Administracinė byla Nr. eAS-807-556/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04469-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 49.
(N)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos komiteto 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. V 2022/(1.160.E-9004)-441-185 „Dėl poveikio priemonės taikymo ir privalomo nurodymo davimo „(duomenys neskelbtini)“, UAB“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Sprendimo 3 punkto (su 3.1. – 3.3. papunkčiais) galiojimą arba, jeigu, teismo nuomone, sustabdyti Sprendimo 3 punkto galiojimo visa apimtimi nėra pagrindo, laikinai sustabdyti Sprendimo 3 punkto (su 3.1. – 3.3. papunkčiais) galiojimą tokių naujų klientų atžvilgiu, kurie nereziduoja arba nėra įsteigti Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse (Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas); nereziduoja arba nėra įsteigti pagal Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skelbiamus valstybių, turinčių rimtų trūkumų dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo, sąrašus nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse (Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir nereziduoja arba nėra įsteigti kitose valstybėse, kurios pagal pareiškėjo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo tvarkas yra laikomos didelės rizikos valstybėmis.
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė aplinkybe, kad privalomo nurodymo pasekmės yra itin neigiamos, juo atsakovas apribojo neproporcingai didelę pareiškėjo verslo dalį, pareiškėjui daroma didelė reputacinė žala, kadangi atsakovas Sprendimą paskelbė viešai savo interneto svetainėje. Dėl padarytos žalos reputacijai pareiškėjas teigė prarasiantis dalį naujų ir esamų klientų, pasunkės korespondentinės bankininkystės santykiai su partneriais. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. teikdamas Sprendimo 3 punktu uždraustas paslaugas, gavo (duomenys neskelbtini) Eur pajamų. Pareiškėjo teigimu, nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam bus padaryta neatitaisoma didelė žala – pareiškėjas praras naujus klientus ir patirs milžinišką finansinę žalą. Padaryta reputacinė žala, prarasti klientai, prarasta rinkos dalis, ypač vertinant didelę konkurencinę aplinką, agresyvių konkurentų veikimą, prarastos pajamos padarys tokią žalą, kurios atitaisyti bus neįmanoma arba tam prireiks ne vienerių metų. Pareiškėjas akcentavo, kad nei vykusio ankstesnio teisminio ginčo metu, nei Sprendimo priėmimo metu Lietuvos bankas pareiškėjo veikloje nenustatė jokių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų. Pareiškėjas prašė teismo įvertinti Sprendimu sukurtas neproporcingas pasekmes verslui, taip pat atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas maksimaliai siekia užtikrinti tinkamą ir aukščiausius standartus atitinkančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Teismas nustatė, kad Sprendimo 3 punktu Lietuvos bankas nurodė pareiškėjui laikinai, kol pašalins pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir patikrinimo ataskaitoje nurodytus trūkumus, iki atskiro Lietuvos banko sprendimo atšaukti šiuos nurodymus: 3.1 neužmegzti dalykinių santykių ir neteikti paslaugų naujiems klientams, kurie nereziduoja Europos ekonominėje erdvėje (EEE) arba yra ne EEE piliečiai, išskyrus atvejus, kai klientai reziduoja Ukrainoje arba yra Ukrainos piliečiai; 3.2 neužmegzti dalykinių santykių ir neteikti paslaugų naujiems klientams, kurie yra juridiniai asmenys ir kurių buveinė yra ne EEE; 3.3 neužmegzti dalykinių santykių ir neteikti paslaugų naujiems klientams, kurie yra juridiniai asmenys ir kurių vykdoma ekonominė veikla apibrėžiama kaip finansinės paslaugos (įskaitant tarpininkavimą, virtualaus turto keitimą, paskolas virtualiu turtu, investavimą (Forex, CDF), pinigines perlaidas, elektroninių pinigų leidimą), prabangos prekių prekyba, loterijų, azartinių lošimų organizavimas ir vykdymas, labdaros ir (ar) paramos organizacijos, kurios vykdo tarptautinę veiklą ir kurios nepatenka į kompetentingų institucijų priežiūros apimtį arba nėra pripažįstamos tarptautiniu lygiu, prekyba ginklais ir (ar) tarpininkavimas juos parduodant ir (arba) ginklų gamyba, prekyba antikvariatu, meno dirbiniais, numizmatinėmis vertybėmis ir (ar) juodaisiais, spalvotaisiais ir tauriaisiais (retaisiais) metalais bei jų dirbiniais, brangakmeniais, sprogmenų ir branduolinio kuro gamyba, perdirbimas, teisinių paslaugų teikimas, advokato praktika, notaro veikla, prekyba transporto priemonėmis, prekyba nekilnojamuoju turtu, audito veikla, aukcionų organizavimas ir vykdymas, turizmo ar kelionių organizavimas, didmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais ir alkoholio produktais, tabako gaminiais, prekyba naftos produktais, farmacinė veikla.
