Baudžiamoji byla Nr. 1A-563-498/2017

Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00467-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.13.;  2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.6.; 2.4.6.1.; 2.4.7

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m.  lapkričio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Mariui Žukauskui,

dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui,

išteisintiesiems E. E., A. R., jų gynėjui advokatui Rolandui Mištautui,

vertėjai Veronikai Rybalčenko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. ir E. E. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1891 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. R. ir E. E. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje neteisėtai praturtėjo, o būtent nuo 2009 m. spalio 10 d., būdami įregistravęs santuoką ir pagal Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (patvirtintas Lietuvos Respublikos Aukščiausios tarybos 1992 m. lapkričio 6 d. įstatymu, galiojusio nuo 1970 m. sausio 1 d. iki 2001 m. birželio 30 d.) 21 straipsnio nuostatą turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, taip pat pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (patvirtintas 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864, toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, jie po įstatymo Nr. XI-1199, 2010 m. gruodžio 2 d., Žin., 2010, Nr. 145-7439 (2010 m. gruodžio 11 d.) įsigaliojimo, abu nuosavybės teise turėjo ir tebeturi 231 841,11 Eur, t. y. didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodami, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis: - 1/5 garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigytą 2011 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) už 7 819,74 Eur (27 000 Lt); - žemės sklypą su priklausiniu pastatu - gyvenamuoju namu, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), įsigytą 2011 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) už 115 848,01 Eur (400 000 Lt); - iki 2012 m. rugpjūčio 9 d. turėjo automobilį BMW X5, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytą 2011 m. liepos 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi už 7 240,50 Eur (25 000 Lt); - iki 2014 m. spalio 5 d. priekabą Tauras 700V-01, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytą 2012 m. birželio 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi už 289,62 Eur (1 000 Lt); - iki 2014 m. spalio 4 d. motociklą BMW F 650 GS, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytą 2012 m. liepos 9 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 12/07/09-1 už 2 896,20 Eur (10 000 Lt); - automobilį BMW X6 xDrive35d, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytą 2012 m. kovo 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi už 20 000,00 Eur (69 056 Lt); - automobilį Mercedes Benz GL 350 BlueTEC 4MATIC, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytą 2012 m. sausio 17 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, kurio įsigijimo ir remonto išlaidos yra 48 785,04 Eur (168 445 Lt); - 100 000 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcijų įsigytų 2012 m. gruodžio 27 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) už 28 962,00 Eur (100 000 Lt).
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad kaltinime nurodytas turtas buvo įgytas teisėtomis pajamomis (BK 1891 straipsnio prasme), todėl, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, kaltinamieji A. R. ir E. E. išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 1891 straipsnio 1 dalyje, požymių.
3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Vingaudas Rinkevičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 1891 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 300 MGL baudą; E. E. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 1891 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 250 MGL baudą; vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, kurį A. R. ir E. E. turi įgytą už neteisėtas pajamas.
1. Skunde cituojama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 20 straipsnio 5 dalis ir teigiama, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas neįvertino įrodymų dalies bei jų visumos, nepasisakė dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, tai sukliudė teismui tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad vienas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) BK 1891 straipsnio išaiškinimų susijęs su BK 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, neturi grįžtamosios galios. Ši nuostata yra aktuali tais atvejais, kai reikia spręsti klausimą, ar iki BK 1891 straipsnio įsigaliojimo, t. y. 2010 m. gruodžio 11 d., įgyto, bet teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto turėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nes šiame straipsnyje apibrėžta nusikaltimo sudėtis nereikalauja nustatyti, kad nusikaltimo dalykas – asmens turimas turtas – įgytas būtent nusikalstamu būdu. Šiam nusikaltimui inkriminuoti pakanka, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 1891 straipsnį gali būti taikoma asmeniui, nepadariusiam jokios nusikalstamos veikos, šio nusikaltimo dalyką gali sudaryti turtas, įgytas nenusikalstamu būdu, pavyzdžiui, gautas darant vien administracinius, mokesčių ar civilinės teisės pažeidimus. Neteisėto praturtėjimo norma, įtvirtinta BK 1891 straipsnio 1 dalyje, nereikalauja, jog būtų įrodyta pajamų kilmė, jų įgijimo būdas ir t. t. Įsigaliojus šiai normai A. R. bei E. E. turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodami, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Žinojimas pasireiškė tuo, kad kaltinamieji neturėjo teisėtų pajamų didesnių negu 500 MGL vertės turtui įsigyti. Be to, byloje yra pakankamai duomenų, jog išteisinantieji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir siekė išvengti atsakomybės, bandė neteisėtu būdu pagrįsti po 2010 m. gruodžio 11 d. nuosavybės teise turėtą didesnės negu 500 MGL vertės turtą, t. y. pateisinti paskolas fiktyviais sandoriais.
