

3. Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjo A. Š. prašymą tenkino ir nutarė sustabdyti BUAB „Timera“ 2016 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymą iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas.
4. Teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. Š. (BUAB „Timera“ akcininkas ir buvęs direktorius) ginčija BUAB „Timera“ 2016 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkime nustatyto turto (reikalavimo teisių) pardavimo tvarką ir kainą. Teismas sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad teismui patenkinus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo (nutarties) įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomu. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas grindžiamas netinkamu bankrutuojančios įmonės nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymu ir dėl to kylančia grėsme bankrutuojančios bendrovės ir kitų kreditorių interesams. Pažymėjo, kad itin svarbu yra nustatyti turto pardavimo tvarkos teisėtumą ir teisingumą jau pirmame jo pardavimo etape. Taigi, nesustabdžius skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymo, ir pasitvirtinus pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms, įmonė ir jos kreditoriai neabejotinai patirtų neigiamų pasekmių.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tuo atveju, jei teismas konstatuotų, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo pažeistos kitų įmonės kreditorių teisės ir tuo pagrindu juos panaikintų, būtų ginamos ne tik pareiškėjo, bet ir kitų BUAB „Timera“ kreditorių teisės ir teisėti interesai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Kreditorius A. M. atskirajame skunde su Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pateikdamas ieškinį dėl kreditorių susirinkime priimto sprendimo panaikinimo A. Š. gina išimtinai savo privatų interesą bei veikia prieš bendrovę ir jos kreditorius. Įsiteisėjusiomis teismų nutartimis A. Š. pripažintas nulėmusi tyčinį BUAB „Timera“ bankrotą bei savo veiksmais padariusiu įmonei didžiulę žalą. Tuo tarpu teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, klaidingai sprendė, jog skundu jis siekia apginti įmonės kreditorių interesus. Priešingai, tokiu būdu nepagrįstai stabdomas bendrovės bankroto procesas ir didinami jos kreditorių nuostoliai. Be to, įstatymas nesuteikia teisės A. Š. kreiptis į teismą dėl bendrovės ar jos kreditorių teisių gynimo.
2. Teismui pateiktas skundas nėra tikėtinai pagrįstas. Jame nenurodyta kaip ginčijamu nutarimu priimti sprendimai pažeidžia pareiškėjo, bendrovės ar kreditorių interesus, tik pažymėta, jog teismui nesiimant jokių priemonių, kreditorių susirinkimas ir toliau gali nubalsuoti dėl įmonės likvidavimo.
3. Pareiškėjas savo prašyme nepagrindė, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įgyvendinimui, nors tokia pareiga kyla būtent jam. Be to, pardavus reikalavimo teises A. Š. atžvilgiu pasikeistų tik subjektas, kuris turėtų galimybę reikšti jam reikalavimus.
7. Pareiškėjas A. Š. atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
1. Pareiškėjas pateiktu skundu nesiekia išmintinai savo interesų patenkinimo, o priešingai – nori apginti visų įmonės kreditorių interesus. Apelianto argumentai, susiję su pareiškėjo kalte dėl įmonės bankroto proceso, yra nepagrįsti.
2. Pateiktas skundas atitinka preliminaraus pagrįstumo reikalavimus, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Akivaizdu, jog kreditorių susirinkime priėminėjami išimtinai A. M. palankūs sprendimai, o pardavus kreditorinius reikalavimus bei kitoje byloje pripažinus, jog A. M. neturi reikalavimo bendrovei, nukentėtų tretieji asmenys.
8. BUAB „Timera“ atsiliepime su atskiruoju skundu sutinka ir prašo jį patenkinti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl papildomų įrodymų

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Nagrinėjamu atveju apeliantas A. M. kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomą įrodymą – 2008 m. rugpjūčio 27 d. įtariamojo apklausos protokolo kopiją. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo įrodymu apeliantas ginčija taikomų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą bei pagrįstumą, bei aplinkybę, jog iki atsirojo skundo pateikimo jam nebuvo suteikta galimybė pateikti teismui jokius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas minėtą įrodymą priima ir prijungia prie nagrinėjamos civilinės bylos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo ginčijo BUAB „Timera“ 2016 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus dėl įmonės turto (reikalavimo teisių) pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Nesutikimą su priimtais sprendimai pareiškėjas grindė aplinkybe, jog jie buvo priimti iš esmės vienintelio kreditoriaus, turinčio 99 proc. įmonės balsų, iniciatyva, nors kitose bylose jo kreditorinis reikalavimas vis dar yra ginčijamas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo egzistuojant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė 2016 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymą iki procesinio sprendimo byloje priėmimo ir įsiteisėjimo. Apeliantas A. M. su minėta teismo nutartimi nesutinka.  
14. Kaip jau minėta, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus ir tik tuo atveju, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 144 str. 1 d.). Tai reiškia, kad teismui atlikus ieškovo (pareiškėjo) pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (nutartis) galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas ir tokiu atveju iš esmės neturi teisinės reikšmės, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-882/2012, 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui (pareiškėjui) palankaus sprendimo (nutarties) priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui (pareiškėjui) nepalankus teismo sprendimas (nutartis), nepriklausomai nuo to, kad jis nėra įsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1937/2014, 2014 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-222/2014, 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1452-370/2015).
15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjo A. Š. skundą dėl kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų panaikinimo atmetė, t. y. išnagrinėjo ir įvertino iš esmės pareiškėjo pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, padarydamas išvadą, jog skundo reikalavimai yra nepagrįsti. Nors ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi (Kauno apygardos teisme priimtas pareiškėjo A. Š. atskirasis skundas dėl 2016 m. spalio 11 d. nutarties išsiųstas nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui), tačiau ji patvirtina, kad nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimą, kaip tai nustato CPK 144 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog šiuo atveju neegzistuoja viena iš dviejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, yra pakankama konstatuoti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje negalimas.
16. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos egzistavimo šiuo atveju plačiau nepasisako, nes iš esmės jie neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Dėl tų pačių priežasčių teismas nenagrinėja ir kitų atskirajame skunde pateiktų argumentų.
17. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiama Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartis naikinama ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo A. Š. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Atskirajame skunde apeliantas taip pat prašo teismo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti įrodymai apie apelianto sumokėtą žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą. Atsižvelgęs į priimamą procesinį sprendimą, įvertinęs aplinkybę, jog atskirojo skundo nagrinėjimo metu jau yra priimta pirmosios instancijos teismo nutartis dėl ginčo esmės, apeliacinės instancijos teismas šį prašymą tenkina ir priteisia iš pareiškėjo A. Š. apelianto A. M. naudai 28 Eur žyminio mokesčio. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. Š. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) apelianto A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja               Romualda Janovičienė