Teismas pažymėjo, kad Sprendimo 3 punktas iš esmės susijęs su pareiškėjo paslaugų teikimu naujiems klientams, todėl, teikdamas paslaugas esamiems klientams, pareiškėjas iš savo veiklos turi galimybę uždirbti pajamų, kaip ir 2021 m. Teismo vertinimu, pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius apie jam kilsiančias finansines pasekmes, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę, kad jis patirs nuostolių ir kad jam bus padaryta didelė finansinė žala, pvz., skaičiavimų, kokias pajamas jis galėtų uždirbti tuo atveju, jeigu teiktų paslaugas naujiems klientams, nenurodė nei potencialių klientų, nei jų skaičiaus. Teismas taip pat pažymėjo, kad Sprendimo 3 punkte nurodytas draudimas akivaizdžiai susijęs su viešuoju interesu. Be to, draudimus atsakovas nustatė laikinai, t. y. kol pareiškėjas pašalins pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir patikrinimo ataskaitoje nurodytus trūkumus, iki atskiro Lietuvos banko sprendimo atšaukti šiuos nurodymus. Šio draudimo galiojimas akivaizdžiai priklauso ir nuo paties pareiškėjo veiksmų, nes pareiškėjui pašalinus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir patikrinimo ataskaitoje nurodytus trūkumus, atsakovas atšauktų šiuos draudimus.
Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendė, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, kad pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Sprendimo 3 punkto (su 3.1. – 3.3. papunkčiais) galiojimą arba, jeigu, teismo nuomone, sustabdyti Sprendimo 3 punkto galiojimo visa apimtimi nėra pagrindo, laikinai sustabdyti Sprendimo 3 punkto (su 3.1. – 3.3. papunkčiais) galiojimą tokių naujų klientų atžvilgiu, kurie nereziduoja arba nėra įsteigti Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse (Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau ir Įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas); nereziduoja arba nėra įsteigti pagal Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skelbiamus valstybių, turinčių rimtų trūkumų dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo, sąrašus nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse (Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir nereziduoja arba nėra įsteigti kitose valstybėse, kurios pagal pareiškėjos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo tvarkas yra laikomos didelės rizikos valstybėmis. Pareiškėjas prašė priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimo 3 punkte nustatyti privalomi nurodymai itin reikšmingai apriboja pareiškėjo veiklą naujų klientų gyvenamosios vietos, pilietybės ar buveinės ir/arba vykdomos ekonominės veiklos kriterijumi bei kelia rimtą grėsmę pareiškėjo veiklos tęstinumui ir finansiniam tvarumui, kadangi pareiškėjas veiklą vykdo beveik 20 metų, per kuriuos yra Lietuvos banko prižiūrimos rinkos subjektas. 2011 m. Lietuvos bankas suteikė pareiškėjui mokėjimo įstaigos licenciją, o 2012 m. elektroninių pinigų įstaigos licenciją, kuri buvo pirmoji elektroninių pinigų įstaigos licencija rinkoje. Pareiškėjas nurodo teikiantis paslaugas klientams iš daugiau nei 200 šalių, turi net 700 000 klientų, 2021 m. įstaigos pajamas sudarė (duomenys neskelbtini) Eurų. Pagal apyvartą pareiškėjas yra vienas didžiausių elektroninių pinigų įstaigų Lietuvoje. Pareiškėjas 2021 m., teikdamas vien tik Sprendimo 3 punktu uždraustas paslaugas, gavo (duomenys neskelbtini) Eur pajamų, taigi Sprendimo 3 punkto galiojimas pareiškėjui padarys neatitaisomai didelę žalą, pareiškėjas jau prarado ir praras naujus klientus, patirs didelę finansinę žalą (negautas pajamas), kurios būtų lygiavertės (duomenys neskelbtini) Eur pajamoms, iš šios veiklos gautoms iki ribojimo skyrimo. Pareiškėjas teigia, kad itin jo veiklą ribojantys Sprendimo 3 punkte nustatyti privalomi nurodymai pagrįsti ne aiškiais teisės normų pažeidimais, o tik paties atsakovo vertinimais, todėl yra prieštaraujantys teisingumo ir proporcingumo principams. Pareiškėjo vertinimu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjo teisė į teisminę gynybą taptų niekine. Pareiškėjas nurodo kartu su skundu teismui pateikęs pažymą apie gautas pajamas iš ne Europos Ekonominės Erdvės klientų, nurodydamas, kad dėl pritaikytų ribojimų neteks ne mažesnio dydžio, nei ankstesniu laikotarpiu gautų pajamų. Pareiškėjas pažymi, kad tikslaus negautų pajamų iš naujų klientų įrodinėjimas yra sudėtingas ir būtų pernelyg hipotetinio pobūdžio. Aplinkybę, kad Sprendimo 3 punkte nurodytų privalomųjų nurodymų galiojimas sukelia padarinius pareiškėjo veiklai patvirtina paties atsakovo veiksmai, t. y. atsakovas nusprendė išregistruoti bendrovę iš sistemos TARGET2-LIETUVOS BANKAS, kuri yra realaus laiko atsiskaitymų eurais sistema, t. y. pagrindinės Europos platformos didelės vertės mokėjimams apdoroti dalis. Pareiškėjo teigimu, teismo argumentas, kad ginčas yra susijęs su viešuoju interesu niekaip nepagrindžia nutarties atmesti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjas nurodo, kad teismo teiginys, jog privalomi nurodymai yra laikini aiškiai pažeidžia pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjo vertinimu, jo nurodomų teiginių apie prarastus naujus klientus, negautas pajamas negalima vertinti kaip prielaidų, kadangi, viena vertus, šiuos teiginius pareiškėjas patvirtino įrodymais, kita vertus, tokios aplinkybės pripažintinos visiems žinomomis ir neįrodinėtinomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą, motyvuodamas tuo, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas taip pat pažymėjo, kad Sprendimo 3 punkte nurodytas draudimas akivaizdžiai susijęs su viešuoju interesu. Teismas akcentavo, kad draudimus atsakovas nustatė laikinai, t. y. kol pareiškėjas pašalins pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir patikrinimo ataskaitoje nurodytus trūkumus, iki atskiro Lietuvos banko sprendimo atšaukti šiuos nurodymus. Šio draudimo galiojimas akivaizdžiai priklauso ir nuo paties pareiškėjo veiksmų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su nurodytu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinė byla Nr. eAS-605-822/2022).
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikoma ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr. pvz. 2021 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-562-556/2021). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas ar kiti asmenys gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių konkrečių ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atkreiptinas dėmesys, kad galima žala ir galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad administracinių teismų praktikoje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (2022 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-649-624/2022).
Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į viešojo intereso svarbą šioje byloje. Ginčijamu sprendimu pareiškėjui nustatytais privalomaisiais nurodymais yra siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui, kadangi Lietuvos bankas pareiškėjo veikloje, be kita ko, nustatė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas yra priimtas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, be kita ko, 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2177. Minėtos direktyvos tikslas – užkirsti kelią Sąjungos finansų sistemos panaudojimui pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais (Direktyvos 1 str. 1 d.). Direktyvos preambulėje yra nurodoma, kad neteisėti pinigų srautai gali pakenkti finansų sektoriaus vientisumui, stabilumui bei reputacijai ir kelia grėsmę Sąjungos vidaus rinkai bei tarptautiniam vystymuisi <...>; dėl nusikaltėlių ir jų bendrininkų pastangų nuslėpti pajamų iš nusikaltimų kilmę arba neteisėtai gautas lėšas skirti terorizmo tikslams galėtų kilti rimta grėsmė kredito ir finansų įstaigų patikimumui, vientisumui bei stabilumui ir pasitikėjimui visa finansų sistema. Teisėjų kolegija pažymi, kad finansų sektoriaus vientisumas, stabilumas, reputacija bei pasitikėjimas finansų sistema yra viešasis interesas, kuriam šiuo atveju yra teiktinas prioritetas prieš privatų pareiškėjo interesą – gauti pelną iš vykdomos veiklos, todėl prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nagrinėjamoje situacijoje nebūtų proporcinga priemonė viešojo intereso aspektu.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas stabdyti ginčijamo Lietuvos banko sprendimo galiojimą pareiškėjo nurodomoje dalyje, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius