Administracinė byla Nr. eAS-97-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00473-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko(kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – A. G. G. ir G. M.) dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) apskaičiuoti juridinio asmens (Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) pareigūnų) neteisėtais veiksmais aplinkai padarytos žalos dydį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir įpareigoti atsakovus įstatymų numatomu būdu atlyginti aplinkai padarytą žalą; 2) atsakovų (t. y. Departamento pareigūnų) tiesioginį vadovą Departamento Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkę E. P., nesiimančią veiksmų, užtikrinančių aplinkos apsaugą reguliuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymosi, t. y. kad atsakovų padaryta žala aplinkai, praėjus daugiau negu metams nuo atliktų neteisėtų veiksmų, nėra atlyginta, įstatymų nustatyta tvarka patraukti teisinėn atsakomybėn.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjo M. S. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2023 m. spalio 18 d. nutartimi panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir pareiškėjo M. S. skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu, o to nepadaręs priėmė neteisėtą nutartį.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2023 m. lapkričio 27 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Teismas vadovavosi ABTĮ 17 straipsniu, kuriame nustatyta administracinio teismo kompetencija, ir nurodė, jog pareiškėjas nėra tinkamai suformulavęs skundo reikalavimo, kuris būtų priskirtas administracinio teismo kompetencijai. Teismas įpareigojo pareiškėją iki teismo nurodytos datos ištaisyti skundo trūkumus – suformuluoti skundo reikalavimą, remiantis ABTĮ 17 straipsnio nuostatomis. Buvo išaiškinta, jog neištaisius skundo trūkumų ar tai atlikus netinkamai, teismo nutartimi pateiktas skundas bus laikomas nepaduotu.

Šalindamas nustatytus trūkumus, pareiškėjas 2023 m. lapkričio 27 d. pateikė skundą, kuriame atsakovais nurodė Departamento pareigūnus A. G. G. ir G. M., bei prašė: 1) atsakovams per 20 darbo dienų nuo 2023 m. lapkričio 28 d. neatlyginus padarytos žalos, patenkinti skundą ir priteisti žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimą; 2) įpareigoti E. P. įgyvendinti įstatymą, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 55 straipsnio 2 dalį, ir pateikti įrodančius dokumentus.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2023 m. gruodžio 19 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus.

Teismas akcentavo, kad pagal ABTĮ nuostatas skundo reikalavimas turi būti suprantamas, konkretus ir aiškus, t. y. pareiškėjas turi nurodyti skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes pagrįsti teikiamais įrodymais), skunde suformuluotas reikalavimas turi atitikti ABTĮ 88 straipsnyje nustatytas galimų priimti teismo sprendimų rūšis. Teismas atkreipė dėmesį, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.

Įvertinęs skundo turinį, teismas nurodė, jog pareiškėjas prašo atlyginti patirtą žalą, tačiau skundo reikalavimus formuluoja netinkamai. Teismas pažymėjo, jog teismas nenustato termino žalai geranoriškai atlyginti, o tokį prašymą pareiškėjas galėtų adresuoti tiesiogiai atsakovui, todėl siūlė pareiškėjui patikslinti pirmąjį skundo reikalavimą, nurodyti, kokia žala – turtinė ar neturtinė – jam kilo dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, jog reikalavimas apskaičiuoti ir atlyginti žalą gamtai šiuo atveju nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, teismas nurodė, kad pareiškėjas turėtų detalizuoti, kokia žala (turtinė ar neturtinė) jam pačiam kilo dėl skunde nurodytų galbūt neteisėtų veiksmų ir prašyti tokią žalą priteisti. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalį bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (o ne konkretūs institucijos tarnautojai), teismas nurodė pareiškėjui patikslinti byloje atsakovą.

