Administracinė byla Nr. A-1578-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00362-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. (D. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 6 d. iki 2015 m. kovo 5 d., kalėdamas Lukiškių TI-K, buvo įdarbintas maisto dalintoju, tačiau jam taip pat teko nešioti statybines atliekas ir medžiagas, kasti griovius, plauti grindis, valyti kamerų tualetus, plauti budėtojų kabinetus. Minėti darbai nėra susiję su maisto dalinimu. Teko dirbti be išeiginių ir savaitgaliais, viršijant 8 val. darbo dienos normą. Lukiškių TI-K elgėsi nesąžiningai, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, išnaudojo jį savo tikslais. Šiais veiksmais sukėlė jam psichologinius sukrėtimus, dvasinius išgyvenimus.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 68 straipsniu, 125 straipsnio 1 ir 2 dalimis Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti gali būti palikti tik tie nuteistieji, kurie patys išreiškia tokį norą, t. y. priversti nuteistąjį pasilikti ūkio darbams atlikti įstaigos administracija neturi teisės. Nuteistasis, pasirašydamas sutikimą-pasižadėjimą pasilikti įstaigoje ūkio darbams atlikti, supažindinamas su Nuteistųjų palikimo Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus ir pašalinimo iš ūkio būrio tvarkos aprašu, įsipareigoja pavestą jam darbą vykdyti sąžiningai, laikantis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, darbo disciplinos, nepalaikyti uždraustų ryšių, susijusių su daiktų, gaminių ir medžiagų perdavimu ir gavimu iš kitų suimtųjų.
5. Atsakovas pažymėjo, kad nuteistieji, kurie pageidauja dirbti valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“, turi parašyti prašymą ir jį įteikti kuruojančiam Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, kuris gautą nuteistojo prašymą užregistruoja „Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale“. Vėliau, suderinus kartu su Sveikatos priežiūros tarnybos specialistais, Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas pristato nuteistąjį Nuteistųjų įdarbinimo komisijai. Nuteistieji įdarbinami VĮ „Mūsų amatai“, atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. N-I 16 patvirtintus nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus: esamos laisvos darbo vietos; nuteistojo darbingumas; turima specialybė, profesija, polinkiai, motyvacija, darbinė patirtis, rekomendacijos; nuteistojo drausmė, požiūris į kriminalinę subkultūrą ir kt.
6. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nuteistojo, palikto Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbams, tiesioginės darbo funkcijos detalizuojamos pareigybės aprašyme, su kurio nuteistasis supažindinamas prieš jam pradedant dirbti. Nuteisto asmens, atliekančio maisto dalintojo pareigas, pareigybės aprašymas patvirtintas Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1-129.  Nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbams darbo ir poilsio laiko režimas atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) normas. Pažymi, kad faktiškai maisto dalintojo dienos darbo laikas sudaro 5–6 valandas, nes pusryčių, pietų ir vakarienės padalinimas visais atvejais užima apie valandą laiko, dar viena valanda po vakarinės yra skiriama darbo vietos sutvarkymui, viena arba dvi valandos yra skiriamos prekių iš parduotuvės išnešiojimui suimtiesiems ir nuteistiesiems, esantiems gyvenamosiose kamerose (pareigybės aprašymo 6.2. p.). Taikant suminę darbo laiko apskaitą (DK 149 str.), likęs darbo laikas išnaudojamas dirbant poilsio ir švenčių dienomis. Už atidirbtą darbo laiką su nuteistuoju, paliktu atlikti ūkio darbams Lukiškių TI-K, atsiskaitoma DK nustatyta tvarka, sumokant nustatytą atlyginimą.
7. Atsakovas teigė, kad nuteistojo, palikto Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbams, pareiga sutvarkyti savo darbo vietą, o tame tarpe ir visas į maisto dalintojo darbo vietą įtrauktas posto patalpas (koridorių, tualetą, pareigūnų virtuvėlę, korpuso vyresniojo bei SRS būrio viršininko kabinetus), nustatyta Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 73.6. punkte ir pareigybės aprašymo 6.7., 6.8. punktuose.
8. Atsakovas nurodė, kad į nemokamus darbus (statybinių medžiagų išnešiojimas ir kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės) nuteistieji gali būti įtraukiami vadovaujantis BVK 134 straipsniu. Ši norma leidžia įstaigos administracijai įtraukti nuteistuosius į nemokamus darbus, kurie skirti pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymui, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimui, prie ko priskirtini ir remonto darbai laisvės atėmimo įstaigoje bei su šiais darbais susijęs teritorijos (patalpų) tvarkymas.
9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, nepagrįsti įrodymais. Pareiškėjo reikalavimas – nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Konkrečiu atveju nėra būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II.

10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, siekiantis neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 16 d. iki 2015 m. kovo 5 d., skundą teismui paštu išsiuntė 2017 m. vasario 2 d., t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Vadovaudamasis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio senaties termino atnaujinimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2014 m. vasario 2 d., todėl pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2014 m. vasario 2 d. iki 2015 m. kovo 5 d.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu (taikant ieškinio senatį) Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. N-15 nuo 2013 m. sausio 31 d. buvo perkeltas iš maisto dalintojo į maisto dalintojo brigadininko pareigas, nustatytas mėnesinis atlyginimo koeficientas 0,55.
13. Dėl pareiškėjo argumentų, jog jam teko dirbti papildomus darbus, dirbti be išeiginių ir savaitgaliais, viršijant 8 val. darbo dieną, teismas nurodė, kad dirbančių nuteistųjų darbo sąlygas, darbo užmokesčio dydžio bei apmokėjimo klausimus reglamentuoja BVK 11 skyriaus 2 skirsnis „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas“. BVK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena; gydymo – pataisos namuose atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems darbo dienos trukmę individualiai kiekvienam nuteistajam nustato gydytojų komisija; darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis BVK 117 straipsnio nuostatomis; nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę; nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytais atvejais; nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų (BVK 128 str. 3 d.).
14. Teismas nurodė, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
15. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktame Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1-129 patvirtintame Nuteistojo asmens, atliekančio maisto dalintojo darbus, pareigybės aprašyme nustatyta, kad, be kita ko, į pareigas einančio darbuotojo funkcijas įeina pareiga laikytis higienos normų (6.3 p.), palaikyti darbo vietoje švarą ir tvarką (6.7 p.). Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad į maisto dalintojo pareigas įeina ir darbo vietos, į kurią, kaip nurodė Lukiškių TI-K, įtrauktos posto patalpos: koridorius, tualetas, pareigūnų virtuvėlė, korpuso vyresniojo bei SRS būrio viršininko kabinetas. Teismas pažymėjo, kad Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 73.6. punktas nustato, kad nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas.
16. Teismas citavo Lukiškių TI-K paaiškinimus, pateiktus atsiliepime, t. y. nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbams darbo ir poilsio laiko režimas atitinka DK normas. Faktiškai maisto dalintojo dienos darbo laikas sudaro 5-6 valandas, nes pusryčių, pietų ir vakarienės padalinimas visais atvejais užima apie valandą laiko, dar viena valanda po vakarinės yra skiriama darbo vietos sutvarkymui, viena arba dvi valandos yra skiriamos prekių iš parduotuvės išnešiojimui suimtiesiems ir nuteistiesiems, esantiems gyvenamosiose kamerose (ši maisto dalintojo funkcija yra numatyta pareigybės aprašymo 6.2. p.). Taikant suminę darbo laiko apskaitą (DK 149 str.), likęs darbo laikas išnaudojamas dirbant poilsio ir švenčių dienomis. Už atidirbtą darbo laiką su nuteistuoju, paliktu atlikti ūkio darbams Lukiškių TI-K, atsiskaitoma DK nustatyta tvarka, sumokant nustatytą atlyginimą.
17. Teismas pažymėjo, kad kreipėsi į Vilniaus apygardos probacijos tarnybą, kad ji pateiktų pareiškėjo asmens byloje esančią medžiagą, susijusią su darbo santykiais, tame tarpe ir skundus ar prašymus. Vilniaus apygardos probacijos tarnybos pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų darbo sąlygų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją.
18. Teismas atkreipė dėmesį, jog dėl pareiškėjo teiginių, kad jam teko dirbti su statyba susijusius darbus, Lukiškių TI-K paaiškino, kad į nemokamus darbus (statybinių medžiagų išnešiojimas ir kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės) nuteistieji gali būti įtraukiami vadovaujantis BVK 134 straipsniu. Minėta teisės norma leidžia įstaigos administracijai įtraukti nuteistuosius į nemokamus darbus, kurie skirti pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymui, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimui, prie ko priskirtini ir remonto darbai laisvės atėmimo įstaigoje bei su šiais darbais susijęs teritorijos (patalpų) tvarkymas. Teismas vertino, kad nėra pagrindo abejoti įstaigos paaiškinimu.
19. Teismas darė išvadą, kad Lukiškių TI-K administracijos neteisėti veiksmai nenustatyti. Pareiškėjas byloje neįrodė, kad ginčo laikotarpiu jis galimai dirbo be poilsio dienų ir viršvalandžius, atliko su statyba susijusius darbus bei tvarkė kitų nuteistųjų kameras ir pareigūnų kabinetus, nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nenustačius esminės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos (valdžios institucijos neteisėtų veiksmų), kitų sąlygų (žalos, priežastinio ryšio) aptarinėjimas neturi teisinės prasmės, nes nenustačius bent vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę). Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III.

20. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti, įpareigoti atsakovą pateikti filmuotą medžiagą, kuri patvirtintų skundo argumentus, jog jo atžvilgiu nebuvo laikomasi BVK nustatytų darbo laiko normų.
21. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino situaciją ir netinkamai taikė BVK 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad tik nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Konkrečiu atveju nebuvo šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, todėl nurodyta nuostata teismas remtis negalėjo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas išvadai, kad Lukiškių TI-K pažeidė BVK 128 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę, kad nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę, nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis.
22. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo išvadomis, jog jis neįrodė neteisėtų veiksmų, pažymi, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmės neatlieka, todėl negali pateikti įrodymų. Pareiškėjo žiniomis, ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K patalpos buvo filmuojamos, todėl tikslinga iš Lukiškių TI-K išreikalauti filmuotą medžiagą, kuri patvirtintų skundo argumentus, jog jo atžvilgiu nebuvo laikomasi BVK nustatytų darbo laiko normų.
23. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K pateiktame atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
24. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas tik samprotavimais, o ne konkrečiais įrodymais.
25. Atsiliepime nurodo teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo klausimais. Teigia, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nekonkretizuojama, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, pareiškėjas nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Lukiškių TI-K teigimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino bylos aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

26. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su, kaip teigiama, neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmais organizuojant pareiškėjo darbą šioje įstaigoje laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 16 d. iki 2015 m. kovo 5 d., atlyginimo pareiškėjui.
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 16 d. iki 2014 m. vasario 2 d., atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas skundą šioje dalyje padavė praleidęs ieškinio senaties terminą, jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas, nenurodė, teismas taip pat jų nenustatė. Skundo dalį dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, padarytos laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 2 d. iki 2015 m. kovo 5 d., atmetė nenustatęs Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, t. y. teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų darbą, reikalavimų pažeidimų, su kuriais pareiškėjas siejo prašomos neturtinės žalos atsiradimą.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė BVK 128 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią suminę darbo laiko apskaitą, nes sąlygų šiai normai taikyti nagrinėjamu atveju nebuvo, todėl yra pagrindas vertinimui, jog atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu, t. y.  pažeidė BVK 128 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimo skirti dirbti poilsio ir švenčių dienomis taisyklę.
29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), t. y. sprendimo dalį, susijusią su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, padarytą laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 2 d. iki 2015 m. kovo 5 d. dirbant maisto dalintojo brigadininko pareigose.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo ir neįvertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo darbu Lukiškių TI-K, kurios turi esminės reikšmės, sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, padarytą laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 2 d. iki 2015 m. kovo 5 d. dirbant maisto dalintojo brigadininko pareigose, pagrįstumą.
31. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dirbančių nuteistųjų darbo sąlygas, darbo užmokesčio dydžio bei apmokėjimo klausimus reglamentuoja BVK 11 skyriaus 2 skirsnis „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas“. BVK 128 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Gydymo- pataisos namuose atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems darbo dienos trukmę individualiai kiekvienam nuteistajam nustato gydytojų komisija. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytais atvejais. BVK 128 straipsnio 2 dalis nustato, kad nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. BVK 128 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų.
32. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš aplinkybės, jog jis dirbo be išeiginių ir savaitgaliais, viršijant 8 val. darbo dienos normą, taip pažeidžiant BVK 128 straipsnio 1 dalyje nuostatas. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad faktiškai pareiškėjo, kaip maisto dalintojo, dienos darbo laikas sudaro 5–6 valandas, o likęs darbo laikas išnaudojamas dirbant poilsio ir švenčių dienomis, taikant suminę darbo laiko apskaitą (DK 149 str.). Už atidirbtą darbo laiką su nuteistuoju, paliktu atlikti ūkio darbams Lukiškių TI-K, atsiskaitoma DK nustatyta tvarka, sumokant nustatytą atlyginimą. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kaip buvo organizuojamas pareiškėjo darbas, kiek laiko jis dirbo šiuo laikotarpiu (valandų per dieną, dienų per mėnesį), kiek poilsio dienų jam buvo suteikiama, Lukiškių TI-K nenurodė ir nepateikė, teismas jų nepareikalavo, nors pažymėtina, esant suminei darbo apskaitai, poilsio dienos turi būti suteikiamos.
33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
34. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Europos Žmogaus Teisingumo Teismas ne kartą savo praktikoje yra konstatavęs, kad šio pobūdžio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principą, nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigą prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. sprendimą byloje Hacioglu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 2573/03). Nagrinėjamu atveju atsakovui, teigiančiam, kad pareiškėjo darbą organizavo laikydamasis teisės aktų reikalavimų, ir tenka pareiga nurodyti ir pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kuriais jis ir disponuoja.
35. Pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių dėl pareiškėjo darbo maisto dalintojo brigadininko pareigose nesiaiškino, neprašė Lukiškių TI-K pateikti su tuo susijusius paaiškinimus bei įrodymus (darbo laiko apskaitos žiniaraščius ar pan.) (ABTĮ 80 str. 1 d.), dėl ko ši teismo sprendimo dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta (ABTĮ 86 str. 1 ir 2 d.), todėl yra naikintina, o byla šioje dalyje grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 145 str. 1 d. 2 p., 146 str. 1 d.).    
36.  Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjo D. M. skundo dalis dėl neturtinės žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 2 d. iki 2015 m. kovo 5 d. dirbant Lukiškių TI-K maisto dalintojo brigadininko pareigose, atlyginimo, panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė