(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis,

        viešame teismo posėdyje rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl žalos atlyginimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi su skundu (b. l. 1–2) į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 10 000 Eur žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, kurie pasireiškė neteisėtu asmeninių lėšų iššvaistymu, t. y. pareiškėjo pinigines lėšas pervedant antstoliui ne pagal įstatymo nustatytą tvarką.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjui priteisė neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Tuo pagrindu pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Teisingumo ministerija) dėl priteistų lėšų išmokėjimo. Teisingumo ministerija 2018 m. gegužės 18 d. į Vilniaus PN sąskaitą pervedė 2 895,47 Eur. Vilniaus PN Buhalterijos skyrius turėjo antstolių vykdomuosius patvarkymus, todėl Vilniaus PN darbuotoja pervedė šimtaprocentinius išmokėjimus, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) aiškiai nurodo, kad antstolio reikalavimai turi būti vykdomi tik pagal teisės aktus ir nustatytas reglamento nuostatas. Vilniaus PN buhalterė pervedė antstoliams lėšas nesilaikydama CPK 736 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes pareiškėjui iš jam priteistos 2 895,47 Eur sumos, jo asmeninėms reikmėms liko tik 949,70 Eur. Pabrėžė, kad tokiais veiksmais Vilniaus PN pažeidė pareiškėjo teises, dėl ko pareiškėjui turėtų būti priteista neturtinė žala.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujami Vilniaus pataisos namai atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad Vilniaus PN buvo gauti antstolių patvarkymai dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjui priklausančių lėšų. Vilniaus PN Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojai, atsakingi už įstaigoje gautų antstolių patvarkymų vykdymą, 2018 m. gegužės 21 d. pagal antstolių patvarkymus pervedė atitinkamas piniginių lėšų sumas antstoliams. Antstoliai areštavo pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamoje sąskaitoje, todėl Vilniaus PN patvarkymus turėjo vykdyti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN veikė neteisėtai.

Pažymėjo, kad įvykdžius antstolių patvarkymus pareiškėjui buvo palikta disponuoti 949,70 Eur, o tai viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 MMA, todėl pareiškėjo teisėti interesai nebuvo pažeisti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

1. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, kurie pasireiškė neteisėtu pareiškėjo asmeninių lėšų iššvaistymu, t. y. pareiškėjo gautas lėšas pervedant antstoliams ne pagal įstatymo nustatyta tvarką.

2. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

        Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

3. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus PN, laikotarpiu 2018 m. sausio mėn. – 2018 m. balandžio mėn., buvo gauti antstolių patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš skolininkui (pareiškėjui) priklausančių lėšų (b. l. 19–30). Teisingumo ministerija 2018 m. gegužės 18 d. pervedė 2 895,47 Eur, kurie buvo įskaityti į pareiškėjo laisvės atėmimo vietoje esančią sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN buvo gauti antstolių patvarkymai, Vilniaus PN darbuotojai, atsakingi už patvarkymų vykdymą, 2018 m. gegužės 21 d. pervedė antstoliams atitinkamas piniginių lėšų sumas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad antstolei D. P. pervesta 310,29 Eur, vykdant tris patvarkymus (Nr. 0068/10/01759/1, Nr. 0068/10/02344/1, Nr. 0068/10/02107/1), patvarkymai pilnai įvykdyti; antstoliui M. D. pervesti 142,38 Eur, patvarkymas (Nr. 0028/12/02664) pilnai įvykdytas; antstolei I. B. pervesti 104,32 Eur, patvarkymas (Nr. 0011/11/0633) pilnai įvykdytas; antstoliui G. P. pervesti 28,96 Eur, patvarkymas (Nr. 0019/09/00691) pilnai įvykdytas; antstoliui A. N. pervesti 306,53 Eur, patvarkymas (Nr. 0157/12/00096) pilnai įvykdytas; antstolei V. M. pervesti 1056,29 Eur, patvarkymas (Nr. 0015/07/03515) įvykdytas iš dalies (b. l. 18).

4. Pareiškėjas prieštarauja, kad Vilniaus PN Buhalterinės apskaitos skyrius pagal antstolių patvarkymus netinkamai išskaičiavo pareiškėjui priklausančias lėšas iš laisvės atėmimo vietos sąskaitos. Pareiškėjas remiasi CPK 736 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią, jo teigimu, galima daryti nuskaitymus iš pajamų neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA – 20 proc., o iš viršijančių Vyriausybės nustatytą MMA dydį pajamų – 70 proc. Prieštaravo, kad Vilniaus PN darbuotojai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pasakyta, kad asmeniui turėtų būti leista pasinaudoti 1 MMA, nedarant iš šios sumos jokių išskaitymų. Pareiškėjo teigimu, draudžiama nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA.

5. Teismo sprendimų vykdymo procesas reglamentuojamas CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“. CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta, kad pagal šio kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, taip pat bylose dėl administracinių teisinių santykių ir teismo nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Remiantis CPK 688 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto (688 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos aprašo ar surašo turto arešto aktą (CPK 688 straipsnio 3 dalis).

Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą; asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti baudą. Kaip ir nagrinėjamu atveju, teisės aktai Vilniaus PN nenustato išimčių nevykdyti antstolio patvarkymų, kurių privalomumas įtvirtintas 585 straipsnyje. Tuo atveju, jei asmuo mano, kad antstolio patvarkymas yra neteisėtas, turi teisę jį ginčyti CPK nustatyta tvarka.

6. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN darbuotojai nepaisė CPK 668 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo, draudžiančio nukreipti ieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. CPK 668 straipsnyje nustatyti apribojimai, kuriais yra apsaugomas turtas reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreiptas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

7. Nagrinėjamu atveju Vilniaus PN pateiktų antstolių patvarkymų esmė buvo pareiškėjui priklausančių lėšų areštas su nurodymu areštuotas lėšas pervesti į antstolių sąskaitas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose patvirtina, kad pataisos įstaiga, gavusi teisėtą antstolio patvarkymą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, šį patvarkymą privalo vykdyti, pervesdama skolininko pinigų sumas, išskyrus nustatytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas nėra galimas (2016 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1377-822/2016, 2017 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-482-602/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pagal antstolių patvarkymus antstoliams pervestos lėšos nebuvo gautos kaip parama ar pašalpos, ar kt. būdais CPK 739 straipsnio prasme, iš kurių išskaitymas negalimas, todėl išieškojimas iš jų buvo galimas. Minėta, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtintas draudimas yra susijęs su turto, reikalingo patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, apsauga. Pareiškėjui bausmę atliekant Vilniaus PN, jam yra užtikrinamas ir garantuojamas visiškas minimalių ir būtiniausių poreikių užtikrinimas (Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis), t. y. pareiškėjas buvo visiškai išlaikomas valstybės. Todėl šių aplinkybių kontekste nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad Vilniaus PN nukreipdami išieškojimus į pinigų sumas, neviršijančias vienos MMA, padarė CPK nuostatų pažeidimą. Be to, kaip nustatyta bylos medžiaga, atlikus išskaitymus pareiškėjui liko 949,70 Eur ir ši suma yra didesnė nei Vyriausybės nustatytas vienas MMA.

8. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą ir nurodytą teismų praktiką, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti nepagrįstais ir (ar) neteisėtais Vilniaus PN veiksmus pagal pateiktus antstolių patvarkymus areštuojant pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Vilniaus PN depozitinėje sąskaitoje ir atliekant tų lėšų pervedimą antstoliams.

Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Pareiškėjas Vilniaus PN veiksmų neteisėtumo neįrodė, todėl darytina išvada, kad nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – Vilniaus PN neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas taip pat jokiais įrodymais nepagrindė, kokia žala dėl atliktų išskaitymų jam buvo padaryta. Pareiškėjas jam padarytą žalą įrodinėja vien tik abstrakčiais teiginiais. Nenustačius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, žalos, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.

        Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

        Pareiškėjo L. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

        Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas                                                        Tomas Blinstrubis