Baudžiamoji byla Nr. 1-442-1138/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47051-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 20 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,

sekretoriaujant Rasai Budreckienei,

dalyvaujant prokurorui Arminui Elijošiui,

kaltinamajam N. D., jo gynėjai advokatei Lionei Užubalienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 str. 2 d., 290 str., paskirta galutinė bausmė 10 MGL (1300,00 Lt) bauda;

2) 2013 m. rugpjūčio 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1d., 145 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė 4 mėnesiai viešųjų darbų per mėnesį dirbant 20 valandų visuomenės labui;

3) 2014 m. kovo 18 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. paskirta galutinė bausmė 8 mėnesiai viešųjų darbų per mėnesį dirbant 30 valandų visuomenės labui;

4) 2014 m. spalio 31 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė 30 parų arešto, atliekant areštinėje;

5) 2015 m. sausio 6 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė 20 parų arešto, atliekant areštinėje;

6) 2015 m. sausio 8 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str.1 d., paskirta galutinė bausmė 60 parų arešto, atliekant areštinėje;

7) 2015 m. rugpjūčio 19 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė 8 mėn., laisvės apribojimo;

8) 2016 m. birželio 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., 140 str. 2 d. galutinė bausmė 6 mėn., laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 10 p. bausmės vykdymą atidėti 1 metams;

9) 2018 m. kovo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė bausmė 60 parų arešto;

10) 2018 m. kovo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė bausmė 58 parų arešto;

11) 2018 m. balandžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., galutinė bausmė 60 parų arešto, subendrinus su 2018 m. kovo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu 2018 m. balandžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė 88 paros arešto;

12) 2018 m. gegužės 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė 4 mėn. 30 dienų laisvės atėmimo;

13) 2019 m. kovo 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė 30 parų arešto;

14) 2019 m. birželio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė 10 mėn. laisvės apribojimo;

15) 2020 m. sausio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. 6 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui, 2020 m. vasario 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi 2019 m. birželio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. sausio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo;

16) 2020 m. gegužės 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė 30 parų arešto, atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje

17) 2020 m. liepos 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. gegužės 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 30 dienų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, N. D. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir N. D. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. 2021 m. liepos 13 d. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, 2021 m. rugsėjo 20 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas,

nustatė:

1.                                            N. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2022 m. gruodžio 15 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) esančio namo virtuvėje, būdamas neblaivus (3,95 prom.), tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į nugarą, kairės pusės mentę savo mamai A. D. bei tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai A. D. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais N. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2.                                            Kaltinamasis N. D. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo išgėręs, valgė, atėjo mama, pradėjo priekaištauti, sudavė ir viskas. Viskas įvyko virtuvėje, 2022 m. gruodžio 16 d. Buvo neblaivus, apie keturias promiles įpūtė. Mamai sudavė vieną kartą. Su viskuo, kas nurodyta kaltinime sutinka. Mano, kad lemia charakteris, išgėręs bandys negyventi pas mamą. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, mamos atsiprašė. Iš darbo išėjo savo noru, greitai nerado darbo, taip ir gavosi, kad gėrė. Jeigu užsikabina, būna savaitę, dvi geria. Mamai sudavė į petį iš nugaros išeidamas iš kambario. Dėl ankstesnių teistumų kaltina save ir alkoholį. Galvoja pas mamą negyventi, planuoja gyventi pas tėvą. Mano, kad suėmimą galima pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Dėl bausmės sutinka su prokuroro ir gynėjos pozicija.

3.                                            Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutikus, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas.

4.                                            Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

5.                                            Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis N. D. parodė, kad supranta kokios nusikalstamos veikos padarymu jis yra įtariamas. Kaltu prisipažįsta visiškai. Nuo 2022 m. gruodžio 4 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. jis kiekvieną dieną gėrė alkoholį. Jis gyvena kartu su mama A. D. (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name. Mama dėl alkoholio vartojimo labai pyksta. Jis nuolat negeria, tačiau 2022 m. gruodžio 4 d. jis išėjo iš darbo (duomenys neskelbtini) ir nuo tos dienos pradėjo gerti alkoholį. 2022 m. gruodžio 15 d., jis namuose per visą dieną vienas gėrė alų, jo išgėrė apie 8 litrus. Vakare jis buvo namų virtuvėje, kiek atsimena, lyg rūkė ar valgė, kai į virtuvę atėjo mama. Ji ėmė rėkti ant jo, barti, tačiau ką tiksliai jam pasakė, neprisimena. Jis supyko ir jai sudavė, nes buvo piktas. Kiek prisimena, mamai sudavė vieną kartą į nugarą, lyg į petį. Po to jis nuėjo miegoti, o atsibudęs pamatė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė. Kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Įvykio metu jis buvo labai girtas, todėl sunkiai prisimena įvykio aplinkybes ir gali jas painioti, tačiau, kad tarp jo ir mamos buvo konfliktas, kurio metu jis jai sudavė, prisimena (b. l. 65-68). 