Dėl antrojo skundo reikalavimo teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašo įpareigoti E. P. įgyvendinti Įstatymą, tačiau pabrėžė, jog tokio reikalavimo nagrinėjimas taip pat nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai ir negali būti priimtas nagrinėti. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas reikalavimą teismui turi suformuluoti aiškiai ir konkrečiai, t. y. taip, kad teismas galėtų priimti sprendimą, kuris sukeltų atitinkamas pasekmes kitai bylos šaliai.

Remdamasis pateiktais išaiškinimais bei ABTĮ nuostatomis, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo teismui pateiktas patikslintas skundas neatitinka esminių skundo turiniui keliamų reikalavimų, t. y. pareiškėjas nėra tinkamai suformulavęs skundo reikalavimų, netinkamai nurodęs atsakovą, todėl įpareigojo pareiškėją suformuluoti skundo reikalavimą, remiantis ABTĮ 17 straipsnio nuostatomis. Teismas išaiškino, jog neištaisius skundo trūkumų ar tai atlikus netinkamai, teismo nutartimi pateiktas skundas bus laikomas nepaduotu, tačiau iš pareiškėjo nebus atimta teisė kreiptis į teismą su nauju, ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu

Pareiškėjas, šalindamas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartyje nustatytus trūkumus, teismui 2023 m. gruodžio 18 d. padavė patikslintą skundą, kuriame atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir prašė: 1) priteisti 246 728,99 Eur turtinės žalos, atsiradusios sugadinus jam priklausantį turtą, atlyginimą; 2) įpareigoti atsakovą vykdyti Įstatymo 55 straipsnio 2 dalį.

Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad aplinkos apsaugos pareigūnai neteisėtais kasimo veiksmais, viršydami nustatytus įgaliojimus, paskleidė nepavojingas atliekines medžiagas, suardė sklypo reljefą, neplaninį patikrinimą atliko neteisėtai, taip padarė žalą pareiškėjui ir aplinkai. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareigūnai turi būti patraukti teisinėn atsakomybėn pagal Įstatymo 55 straipsnio 2 dalį, be to, turi imtis veiksmų, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis aplinkai (sukeltas pareiškėjo sklype, atkurta buvusi padėtis), užtikrinama jos apsauga. 

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjo M. S. priėmė patikslinto skundo dalį, kuria reikalaujama atlyginti turtinę žalą, o skundo dalį, kuria reikalaujama atsakovą atlikti veiksmus, laikė nepaduota. Teismas taip pat nutarė atsakovu laikyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Departamento, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – Departamento Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiąjį specialistą A. G. G. ir vyresnįjį specialistą G. M.. 

Spręsdamas skundo reikalavimo, kuriuo prašoma atsakovą įpareigoti įvykdyti Įstatymo 55 straipsnio 2 dalį, priėmimo klausimą, teismas pažymėjo, kad joje nustatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, nesiimantys veiksmų, užtikrinančių aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymąsi, ar viršijantys jiems suteiktas galias, traukiami teisinėn atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad 2023 m. gruodžio 5 d. nutartyje, kuria pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti skundo trūkumus, pareiškėjui buvo išaiškinta, jog skundo reikalavimas, kuriuo prašoma atsakovą įpareigoti įgyvendinti įstatymą, nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai ir negali būti priimtas nagrinėti, todėl pasiūlyta šį skundo reikalavimą patikslinti. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, pateikdamas patikslintą skundą, šio trūkumo nepašalino, t. y. nesuformulavo konkretaus, atitinkančio ABTĮ 17 straipsnyje nustatytą administracinių teismų kompetenciją ir ABTĮ 88 straipsnyje nustatytas teismo sprendimų rūšis reikalavimo, todėl patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą įvykdyti įstatymą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III.

Pareiškėjas M. S. atskirajame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria jo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus laikytas nepaduotu, panaikinti ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pažymi, kad jam pavyko pašalinti dalį skundo trūkumų (suformuluojant pirmąjį skundo reikalavimą), tačiau pareiškėjui tapo visiškai neaišku, kas turėtų būti laikomas atsakovu reikalaujant įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus (antrasis skundo reikalavimas) ir kokių tiksliai veiksmų pareiškėjas galėtų reikalauti, jei įpareigojimas įvykdyti įstatymą negali būti bylos dalyku. Pareiškėjas pageidauja, kad jam būtų tiksliai paaiškinta, kokį reikalavimą ir kaip jis turėtų formuluoti, kad šis skundo reikalavimas būtų priimtas. Pareiškėjas kelia klausimą, ar jis gali formuluoti tiesioginį reikalavimą, kad būtų atlikti konkretūs veiksmai, kaip kad nustatyta Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nepaaiškino nei tvarkos, kuria teisinėn atsakomybėn traukiami įgaliojimus viršiję pareigūnai, nei nurodė instituciją, kurios kompetencijai priskirtas tokių klausimų sprendimas.

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kas šiuo atveju turėtų būti atsakovas; jeigu pareiškėjo reikalavimas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai, teismas nenurodė, kam šis reikalavimas turėtų būti pateiktas, taip pat nepaaiškino, ar pareiškėjas gali suformuoti reikalavimą atlikti konkrečius veiksmus, kad būtų pašalinti pareigūnų neteisėtais veiksmais sukelti padariniai.

Pareiškėjo įsitikinimu, teismas turėjo ne tik nurodyti, kokių reikalavimų skundo dalis neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, laikyta nepaduota nepašalinus nustatytų trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas vykdydamas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį, kurioje buvo nurodyta suformuluoti ABTĮ 17 straipsnyje įtvirtintą administracinio teismo kompetenciją atitinkantį reikalavimą, bei tai, kad reikalavimo įvykdyti įstatymą nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, o pareiškėjas šalindamas trūkumus antruoju skundo reikalavimu prašė įvykdyti Įstatymo 55 straipsnio 2 dalį, darė išvadą, kad pareiškėjas nustatytų trūkumų nepašalino, todėl šią skundo dalį laikė nepaduota.

Pareiškėjas atskirajame skunde, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai taikė skundo trūkumų šalinimo institutą – nepaaiškino, kodėl antrasis skundo reikalavimas nepriimtinas nagrinėti, nenurodė, kas turėtų būti atsakovas, taip pat neišaiškino pareiškėjui, kaip jam reikėtų formuluoti konkretų reikalavimą, kad jis galėtų apginti savo pažeistas teises teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015, kt.).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradiniu skundu pareiškėjas prašė teismo apskaičiuoti neteisėtais veiksmais aplinkai padarytos žalos dydį, atsakovų (t. y. Departamento pareigūnų) tiesioginį vadovą Departamento Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkę E. P., kuri nesiima aplinkos apsaugą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytų veiksmų, patraukti teisinėn atsakomybėn. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti – t. y. nurodė suformuluoti skundo reikalavimus, atsižvelgiant į ABTĮ 17 straipsnyje įtvirtintą administracinio teismo kompetenciją.

Vykdydamas šią teismo nutartį, pareiškėjas 2023 m. lapkričio 27 d. patikslino skundo reikalavimus ir prašė: 1) atsakovams per 20 darbo dienų nuo 2023 m. lapkričio 28 d. neatlyginus padarytos žalos, patenkinti skundą ir priteisti žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimą; 2) įpareigoti E. P. įgyvendinti Įstatymo 55 straipsnio 2 dalį, ir pateikti įrodančius dokumentus. Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodė, kad aplinkos apsaugos pareigūnai užteršė pareiškėjo sklypą nepavojingomis atliekomis, pakeitė sklypo reljefą, per daugiau nei metus nesiėmė jokių priemonių, kad būtų atkurta pradinė padėtis žemės sklype ir aplinkos būklė; pareiškėjas nurodė, jog už kontrolės veiksmus atsakinga Departamento Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė E. P..

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas antruoju reikalavimu prašo įpareigoti E. P. įgyvendinti Įstatymą, tačiau tokio reikalavimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai; teismas nurodė, jog pareiškėjas privalo konkrečiai ir aiškiai suformuluoti reikalavimą, remiantis ABTĮ 17 straipsnio nuostatomis.

Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 18 d., šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus, pateikė skundą, kurio antruoju reikalavimu prašė įpareigoti atsakovą vykdyti Įstatymo 55 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas dėl šio reikalavimo paaiškino, jog pareigūnai, neteisėtai užteršę pareiškėjo žemės sklypą, turi būti patraukti teisinėn atsakomybėn pagal Įstatymo 55 straipsnio 2 dalį, be to, turi imtis veiksmų, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis aplinkai, sukeltas pareiškėjo sklype, atkurta buvusi padėtis, užtikrinama jos apsauga.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2023 m. lapkričio 27 d. patikslinto skundo antrojo reikalavimo formuluotę, išdėstytus argumentus, kuriais jis grindė savo reikalavimą įpareigoti atsakovą įgyvendinti Įstatymo 55 straipsnio 2 dalį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi, pagrįstai nurodė, jog bendro pobūdžio reikalavimas vykdyti įstatymą (ar laikytis įstatymų) nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Taip pat teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas turi aiškiai suformuluoti reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. suformuluoti reikalavimą pagal ABTĮ 17 straipsnyje įtvirtintą administracinio teismo kompetenciją, bei tai, kad tik pagal tiksliai suformuluotus reikalavimus galima efektyvi galbūt pažeistų asmens teisių teisminė gynyba.

Dėl skundžiamos nutarties dalies pareiškėjo skundo antrąjį reikalavimą laikyti nepaduotu, taip pat vertindama, ar galėjo būti priimtas nagrinėti administraciniame teisme šis skundo reikalavimas, t. y. prašoma įpareigoti atsakovą vykdyti Įstatymo 55 straipsnio 2 dalį, motyvuojant tuo, jog konkretūs aplinkos apsaugos pareigūnai turi būti patraukti teisinėn atsakomybėn, sumažintas neigiamas poveikis aplinkai ir pan., teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, nesiimantys veiksmų, užtikrinančių aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymąsi, ar viršijantys jiems suteiktas galias, traukiami teisinėn atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad motyvuota nutartimi atsisakoma priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą konstatavo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018 ir kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018; kt.). Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą (Departamentą ar konkretų institucijos pareigūną) vykdyti Įstatymą nėra susijęs pareiškėjo galbūt pažeistų teisių ir interesų gynyba, kadangi siekiama kitus asmenis patraukti teisinėn (tarnybinėn) atsakomybėn, kaip ir su atsakovo neveikimu ar neteisėtais veiksmais, šis reikalavimas teisiškai nėra apibrėžtas, todėl jis negali būti administracinės bylos dalyku (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Šiuo atveju akivaizdu, kad formuluodamas aptariamą reikalavimą pareiškėjas kreipiasi į teismą ne dėl savo teisių ir interesų gynybos. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie tikėtiną tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015, 2021 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-612-624/2021).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnį, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi, įstatymai yra privalomi visiems asmenims (tiek fiziniams, tiek juridiniams), todėl prašymas įpareigoti laikytis įstatymo negali būti administracinės bylos dalyku, nes tokia pareiga ir taip yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-214-492/2022).

Šiuo atveju atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kaip pareiškėjui formuluoti skundo reikalavimą, kad galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą, nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra priimtas nagrinėti, t. y. jo teisė ginti galbūt pažeistas teises teisme yra įgyvendinama, be to, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Departamentas dar 2022 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. AD5-23511, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus, jį informavo dėl teisinės atsakomybės taikymo konkretiems Departamento pareigūnams. 

Nors pirmosios instancijos teismas ne atsisakė priimti pareiškėjo skundo antrąjį reikalavimą, o šioje dalyje skundą laikė nepaduotu, t. y. skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisinis rezultatas yra teisingas, kadangi skundo dalis dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nepriimta nagrinėti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties skundžiama dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo vykdyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 55 straipsnio 2 dalį laikytas nepaduotu, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan