Civilinė byla Nr. e2A-1925-812/2025

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01366-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4.; 3.3.1.21.; 3.3.1.19.3;

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Lisaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. patikslintą ieškinį atsakovei asociacijai „Gyvūnų užuovėja“ dėl paskleistų, paskelbtų tikrovės neatitinkančių duomenų, teiginių, žeminančių garbę ir orumą pripažinimo, įpareigojimų atsiprašyti, paskelbti tokių duomenų paneigimą ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. Š. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė:

1) pripažinti, kad 2024 m. kovo 15 - 26 d. socialiniame tinkle „Messenger“ atsakovės asociacijos „Gyvūnų užuovėja“ (toliau – ir atsakovė) paskelbti įrašai ir viešai išsakyti teiginiai, o būtent: „šuo pirktas iš garsiosios Tauragės rajono daugintojos, vėlai vakare, per lietų, pati atvežė, nedavė net tikslaus adreso, pridedame jos informaciją“, „nupirko tik už 200 Eur, faktas, kad pardavė žinodama, kad gyvūnas nesveikas“, „pasižiūrėkite į tos gyvūnų kankintojos skelbimą, kas čia per dauginimas labradoro su pudeliu?“ „dalinkitės šiuo pranešimu kuo plačiau. Tegul visi pamato legalią daugintoją, pardavinėjančią sunkiai ligotus gyvūnus ir griaunančią jų gyvenimus!“ „prašome atsiliepti nuo D. Š. nukentėjusius asmenis“, „taip pat labai prašome atsiliepti ir tų, kurie nukentėjo nuo jos dukters A.“, „Visa familija verčiasi tuo pačiu“, „Ieškome asmenų, nukentėjusių nuo gyvūnų daugintojos iš Tauragės D. Š.“, „daugintoja parašė ant mūsų pareiškimą ir toliau pardavinėja visų veislių mišrūnus“, „Mafas pirktas iš garsios daugintojos Tauragės rajone“, „maldaujame Jūsų - dalinkitės šiuo pranešimu, kad iš tos dvasios ūbagės niekas nebepirktų išdaugintų gyvūnų!“ yra paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie žemina ieškovės garbę ir orumą;

2) pripažinti, kad 2024 m. balandžio 8 d., 08:46 val. socialiniame tinkle „Messenger“ atsakovės paskelbti įrašai ir viešai išsakyti vieši, tyčiniai ir melagingi teiginiai, o būtent: „aš esu Mafas. Gimiau tamsoje, buvau mylimas tik savo mamos, kurios niekas nemylėjo, apart mus - jos vaikus. Nuo gimimo mačiau tik akliną tamsą, nes augau kitoms gyvūnų rūšims (kiaulėms, karvėms) skirtame tvarte. Būtent iš to tvarto, visą dvokiantį, aplipusį purvu mane nupirko mano šeimininkė. Tą tamsų ir lietingą vakarą mane paėmė patį pirmą iš tvarto, nes tiesiog pasimaišiau po rankomis. Šviesos nebuvo, išsirinkti šeimininkė negalėjo. Ką pačiupo - tą paėmė. Tai buvau aš. Purvinas, išsipūtusiu pilvu ir labai, beprotiškai išsigandęs“, „daugintoja D. Š.“, „ponia daugintoja suluošinusi Mafą ir dar begalę gyvūnų“, „gyvūnų luošintoja Š.“, yra paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie žemina ieškovės garbę ir orumą;

3) pripažinti, kad 2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. atsakovės socialiniame tinkle „Messenger“ paskelbti įrašai ir viešai išsakyti teiginiai: „VMVT patikrinimas, skundas nepasitvirtino“, „po veisėjos numeriu prisidengusios daugintojos D. Š.“, „ne iš mūsų buvo konfiskuoti baisios būklės gyvūnai iš tvartų, ne mes bylinėjomės teismuose dėl to, kad dėl gyvūnų dauginimo (pinigų) pavertėme gyvūnus į vaikščiojančius lavonus“, „Tai yra D. Š. patirtis“, „net ir šiandien patikrinimą atlikę inspektoriai liko priblokšti, kad dar ji savo garbę eina ginti. Kokią garbę?“ „ar einame į kovą paruošęs jai didelių staigmenų?“ „be jūsų mes niekas. Ir jeigu manote, kad visi turi gauti tai, ko nusipelnę, labai Jūsų prašome padėkite“, „niekaip nesuprantame, kaip VMVT galėjo leisti D. Š., jos dukrai ir jos sūnui toliau „veisti“ gyvūnus, kai iš visų jų gyvūnai buvo konfiskuoti dėl baisių sveikatos sutrikimų ir visiškai antisanitarinių laikymo sąlygų, žiauraus elgesio su gyvūnais (gyvūnų kankinimo)“, „ar leisime ir toliau luošinti gyvūnus“, yra paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie žemina ieškovės garbę ir orumą;

4) pripažinti, kad 2024 m. kovo 15 - 26 dienomis, 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. socialiniame tinkle „Messenger“ atsakovės paskelbti įrašai ir viešai išsakyti daugkartiniai teiginiai: „D. Š. yra daugintoja“, yra paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie žemina ieškovės garbę ir orumą; 

5) įpareigoti atsakovę viešai, socialiniame tinkle „Messenger“, „Facebook“ atsiprašyti ieškovės, paskelbti paneigimą bei panaikinti visus socialiniame tinkle „Messenger“, „Facebook“ tikrovės neatitinkančius teiginius, duomenis apie ieškovę, kurie žemina jos garbę ir orumą;

6) priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinę žalą;

7) priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 

8) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovė vykdo teisėtą šunų veisimo veiklą. 2021 m. rugsėjo 16 d. įregistruotas ieškovės veislynas. 2023 m. rugsėjo 16 d. ieškovė pateikė prašymą dėl šuns Bruno, šokoladinės spalvos labradoro veislės be kilmės dokumentų, atvesto 2023 m. liepos 20 d., įregistravimo, kuriam įterpta mikroschema, atlikta vakcinacija, įvertinta sveikatos būklė – šuo buvo sveikas. Šunį Bruno ieškovė pardavinėjo per „Skelbiu.lt“ pardavimų portalą. 2023 m. spalio 25 d ieškovė pardavė šunį. Pirkėja atvyko į ieškovės namus, esančius (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo norimą įsigyti gyvūną, matė jo gyvenamąją vietą, gavo išsamius atsakymus apie šuns sveikatą, jau turimus įgūdžius, šuns skiepus, susipažino su gyvūno dokumentais. 2024 m. lapkričio 24 d šunį pirkusi savininkė paskambino ieškovei ir pareiškė kad šuo serga, „įdomiai vaikšto kojomis“. Ieškovė sutiko pasiimti gyvūną atgal ir grąžinti gautus 200 Eur. Apie tai 2024 m. lapkričio 24 d. ieškovė informavo šuns savininkę ir telefonu, ir žinute. Po kurio laiko paaiškėjo, kad galimai šis šuo Bruno atsidūrė asociacijoje „Gyvūnų užuovėja“ ir tada prasidėjo neteisingos, neigiamos, neatitinkančios tikrovės informacijos skleidimas viešojoje skaitmeninėje erdvėje. Atsakovės iniciatyva viešai skelbiama ir meluojama, kad gyvūnas buvo laikomas baisiomis sąlygomis, tvarte, neprižiūrėtas, parduotas žinant, kad yra nesveikas. Atsakovė atvirai ir be jokių įrodymų teigė, kad šuo Bruno serga displazija. Siekdama paneigti tokius atsakovės teiginius, ieškovė patikrino šuns tėvus pas specialistą, kuris patvirtino, kad abu tėvai displazija neserga. Nurodė, kad ieškovė kentė ir iki šiol kenčia nepagrįstus įtarinėjimus, apkalbas, įžeidinėjimus, pažeminimą. Ieškovė apie šuns Bruno ligą nežinojo, parduodama šuniuką tyčia tokios informacijos nenuslėpė, pirkėjai siūlė grąžinti šuniuką atgal, tačiau nebuvo išgirsta. 2024 m. kovo 15-26 d. atsakovė vėl pradėjo sistemingai skleisti melą, šmeižtą. Socialiniame tinkle 2024 m. balandžio 8 d. „Messenger“ atsiradę atsakovės vieši, tyčiniai ir melagingi teiginiai, yra tik atsakovės tyčiniai išsigalvojimai, skaitytojų, sekėjų apgaulė ir lengvų pinigų siekimas prisidengiant šuniuko Mafo nenustatyta liga. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. balandžio 9 d., tikėtina, atsakovės pastangomis „Tauragės kurjeryje“ pasirodė straipsnis „Naujas dūris gyvūnų veisėjams – kol bus pirkėjų, bus ir pardavėjų“. Ieškovė nereiškia pretenzijų nei laikraščiui „Tauragės kurjeris“, nei VMVT. 2024 m. birželio 19 d. ieškovės namuose vėl buvo atliekamas neplaninis patikrinimas dėl informacijos, kurią inicijavo ir melagingai pateikė atsakovė. 2024 m. birželio 19 d. surašytame gyvūnų augintinių veisėjams taikomų reikalavimų kontrolės patikrinimo akte nurodyta, kad ūkio objektas įvertintas ir atitinka gyvūnų gerovės ir sveikatingumo, ženklinimo kontrolės reikalavimus. Atsakovės piktybiškai, sistemingai ir plačiai skleidžiamos tikrovės neatitinkančios žinios, ieškovę šmeižiantys teiginiai gadina ieškovės gerą vardą ir gerą reputaciją, o viešai paskleisti duomenys apie ieškovę kelia didelį ažiotažą, šokiruoja skaitytojus. Ieškovė kreipėsi į policiją ir 2024 m. balandžio 15 d. siekdama draugiškai ir taikiai išspręsti šią problemą, atsakovei pateikė pretenziją. Nurodė, kad nors neteisėtais atsakovės veiksmais ieškovė formaliai patyrė turtinę žalą, tačiau jos iš atsakovės nereikalauja. Ieškovė  kentė ir iki šiol kenčia nepagrįstus įtarinėjimus, apkalbas, įžeidinėjimus, pažeminimą. Perskaičiusi atsakovės žeidžiančius ir neteisingus vertinimus, ieškovė labai susinervino, ženkliai pablogėjo jos sveikata, pradėjo naktimis kankinti nemiga, padidėjo galvos skausmai, pakilo kraujo spaudimas, atsirado baimės, netikrumo jausmas. Ieškovė patyrė psichologinę traumą, prarado savo savivertę, pasitikėjimą savimi, atsirado kaltės jausmas, bendravimo su žmonėmis baimė. Neturtinę žalą ieškovė įvertina 1 000 Eur.

3.       Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad I. J. įsigijo iš ieškovės šunį. Vėliau bendravo su specialistais ir sužinojo apie gyvūno sveikatos būklę. Kadangi tokiomis ligomis sergančio šuns gydyti pirkėja neturėjo pakankamų finansinių galimybių, atsakovė priėmė šunį savo globon 2024 m. kovo 15 d. Nuo to laiko gyvūnui augintiniui buvo suteiktas vardas Mafas. Aplinkybę, kad gyvūnas serga displazija, atsakovei patvirtino ne tik gyvūno pirkėja, tačiau ir veterinarijos gydytojai. 2024 m. balandžio mėnesį atsakovė su veterinarijos klinika „8 drambliai“ sutarė dėl gyvūno operacijos, ji buvo atlikta. 2024 m. gegužės 20 d., gyvūnas buvo perduotas naujo savininko globon, kuris iki šiol rūpinasi Mafo reabilitacija. Atsakovė neginčija to, kad yra paskelbusi „Facebook“ įrašų, tam tikrais aspektais susijusių su ieškove. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar atsakovės paskelbti įrašai atitinka žinios ar išsakytos nuomonės sąvoką. Atsakovės teiginys, jog Mafas (Bruno) buvo parduotas už 200 Eur sumą, atitinka tikrovę. Įraše matomą frazę „garsioji Tauragės rajono daugintoja“ atsakovė vartojo ne siekdama pažeminti ieškovės garbę ar orumą, paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau, priešingai – susipažinusi su viešai prieinama informacija, visuomenės informavimo priemonių, žurnalistų išleistomis publikacijomis ir straipsniais, o taip pat ir žinodama apie ieškovės atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo (administracinio nusižengimo bylos Nr. A13.-199-799/2021). Buvo plačiai paskelbta apie įvykį, kai iš ieškovės buvo paimtas ne vienas žiauriomis sąlygomis laikytas gyvūnas augintinis. Lietuvių kalbos žodyne pateikiama veiksmažodžio „dauginti“ sąvoka aiškinama kaip kiekio didinimas, gausinimas. Sąvoka „garsioji <...> daugintoja“ atsakovės vartojama apie prieš kelis metus vykusius praeities įvykius, plačiau nepasisakant, ar ieškovė yra „daugintoja“ ir dabar; pagrinde šis atsakovės išsireiškimas ir vartojama frazė „garsioji“ siejama su išimtinai plačiai visuomenėje nuskambėjusiais įvykiais. Atsakovė, įrodinėdama ir tai, jog socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtuose įrašuose nurodyti teiginiai nėra melagingi, teikia atskirų veterinarijos klinikų pateiktus medicininius dokumentus. Atsakovė, paskelbtame įraše nurodžiusi „<...> faktas, kad pardavė, žinodama, kad gyvūnas nesveikas <...>“, rėmėsi specialistų, veterinarijos gydytojų išvadomis, kuriose konstatuota Mafo (Bruno) genetiškai paveldima displazija, apie kurią ieškovė negalėjo nežinoti, iki pardavimo pati auginusi šuniuką, jeigu šuo buvo kliniškai ištirtas. Ši atsakovės frazė buvo nukreipta į objektyviai egzistuojantį faktą ir neturėjo nieko bendra su ieškovės asmeniu. Į atsakovę yra kreipęsis ne vienas asmuo, turėjęs nusiskundimų dėl iš ieškovės įsigytų labradorų mišrūnų sveikatos būklės. Nurodė, kad ir kiti asmenys rašė apie ieškovės veiklą, tačiau visų kitų asmenų nuomonė, pasidalintos žinios apie ieškovę ar kritika ieškovės atžvilgiu, jos garbės ir orumo nepažemino, o atsakovės įrašai -pažemino. Teismui kvalifikavus atsakovės socialiniame tinkle „Facebook“ paviešintuose įrašuose išsakytus teiginius kaip žinias, taikytinas tiesos kriterijus, nes tokios žinios egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Paskelbtame įraše dėl Mafo įsigijimo sąlygų atsakovė nurodė tai, ką sužinojo iš Mafą (Bruno) įsigijusios pirkėjos. Apie tai, kokiomis sąlygomis įsigijo labradorą mišrūną Mafą (Bruno), pirkėja informavo ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Tokio pobūdžio straipsnių visuomenės informavimo priemonėse apie ieškovę yra ne vienas, tačiau nė vieno iš šių straipsnių ieškovė neginčijo ir neprašė paneigti paskleistų faktų apie praeityje vykdytą veiklą, laikytus gyvūnus, jų laikymo sąlygas, teisminį procesą ieškovė nevertina kaip melagingų ar klaidinančių. Atsakovė laikosi pozicijos, jog jos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalintuose įrašuose nurodytų frazių, kiek tai susiję su ieškovės anksčiau atliktais veiksmais (vykdyta veikla), gyvūno augintinio Mafo (Bruno) sveikatos būkle ir kitų anksčiau ieškovės laikytų gyvūnų laikymo sąlygomis, sveikatos būkle, nėra pagrindo traktuoti bei pripažinti kaip tikrovės neatitinkančios žinios, žeminančios ieškovės garbę ir orumą. Dėl to šie ieškovės reikalavimai turi būti atmesti. Atitinkamai, turėtų būti atmesti ir kiti išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl atsakovės įpareigojimo paskelbti įrašuose nurodytų frazių paneigimą, atsiprašyti ieškovės, pašalinti nurodytus įrašus. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kaip jos neturtinė žala susidarė ar kaip ji atsirado, kokiu priežastiniu ryšiu ši žala yra siejama su atsakovės tariamai neteisėtais veiksmais, kurie jai sukėlė žalą, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo netenkintinas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 8 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad atsakovė „Facebook“ paskyroje 2024 m. kovo 15 - 26 d. paskelbtuose įrašuose „maldaujame Jūsų — dalinkitės šiuo pranešimu, kad iš tos dvasios ūbagės niekas nebepirktų išdaugintų gyvūnų!“ ir „nesvarbu, kiek pareiškimų rašys gyvūnų luošintoja Š., nesvarbu, kiek kartų į teismą ji mus duos – niekas mūsų nesustabdys“ įžeidė ir pažemino ieškovės garbę ir orumą; kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė; priteisė iš ieškovės 3 545,95 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei.

5.       Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovės, kaip asociacijos, kurios pagrindiniai tikslai yra šviesti visuomenę ir prižiūrėti beglobius gyvūnus, išsakytų teiginių apie gyvūnų veisimo veiklą vykdantį asmenį. Kadangi atsakovės veikla ir jos padaryti įrašai, susiję su ieškove yra tik apie ieškovės vykdomą veiklą, todėl teismo vertinimu, informacijos ir nuomonės apie ieškovės veiklą viešinimas buvo proporcingas pagrįstam visuomenės interesui. Teismas nurodė, kad atsakovės ginčijamų įrašų „Facebook“ tikslas buvo prašyti paramos sunkiai sergančiam šuniui, taip visuomenės švietimas, kritika VMVT ir neatsakingiems veisėjams, įspėjimas veisiamų šunų pirkėjams. Iš įrašų turinio matyti, kad aprašoma šuns, kuriam reikalingas brangus gydymas, sveikatos būklė bei šuns įsigijimo istorija, kartu nurodant ir pateikiant duomenis bei nuomonę apie jo pardavėją, t. y. ieškovę. Viename iš įrašų prašoma atsiliepti kitus pirkėjus, kurie yra pirkę šunį iš ieškovės ar jos šeimos nario. Iš kartu su įrašais į bylą pateiktų paskyros sekėjų komentarų matyti, kad pagrindinė diskusija tarp sekėjų kilo dėl šuns sveikatos būklės ir jo gydymo, asociacijos finansų skaidrumo ir atsakingo veisimo klausimų, nesiejant to su ieškovės vykdoma veikla.

6.       Remdamasis bylos duomenimis, teismas padarė išvadą, kad įrašuose „šuo pirktas iš garsiosios Tauragės rajono daugintojos, vėlai vakare, per lietų, pati atvežė, nedavė net tikslaus adreso, pridedame jos informaciją“, „nupirko tik už 200 Eur, faktas, kad pardavė žinodama, kad gyvūnas nesveikas“, „dalinkitės šiuo pranešimu kuo plačiau. Tegul visi pamato legalią daugintoją, pardavinėjančią sunkiai ligotus gyvūnus ir griaunančią jų gyvenimus!“, „Visa familija verčiasi tuo pačiu“, „daugintoja parašė ant mūsų pareiškimą ir toliau pardavinėja visų veislių mišrūnus“, „Mafas pirktas iš garsios daugintojos Tauragės rajone“, „ponia daugintoja suluošinusi Mafą ir dar begalę gyvūnų“, „aš esu Mafas. Gimiau tamsoje, buvau mylimas tik savo mamos, kurios niekas nemylėjo, apart mus - jos vaikus. Nuo gimimo mačiau tik akliną tamsą, nes augau kitoms gyvūnų rūšims (kiaulėms, karvėms) skirtame tvarte. Būtent iš to tvarto, visą dvokiantį, aplipusį purvu mane nupirko mano šeimininkė. Tą tamsų ir lietingą vakarą mane paėmė patį pirmą iš tvarto, nes tiesiog pasimaišiau po rankomis. Šviesos nebuvo, išsirinkti šeimininkė negalėjo. Ką pačiupo - tą paėmė. Tai buvau aš. Purvinas, išsipūtusiu pilvu ir labai, beprotiškai išsigandęs“, „niekaip nesuprantame, kaip VMVT galėjo leisti D. Š., jos dukrai ir jos sūnui toliau „veisti“ gyvūnus, kai iš visų jų gyvūnai buvo konfiskuoti dėl baisių sveikatos sutrikimų ir visiškai antisanitarinių laikymo sąlygų, žiauraus elgesio su gyvūnais (gyvūnų kankinimo)“, „ne iš mūsų buvo konfiskuoti baisios būklės gyvūnai iš tvartų, ne mes bylinėjomės teismuose dėl to, kad dėl gyvūnų dauginimo (pinigų) pavertėme gyvūnus į vaikščiojančius lavonus“, „tai yra D. Š. patirtis“ nurodyta informacija turi faktinį pagrindą, todėl negali būti pripažinta neatitinkančia tikrovės. Paminėtuose teiginiuose nurodytas aplinkybes dėl pardavimo žinant apie ligą ir gyvūnų luošinimo pagal jų kontekstą ir pateiktus paaiškinimus, teismas vertino kaip nuomonės išsakymą, kuris turėjo faktinį pagrindą.

7.       Teismas nustatė, kad nekilo ginčo dėl to, jog ieškovė vykdo naminių gyvūnų veisimo veiklą ir veisia kilmės dokumentų neturinčius naminius gyvūnus (mišrūnus). Iš bylos rašytinių įrodymų, atsakovės atstovės ir liudytojos I. J. paaiškinimų teismas nustatė, kad šuo Mafas (buvo Bruno) be kilmės dokumentų, už 200 Eur buvo nupirktas iš ieškovės. Šiam šuniui diagnozuota ligų, tarp kurių yra struktūriniai klubo sąnario kapsulės pakitimai, sunkaus laipsnio klubo displazija, klubo dalinis išnirimas. Klubo displazija priskiriama prie paveldimų ligų. Šuo buvo pirktas tamsiu paros metu, buvo per lietų lauke, purvinas ir smirdantis. Teismas nurodė, kad tokia šuns sveikatos būklė turėtų būti pastebėta iki jo pardavimo. Aplinkybę, kad atsakovė pagrįstai galėjo teigti, kad ieškovės veisiami gyvūnai turi sveikatos problemų, teismo vertinimu patvirtino ir pateiktos susirašinėjimo su kitais augintinių pirkėjais ištraukos. Teismas nustatė, kad Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A13.-199-799/2021 ieškovė buvo pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 127 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 18 dalyje. Teismas, įvertinęs tai, kad ginčo įrašuose buvo nurodyta informacija apie praeityje nustatytus ieškovės gyvūnų gerovės ir teisių pažeidimus, kurie fiksuoti administracinėje byloje, šios informacijos nelaikė melaginga ar išgalvota. Teismas nurodė, kad atsakovės teiginiuose nurodytos faktinės aplinkybės negali būti vertinamos kaip neatitinkančios tikrovės ir žeminančios ieškovės garbę ir orumą. Kai kurių įraše nurodytų aplinkybių netikslumai taip pat negali būti pagrindu pripažinti, kad informacija paskleista nesąžiningai ar siekiant pažeisti garbės ir orumo reikalavimus.

8.       Teiginius „pasižiūrėkite į tos gyvūnų kankintojos skelbimą, kas čia per dauginimas labradoro su pudeliu?“, „maldaujame Jūsų - dalinkitės šiuo pranešimu, kad iš tos dvasios ūbagės niekas nebepirktų išdaugintų gyvūnų!“, „daugintoja D. Š.“, „gyvūnų luošintoja Š.“, „po veisėjos numeriu prisidengusios daugintojos D. Š.“, „net ir šiandien patikrinimą atlikę inspektoriai liko priblokšti, kad dar ji savo garbę eina ginti. Kokią garbę?“, „ar leisime ir toliau luošinti gyvūnus“ teismas vertino kaip išsakytą nuomonę apie ieškovės vykdomą veiklą, išsakant kritiką, susijusią su veisimo atsakingumu, veisiamų gyvūnų sveikatos būkle, VMVT veikla ir veisėjų numerio suteikimo reikšme. Teismo vertinimu šie įrašai turi faktinį pagrindą.

9.       Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar šunų veisėjo pavadinimas daugintoju žemina asmens garbę ir orumą. Teismas nurodė, kad nors pagal lietuvių kalbos žodyną sąvokos „veisėjas“ („augintojas, sodintojas, diegėjas“) ir „daugintojas“ („tas, kas daugina, gausina, didina“) laikytinos sinonimais, tačiau pripažino, kad iš sąvokos „daugintojas“ naudojimo praktikos kalbant apie gyvūnų veisimą, ši sąvoka dažniausiai apibūdina gyvūno veisėją, kaip mažiau atsakingą prieš gyvūną, nesilaikantį šunų veisėjų nuostatų, kurie nustato šunų gerovės standartus. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose visi veisimo veiklą vykdantys asmenys vadinami veisėjais, tačiau juose nenumatyta sąvokų, kurios veisėjus leistų diferencijuoti pagal jų veiklos pobūdį, taikomus šunų gerovės standartus. Teismo vertinimu, nors ši sąvoka turi šiek tiek neigiamo atspalvio, tačiau atsižvelgęs į viešai skelbiamą ir susiklosčiusią šios sąvokos naudojimo praktiką bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus paaiškinimus, teismas pripažino, kad toks veisėjo apibūdinimas negali būti vertinamas kaip neatitinkantis tikrovės ir žeminantis garbę bei orumą. Teismas nenustatė objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė, paskelbdama ginčo įrašus, kuriuose ieškovės vykdoma veikla įvardijama kaip dauginimas, būtų sąmoningai siekusi sumenkinti ieškovės garbę ir orumą ar pažeminti ją kitų asmenų akivaizdoje.

10.       Teismo vertinimu, atsakovės 2024 m. kovo 15 - 26 d. paskelbtuose įrašuose „maldaujame Jūsų - dalinkitės šiuo pranešimu, kad iš tos dvasios ūbagės niekas nebepirktų išdaugintų gyvūnų!“ ir „Nesvarbu, kiek pareiškimų rašys gyvūnų luošintoja Š., nesvarbu, kiek kartų į teismą ji mus duos – niekas mūsų nesustabdys“ paskelbti teiginiai kvalifikuotini kaip nuomonė, tačiau ginčo įraše pateikti apibūdinimai „dvasios ūbagė“, „luošintoja“ yra nepagarbaus pobūdžio, stokojo kultūros ir pagarbos, yra neetiški. Teismo vertinimu aptariami žodžiai buvo išsakyti apie ieškovę, jais buvo pažeistos ieškovės neturtinės teisės, nes jie neatitiko geros moralės principų bei sąžiningo elgesio ir atsakovė šiais teiginiais pažemino (įžeidė) ieškovę.

11.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus bei tai, kad nėra pagrindo laikyti, kad paskelbta informacija neatitinka tikrovės, teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomus gynybos būdus ir įpareigoti atsakovę viešai, socialiniame tinkle „Messenger“, „Facebook“ atsiprašyti ieškovės, paskelbti paneigimą bei panaikinti visus socialiniame tinkle „Messenger“, „Facebook“ tikrovės neatitinkančius teiginius, duomenis apie ieškovę, kurie žemina jos garbę ir orumą.

12.       Ieškovės reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas pripažino nepagrįstu. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų patirtą neturtinę žalą. Kadangi buvo netenkinti reikalavimai dėl ieškovės nurodytų teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jos garbę ir orumą, taip pat nebuvo nustatyta, jog paskelbiant ginčo įrašus būtų sąmoningai siekta sumenkinti ieškovės garbę ir orumą ar pažeminti ją kitų asmenų akivaizdoje, teismas sprendė, kad šiuo atveju būtų neteisinga tenkinti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, ieškovės teisės pakankamai apginamos teismo sprendimu pripažinus atsakovę padarius pažeidimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13.       Teismas nustatė, kad ieškovė byloje patyrė 2 235 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė byloje patyrė 6 153,50 Eur advokato pagalbos išlaidas. Teismas, įvertinęs sprendimu priimtą rezultatą, sprendė, jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės žyminį mokestį, sumokėtą už neturtinį reikalavimą – t. y. 111 Eur. Teismas įvertino tai, kad ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies dėl nedidelės dalies ginčijamų teiginių, susijusių su neetišku nuomonės išreiškimu, o reikalavimai dėl teisių gynybos būdų taikymo ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti, atsižvelgė į šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, į protingumo ir proporcingumo principus, ir sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra protinga, teisinga ir sąžininga ieškovei atlyginti 30 proc. patirtų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti, o atsakovei 70 proc. išlaidų. Po atlikto įskaitymo teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 3 545,95 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės mėn. 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, patenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus: 1) pripažinti, kad 2024 m. kovo 15-26 dienomis socialiniame tinkle „Messenger“ atsakovės paskelbti įrašai ir viešai išsakyti teiginiai, o būtent: „šuo pirktas iš garsiosios Tauragės rajono daugintojos, vėlai vakare, per lietų, pati atvežė, nedavė net tikslaus adreso, pridedame jos informaciją“, „nupirko tik už 200 EUR, faktas, kad pardavė žinodama, kad gyvūnas nesveikas“, „pasižiūrėkite į tos gyvūnų kankintojos skelbimą, kas čia per dauginimas labradoro su pudeliu?, „dalinkitės šiuo pranešimu kuo plačiau. Tegul visi pamato legalią daugintoją, pardavinėjančią sunkiai ligotus gyvūnus ir griaunančią jų gyvenimus!“, „prašome atsiliepti nuo D. Š. nukentėjusius asmenis“, „taip pat labai prašome atsiliepti ir tų, kurie nukentėjo nuo jos dukters A.s“, „Visa familija verčiasi tuo pačiu“, „Ieškome asmenų, nukentėjusių nuo gyvūnų daugintojos iš Tauragės D. Š.“, „daugintoja parašė ant mūsų pareiškimą ir toliau pardavinėja visų veislių mišrūnus“. „Matas pirktas iš garsios daugintojos Tauragės rajone“, „maldaujame Jūsų - dalinkitės šiuo pranešimu, kad iš tos dvasios ubagės niekas nebepirktų išdaugintų gyvūnų!“, yra paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie žemina ieškovės garbę ir orumą; 2) pripažinti, kad 2024 m. balandžio 8 d., 08:46 val. socialiniame tinkle „Messenger“ skelbti atsakovės paskelbti įrašai ir viešai išsakyti vieši, tyčiniai ir melagingi teiginiai, o būtent: „aš esu Mafas. Gimiau tamsoje, buvau mylimas tik savo mamos, kurios niekas nemylėjo, apart mus - jos vaikus. Nuo gimimo mačiau lik akliną tamsą, nes augau kitoms gyvūnų rūšims (kiaulėms, karvėms) skirtame tvarte. Būtent iš to tvarto, visą dvokiantį, aplipusį purvu mane nupirko mano šeimininkė. Tą tamsų ir lietingą vakarą mane paėmė patį pirmą iš tvarto, nes tiesiog pasimaišiau po rankomis. Šviesos nebuvo, išsirinkti šeimininkė negalėjo. Ką pačiupo - tą paėmė. Tai buvau aš. Purvinas, išsipūtusiu pilvu ir labai, beprotiškai įsigandęs“, „daugintoja D. Š.“, „ponia daugintoja suluošinusi Mafą ir dar begalę gyvūnų“, gyvūnų luošintoja  Š.“ yra paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie žemina ieškovės garbę ir orumą; 3) pripažinti, kad 2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. atsakovės socialiniame tinkle „Messenger“ paskelbti įrašai ir viešai išsakyti teiginiai: „VMVT patikrinimas, skundas nepasitvirtino“, „po veisėjos numeriu prisidengusios daugintojos D. Š.“, „ne iš mūsų buvo konfiskuoti baisios būklės gyvūnai iš tvartų, ne mes bylinėjomės teismuose dėl to, kad dėl gyvūnų dauginimo (pinigų) pavertėme gyvūnus į vaikščiojančius lavonus“, „Tai yra D. Š. patirtis“, „ar einame į kovą paruošęs jai didelių staigmenų?“, „be jūsų mes niekas. Ir jeigu manote, kad visi turi gauti tai, ko nusipelnė, labai Jūsų prašome padėkite“, „niekaip nesuprantame, kaip VMVT galėjo leisti D. Š., jos dukrai ir jos sūnui toliau „veisti“ gyvūnus, kai iš visų jų gyvūnai buvo konfiskuoti dėl baisių sveikatos sutrikimų ir visiškai antisanitarinių laikymo sąlygų, žiauraus elgesio su gyvūnais (gyvūnų kankinimo)“, „ar leisime ir toliau luošinti gyvūnus“, yra paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie žemina ieškovės garbę ir orumą; 4) pripažinti, kad 2024 m. kovo 15-26 dienomis, 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. socialiniame tinkle „Messenger“ atsakovės paskelbti įrašai ir viešai išsakyti daugkartiniai teiginiai: „D. Š. yra daugintoja“, yra paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie žemina ieškovės garbę ir orumą; 5) įpareigoti atsakovę viešai, socialiniame tinkle „Messenger“, „Facebook“ atsiprašyti ieškovės, paskelbti paneigimą bei panaikinti visus socialiniame tinkle „Messenger“, „Facebook“ tikrovės neatitinkančius teiginius, duomenis apie ieškovę, kurie žemina jos garbę ir orumą; 6) priteisti ieškovei iš atsakovės 1 000 Eur neturtinę žalą; 7) priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; 8) priteisti ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 9) priteisti ieškovei iš atsakovės apeliacinėje instancijoje 1 000 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidas ir 137 Eur žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas atmetė didžiąją dalį teiginių, vertinamas juos kaip žinią ar nuomonę, tačiau tai nėra teisinga ieškovės atžvilgiu, kai apie tai viešai žino, girdi ir komentuoja apie 43 000 skaitytojų. Teismas teiginius priėmė šališkai, nesigilindamas į esmę.

1.2.                      Teismas nurodė, kad ieškovė nesugebėjo nurodyti kaip teiginiai pažeidžia jos garbę ir orumą, tačiau nesutiko su ieškovės atstovo prašymu leisti ieškovei pasinaudoti ieškinio tekstu. Teismo manymu, ieškovė turėjo atmintinai išdėstyti savo reikalavimus ir juos paaiškinti.

1.3.                      Teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024, kurioje spręsta dėl tikrovės neatitinkančių žinių, žeminančių fizinio asmens garbę ir orumą bei juridinio asmens dalykinę reputaciją, paskleidimo.

1.4.                      Atsakovė neturi jokių protingų argumentų atsakyti į ieškinį, niekaip negali paaiškinti savo viešų įžeidimų ieškovės adresu, todėl teikė argumentus ir teiginius, nesusijusius su ieškiniu. Teismas juos įvertino priešingai, padarydamas iš esmės kalta ieškovę.

1.5.                      Ieškovė nėra teista, nuobaudą gavo už tai, kad neturėdama leidimo vykdė veisėjos veiklą. Šiuo metu leidimą vykdyti šunų veisimą ieškovė turi. Atsakovė vykdė viešą veiklą. Ieškovė nėra viešas asmuo, todėl atsakovės skelbiami rašiniai negalėjo pasiekti atsakovės skaitytojų, tai negalėjo būti pateikiama viešam svarstymui, komentarams, viešam teismui.

1.6.                      Teismo nuomone vieši, nuolatiniai, sisteminiai įžeidinėjimai, nuolatiniai žeminimai, viešos atakos, grubūs, įžeidžiantys palyginimai vadinami nuomone, žinia. Teismas suteikė prielaidas ir toliau atsakovei elgtis ir jaustis taip pat kaip ir anksčiau.

1.7.                      Teismas neteisingai nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomus gynybos būdus ir įpareigoti atsakovę viešai atsiprašyti ieškovės ir paskelbti paneigimą bei panaikinti visus socialiniame tinkle tikrovės neatitinkančius teiginius.

1.8.                      Teismas neteisingai suprato ir išaiškino veisėjos ir daugintojos sąvokas. VMVT savo išduotame dokumente nurodo, kad suteikus atitinkamą leidimą asmuo tampa veisėja.

1.9.                      Teismas neatsižvelgė į ieškovės prašymą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka arba leisti dalyvauti byloje nuotoliniu būdu dėl ieškovės garbaus amžiaus ir sveikatos problemų. Ieškovė buvo priversta vykti į teismo posėdžius, patirti pažeminimą ir papildomas išlaidas.

1.10.                      Teismas vienašališkai vertino ir liudytojos parodymus. Liudytoja savarankiškai nutarė įsigyti šuniuką, po to nusprendė jo atsikratyti. Liudytoja patvirtino, kad ji žinojo ką perka, iš kur ir tai darė savo noru.

1.11.                      Nesuvokiamas teismo vertinimas dėl bylinėjimosi išlaidų įvertinimo ir paskirstymo. Nesuvokiama teismo motyvacija, kai vienodo rango teisme atstovai (advokato padėjėjai) gali imti tris kartus didesnį atlygį ir teismas to neanalizuoja. Neturėtų toje pačioje byloje vienas atstovas gauti tris kartus didesnį atlygį už tuos pačius veiksmus. Teismas netaikė jokių proporcijų ir teisingumo, racionalumo principų, neatliko jokių skaičiavimų, patikrinimų ir logiškų išvadų. Atsakovės atstovė galutines savo atstovavimo išlaidas pateikė paskutiniu metu, prieš paskutinį teismo posėdį, kai jau nebuvo galimybių su jomis susipažinti, įvertinti, pakomentuoti.

1.12.                      Byloje priimta atskiroji nutartis yra niekinė. Teismas nesiaiškino ir tendencingai nustatė, kad yra padarytas pažeidimas.

15.       Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Nesutiktina su apeliante dėl teismo nusistatymo prieš ją. Teismo šališkumo požymių nėra nustatyta. Ieškovė nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai. Vien ta aplinkybė, kad apeliantei nepatinka skundžiamas sprendimas ir (ar) bylinėjimosi rezultatas neatitinka jos lūkesčių, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas buvo šališkas ar turėjo išankstinį nusistatymą prieš apeliantės asmenį.

2.2.                      Perklausius 2025 m. balandžio 2 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašą, girdėti, kad, įsiterpus ieškovės atstovui, ieškovei buvo leista „po akimis“ turėti ieškinio tekstą, kad ji galėtų matyti visus atsakovės paskelbtus ir prašomus pašalinti įrašus. Todėl apeliantės nurodomos aplinkybės yra melagingos ir neatitinka tikrovės.

2.3.                      Apeliantę bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atstovavo jos įgaliotas atstovas, kuris turėjo išaiškinti jai jos teises ir pareigas bylos nagrinėjimo metu (įskaitant ir teisę bylos nagrinėjimo metu teikti rašytinius paaiškinimus), jei ieškovė negeba minčių dėstyti žodžiu, prašyti teismo patikslinti užduodamus klausimus.

2.4.                      Ieškovei neįvykdžius įrodinėjimo pareigos ir nepagrindus savo pačios keliamų reikalavimų (net neįvardijus, kaip atsakovės paskelbti nekonstatuojamo pobūdžio teiginiai - klausimai, net nesusiję su ieškovės asmeniu, pažeidžia jos garbę ir orumą), tokie reikalavimai negali būti patenkinti.

2.5.                      Teismas, vertindamas kiekvieną iš ieškinio rezoliucijoje nurodytų atsakovės paskelbtų teiginių (jų struktūrą, lingvistinę išraišką, formuluotes), įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ginčo šalių paaiškinimus ir liudytojos parodymus, pagrįstai konstatavo, kurie teiginiai yra paskelbti kaip žinia (faktas, kurį galima pagrįsti įrodymais), o kurie - kaip nuomonė (kuri yra subjektyvi, tačiau vis vien turi turėti atitinkamą faktinį pagrindą).

2.6.                              Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės teiginiai yra patvirtinti ne tik liudytojos parodymais, tačiau ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

2.7.                              Apeliantė skunde didelę dalį dėmesio skirdama civilinės bylos Nr. e3K-3-37-781/2024 faktinėms aplinkybėms ir bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų analizei, nenurodė bei nepagrindė, kuo kasacinės ir šios bylų faktinės aplinkybės yra iš esmės panašios, analogiškos; nenurodė, nuo kokių teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių neva tai nukrypo pirmosios instancijos teismas. Vien tai, kad tiek šioje, tiek kasacinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024 buvo nagrinėjami ieškiniai, pareikšti vadovaujantis CK 2.24 straipsnyje įtvirtintais teisių gynimo būdais, savaime nesuponuoja, kad šių bylų faktinės aplinkybės sutampa ar yra analogiškos, dėl ko ir teismo sprendimas turėtų būti tapatus. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024 buvo keliamas klausimas dėl teiginių, kuriuose atsakovas teigė ieškovą padarius seksualinio pobūdžio nusikaltimus (tai konstatavo kaip faktą), tačiau tokių savo teiginių negalėjo pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje jokios aplinkybės dėl ieškovės padarytų nusikalstamų veikų nebuvo nagrinėjamos, kadangi toks nebuvo ir ieškinio dalykas (t. y. tokio pobūdžio teiginių atsakovė nėra/ nebuvo paskelbusi).

2.8.                      Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė nėra viešas asmuo, todėl jokių teiginių apie ją atsakovė negalėjo skelbti viešai. Nors ieškovė ir nėra viešas asmuo, pagrįsta ir objektyvi kritika yra pateisinama. Tokios pozicijos laikomasi tiek kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtuose išaiškinimuose.

2.9.                      Apeliantė teigia, kad sąvoka „daugintoja” žemina apeliantės garbę ir orumą, todėl jai nesuprantami teismo motyvai. Kaip teisingai konstatavo teismas, nors teisės aktai numato tik sąvoką „veisėjas“, tačiau, atsižvelgiant į visuomenėje kilusias problemas ir kontekstą gyvūnų gerovės srityje, į kilusį poreikį įvardinti reiškinius tam tikrose veiklos srityse, naujų sąvokų atsiradimas ir naudojimas neturėtų būti laikoma garbės ar orumo žeminimu.

2.10.                      Ieškovės subjektyvus sąvokos „daugintoja“ vertinimas, siejamas tik su veterinarinio numerio suteikimu ir jos, kaip veisėjos, įregistravimu VMVT registre, ne visiškai atitinka šios sąvokos naudojimo praktiką ir kontekstą gyvūnų gerovės srityje. Priešingai nei teigia ieškovė, ją ir kitus asmenis, veisiančius negrynaveislius gyvūnus, daugintojais įvardija ir visuomenės informavimo priemonių skelbiamuose straipsniuose.

2.11.                      Tai, kad ieškovė teigia, jog žodis „daugintoja“ ją žeidžia, tėra jos pačios subjektyvus vertinimas. Vien ieškovės rašytiniai ar žodiniai paaiškinimai, nurodant, kad tokia frazė menkina jos orumą, nėra pakankamas pagrindas teismui tai pripažinti.

2.12.                      Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė dėl žiauraus elgesio su gyvūnais nebuvo „teista“, iš jos niekuomet nebuvo atimti šuniukai, neatitinka tikrovės.

2.13.                      Netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė nepagrindė, jog neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju būtų buvusi patirta.

2.14.                      Nesutiktina su apeliantės nurodymu, kad teismas liudytojos parodymus vertino „vienašališkai“. Liudytojos parodymams nebuvo suteiktas prioritetas; liudytojos parodymai buvo vertinami kartu su ginčo šalių paaiškinimais, o taip pat kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais; jie buvo sugretinti ir palyginti. Nėra pagrindo teigti, kad liudytojos parodymams buvo suteikta didesnė įrodomoji reikšmė.

2.15.                      Tai, kad skirtinguose Lietuvos miestuose (sostinėje ir mažesniame miestelyje) dirbančių atstovų teiktinų teisinių paslaugų valandiniai įkainiai (ar pati įkainių taikymo metodika) skiriasi, nėra pagrindas teismams mažinti kažkurios iš šalių jau faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, ypač, kai jis neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių ir atitinka kitus reikalavimus.

2.16.                      Atsakovės pusei buvo iš esmės apsunkinta galimybė gintis nuo ieškovės reiškiamų reikalavimų, nes ieškovės procesiniuose dokumentuose beveik nėra teisinių argumentų, šiam konkrečiam ginčui aktualių teismų išaiškinimų ir su jais susietos teisinės motyvacijos. Visi procesiniai dokumentai iš esmės paremti ieškovės mintimis, asmeniniais išgyvenimais ir subjektyviais pasvarstymais bei su ginčo dalyku visiškai nesusijusiomis aplinkybėmis. Atsakovei teko pačiai „išsifiltruoti“, kokie yra buitine kalba surašyti procesinio dokumento motyvai ir, atitinkamai, į juos atsikirsti teisiniais argumentais, paremtais rašytiniais įrodymais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis. Didžiąją dalį ieškovės teiktų procesinių dokumentų apimties sudarė teiginių citatos, kurios nuolat pasikartodavo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

18.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pridėjo papildomus rašytinius įrodymus - atsakovės 2024 m. gruodžio 21 d. – 2025 m. gegužės 9 d. paskelbtus straipsnius apie pradėtą atsakovės atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, prašymą aukoti pinigines lėšas, apie vykstantį teismo procesą ir pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, 2025 m. gegužės 20 d. VMVT priežiūros departamento Klaipėdos apygardos priežiūros skyriaus Gyvūnų augintinių veisėjams taikomų reikalavimų kontrolės patikrinimo aktą Nr. GGP-1086, surašytą atlikus neplaninį ieškovės vykdomos veiklos patikrinimą pagal teismo priimtą atskirąją nutartį civilinėje byloje Nr. e2-537-1112/2025, atstovavimo sutartį ir patirtas ieškovės 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, pridėjusi įrodymus nenurodė argumentų dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos.

19.       CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas). Spręsdamas prašymą priimti naujus įrodymus, be anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei jo taikymo praktikoje sąlygų, apeliacinės instancijos teismas taip pat turi įvertinti, ar prašomi priimti įrodymai atitinka įrodymų sąsajumo taisyklę. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).

20.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė nenurodė jokių pagrįstų argumentų ir motyvų kuo pateikiami įrodymai yra reikšmingi apeliacinio skundo nagrinėjimui, į tai, kad minėti rašytiniai įrodymai apie atsakovės rašytus straipsnius 2024 m. gruodžio 21 d. – 2025 m. gegužės 9 d. laikotarpiu, 2025 m. gegužės 20 d. VMVT priežiūros departamento Klaipėdos apygardos priežiūros skyriaus Gyvūnų augintinių veisėjams taikomų reikalavimų kontrolės patikrinimo aktas Nr. GGP-1086 neturi įtakos bylos nagrinėjimui, atsisako juos priimti ir dėl jų nepasisako. Ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas patvirtinantis pinigų priėmimo kvitas 1000 Eur sumai ir atstovavimo sutartis prijungiami prie bylos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 62ĮV-329 „Dėl veterinarinės kontrolės subjekto patvirtinimo“ įregistruotas D. Š. veislynas, kurio veikla vykdoma (duomenys neskelbtini), kaip gyvūnų augintinių veisėjas ir suteiktas veterinarinio įregistravimo numeris LT-77-77-067 (Šunų veisimas gyvenamosiose patalpose)

22.       Vienas iš ieškovės veislyne 2023 m. vadoje gimusių šuniukų mišrūnų 2023 m. rugsėjo 16 d. ir 2023 m. spalio 21 d. 2023 m. buvo paskiepytas VšĮ “Fontibus”, apžiūros metu buvo įvertinta, kad gyvūnas sveikas. 

23.       2023 m. spalio 25 d. Gyvūno pardavimo aktu atsakovė D. Š. pardavė I. J. už 200 Eur šunį (mišrūnas, „labradoro retriveris“), gim. 2023 m., sveikatos būklė nurodyta – kliniškai sveikas. Paaiškėjus, kad šuo galimai turi sveikatos sutrikimą ar ligą, susijusią su judėjimu (šuniui šlubuojant, neįprastai dedant galines kojas), savininkė pranešė apie tai ieškovei, 2024 m. lapkričio 24 d. ieškovė prašė šunį grąžinti, tačiau savininkė šuns negrąžino. Savininkė, paaiškėjus jo sveikatos būklei ir didelėms gydymo išlaidoms, nuvežė augintinį į veterinarinę kliniką užmigdymui. Šunį sutiko priglausti ir pasirūpinti jo gydymu bei naujo šeimininko suradimu atsakovė asociacija „Gyvūnų užuovėja“. 

24.       Atsakovės asociacija „Gyvūnų užuovėja“ veiklos tikslai, be kitų, yra šviesti visuomenę gyvūnų gerovės klausimais, dalyvauti visuomeninėse programose bei konsultuoti beglobių gyvūnų gelbėjimo ir priežiūros klausimais, viešinti žiauraus elgesio su gyvūnais faktus, siekiant, kad asmenys pažeidžiantys gyvūnų laikymo ir naudojimo įstatymą, neliktų nenubausti.

25.       2024 m. kovo 19 d., atsakovė inicijavo gyvūno sveikatos patikrinimą, buvo užsakytas ir atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, patikslinta pirminė gyvūnui nustatyta diagnozė (Klubo sąnario displazija) ir pateikta galutinė diagnozė Klubo sąnario displazija, Kairiojo klubo sąnario išnirimas.

26.       2024 m. kovo 21 d., 2024 m. birželio 19 d. buvo tikrinama ieškovės veikla, Gyvūnų augintinių veisėjams taikomų reikalavimų patikrinimo aktuose patikrinimų metu ieškovės veikloje pažeidimų, susijusių su gyvūnų laikymo sąlygomis, sveikatos priežiūra nustatyta nebuvo (2024 m. kovo 21 d. nustatyta, kad neįrengta priešgaisrinės saugos signalizacijos sistema, pažeisti duomenų perdavimo apie augintinių perleidimą Gyvūnų augintinių registrui terminai, 2024 m. birželio 19 d. patikrinimo metu nustatyta, kad ūkio subjektas atitinka gyvūnų gerovės ir sveikatingumo, ženklinimo kontrolės reikalavimus). 2024 m. gegužės 13 d. patinui Leksui ir 2024 m. birželio 16 d. kalei Leilai, atsivedusiai šuniuką, ieškovė užsakė rentgeno nuotraukas bei pateikė tarptautinius sertifikatus, patvirtinančius, kad gyvūnams nėra nustatyta klubo sąnarių ir alkūnės displazija.

27.       2024 m. kovo 15 - 26 d., 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. socialiniame tinkle „Facebook“ asociacija „Gyvūnų užuovėja“ paskelbė viešai įrašus apie ieškovę ir priimtą globoti šunį. Asociacijos paskelbtus įrašus galėjo matyti sekėjai bei neapibrėžtas asmenų ratas. Ieškovė kreipėsi į policiją, po to - į teismą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo atliktu paskleistų duomenų kvalifikavimu žinia ar nuomone ir Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje numatytų gynimo priemonių taikymo/ netaikymo byloje

28.       Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios teismas netenkino pareikštų reikalavimų. Apeliantė teigia, kad teismas nesigilino į bylos esmę, įvertino atsakovės nurodytus nesusijusius su ieškiniu argumentus, įvertino atsakovės viešus, nuolatinius, sisteminius įžeidinėjimus, žeminimą, atakas, grubius, įžeidžiančius palyginimus kaip žinią ar nuomonę ir neteisingai nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomus gynybos būdus - įpareigoti atsakovę viešai atsiprašyti ieškovės, paskelbti paneigimą bei panaikinti visus socialiniame tinkle tikrovės neatitinkančius teiginius, taip suteikė prielaidas ir toliau atsakovei elgtis ir jaustis taip pat kaip ir anksčiau. 

29.       Ieškinys byloje pareikštas Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pagrindu. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. <...>. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius faktų visetą: žinių paskleidimo faktą, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą.

30.       Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad ginčijami duomenys - atsakovės įrašai buvo viešai paskleisti atsakovės „Messenger“ (Facebook) paskyroje, turinčioje sekėjų ir atvirai prieinamoje kitiems asmenims, bei, kad paskleisti duomenys buvo apie ieškovę D. Š., vykdančią gyvūnų veisimo veiklą.

31.       Sprendžiant dėl žinių paskleidimo fakto egzistavimo turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-394-684/2016). Faktinei aplinkybei nustatyti vadovaujamasi LR Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintomis nuomonės bei žinios sąvokomis (2 straipsnio 31, 84 punktai), kurios nuomonę apibrėžia kaip – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą požiūrį, nusimanymą, nuovoką, supratimą, mintis arba komentarus apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimus, išvadas ar pastabas apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų; žinią apibrėžia kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą faktą, tikrus (teisingus) duomenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-394-684/2016; 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024). Be to, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020). Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. vertinama, ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ieškovo elgesys ir pateiktos informacijos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2015).

32.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad sekančiuose įrašuose nurodyta informacija yra ne žinia, o atsakovės išsakyta nuomonė, turinti faktinį pagrindą ir atitinkanti tikrovę: „šuo pirktas iš garsiosios Tauragės rajono daugintojos, vėlai vakare, per lietų, pati atvežė, nedavė net tikslaus adreso, pridedame jos informaciją“, „nupirko tik už 200 Eur, faktas, kad pardavė žinodama, kad gyvūnas nesveikas“, „dalinkitės šiuo pranešimu kuo plačiau. Tegul visi pamato legalią daugintoją, pardavinėjančią sunkiai ligotus gyvūnus ir griaunančią jų gyvenimus!“, „Visa familija verčiasi tuo pačiu“, „daugintoja parašė ant mūsų pareiškimą ir toliau pardavinėja visų veislių mišrūnus“, „Mafas pirktas iš garsios daugintojos Tauragės rajone“, „ponia daugintoja suluošinusi Mafą ir dar begalę gyvūnų“, „aš esu Mafas. Gimiau tamsoje, buvau mylimas tik savo mamos, kurios niekas nemylėjo, apart mus — jos vaikus. Nuo gimimo mačiau tik akliną tamsą, nes augau kitoms gyvūnų rūšims (kiaulėms, karvėms) skirtame tvarte. Būtent iš to tvarto, visą dvokiantį, aplipusį purvu mane nupirko mano šeimininkė. Tą tamsų ir lietingą vakarą mane paėmė patį pirmą iš tvarto, nes tiesiog pasimaišiau po rankomis. Šviesos nebuvo, išsirinkti šeimininkė negalėjo. Ką pačiupo — tą paėmė. Tai buvau aš. Purvinas, išsipūtusiu pilvu ir labai, beprotiškai išsigandęs“, „niekaip nesuprantame, kaip VMVT galėjo leisti D. Š., jos dukrai ir jos sūnui toliau „veisti“ gyvūnus, kai iš visų jų gyvūnai buvo konfiskuoti dėl baisių sveikatos sutrikimų ir visiškai antisanitarinių laikymo sąlygų, žiauraus elgesio su gyvūnais (gyvūnų kankinimo)“, „ne iš mūsų buvo konfiskuoti baisios būklės gyvūnai iš tvartų, ne mes bylinėjomės teismuose dėl to, kad dėl gyvūnų dauginimo (pinigų) pavertėme gyvūnus į vaikščiojančius lavonus“, „tai yra D. Š. patirtis“; „pasižiūrėkite į tos gyvūnų kankintojos skelbimą, kas čia per dauginimas labradoro su pudeliu?“, „maldaujame Jūsų — dalinkitės šiuo pranešimu, kad iš tos dvasios ūbagės niekas nebepirktų išdaugintų gyvūnų!“, „daugintoja D. Š.“, „gyvūnų luošintoja Š.“, „po veisėjos numeriu prisidengusios daugintojos D. Š.“, „net ir šiandien patikrinimą atlikę inspektoriai liko priblokšti, kad dar ji savo garbę eina ginti. Kokią garbę?“, „ar leisime ir toliau luošinti gyvūnus“.

33.       Byloje esantys ieškovės paaiškinimai, liudytojos I. J. parodymai, rašytiniai įrodymai (šuns pirkimo dokumentai, veterinarijos klinikų šuns apžiūros medicininiai dokumentai) patvirtina aplinkybes, kad 2023 m. spalio 25 d. Gyvūno pardavimo aktu atsakovė D. Š. pardavė I. J. šunį (mišrūnas, „labradoro retriveris“), vardu Bruno, gim. 2023 m. liepos 20 d., kliniškai sveiką, už 200 Eur, tačiau mėnesio eigoje rūpinantis augintinio dresiravimu, sveikata, paaiškėjo, kad šuo turi judėjimo problemų, 2023 m. lapkričio 28 d. veterinarui apžiūrėjus šunį ir atlikus rentgenologinius tyrimus, nustatyti abiejų galinių kojų proksimalinės blauzdikaulio dalies valgus. Šunį perėmus globoti atsakovei, atlikus papildomus tyrimus nustatytos diagnozės - Klubo sąnario displazija, Kairiojo klubo sąnario išnirimas. Perleidus šunį iš globos naujam savininkui – 2024 m. balandžio 12 d. apžiūros metu diagnozė nesikeitė. Bylos nagrinėjimo metu duoti ieškovės paaiškinimai, liudytojos parodymai, telefono išklotinės duomenys apie liudytojos skambučius ieškovei, taip pat patvirtina, kad šuo buvo pirktas ieškovės veislyne, vakare, pirkimo metu veislyne buvo dingusi elektra, pirkimo metu šuo kartu su kitais vados šunimis bėgiojo lauke, aptvare, lijo lietus, šuo buvo purvinas, jį išsirinkus, nebuvo leista jo neštis į gyvenamas patalpas sutarties sudarymo metu. Be to, parduotas mišrūnas, kurio rinkos kaina yra ženkliai žemesnė nei grynaveislio šuns. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad kiti ieškovės pardavinėjamos vados ar kitų vadų šunys turėjo įgimtų ligų, šiuo konkrečiu atveju – klubo sąnario displaziją. Ieškovė nurodė, kad jai tokie duomenys nežinomi, savininkai dėl šunų sveikatos problemų į ją nesikreipė. Byloje esantys įrodymai - 2024 m. gegužės 13 d. 2024 m. birželio 16 d. tarptautiniai sertifikatai patvirtina, kad atlikti rentgeno tyrimai ir šuns tėvai kalė Leila ir patinas Leksas neturi diagnozuotų klubo sąnarių ir alkūnės displazijos. Byloje taip pat nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovė kokiais nors veiksmais suluošino šunį prieš jį parduodama. Byloje nebuvo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, kad ieškovė, parduodama šunį be atliktų kraujo, genetinių tyrimų, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Ieškovė taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad veisimo veikla verčiasi jos duktė, o sūnus šiuo metu išvykęs ir veikla nesiverčia, tačiau jį nurodė kaip besiverčiantį veikla nagrinėtoje administracinėje byloje. Iš atsakovės paaiškinimų, kartu su atsiliepimu pateiktų susirašinėjimų su sekėjais matyti, kad kvietus sekėjus atsiliepti dėl ieškovės veislyno veiklos, žmonės dalinosi istorijomis apie įgytus iš ieškovės veislyno šunis, kurie vėliau turėjo įvairių sveikatos sutrikimų. 

34.       Byloje taip pat buvo nustatyta, kad ieškovė ne pirmus metus verčiasi gyvūnų veisimo verslu, veisia mišrios veislės šunis, todėl teismas šių aplinkybių kontekste vertino, kad ieškovei turint patirties šiame versle, pagrįstai buvo galima tikėtis, kad gyvūno sveikatos būklė susijusi su judėjimo funkcija, turėtų būti pastebėta iki pardavimo. Be to, bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad 2021 m. balandžio 27 d. Tauragės apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A13.-199-799/2021 ieškovė buvo pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 127 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 18 dalyje ir jai paskirta piniginė bauda. Ieškovė buvo nubausta už tai, kad veisdama šunis, tame tarpe ir jų realizavimo tikslu, neturėjo tokiai veiklai leidimo (ANK 127 straipsnio 1 dalis), laikė skirtingų lyčių augintinius neturėdama Verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo numerio (ANK 346 straipsnio 1 dalis), pažeidė gyvūnų gerovę žiauriai elgdamasi ir kankindama juos, taip sukeldama grėsmę žūti ar būti suluošintais (ANK 346 straipsnio 18 dalis). Ieškovė neneigė aplinkybės, kad iš jos buvo paimti ir konfiskuoti šunys. Po administracinės bylos išnagrinėjimo ieškovė pažeidimus pašalino - įregistravo veislyną ir toliau verčiasi ta pačia veikla.

35.       Atsakovė asociacija „Gyvūnų užuovėja“, vykdydama veiklą, priima globoti gyvūnus, rūpinasi jų sveikata, gydymu, ieško jiems naujų šeimininkų, veiklai vykdyti be kitų pajamų šaltinių, naudoja gautą labdarą, aukas, paramą, tam aktyviai naudojasi socialiniais tinklais. Atsakovei (jos steigėjai ir vadovei) buvo žinoma ieškovės veikla ir buvęs įvykis dėl gyvūnų nepriežiūros, konfiskavimo bei nelegalaus vertimosi veikla. Patekus sergančiam gyvūnui atsakovės globon, atsakovei tapo žinoma, kad gyvūnas buvo įgytas būtent iš ieškovės veislyno.

36.       Taigi, šių faktinių bylos aplinkybių kontekste, priėmusi globon sergantį šunį, atsakovė 2024 m. kovo 15 d. – 2024 m. gegužės 2 d. laikotarpiu paskelbė eilę įrašų apie šuns situaciją, veisimo veikla užsiimančios ieškovės, pardavusios šunį, kritiką, įrašuose taip pat kritikavo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kėlė atsakingo veisimo klausimus, veisiamų gyvūnų sveikatos būklės klausimus, be kita ko, nuolat prašė sekėjų aukoti pinigines lėšas, reikalingas apmokėti brangų šuns sveikatos būklės patikrinimą ir gydymą.

37.       Pažymėtina, kad teismas sprendime nors nurodė, kad 11 teiginių kvalifikuojami kaip žinios paskleidimas, tačiau iš teismo sprendimo matyti, kad tokios savo išvados teismas negrindė, nemotyvavo, priešingai - analizuodamas paskelbtą informaciją padarė išvadą, kad teiginiai vertinami kaip išsakyta nuomonė, turinti faktinį pagrindą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais bei išvada, kad aukščiau nurodyti viešai paskelbti atsakovės įrašai (32 nutarties p.) vertintini kaip nuomonė, turinti faktinį pagrindą, o ne žinia, kuriai būtų taikomas teisingų duomenų pateikimo kriterijus. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi, kad atsakovės tekstuose pateikta informacija apie ieškovę įterpiama keliais sakiniais, tuo tarpu visa esminė tekstuose pateikiama informacija yra skirta supažindinti sekėjus, paramos teikėjus su šuns situacija, būkle, bendravimo su veterinarais rezultatais, gydymo planais, tikėtinas gydymo kainas, prašant paramos, vėliau ir įterpiant informaciją apie su ieškove kilusio ginčo eigą, gresiantį teisminį bylinėjimąsi. Iš tekstų turinio matyti, kad tekstų dalys apie ieškovę nors formuluojamos kaip teiginiai, tačiau tekstai, kuriuose teiginiai įterpti, formuluojami emocionaliai, perdėtai, dramatiškai reaguojant į situaciją, stokoja objektyvios tiesos. Dėl to, kas nurodyta, kiekvieno teiginio, paimto iš teksto visumos, izoliuotas vertinimas iškreiptų pateikiamos informacijos turinį ir esmę.

38.       Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad sekančiuose įrašuose nurodyta informacija: „prašome atsiliepti nuo D. Š. nukentėjusius asmenis“, „taip pat labai prašome atsiliepti ir tų, kurie nukentėjo nuo jos dukters A.“, „VMVT patikrinimas, skundas nepasitvirtino“, „ar einame į kovą paruošęs jai didelių staigmenų?“, „be jūsų mes niekas. Ir jeigu manote, kad visi turi gauti tai, ko nusipelnę, labai Jūsų prašome padėkite“ - nepriskirtini konstatuojamai informacijai, taip pat nelaikytina, kad informacija yra apie ieškovę. Apeliantė, nors nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo netenkinti pareikšti reikalavimai, konkrečių argumentų dėl šios teismo išvados, kaip neteisingos, kuo pasireiškė žeminantis ieškovės garbę ir orumą ir neatitinkantis tikrovės nurodytų duomenų pobūdis, apeliaciniame skunde nenurodė. Nesant konkrečių argumentų dėl šios teismo išvados, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, plačiau nepasisako.

39.       Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, dėl to, ieškovės reikalaujami taikyti minėtame straipsnyje numatyti ieškovės teisių gynimo būdai – įpareigoti atsakovę viešai, socialiniame tinkle „Messenger“, „Facebook“ atsiprašyti ieškovės, paskelbti paneigimą bei panaikinti visus socialiniame tinkle „Messenger“, „Facebook“ tikrovės neatitinkančius teiginius, duomenis apie ieškovę, kurie žemina jos garbę ir orumą, pagrįstai teismo pripažinti netaikytinais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad už garbės ir orumo pažeidimą taikomos teisinės sankcijos neapima įpareigojimo atsiprašyti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, bet yra asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti žeminantys jo dalykinę reputaciją duomenys, tarpusavio santykių aspektas, faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006).

40.       Vadovaujantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su teismo atliktu paskleistų duomenų kvalifikavimu žinia ar nuomone ir atsisakymu ginti ieškovės teises taikant CK 2.24 straipsnyje numatytas asmens teisių gynimo priemones.

Dėl asmens teisių pažeidimo paskelbus nuomonę, gynimo

41.       Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, kad asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024, 84 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

42.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymuose nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių. Įgyvendindamas jam suteiktą saviraiškos laisvę, asmuo negali pažeisti ir kito asmens teisės į garbę ir orumą, kuri kasacinio teismo jurisprudencijoje yra suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų ir bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023, 30 ir 32 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 32 punktas).

43.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės 2024 m. kovo 15 - 26 d. paskelbtuose įrašuose: „maldaujame Jūsų — dalinkitės šiuo pranešimu, kad iš tos dvasios ūbagės niekas nebepirktų išdaugintų gyvūnų!“ ir „Nesvarbu, kiek pareiškimų rašys gyvūnų luošintoja Š., nesvarbu, kiek kartų į teismą ji mus duos – niekas mūsų nesustabdys“ pateikti apibūdinimai „dvasios ūbagė“, „luošintoja“ yra nepagarbaus pobūdžio, stokojo kultūros ir pagarbos, yra neetiški, atsakovė peržengė saviraiškos laisvės ribas, taip įžeidė ir pažemino ieškovę. Tačiau teismas nepripažino įžeidžiančiais ir žeminančiais ieškovę jos vadinimo ne veisėja, o daugintoja, be to, nepripažino įžeidžiančiomis ir kitų tekstuose pateiktų išsireiškimų apie ieškovę ir jos veiklą.  

44.       Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai suprato ir išaiškino veisėjos ir daugintojos sąvokas. VMVT savo išduotame dokumente nurodyta, kad suteikus atitinkamą leidimą asmuo tampa gyvūnų veisėju. Ieškovė vykdo gyvūnų veisėjos veiklą, tam turi leidimą, todėl nėra daugintoja, be to, ji nėra viešas asmuo, todėl atsakovė negalėjo viešai skelbti savo tekstų, kuriuos viešai svarstytų ir komentuotų kiti asmenys.