6.                                            Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. D. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame name. Namo pirmame aukšte gyvena ji su sūnumi N. D., o antrame aukšte gyvena jos pusbrolis A. R.. 2022 m. gruodžio 15 d., apie 18.40 val., ji buvo namuose, ruošėsi eiti į rūsį, kur turėjo pakurti pečių. Prieš einant nuėjo į virtuvę atsigerti. Virtuvėje buvo sūnus N. D.. Jis sėdėjo ant kėdės prie stalo ir valgė. N. D. pradėjo ją kaltinti, kad jį persekioja, nepaleidžia iš akių. Sūnus staiga atsistojo, priėjo prie jos ir, jai būnant nugara į jį, vieną kartą kumščiu trenkė jai į nugarą, į kairę mentę. Tokiais savo veiksmais N. D. jai sukėlė fizinį skausmą. Dešimties balų vertinimo sistemoje patirtą skausmą ji vertina 5 balais. Sūnus rankomis ją prispaudė prie virtuvėje esančios sienos, bet kai ji išsigandusi pradėjo stipriai šaukti, sūnus pasimetė ir atsitraukė. Tuo pasinaudojusi, ji nuo sūnaus pabėgo ir telefono Nr. 112 paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams ji papasakojo įvykio aplinkybes. Pareigūnai sulaikė jos sūnų ir jį išvežė. N. D. taip elgiasi ne pirmą kartą, dėl smurto artimoje aplinkoje yra pradėta ikiteisminių tyrimų. N. D. nuolat su ja konfliktuoja, reikalauja pinigų, elgiasi agresyviai, kartais smurtauja, o ji dėl to kreipiasi į policiją. N. D. turi problemų su alkoholiu. Šiuo metu alkoholį be sustojimo vartojo apie mėnesį laiko. Į įvykio vietą buvo atvykę GMP medikai, kurie ją apžiūrėjo, į gydymo įstaigą važiuoti nereikėjo (b. l. 12-13).

7.                                            2022 m. gruodžio 15 d. Telšių apskrities VPK Kelmės r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio G. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 15 d., 18.40 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu K. P., gavo pranešimą iš Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto pranešimą apie tai, kad sūnus stūmė, trenkė kumščiu į nugarą pranešėjai. Atvykus budėtojo nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja A. D., kuri paaiškino, jog jai būnant savo namų virtuvėje, jos sūnus N. D. jai trenkė vieną kartą kumščiu į nugarą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Įtariamasis asmuo N. D. buvo įvykio vietoje, jį sulaikė ir išvežė į Šiaulių apskrities VPK laikino sulaikymo patalpas. A. D., patikrinus alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB 0210, patikros sertifikato Nr. 1693696, nustatytas 0,00 promilių blaivumas, o N. D. 2022 m. gruodžio 15 d., 19.38 val. nustatytas 3,95 promilių neblaivumas (b. l. 38).

8.                                            2022 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo E. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietoje bendravo su (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo antrame aukšte gyvenančiu nukentėjusiosios pusbroliu A. R.. Šis paaiškino, kad girdėjo kažkokį triukšmą pirmame aukšte. Jis tuo metu žiūrėjo televizorių. A. R. teigė, kad nukentėjusiosios sūnus nuolatos triukšmauja, todėl į triukšmą jis nekreipė dėmesio (b. l. 39-40). 

9.                                            Iš 2022 m. gruodžio 15 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad A. D. nurodė, jog namuose ją mušė sūnus, skundžiasi nugaros skausmu ties mentimi. Apžiūrint išorinių sumušimo žymių nestebima (b. l. 36-37).

10.                                             2022 m. gruodžio 15 d. Asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad paprašius A. D. parodyti skaudamą vietą, ji parodė į kairę mentę. Apžiūrėjus nurodytą vietą, sužalojimų nepastebėta (b. l. 30-32, 33-35).

11.                                            2022 m. gruodžio 16 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-21, 22-29), apžiūros metu niekas nepaimta.

12.                                            2022 m. gruodžio 15 d. užduotyje atlikti objektų tyrimą – pirminį A. D. vienos srities kūno tyrimą, užfiksuota, kad A. D. atsisakė vykti į tyrimą (b. l. 41-43).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

13.                                            Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

14.                                            Inkriminuojant fizinio skausmo sukėlimą kvalifikuojantį artimojo giminaičio ar šeimos nario požymį, vadovaujamasi BK 248 straipsnyje pateiktu sąvokų išaiškinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-699/2015, 2K-327/2013, 2K-381/2013, 2K-487/2013, 2K-525/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

15.                                            Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalimi), konstatuoja, kad N. D. 2022 m. gruodžio 15 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) esančio namo virtuvėje, būdamas neblaivus (3,95 prom.), smurtavo prieš savo šeimos narę – mamą A. D., tai yra tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į nugarą, kairės pusės mentę, savo mamai A. D. bei tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai A. D. sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs ir palyginęs kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą ir kitus įrodymus, bei atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų vieningą visumą. 