3. Nesutinkant su apylinkės teismo liudytojų D. V. K. (D. V. K.) ir A. M. M. (A. M. M.) parodymų vertinimu kaip nepaneigiančių, kad šie liudytojai galėjo turėti lėšų ir suteikti paskolas A. R., skunde teigiama, kad tokios išvados paremtos prielaidomis, kadangi nei viena proceso šalis nepateikė bei nenurodė jokių objektyvių duomenų apie turėtus verslus iki paskolų suteikimo, pajamų šaltinius, kurie nežinomi mokesčių administratoriui ar verslo santykius užsiimant verslu „X“. Be to, teismas nepagrįstai nevertino liudytojų D. V. K. ir A. M. M. duotų parodymų (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje, kadangi šie parodymai nesutampa su vėliau duotiems parodymais. Anot apelianto, iš nustatyto matyti, kad D. V. K. ir A. M. M. davė paaiškinimus mokesčių administratoriui, gauta medžiaga iš (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus, be to ikiteisminio tyrimo metu nei įtariamieji, nei gynyba naujų duomenų paneigiančių gautus duomenis iš (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus, nepateikė.
4. Skunde lyginami (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje ir 2014 m. rugsėjo 14 d.  duoti D. V. K. parodymai apie paskolos suteikimą A. R. ir teigiama, kad šie parodymai apie 2009 m. birželio 26 d. sutarties sudarymo būdą (žodinė ar rašytinė) skiriasi. Be to, D. V. K. nurodė, jog niekas nežinojo iš pašalinių asmenų apie jo turimą turtą. Pinigus skolino niekuo nerizikuodamas, kadangi A. R. pažįsta žinojo apie jo daromas investicijas į nekilnojamąjį turtą. Matyti, kad apie jokį turimą-turėtą bendrą verslą D. V. K. nekalba. Apklaustas liudytoju D. V. K. nurodė, kad jo verslas buvo tikrintas, tačiau pagal (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus pateiktus duomenis, jiems aplamai nėra žinoma apie jokius D. K. turimus ar turėtus verslus (neišskiriant laikotarpio iki paskolos suteikimo). Taip pat D. V. K. teigė, kad pinigus skolino A. R. nes žinojo kaip asmenį darantį investicijas į nekilnojamąjį turtą, o A. R., duodamas paaiškinimus mokesčių administratoriui, teigė, jog skolinosi, nes neturėjo nekilnojamojo turto, kuris galėjo būti kaip Hipotekos objektas.
5. Skunde taip pat lyginami (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje ir 2014 m. liepos 14 d.  duoti A. M. M. parodymai apie paskolos suteikimą A. R.. Atkreipiamas dėmesys, kad A. M. M. (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje parodė, kad A. R. paskolino 10 800 000 rublių, kuriuos perdavė, jis nežinojo A. R. suteiktos paskolos tikslo, apie jokius bendrus verslus nenurodė. O apklaustas liudytoju A. M. M. parodė, kad 2009 m. birželio 26 d. pagal rašytinę sutartį jis paskolino pinigus, skolino ofise, kurio adreso negalintis nurodyti. Sutartį surašė ofiso darbuotojas, kurio dabar neprisimena. Pinigus skolino, nes domino investicijos Lietuvoje. Neprisimena A. R. mokamų palūkanų dydžio, tačiau A. R. mokėdavo ir moka palūkanas. Kiek sumokėta palūkanų negali nurodyti, palūkanos mokamos grynais pinigais. Jokių tarpbankinių mokėjimų tarpusavyje nėra turėję. A. R. suteikta paskola nėra apmokestinta. Pažymima ir tai, kad A. R. teigė, jog minėti piliečiai per jį darė investicijas, nors iš nustatyto matyti, jog tas turtas, kurio įsigijimas grindžiamas skolintais pinigais yra įsigytas asmeninėms reikmėms. Be to, abejonių kelia tai, kad ne tik A. R. negalėjo nurodyti ofiso, kuriame buvo skolinti pinigai adreso, to nesugebėjo nurodyti ir tariami ofiso savininkai, t. y. D. V. K. bei A. M. M..
6. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. V. K. ir A. M. M. galimybė skolinti viena iš priežasčių buvo lėšų prieaugis per krizę, skunde tvirtinama, kad tokia išvada nepagrįsta, nuosprendyje nenurodyta, kokiais duomenimis remiantis teismas daro tokią išvadą. Neaiškus ne tik prieaugio procentais dydis, laikotarpis, bet ir nuo kurios galimai turėtos sumos „X“ tas prieaugis „X“ procentais įvyko. Anot skundo autoriaus, apylinkės teismas vadovaujasi visiškai nepagrįstais kaltinamųjų teiginiais apie nežinomus A. R., D. V. K. ir A. M. M. „X“ verslus bei galimybėmis iš to verslo sukaupti pakankamas lėšas paskoloms suteikti. Teismas neatsakė į klausimą, kodėl A. R. iš to verslo „X“, neturi sukaupęs jokių piniginių santaupų, o minėti (duomenys neskelbtini) piliečiai turi. Be to, A. R. parodė, jog prieaugis per krizę galėjo atsirasti turint nekilnojamąjį turtą, kuris po krizės būtų parduotas. Iš nustatyto matyti, jog D. V. K. ir A. M. M. jokio turto, kurį pardavus būtų gauta pakankama suma paskolai suteikti, (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus duomenimis, neturėjo.
7. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas ne tik turėjo tinkamai įvertinti galimybes suteikti paskolas, tačiau ir kaltinamųjų versijas apie slaptą pinigų gabenimą, nenurodytus asmenis galimai prisidėjusius prie pinigų gabenimo, verslui skirtų pinigų nedeklaravimą ir t. t.
8. Skunde pažymima, kad iš nustatyto matyti, jog teismas laiko prielaidomis A. R. pareiškime dėl santuokos nutraukimo nenurodytas aplinkybes dėl kreditorinių įsipareigojimų, tačiau tuo pačiu ir 2009 m. birželio 18 d. Kauno rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytas bei aptartas aplinkybes. Akcentuojama, jog minėtame 2009 m. birželio 18 d. sprendime pažymėta, kad sutuoktiniai jokių jiems žinomų nei santuokinių, nei asmeninių kreditorinių įsipareigojimų neturi, apie padalintas lėšas sprendime duomenų nėra. Skundo autoriaus tvirtinimu, šie duomenys turi būti vertinami kaip esminė aplinkybė, paneigianti paskolos realumą, tuo pačiu vertinant ir tai, jog tuo metu jokie A. R. bei E. E. atžvilgiu mokestiniai patikrinimai nebuvo atliekami, dėl ko nebuvo suinteresuotumo pateikti melagingus duomenis teismui.
9. Nesutinkant su teismo išvadomis, kad paskolų gavimo ir jų įvežimo dalimis į Lietuvos Respubliką faktą netiesiogiai patvirtina ir mokestinio tyrimo akte nustatyta aplinkybė, kad E. E. į savo banko sąskaitą įnešė 110 359 Lt (2010 m. - 20 353 Lt, 2011 m. - 47 953 Lt, 2012 m. - 42 053 Lt), taip pat, jog byloje nėra duomenų, paneigiančių kaltinamojo A. R. versiją apie paskolintų pinigų saugojimą „(duomenys neskelbtini)“ banke, skunde teigiama, kad tokios išvados nepagrįstos, paremtos tik spėlionėmis, šie duomenys nėra pagrįsti jokiais dokumentais ar kitais objektyviais duomenimis, kuriuos būtų galima patikrinti bei įvertinti. Pabrėžiama, kad nėra duomenų apie A. R. bankų sąskaitose laikytas pinigų sumas bei tų pinigų judėjimą. Didelių sumų pervedimai laikotarpyje 2010 m.-2012 m. į E. E. sąskaitą ne patvirtina, o paneigia teisėtą pinigų kilmę, kadangi įtariamieji ne tik nenurodė minėtų pinigų kilmės bet ir nepateikė šių pinigų kilmę pagrindžiančius dokumentų. Akcentuojama, jog A. R. bei E. E. jokių pinigų nėra deklaravę. Be to, nevertinta aplinkybė, kad A. R. ir E. E. mokestiniai tyrimai buvo inicijuoti remiantis 2013 m. vasario 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) gautu iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriame informuojama, kad anoniminiame pranešime pateikiama informacija, kad A. R. organizuoja vogtų naudotų transporto priemonių detalių gabenimą į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), fiktyvių detalių įsigijimo dokumentų forminimą, nedeklaruotų grynųjų pinigų iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įvežimą ir kitus su motociklų, automobilių ir kitų transporto priemonių įsigijimu iš (duomenys neskelbtini) susijusius pažeidimus bei galimai neteisėtai praturtėjo. Ši informacija ne tik charakterizuoja A. R. galimą neteisėtą veiklą, išvykas į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tačiau ir galimus neteisėtus pajamų šaltinius. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl A. R., E. E., liudytojų A. M. M. ir V. D. K. tvirtinimai dėl pinigų paskolos, užslaptinto pinigų gabenimo, užslaptinto pinigų laikymo bei panaudojimo, turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Anot apelianto, turėjimas nuosavybės teise turto savaime suponuoja savininko žinojimą, iš kokių pajamų tas turtas įgytas. Ir šiuo atveju kaltininko tvirtinimai apie teisėtą pajamų kilmę turi būti paremti konkrečiais duomenimis ir tai nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. Nagrinėjamoje byloje duomenys, kuriuos pateikė A. R., E. E. bei gynėjas BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, jie turto įgijimo teisėtomis pajamomis nepatvirtino. Cituojamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 138 straipsnis, 41 straipsnis ir nurodoma, kad kaltinamieji per visą mokestinių tyrimų laikotarpį, turėjo tiek pareigą ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisę, pateikti duomenis apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius, juos pagrįsti.