45.       Teismas, vertindamas kokie asmenys vadinami daugintojais, atsižvelgė į šalių paaiškinimus apie tai, kad gyvūnų veisimo veikloje „daugintojais“ vadinami nelegaliai užsiimantys gyvūnų veisimo verslu asmenys, laikė, kad žodžiai „veisėjas“ ir „daugintojas“ – sinonimai, be to, atsižvelgė į Lietuvos kinologų draugijos parengtą pristatymą, iš kurio matyti, kad veisėjas ir daugintojas atskiriami pagal jų atsakomybę prieš gyvūną - nesirūpinama veisiamų šunų gerove, veisiami gyvūnai be kilmės dokumentų, neatliekami sveikatos tyrimai, nepaisoma veisimo taisyklių, netinkama gyvūnų priežiūra, didelis apsigimimų ir mirčių kiekis bei kiti požymiai. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į visuomenėje kilusias problemas ir kontekstą gyvūnų gerovės srityje, į kilusį poreikį įvardinti reiškinius tam tikrose veiklos srityse, naujų sąvokų atsiradimas ir naudojimas neturėtų būti laikoma garbės ar orumo žeminimu, nepriklausomai nuo to, kad sąvoka turi šiek tiek neigiamo atspalvio. Taip pat teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė, paskelbdama ginčo įrašus, kuriuose ieškovės vykdoma veikla įvardijama kaip dauginimas, būtų sąmoningai siekusi sumenkinti ieškovės garbę ir orumą ar pažeminti ją kitų asmenų akivaizdoje.

46.       Kaip minėta, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 62ĮV-329 „Dėl veterinarinės kontrolės subjekto patvirtinimo“ įregistruotas D. Š. veislynas, kurio veikla bus vykdoma (duomenys neskelbtini), ieškovė D. Š. yra gyvūnų augintinių veisėja, jai suteiktas veterinarinio įregistravimo numeris T-77-77-067 (Šunų veisimas gyvenamosiose patalpose). Ieškovės veikla, kilus viešai diskusijai, buvo tikrinama bylos nagrinėjimo metu du kartus - 2024 m. kovo 21 d. ir 2024 m. birželio 19 d. Patikrinimų metu ieškovės veikloje pažeidimų, susijusių gyvūnų laikymo sąlygomis, sveikatos priežiūra nustatyta nebuvo. Paaiškėjus aplinkybei apie parduoto šuns ligą, ieškovė pateikė tarptautinius sertifikatus, patvirtinančius, kad gyvūnams (šuns tėvams) nėra nustatyta klubo sąnarių ir alkūnės displazija. Iki pardavimo, 2023 m. rugsėjo 16 d. ir 2023 m. spalio 21 d., šuo buvo apžiūrėtas veterinaro, paskiepytas ir įvertintas kaip sveikas. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, nurodyta ir nustatyta aplinkybių, kad ir kiti vadoje su byloje minimu gyvūnu gimę šuniukai gimė ligoti, buvo parduoti sergantys paveldėta klubo sąnarių displazija, dalis vados būtų mirusi, laikoma netinkamomis sąlygomis, veisiami draudžiamų veikslių mišrūnai ir kita, t. y. įrodymų, kad ieškovė, vykdydama gyvūnų veisimo veiklą, veikia nelegaliai, ar veikdama legaliai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, nesirūpina veisiamų gyvūnų sveikata, priežiūra, gerove.

47.       Iš atsakovės paskelbtos informacijos matyti, kad visose įrašų dalyse, susijusiose su ieškove, jos vykdoma veikla, buvo naudojamas žodis „daugintoja“ ir informacija apie ieškovę pateikiama išimtinai neigiamame kontekste. Atsiliepime atsakovė teigė, kad ieškovę pavadino „daugintoja“ ne siekdama pažeminti ieškovės garbę ar orumą, paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau, susipažinusi su viešai prieinama informacija, visuomenės informavimo priemonių, žurnalistų išleistomis publikacijomis ir straipsniais, o taip pat ir žinodama apie ieškovės atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad pavadindama ieškovę daugintoja tai padarė atsižvelgdama į neatsakingą ieškovės veiklą pardavus sergantį gyvūną, neatlikus kraujo ir genetinių kraujo tyrimų, ir asmenis, užsiimančius neatsakinga veisimo veikla, kurie vadinami ne veisėjais, o daugintojais. 

48.       Visuma byloje nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą kitaip vertinti bylos įrodymus bei nustatytas byloje aplinkybes nei įvertino pirmosios instancijos teismas, ir pripažinti, kad atsakovės paskelbtuose ginčo įrašuose ieškovės sistemingas, sąmoningas ir tikslingas įvardinimas ne veisėja, o daugintoja buvo siekis ieškovę sumenkinti, pažeminti ją kaip gyvūnų veisimo veikla užsiimantį asmenį ir įžeisti ieškovės garbę ir orumą. Kartu įžeidžiančiais ir žeminančiais pripažintini ir sekantys atsakovės įrašai apie ieškovę: „pasižiūrėkite į tos gyvūnų kankintojos skelbimą, kas čia per dauginimas labradoro su pudeliu?“, „gyvūnų luošintoja Š.“, „ponia daugintoja suluošinusi Mafą ir dar begalę gyvūnų“. Atsakovės vartota kalba įrašuose buvo aiškiai perteklinė, turinti pažeminimo požymių. Teisėjų kolegija pažymi, kad prieš kelerius metus buvęs įvykis, kurio pasekmės pašalintos ir jokių netinkamą ieškovės veiklos vykdymą patvirtinančių įrodymų po to nesurinkta, nėra ir negali būti siejamas su vienkartiniu įvykiu, kuomet buvo nustatyta, kad parduotas šuo turėjo ligą. Kitų ieškovės netinkamos veiklos verčiantis gyvūnų veisimo veikla įrodymų pateikta nebuvo. Duomenų, kad ieškovė po įvykdytų administracinių nusižengimų žalojo, kankino ar luošino veislyne auginamus gyvūnus, kartu ir parduotą šunį, byloje, be atsakovės deklaratyvių teiginių, nėra. Lietuvos kinologų draugijos internetiniame puslapyje „daugintojais“ vadinami nelegalia veisimo veikla užsiimantys asmenys. Vien bylos aplinkybė, kad iš ieškovės veislyno buvo nupirktas šuo, kuriam vėliau buvo diagnozuota liga, ar aplinkybė, kad ieškovė veisia negrynaveislius gyvūnus, nesudaro prielaidų tokiam atsakovės elgesiui viešoje erdvėje. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė sutiko priimti ir prašė grąžinti sergantį šunį, tačiau būtent pati savininkė nusprendė gyvūną užmigdyti, o ne grąžinti veislynui ar gydyti. Negrynaveislių gyvūnų veisimo veikla nėra draudžiama.

49.       Atsakovė, būdama asociacija, kurios vienas iš tikslų, numatytų įstatuose, yra visuomenės švietimas gyvūnų gerovės klausimais, žiauraus elgesio su gyvūnais faktų viešinimas, naudojasi teise skleisti informaciją per socialinius tinklus, todėl privalo tai daryti laikydamasi įstatymuose nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindama šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių bei interesų. Taigi, atsakovė turi teisę skleisti informaciją savo veiklos veikimo ribose, kelti aktualius klausimus, inicijuoti diskusijas, kiek tai susiję su visuomenės švietimu aktualiais klausimais, šiuo atveju – ir pateikti informaciją apie priimtą globon naują augintinį, kuriam reikalinga medicininė pagalba ir finansinė parama jai suteikti, išsakyti savo nuomonę atkleisdama gyvūno patekimo globon situaciją, sveikatos būklę, kelti klausimą kaip toks gyvūnas buvo parduotas neįsitikinus jo sveikata, tačiau tai daryti turi nežemindama ir neįžeidinėdama kitų asmenų, nevadindama jų išgalvotais pavadinimais ir besiverčiančiais neegzistuojančia veikla. Toks atsakovės elgesys - nesuderinamas su asociacijos geriausiais tikslais ir atliekamais darbais globojant gyvūnus.

50.       Vadovaujantis išdėstytu teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus ir daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog 2024 m. kovo 15 - 26 d., 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. atsakovės paskelbtuose įrašuose socialiniame tinkle „Messenger“ „Facebook“ išsakyti daugkartiniai teiginiai, kad ieškovė D. Š. yra daugintoja bei teiginiai apie ieškovę: „pasižiūrėkite į tos gyvūnų kankintojos skelbimą, kas čia per dauginimas labradoro su pudeliu?“, „gyvūnų luošintoja Š.“, „ponia daugintoja suluošinusi Mafą ir dar begalę gyvūnų“, žemina apeliantės garbę ir orumą.

51.       Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti neturtinę žalą pasisakydamas, kad ieškovės teisės apginamos teismo sprendimu pripažinus atsakovės padarytus pažeidimus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei daugiausiai nepatogumų ir neigiamų pasekmių sukėlė atsakovės paskelbti duomenys apie iš ieškovės pirktą šunį, vieša kritika jos vykdomai veiklai, įvardijimas kaip daugintojos ir sumažėjęs gyvūnų pirkėjų skaičius. Ieškovė, teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad dėl įvykių pablogėjo jos sveikata, ji lankosi pas gydytojus, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nurodžiusi aplinkybes, kad dėl įvykio patyrė nuostolius, nes gyvūnus turėjo parduoti už mažesnę kainą, reikalavimo atlyginti padarytą turtinę žalą nereiškė, įrodymų neteikė.

52.       Apeliantė, nors suformulavo reikalavimą ir apeliaciniame skunde dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tačiau argumentų, patvirtinančių teismo išvadų dėl sprendimo nepriteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą neteisėtumo ir nepagrįstumo nenurodė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendimas nepriteisti ieškovei žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie pagrįstų tokius apeliantės patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, fizinės ir psichinės sveikatos pablogėjimą ir kita, kuriems atsiradus bei tęsiantis neturtinę žalą būtų galima įvertinti pinigine išraiška. Neneigtina, kad dėl viešai paskelbtos neigiamo pobūdžio informacijos apie ieškovę ji patyrė tam tikrų pergyvenimų bei nepatogumų, tačiau ieškovė nedelsiant ėmėsi savo teisių gynybos, kreipėsi į policiją, o po to ir į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Pažymėtina, kad ir pačios ieškovės elgesys šioje situacijoje nebuvo rūpestingas. Ieškovė, sužinojusi, kad šuo serga, atsisakė savininkei skirti lėšų gyvūno gydymui, sužinojusi, kad šuo pateko į gyvūnų prieglaudą, kad atsakovė renka paramos lėšas gyvūno sveikatos patikrinimui ir operacijai, galėjo prisidėti prie gyvūno gydymo, taip parodyti dėmesį ir susirūpinimą kilusia situacija, tačiau to nedarė. Nustatytų byloje aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimo ir pažymi, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija ieškovės neturtinei žalai atlyginti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

53.       Apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, galimu šališkumu vertinant šalių paaiškinimus ir liudytojos parodymus; mano, kad teismas vertino įrodymus, kurie nėra susiję su bylos nagrinėjimu, be to, neleido ieškovei pasinaudoti ieškinio tekstu, neatsižvelgė į ieškovės prašymą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka arba leisti dalyvauti byloje nuotoliniu būdu dėl ieškovės garbaus amžiaus ir sveikatos problemų, dėl to ieškovė buvo priversta vykti į teismo posėdžius, patirti pažeminimą ir papildomas išlaidas; priėmęs atskirąją nutartį teismas tendencingai nustatė, kad yra padarytas pažeidimas; teismas nevertino šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir pagrįstumo.

