Administracinė byla Nr. eAS-224-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00223-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės merui dėl vilkinimo atlikti veiksmus. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti Prienų rajono savivaldybės merą (toliau – ir atsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jos 2023 m. gruodžio 10 d. prašymą „Ar buvo atliktas tyrimas ir kas jį atliko dėl poveikio aplinkai ir saugumo?“ bei pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Pareiškėjos skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti: sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą, nes, teismo vertinimu, pareiškėjos skundas nėra dėl vilkinimo atlikti veiksmus, iš skundo turinio matyti, jog pareiškėja nesutinka su Prienų rajono savivaldybės mero atsakymu į jos 2023 m. gruodžio 10 d. teiktą prašymą ir siekia jį ginčyti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose 2024 m. vasario 19 d. buvo gautas pareiškėjos paaiškinimas dėl trūkumų šalinimo, kuriame ji laikėsi pozicijos, jog teikia skundą dėl vilkinimo atlikti veiksmus, Prienų rajono savivaldybės mero atsakymo į jos prašymą neginčija, todėl skundo žyminiu mokesčiu neapmokėjo.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, spręsdamas, kad pareiškėja nepašalino teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, kurie yra esminiais.

III.

Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad ji 2023 m. gruodžio 10 d. su skundu kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorę dėl fejerverkų, šaudytų 2023 m. gruodžio 9 d. vakare Kalėdinės eglės įžiebimo šventėje daugiabučių namų kieme. Pareiškėja prašė pateikti informaciją, be kita ko, atsakant į klausimą „Ar buvo atliktas tyrimas ir kas jį atliko dėl poveikio aplinkai ir saugumo?“. Pareiškėja 2024 m. sausio 5 d. iš Prienų rajono savivaldybės mero A. V. gavo atsakymą „Dėl fejerverkų eglės įžiebimo šventėje“ Nr. (12.1Mr)R3-60, tačiau jame nebuvo pateikta prašoma informacija. Todėl pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama apginti jos pažeistas teisės bei įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jos 2023 m. gruodžio 10 d. prašymą bei pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Pareiškėja teigia, kad atsakovas, nepateikdamas jai prašomo atsakymo, pažeidė jos teisę gauti informaciją.

Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, jog jos skundas neatitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimų. Pažymi, kad teismui buvo nurodžiusi, jog ji siekia gauti atsakymą į jos skunde nurodytą prašymą, tačiau nesiekia ginčyti atsakovo pateikto atsakymo, todėl prašė priimti jos teikiamą skundą ir nagrinėti jį iš esmės dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus.

Pareiškėja mano, kad teismas, pateikdamas vertinimą, jog skundas nėra dėl vilkinimo atlikti veiksmus, nes iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka su atsakovo atsakymu į jos 2023 m. gruodžio 10 d. prašymą, nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė dėl pareikštų skundo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, pareiškėjai nepašalinus teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas. 

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Pareiškėja skunde nurodė, kad teikia skundą dėl Prienų rajono savivaldybės mero vilkinimo atlikti veiksmus, nepateikiant atsakymo į jos 2023 m. gruodžio 10 d. prašymą „Ar buvo atliktas tyrimas ir kas jį atliko dėl poveikio aplinkai ir saugumo?“. Pareiškėja prie skundo pridėjo 2024 m. sausio 5 d. gautą Prienų rajono savivaldybės mero atsakymą Nr. (12.1Mr)R3-60 „Dėl fejerverkų eglės įžiebimo šventėje“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos 2023 m. gruodžio 10 d. prašymą.

Pažymėtina, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jis atliko jam priskirtus atlikti veiksmus įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, nustatymas. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Sprendžiant skundo dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar toks reikalavimas keliamas dėl atsakovo neveikimo, kai jau yra pasibaigęs įstatymo nustatytas klausimo išsprendimo laikas, ar dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus, kai buvo kreiptasi dėl tokių veiksmų atlikimo.

Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog, prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo turinį, 2024 m. vasario 14 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėja skunde reikalauja įpareigoti atsakovą išnagrinėti jos 2023 m. gruodžio 10 d. prašymą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš prie skundo pridėtų priedų matyti, jog atsakovas pateikė pareiškėjai atsakymą į jos prašymą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nesutinka su atsakovo pateiktu atsakymu, todėl siekdama ginčyti minėtą atsakymą teisme pareiškėja turi sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, todėl konstatuotina, kad terminas skundo trūkumams pašalinti buvo nustatytas pagrįstai.

Pareiškėja, šalindama skundo trūkumus, pateikė teismui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad ji reikalauja įpareigoti atsakovą atsakyti į visus jos 2023 m. gruodžio 10 d. prašyme nurodytus klausimus, nes nagrinėjamu atveju atsakovas pateiktame atsakyme į klausimus atsakė tik iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas yra priėmęs administracinį sprendimą, susijusį su pareiškėjos 2023 m. gruodžio 10 d. prašymu, ir pareiškėja pateiktame skunde nesutinka su jai pateiktu atsakymu, teigdama, jog nebuvo atsakyti į visus jos nurodytus klausimus, pagrįstai vertino, jog pareiškėjos skundas nėra susijęs su vilkinimu atlikti veiksmus, todėl už skundą turi būti sumokėtas žyminis mokestis. Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad ji, nesutikdama su atsakovo atsakymu, turėtų jį ginčyti, o ne reikšti savarankišką reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Esant nenuginčytam administraciniam sprendimui (jo neginčijant), kuriuo yra išspręsti ginčo klausimai, taip pat nesant vilkinimo atlikti veiksmus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad tarp šalių yra kilęs administracinis ginčas, ir priimti nagrinėti reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjai neįvykdžius teismo įpareigojimo ‒ pagrįstai skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Skirgailė Žalimienė