10. Skunde pažymima, kad 2010 m. gruodžio 11 d. E. E. ir A. R. nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo bei kilnojamojo turto už 231 840, 11 Eur. Sutuoktiniai pajamas įsigyti kilnojamajam bei nekilnojamajam turtui grindė 2007 m. birželio 26 d. bei 2009 m. liepos 9 d. paskolos sutartimis. Remiamasi 2013 m. rugpjūčio 30 d. A. R. ir 2014 m. balandžio 1 d. E. E. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitomis ir teigiama, jog tai, kad A. R. bei sutuoktinės patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas laikotarpyje po 2010 m. gruodžio 11 d., patvirtina 2014 m. birželio 26 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtintas 2014 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apskrities VMI sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 26 d. E. E. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtintas 2014 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apskrities VMI sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).
11. Skundo autoriaus tvirtinimu, nors A. R. paskolos sutartys ir atitinka joms įstatymų keliamus reikalavimus dėl turinio ir formos, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) bylose Al7-301/2007 ir A438-201/2011 pažymėjo, kad paprasta rašytine ar notarine forma sudarytų sutarčių apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. Todėl tiek paskolų bei dovanojimo sutartys, tiek kiti dokumentai, kuriais asmenys grindžia turto įsigijimo šaltinius, vertintini kartu su kitomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis arba paneigiančiomis realų pinigų turėjimą, jų perdavimą. Kitoje LVAT byloje A-442-1111/2011 pažymėjo, kad vien sandorio galiojimas civiline teisine prasme negali būti traktuojamas kaip pagal sandorį gautų pajamų teisėtumo prezumpcija, o turi būti įrodinėjamas realus piniginių lėšų gavimas (perdavimas).
12. Skunde remiamasi (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus 2014 m. sausio 3 d. raštais Nr.(duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir pabrėžiamas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorius informavo, kad visi duomenys yra pateikti teisėsaugos institucijoms, kad būtų išnagrinėtas ir priimtas sprendimas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo D. V. K. bei A. M. M. atžvilgiu ryšium su nedeklaruotų pajamų buvimu ir vengimu mokėti mokesčius bei rinkliavas. Byloje jokių duomenų apie pradėtą baudžiamąjį persekiojimą minėtų piliečių atžvilgiu nėra, kas reiškia, jog D. V. K. bei A. M. M. neturėjo mokesčių administratoriui nežinomų bei nedeklaruotų pajamų nuo kurių būtų nuslėpti mokesčiai ar rinkliavos.
13. Skunde taip pat remiamasi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos informacija, jog duomenų apie 2007-2012 m. įformintus dokumentus, kuriuose A. R. deklaravo grynuosius pinigus, nėra. Kaip matyti iš pateiktos informacijos, A. R. bei grynųjų piniginių lėšų, kurias tariamai skolinosi (duomenys neskelbtini), vežant per Lietuvos sieną nedeklaravo. Taip pat Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos informavo, kad apie sutuoktinės E. E. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. deklaruotas grynųjų pinigų sumas, vykstant per Lietuvos Respublikos sieną, informacijos nėra.