Dėl bausmės skyrimo

16.                                            BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 

17.                                            Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

18.                                            Kaltinamojo N. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 

19.                                            Nagrinėjamu atveju N. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas esant tiesioginei tyčiai, dėl emocinio nesusivaldymo, esant neblaiviam. N. D. yra nevedęs, 17 kartų teistas, įskaitant ir už analogiškas nusikalstamas veikas nukentėjusiosios A. D. atžvilgiu (b. l. 105-124), paskutinį kartą teistas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėn. ir 30 dienų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir N. D. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. 2021 m. liepos 13 d. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, 2021 m. rugsėjo 20 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro (b. l. 123, 150-156), administracine tvarka nebaustas (b. l. 125-126), nedirbantis (b. l. 127).

20.                                            Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, ypač duomenys apie ankstesnį teistumą, tai, kad nusikalstama veika dar kartą padaryta mamos atžvilgiu, t. y. N. D. vėl smurtavo šeimos aplinkoje, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti tik paskiriant sankcijoje už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant mažesnį nei vidurkis jos dydį (įvertinus smurtinių veiksmų pobūdį ir mastą, baudžiamosios politikos kryptingumą), t. y. šešių mėnesių laisvės atėmimą. Teismas taip pat pažymi, kad nuolatinis nusikalstamų veikų darymas nerodo N. D. noro keisti savo elgesį. Paskutinį kartą atidėjus bausmės vykdymą, bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, nauja nusikalstama veika padaryta praėjus šiek tiek daugiau nei metams po bausmės atlikimo, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad atidėjus bausmės vykdymą bausmės tikslai bus pasiekti. Teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas be kita ko prieštarautų ir teisingumo įvykdymo užtikrinimui. Be kita ko pažymėtina, kad prokuroro siūloma bausmė teismo nesaisto (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. kovo 25 d. nutartį baudžiamojoje byloje 1A-179-898/2019), o nagrinėjamu atveju švelnesnės bausmės paskyrimas neatidedant jos vykdymo užtikrins bausmės tikslų pasiekimą, nagrinėjamu atveju bus teisingesnis, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, N. D. savo elgesio nėra linkęs keisti, nusikalstamos veikos mamos atžvilgiu kilus konfliktams daromos itin dažnai, aptartos trukmės laisvės atėmimas, manytina, padės N. D. keisti elgesį, apsvarstyti savo pasirinkimus, nesutrukdys vėlesnei nuteistojo resocializacijai.

21.                                            Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

22.                                            Kaltinamasis N. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. gruodžio 15 d. 19.50 val. (b. l. 54-57) iki 2022 m. gruodžio 16 d. 10.46 val. (vieną parą) (b. l. 69-71). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi, N. D. paskirtas suėmimas nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. vasario 21 d. (b. l. 96-99). Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, į bausmės laiką įskaitytina viena para ir suėmime išbūtas laikas (imtinai) nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

23.                                            2022 m. gruodžio 21 d. N. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismas pažymi, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonės baudžiamojo proceso kodekse nustatyti tikslai nebuvo pasiekti, kaltinamasis pažeidė įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuteistajam nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė, todėl švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimas (pakeičiant suėmimą) šiuo atveju nebūtų pakankamas. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta 2022 m. gruodžio 16 d. (b. l. 79-82) – panaikintina, išnykus jos reikalingumui. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi N. D. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nuo 2022 m. gruodžio 16 d. iki 2023 m. vasario 16 d. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 75-78), nebetaikoma pasibaigus kardomosios priemonės galiojimo laikui, taip pat įvertinus tai, kad 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi, N. D. paskirtas buvo paskirtas suėmimas.

24.                                            Proceso išlaidos, susidariusios ir dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į tai, kad privalomą gynėjo dalyvavimą numato įstatymas, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, iš kaltinamojo nėra priteisiamos ir atlyginamos valstybės biudžeto lėšomis.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

N. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir N. D. skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 – 66 straipsniais, į N. D. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme (nuo 2022 m. gruodžio 15 d. 19.50 val. iki 2022 m. gruodžio 16 d. 10.46 val.) išbūtą vieną parą ir suėmime išbūtą laiką (imtinai) nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

N. D. kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nebetaikyti pasibaigus kardomosios priemonės galiojimo laikui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas                                                Vaidas Kazlauskas