54.       Teisėjų kolegija, susipažinusi ir įvertinusi bylos medžiagą, perklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, nenustatė teismo šališkumą galinčių patvirtinti aplinkybių. Ieškovė iš esmės teismo šališkumą grindžia tuo, kad teismas, jos vertinimu, nagrinėjo aplinkybes, kurios nesusijusios su pareikštais reikalavimais. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka, nes byloje buvo būtina išsiaiškinti kokie įvykiai lėmė tokių atsakovės tekstų atsiradimą ir kokiomis aplinkybėmis ieškovė buvo šiuose tekstuose minima. Kaip minėta, sprendžiant dėl žinių paskleidimo fakto (ne)egzistavimo turėjo būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė, paskelbtų duomenų kontekstas, aplinkybės, kuriomis ir dėl kurių buvimo tai padaryta, eilę kitų aplinkybių. Todėl byloje reikšminga buvo įvertinti ankstesnę ieškovės veiklą, baustumą administracine tvarka, gyvūno pardavimo aplinkybes, ieškovės, atsakovės, gyvūno savininkės veiksmus ir kita. Teismas nesuteikė nė vienam įrodymui, o taip pat liudytojos parodymams, išskirtinės reikšmės, o įvertino visus bylos įrodymus ir pagrindė savo išvadas.

55.       Apeliantės argumentai dėl teismo posėdžio formos, neleidimo naudotis ieškinio tekstu, yra nepagrįsti. Ieškovei teismo posėdžio metu buvo suteikta galimybė naudotis ieškinio tekstu, tokia jos teisė nebuvo ribojama jokia forma. CPK 153 straipsnis numato, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis ir tik kodekso numatytais atvejais galimas rašytinis bylos nagrinėjimas. CPK 235 straipsnis imperatyviai įpareigoja nagrinėjantį bylą teismą tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus: apklausti dalyvaujančius byloje asmenis, išklausyti liudytojų parodymus, ištirti ekspertų išvadas, rašytinius, daiktinius ir kitus įrodymus. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, nustatytinų faktinių aplinkybių apimtį, poreikį apklausti liudytoją, rašytinis bylos nagrinėjimas nebūtų buvusi tinkama posėdžio forma. Teismo sprendimas posėdį organizuoti teismo posėdžių salėje, neleidžiant ieškovei dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, taip pat buvo priimtas įvertinus pirmojo posėdžio metu vykusius interneto trikdžius, dėl kurių ieškovės atstovas negalėjo sklandžiai dalyvauti posėdyje. Vadovaujantis išdėstytu nurodyti apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

56.       Teismas 2025 m. gegužės 8 d. priėmė atskirąją nutartį, kuria nutarė pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie tai, kad D. Š. veislyne šunys yra veisiami ir auginami galimai nesilaikant suteikto veterinarinio įregistravimo numerio LT-77-77-067 sąlygų, t. y. šunys veisiami negyvenamosiose patalpose, kurių atitiktis reikalavimams Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento specialistams atliekant patikrinimą nebuvo tikrinta ir vertinta, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jų atitikties reikalavimams.

57.       Atskiroji nutartis gali būti priimama, jei teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas (CPK 299 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta proceso teisės norma (CPK 299 straipsnis) grindžiama tuo, kad teismas yra valstybės institucija, todėl privalo reaguoti į bet kokius teisės pažeidimus, nors tie pažeidimai ir neturėtų įtakos nagrinėjamai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013). Vertinimas, ar konkrečiu atveju egzistuoja atskirosios nutarties priėmimo pagrindai, įstatymo leidėjo paliktas teismo diskrecijai. Atskiroji nutartis atlieka tik informacinę ir prevenciją funkciją, tačiau savaime jokių pasekmių nesukelia. Civilinio proceso kodeksas nenumato tokios nutarties apskundimo galimybės, todėl ji nėra apeliacinio apskundimo objektas. 

58.       Apeliantė taip pat nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodo, kad teismas netaikė proporcijų ir teisingumo, racionalumo principų, neatliko skaičiavimų, patikrinimų ir logiškų išvadų.

59.       Teismas nustatė, kad ieškovė šioje byloje patyrė 2235 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 135 Eur žyminis mokestis, 2100 Eur išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė byloje patyrė 6153,50 Eur išlaidų advokato pagalbai. Teismas vertino, kad šalių patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau - Rekomendacijos) nustatytų maksimalių mokėtinų už advokatų paslaugas dydžių.

60.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės pateiktais patirtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais daro išvadą, kad pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai, suteiktų paslaugų detalizacija nesudaro pagrindo daryti kitą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Byla buvo nagrinėjama faktiškai metus laiko, byloje buvo teikiami paruošiamieji procesiniai dokumentai, renkami ir teikiami teismui įrodymai. Atsakovės atstovė paslaugas teikė pastoviai, kompleksiškai, dalyvavo teismo posėdžiuose. Atstovės suteiktos paslaugos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalaus leistino advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (atstovės 1 val. darbo įkainis yra 100 Eur ir neviršija Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydžių, kurie 2024 m. II ketvirtį buvo 2196,4 Eur 2024 m. III ketvirtį - 2237,9 Eur) ir yra žymiai mažesnės (Rekomendacijų 5, 8 punktai). Ta aplinkybė, kad ieškovės atstovas, būdamas taip pat advokato padėjėju, dirba už mažesnius įkainius, nesudaro pagrindo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš esmės mažinti.

61.       Tačiau iš dalies tenkinamas apeliacinis skundas sudaro pagrindą atlikti pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų perskaičiavimą.

62.        Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 24 teiginių pripažinimo žeminančiais ieškovės garbę ir orumą. Viso pripažįstama įžeidžiančiais ieškovės garbę ir orumą 11 teiginių (įskaitant 1 teiginį, dėl kurio pasisakė pirmosios instancijos teismas), kuriuose ieškovė be kitų pažeidimų, vadinama taip pat ir „daugintoja“, kas sudaro 46 proc. neturtinio reikalavimo patenkinimo. Teismas netenkina reikalavimo atlyginti neturtinę žalą bei netaiko CK.2.24 straipsnyje numatytų asmens teisių gynimo būdų, tačiau taiko alternatyvų teisės gynimo būdą – teises laiko apgintomis pripažinus ieškovės teisės pažeidimą. Taigi, viso suapvalinus tenkinama 49 proc. (46+100+0) reikalavimų. Esant nustatytai ieškinio reikalavimo tenkinimo proporcijai, šalims priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: ieškovei priteisiama iš atsakovės 1095,15 Eur, atsakovei iš ieškovės – 3189,29 Eur, atlikus mokėtinų sumų įskaitymą, galutinai atsakovei priteisiama iš ieškovės 2094,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

63.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

64.       Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo netenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti, kad 2024 m. kovo 15 - 26 dienomis, 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. socialiniame tinkle „Messenger“ „Facebook“ atsakovės paskelbti įrašai ir viešai išsakyti daugkartiniai teiginiai: „D. Š. yra daugintoja“ bei kiti įrašai, yra paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie žemina ieškovės garbę ir orumą, pakeistina, pripažįstant kad 2024 m. kovo 15 - 26 d., 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. atsakovės Asociacijos „Gyvūnų užuovėja“ paskelbtuose įrašuose socialiniame tinkle „Messenger“ „Facebook“ išsakyti daugkartiniai teiginiai, kad ieškovė D. Š. yra „daugintoja“ bei teiginiai apie ieškovę D. Š.: „pasižiūrėkite į tos gyvūnų kankintojos skelbimą, kas čia per dauginimas labradoro su pudeliu?“, „gyvūnų luošintoja Š.“, „ponia daugintoja suluošinusi Mafą ir dar begalę gyvūnų“, žemina ieškovės D. Š. garbę ir orumą. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. 

65.       Teisėjų kolegijai iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, paskirstomas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

66.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

67.       Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė D. Š. patyrė 1000 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidas 137 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė asociacija „Gyvūnų užuovėja“ patyrė 1573,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tam sugaišta 13 val., 1 val. įkainis – 100 Eur. Tiek ieškovės, tiek atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, yra proporcingos bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.  Apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (76 proc.). Iš ginčytų 23 teiginių, dėl kurių pateiktas apeliacinis skundas, pripažįstami įžeidžiančiais ieškovės garbę ir orumą 10 teiginių, kuriuose ieškovė be kitų pažeidimų, vadinama taip pat ir „daugintoja“, ir teiginiai „pasižiūrėkite į tos gyvūnų kankintojos skelbimą, kas čia per dauginimas labradoro su pudeliu?“, „gyvūnų luošintoja Š.“, „ponia daugintoja suluošinusi Mafą ir dar begalę gyvūnų“, kas sudaro 43 proc. neturtinio reikalavimo patenkinimo). Teismas netenkina reikalavimo atlyginti neturtinę žalą bei netaiko CK 2.24 straipsnyje numatytų asmens teisių gynimo būdų, tačiau taiko alternatyvų teisės gynimo būdą - teises laiko apgintomis pripažinus ieškovės teisės pažeidimą. Taigi, viso suapvalinus tenkinama 48 proc. (43+100+0) reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai: ieškovei priteisiama iš atsakovės 545,76 Eur (1137 Eur×48 %), atsakovei iš ieškovės priteisiama 817,96 Eur (1573 Eur×52 %). Šalių mokėtinas viena kitai sumas įskaičius tarpusavyje, atsakovei priteisiama iš ieškovės 272,20 Eur (817,96 Eur-545,76 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kurioje buvo netenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti, kad 2024 m. kovo 15 - 26 dienomis, 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. socialiniame tinkle „Messenger“ „Facebook“ atsakovės paskelbti įrašai ir viešai išsakyti daugkartiniai teiginiai: „D. Š. yra daugintoja“ bei kiti įrašai, yra paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie žemina ieškovės garbę ir orumą.

Pripažinti, kad 2024 m. kovo 15 - 26 d., 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. atsakovės Asociacijos „Gyvūnų užuovėja“, j.a.k. 304425464, paskelbtuose įrašuose socialiniame tinkle „Messenger“ „Facebook“ išsakyti daugkartiniai teiginiai, kad ieškovė D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) yra „daugintoja“ bei teiginiai apie ieškovę D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) „pasižiūrėkite į tos gyvūnų kankintojos skelbimą, kas čia per dauginimas labradoro su pudeliu?“, „gyvūnų luošintoja Š.“, „ponia daugintoja suluošinusi Mafą ir dar begalę gyvūnų“, žemina ieškovės D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) garbę ir orumą.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas 3545,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas asociacijai „Gyvūnų užuovėja“, j.a.k. 304425464, priteistą sumą sumažinant iki 2094,14 Eur (dviejų tūkstančių devyniasdešimt keturių eurų 14 centų).

Likusioje dalyje Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei asociacijai „Gyvūnų užuovėja“, j.a.k. 304425464, iš ieškovės D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 272,20 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 20 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                Daina Lisaitė

Anita Sereikienė

Agnė Vyliaudaitė