14. Skunde akcentuojama, kad svarbi aplinkybė dėl gautų paskolų realumo yra paskolų davėjų finansinės galimybės suteikti paskolas A. R.. Nors ir (duomenys neskelbtini) piliečiai A. M. M. ir D. V. K. teigė, kad suteikė paskolas A. R., tačiau (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus pateiktais duomenimis, gyventojai neturėjo finansinių galimybių suteikti paskolas. Įvertinus (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis, A. M. M. už laikotarpį nuo 2002 iki 2007 m. (duomenys neskelbtini) gavo 38 045 rublių, daugiau gautų pajamų nenustatyta (paskolino Mokėtojui 2007 m. birželio 26 d. – 10 800 000 rublių (300 000 Eur / 1 035 840 Lt), pajamų šaltinius nurodė – asmeninės santaupos, kurias gyventojas uždirbo laikotarpiu nuo 1987 m. iki 1995 m. (duomenys neskelbtini), tačiau jokių įrodomąją galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių šiuos teiginius nepateikė. Tokių duomenų nepateikė kaip suinteresuota šalis bylos baigtimi A. R. bei E. E.. D. V. K. gavo nuo 2002 iki 2008 m. (duomenys neskelbtini) 1 196 360 rublių, pateiktų deklaracijų duomenimis, gyventojas 2008 m. pardavė butą, už kurį gavo 450 000 rublių. Daugiau apie gautas pajamas duomenų nėra. Pažymima, kad gyventojas 2009 m. liepos 9 d. A. R. suteikė 12 825 000 rublių (285 000 Eur / 984 048 Lt) paskolą, kaip jis teigė iš asmeninių santaupų, kuriuos uždirbo nuo 1995 m., tačiau jokių patvirtinančių įrodymų apie gautas pajamas nepateikė. Tokių duomenų nepateikė kaip suinteresuota šalis bylos baigtimi A. R. bei E. E.. Anot apelianto, vien tik įvertinus (duomenys neskelbtini) administratoriaus pateiktus duomenis bei suteiktų paskolų dydžius, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gyventojai neturėjo finansinių galimybių surikti paskolas A. R., iki dabar byloje nėra jokių duomenų ir apie minėtų (duomenys neskelbtini) gyventojų turėtus verslus ar kokius nors pajamų šaltinius.
15. Skunde pažymima, kad taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog: tarp A. R. ir paskolų davėjų sudaryti laisvos formos, notaro nepatvirtinti paskolų rašteliai. Pabrėžiama, kad vėliau notariškai (2013 m. balandžio 15 d. po atlikto A. R. operatyvaus patikrinimo) buvo patvirtinti A. M. M. ir D. V. K. paskolų sutarčių parašų tikrumas; paskolų sutartyse palūkanų mokėjimas nenurodytas, t. y. nėra įprastinė (normali) gyvenimo praktika, kuri negali būti paaiškinama ekonomine logika, objektyviomis aplinkybėmis; paskolų grąžinimas neužtikrintas jokiomis laidavimo sąlygomis, t. y. neįkeistas turtas ar kitaip užtikrintas paskolų grąžinimas, be to suteikiant paskolas A. R. turėjo santykinai nedidelės vertės turtą, palygint su suteiktų paskolų dydžiu. Be to, A. R. paskolų grąžinimą planavo iš būsimų dividentų (akcijas įsigijo tik 2012 m. gruodžio 27 d.), o paskolų sutartys sudarytos 2007 m. ir 2009 m.; paskolos suteiktos labai ilgam laikotarpiui, t. y. paskolos grąžinimas numatytas kai A. R. bus 82 m., o paskolos davėjams atitinkamai 87 m. ir 82 m., t. y. logiškai nepaaiškinamam ilgam laikotarpiui. Taip pat paskolos suteikėjas D. V. K. paaiškino, kad 2009 m. liepos 9 d. pinigines lėšas perdavė A. R. žodiniu susitarimu (ne rašytine forma), o A. R. nurodė, kad pasirašė paskolos sutartį ir pateikė rašytinę paskolos sutartį, t. y. paskolos davėjas ir gavėjas skirtingai aiškina paskolos suteikimo aplinkybės, nors vėliau akivaizdžiai buvo suderintos kai kurios paskolos aplinkybės, D. V. K. apklausiamas liudytoju pakeitė parodymus, nurodydamas, jog buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis; 2009 m. birželio 18 d. Kauno rajono apylinkės teismas sprendime pažymėjo (santuokos nutraukimas), kad sutuoktiniai, t. y. V. R. ir A. R. jokių jiems žinomų nei santuokinių, nei asmeninių kreditorinių įsipareigojimų neturi – svarbi aplinkybė, rodanti, kad 2007 m. birželio 26 d. A. R. neturėjo kreditorinių įsiskolinimų, t. y. tokiomis aplinkybėmis piniginių lėšų negavo iš A. M. M. (1 035 840 Lt (10 800 000 rub.)).
16. Skunde akcentuojama, kad vertinant, jog paskolos buvo suteiktos grynaisiais, neterminuotam laikotarpiui, nesitariant dėl paskolos gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo ir de facto nemokant palūkanų, nėra įprastinė (normali) gyvenimo praktika, kuri paaiškinama ekonomine logika, objektyviomis aplinkybėmis. Be to, įvertinus paskolų suteikėjų gautas pajamas bei suteiktų paskolų dydį nustatyta, kad paskolų davėjai neturėjo finansinių galimybių suteikti paskolas, taip pat nėra logiškai ir faktiškai pagrįstas pinigų atgabenimo kelias iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir pan. Anot skundo autoriaus, byloje surinktų bei ištirtų duomenų visetu galima teigti, kad pateikti rašytiniai skolinimo sandoriai laikytini tik formalią tariamų sandorių išraišką parodančiu, bet ne realiai įvykusių sandorių atspindinčiu įrodymu. A. R. pasirašytos pinigų skolinimo sutartys surašytos formaliai, siekiant pagrįsti gautų piniginių lėšų kilmę, kurie panaudoti apmokėjimui už nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įsigijimą bei patiriant kitas išlaidas. Formaliai įformindamas šias sutartis A. R. siekė pagrindinio tikslo – mokestinės naudos, kadangi paskolų pagrindu gautos pajamos, vadovaujantis GPMĮ nuostatomis, neapmokestinamos. Iš atlikto A. R. mokestinio patikrinimo, įvertinus visas aplinkybes bei vadovaujantis MAĮ nuostatomis nustatyta, kad A. R. pagal 2007 m. birželio 28 d. paskolos sutartį iš A. M. M. – 1 035 840 Lt ir pagal 2009 m. liepos 9 d. paskolos sutartį iš D. V. K. - 984 048 Lt piniginių lėšų negavo, t. y. įvertinus visas faktines aplinkybes dėl paskolų suteikimo bei gavimo nustatyta, kad A. R. tokiu būdu piniginių lėšų negavo, t. y. tikrinamuoju laikotarpiu gauta kitų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų ir nenustatytų šaltinių.
17. Anot apelianto, skundžiamame nuosprendyje teismas paviršutiniškai išanalizavo esamus įrodymus, kas turėjo įtakos priimant išteisinamąjį nuosprendį. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis bei išteisinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nuomonėmis, o patikimais, nuosekliais įrodymais. Nuosprendyje padarytos išvados, nulėmusios A. R. ir E. E. išteisinimą, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių viseto, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kadangi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka įvertinti veikimų pobūdį, veiksmų ypatybes ir kitas svarbias aplinkybes, leidžiančias pripažinti, jog A. R. ir E. E. veiksmų turinys atitinka BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėtį, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas. Įvertinus A. R. ir E. E. padarytos nuskalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas, nesant veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinus charakterizuojančius duomenis, skundo autoriaus nuomone, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant A. R. ir E. E. sankcijose numatyta baudą.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjas prašė skundą atmesti.
5. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
7. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su prokuroro skunde pateiktu įrodymų vertinimu, nesuteikia pagrindo nuosprendį laikyti neteisėtu ar nepagrįstu.
8. Prokuroras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl A. R. ir E. E. išteisinimo pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį, skunde akcentuoja tai, kad išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl A. R. ir E. E. nekaltumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apelianto argumentas nepagrįstas. Įvertinusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų vertinimo motyvus, pagrįstus surinktų duomenų visumos analize, įrodymai įvertinti taip pat ir juos lyginant bei gretinant tarpusavyje, tuo teisingai nustatant jų patikimumą bei įrodomąją vertę, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti ir teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
9. Iš byloje esančių Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. balandžio 1 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atliktas A. R. mokestinis tyrimas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m., taip pat E. E. mokestinis tyrimas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir, atlikus sutuoktinių pajamų bei išlaidų analizę, nustatyta, kad jų patirtos išlaidos žymiai viršijo gautas pajamas, t. y. 2008 m. - 59 776 Lt, 2009 m. - 65 912 Lt, 2010 m. - 327 621 Lt, 2011 m. - 520 953 Lt, 2012 m. - 186 114 Lt (t. 1, b. l. 7-17, 18-26). Be to, iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. birželio 26 d. patikrinimo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog buvo nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (2008 m. sausio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d.) sutuoktinių A. R. bei V. R. 2008 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas – 48 238 Lt (48238/2), 2009 m. – 54 374 Lt (54374/2), 2010 m. – 307 268 Lt (307268/2), 2011 m. – 473 000 Lt (473000/2), 2012 m. – 296 005 Lt (296005/2), t. y. jie gavo kitų pajamų iš mokesčių administratoriui nenustatytų ir nežinomų šaltinių (t. 1, b. l. 67-76, 77-88). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo apklausta nurodytus mokestinius patikrinimus atlikusi specialistė L. K., kuri parodė, kad buvo atlikta 2008–2012 m. kaltinamųjų pajamų-išlaidų balanso analizė, įvertintos gautos pajamos ir patirtos išlaidos, apskaičiuotos mokestinės prievolės. Kaltinamieji, atliekant mokestinį patikrinimą, pateikdami savo išlaidas, pateikė savo paskolų sutartis, virš 2 milijonų litų. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsniu bei administracine praktika, ji įvertino paskolų sutartis, jų suteikimo aplinkybes ir sprendė, kad paskolos būdu kaltinamieji pajamų negavo, todėl padarė išvadą, kad jie gavo pajamas iš kitų mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių (t.4, b. l. 93-96). Taigi, iš minėtų mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitų bei patikrinimo aktų, specialistės, atlikusios patikrinimus, parodymų matyti, kad A. R. ir E. E. netinkamai vykdė mokesčių mokėtojų pareigas, kadangi jie pateikė tokius pajamų šaltinius, kurių mokesčių administratoriaus įvertinimu, pajamų iš jų kaltinamieji negavo, tačiau vien šio fakto buvimas neleidžia konstatuoti, kad A. R. ir E. E. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 1891 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad mokestiniame procese sprendžiami mokesčių mokėtojo apmokestinimo klausimai, o nusikaltimų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, faktinės aplinkybės nenagrinėjamos. Todėl A. R. ir E. E. veiksmų įvertinimas kaip netinkamai vykdančių mokesčių mokėtojų pareigas mokesčių administravimo proceso tvarka, nerodo kaltinime inkriminuotų nusikaltimų esmės ir tai savaime nepatvirtina, kad šie veiksmai yra nusikaltimai.   
10. Nors prokuroras apeliaciniame skunde tvirtina, kad A. R. ir E. E. pareikštą kaltinimą be minėtų mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitų bei patikrinimo aktų, specialistės parodymų, patvirtina Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. rugpjūčio 28 sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais patvirtintos minėtų patikrinimo aktų išvados, nenuoseklūs A. R. ir liudytojų D. V. K., A. M. parodymai apie paskolų suteikimo aplinkybes, taip pat kiti rašytiniai dokumentai, paneigiantys, kad tarp A. R. ir liudytojų D. V. K. ir A. M. buvo sudarytos paskolos sutartys, tačiau teisėjų kolegija, vertindama A. R. ir E. E. kaltinančius įrodymus, sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad jų nepakanka kaltei dėl neteisėto praturtėjimo, pagrįsti. Išteisintasis A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė lėšų, už kurias buvo įsigytas kaltinime nurodytas turtas, gavimo aplinkybes, t. y., kad visas turtas buvo įsigytas iš skolintų pinigų, jam 2007 m. paprašius gerai pažįstamo A. M. paskolinti 300 000 Eur, ir 2009 m. paprašius D. K. paskolinti 285 000 Eur, kurie šias lėšas įgijo dirbdami, taip pat D. K. pardavus butą bei dalį pinigų davus tėvams, be to, šie asmenys atitinkamas lėšas turėjo, kadangi (duomenys neskelbtini) dėl krizės buvo ženklus piniginių lėšų priaugis. Šias pinigines lėšas išteisintasis skolinosi investavimui į nekilnojamąjį turtą, verslo plėtrą, kažkiek asmeninėms poreikiams. Pinigai buvo perduoti sutarčių pasirašymo metu. Gautus pinigus jis padėjo į „(duomenys neskelbtini)“ banko pinigų saugyklą, ir, saugumo sumetimais, veždamas su savimi iki 10 000 Eur per vieną kartą vienam asmeniui, juos per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsivežė į Lietuvą, kad nereikėtų deklaruoti. Pinigus padėjo pervežti ir su juo vykę asmenys, taip pat žmona E. E., kuri prie turto įgijimo neprisidėjo, nes jis su moterimis tokių dalykų neaptarinėja. Jo pirmoji žmona V. R., su kuria tik formaliai gyveno 2007 m. paskolos gavimo metu, ir su kuria apie 2008-2009 m. nutraukė santuoką, apie paskolą nežinojo, o santuokos nutraukimo dokumentuose abi paskolos nenurodytos, nes su žmona tada negyveno (t. 3, b. l. 89-90, 99-102, 103-110, t. 4, b. l. 20-21). Iš 2007 m. birželio 26 d. paskolos sutarties matyti, kad A. M. suteikė A. R. beprocentinę 10 800 000 rublių (300 000 Eur) paskolą (t. 1, b. l. 149), o iš 2009 m. liepos 9 d. paskolos sutarties matyti, kad D. V. K. suteikė A. R. beprocentinę 12 825 000 rublių (285 000 Eur) paskolą (t. 1, b. l. 146). Kad nurodytos paskolų sutartys buvo sudarytos ir pinigai buvo perduoti A. R. išteisintojo nurodytomis aplinkybėmis patvirtino liudytojais apklausti A. M. ir D. V. K. (t. 1, b. l. 56-57, 58-60, 121-127, 132-138). Išteisintoji E. E., nors negalėjo paaiškinti apie pajamų šaltinius bei tai pagrindžiančius dokumentus, iš kurių šeima įsigijo kaltinime nurodytą turtą, tačiau žinojo, kad A. R. pasiskolino 585 000 Eur iš A. M. ir D. V. K., kurie dėl darbinės veiklos turėjo pakankamas santaupas paskolinti, be to, šie asmenys atitinkamas lėšas turėjo, kadangi (duomenys neskelbtini) dėl krizės buvo ženklus piniginių lėšų priaugis, ir išteisintasis pasirašė su jais paskolos sutartis. E. E. taip pat patvirtino, kad ji žinojo, jog A. R. gautas lėšas laikė banko pinigų saugykloje ir saugumo tikslais gabendavo iki 10 000 Eur vienu metu, kad nebūtų reikalinga deklaruoti muitinėje ir kad apie šių pinigų gabenimą niekam nebūtų žinoma. Išteisintoji pati ne kartą važiuodama su A. R. vežė iki 10 000 Eur (t. 3, b. l. 39-41). O liudytoja V. R., nors nuo 2006 m. nežinojo apie A. R. asmeninius kreditorinius įsipareigojimus, tačiau patvirtino, kad išteisintasis važinėdavo verslo reikalais į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turėjo kažkokį verslą su automobiliais, ar jų detalėmis, o (duomenys neskelbtini), jis turėjo nemažai pažįstamų (t. 1, b. l. 61-63).
11. Iš paminėtų parodymų matyti, kad kaltinime nurodytas turtas buvo įsigytas iš A. R. liudytojų A. M. ir D. V. K. paskolintų piniginių lėšų. Šiuose išteisintųjų ir liudytojų parodymuose nėra esminių prieštaravimų. Nors prokuroras skunde nurodo, kad D. V. K., apklaustas (duomenys neskelbtini) tarprajoninėje inspekcijoje, parodė, jog 2009 m. liepos 9 d. pinigines lėšas perdavė A. R. žodiniu susitarimu (ne rašytine forma), kas neatitinka A. R. teiginių, kad pasirašė paskolos sutartį ir pateikė rašytinę paskolos sutartį, tačiau tai nepaneigia, kad pinigai buvo paskolinti. Be to, pats D. V. K. vėlesniuose savo parodymuose patikslino, jog 285 000 Eur perdavė A. R. rašytinės sutarties surašymo dieną – 2009 m. liepos 9 d. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės – kad paskolos beprocentinės, kad numatytas labai ilgas jų atidavimo terminas, kad neįkeistas turtas, kad jų įvežimas nedeklaruotas muitinėje, kad A. R. santuokos nutraukimo dokumentuose, jis nurodė, jog neturi kreditorinių įsipareigojimų, bei tai, kad (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorius nurodė, jog pagal gautas pajamas, D. V. K. ir A. M. tokio dydžio paskolų negalėjo suteikti – taip pat nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad A. R. ir E. E. kaltinime nurodytas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Pastebėtina, kad tiek iš minėtų Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos dokumentų, tiek iš ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu išteisintojo A. R. duotų parodymų, matyti, jog jis nuosekliai teigė, kad 585 000 Eur jam buvo perduoti kaip paskolos, ką, kaip anksčiau minėta, patvirtino ir liudytojai A. M., D. V. K., išteisintoji E. E., taip pat byloje esančios paskolų sutartys. Be to, duomenys apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos sieną, bei atžymos A. R. asmens pasuose apie sienos kirtimą patvirtina, kad A. R. paskolų suteikimo dienomis, t. y. 2007 m. birželio 26 d. ir 2009 m. liepos 9 d. galėjo būti (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l., 95-113, 115-117, 119-131, 142-157). O kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, paskolų gavimo ir jų įvežimo dalimis į Lietuvos Respubliką faktą netiesiogiai patvirtina ir mokestinio tyrimo akte nustatyta aplinkybė, kad E. J. į savo banko sąskaitą įnešė 110 359 Lt (2010 m. – 20 353 Lt, 2011 m. - 47 953 Lt, 2012 m. - 42 053 Lt), tuo tarpu duomenų, kad A. R. paskolintus pinigus nebuvo padėjęs „(duomenys neskelbtini)“ banko saugykloje, byloje nėra.
12. Įvertinus visus aptartus įrodymus akivaizdu, kad aplinkybių dėl išteisintųjų turėtų lėšų kaltinime nurodyto turto įsigijimui gavimą iš neteisėtų pajamų, nepatvirtinus byloje apklaustų liudytojų parodymais, taip pat kitais objektyviais duomenimis, netikėti išteisintųjų A. R. ir E. E. parodymais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi principu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), byloje nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių prokuroro skunde (kaltinime) A. R. ir E. E. nurodytų neteisėtų veiksmų padarymo, konstatuoja, jog A. R. ir E. E. dėl BK 18911 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo išteisinti pagrįstai, nes jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                             Danutė Giačaitė

Arūnas Paštuolis

Olegas Šibkovas