Administracinė byla Nr. A-2454-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03090-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas jam priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 
15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2013 m. vasario 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje bausmę atliko perpildytose bendrabučio tipo patalpose, kuriose jam teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, o tai sudaro pagrindą konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Pareiškėjui neužteko sanitarinių įrenginių, nes 4 tualetais naudojosi apie 200 nuteistųjų, todėl pareiškėjas buvo priverstas kentėti, juto skausmą ir nepatogumus, jeigu kildavo būtinybė pasinaudoti sanitariniu mazgu. Pastatas, kuriame gyveno pareiškėjas, buvo avarinės būklės (paskirtis – negyvenamasis). Gyvenamuosiuose kambariuose veisėsi pelėsis, patalpų sienos ir grindys nelygios ir sunkiai valomos, patalpose veisėsi buitiniai parazitai. Šie ir kiti pažeidimai nustatyti Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose. Kalėdamas nurodytomis sąlygomis pareiškėjas patyrė pažeminimą, nepatogumus, kančias, viršijančias kalinimui būdingus suvaržymus, todėl yra pagrindas atlyginti kilusią neturtinę žalą.

3.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4.       Pravieniškių PN-AK pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą prašė taikyti ieškinio senatį. Atsakovo atstovas pateikė duomenis, kokiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas, ir tvirtino, kad minimali vienam nuteistajam turinti tekti gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl pareiškėjo galimybės judėti po visą lokalinį sektorių bendrabučio tipo patalpose nebuvo ribojamos nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Švarą ir tvarką gyvenamosiose patalpose privalo palaikyti patys nuteistieji, tam jiems išduodamos valymo priemonės ir reikmenys. Pravieniškių PN-AK namai yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“, kuri gyvenamosiose patalpose periodiškai naikina buitinius parazitus tose patalpose, kuriose pastebėti kenkėjai. Atsakovo atstovas tvirtino, kad avarinės ar antisanitarinės būklės patalpų pataisos namuose nėra, sanitarinių įrenginių kiekis pataisos namuose buvo pakankamas, pareiškėjas nėra pareiškęs pretenzijų dėl jų trūkumo. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus ir sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė. Pataisos įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veikimu ar neveikimu padarė jam žalą. Šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo R. S. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 20 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6.       Teismas pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. gruodžio 20 d. pareikšti pritaikė 3 metų ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų jautė jo nurodytus išgyvenimus, nepatogumus ir pažeminimą, todėl akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galbūt pažeidžiamas teises, tačiau skundą teismui parengė ir išsiuntė tik 2018 m. gruodžio 21 d. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą, teismas taip pat tokių aplinkybių nenustatė, todėl analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas tik nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d.

7.       Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančio gyvenamojo ploto, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Šių taisyklių 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamosios patalpos plotą vienam pataisos namuose atliekančiam bausmę nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Pažymėjęs, kad aptartas teisinis reguliavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, nurodė, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš į patalpą paskirtų asmenų skaičiaus. Nagrinėjamoje byloje į patalpą paskirtų asmenų skaičių teismas nustatė pagal patalpoje esančių miegamųjų vietų skaičių ir vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kadangi pareiškėjas nepateikė ir detaliai nenurodė, kokiose patalpose su kiek asmenų gyveno.

8.       Teismas nustatė, kad vertinamu laikotarpiu pareiškėjas gyveno šiose patalpose: nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. – 11 būrio 12 miegamajame, kurio plotas – 35,66 kv. m, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, pareiškėjui teko 3,2 kv. m ploto; nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 5 būrio 4 miegamajame, kurio plotas – 15,47 kv. m, jame įrengtos 5 miegamosios vietos, pareiškėjui teko 3,09 kv. m ploto; nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. – 17 būrio 2 miegamajame, kurio plotas – 62,22 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, pareiškėjui teko 7,77 kv. m ploto; nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. – 17 būrio 8 miegamajame, kurio plotas – 30,94 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, jo plotas – 30,94 kv. m, pareiškėjui teko 10,32 kv. m ploto; nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. spalio 10 d. laikotarpiu – 6 būrio 2 miegamajame, kurio plotas – 52 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, pareiškėjui teko 3,24 kv. m ploto; nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. – 2 būrio 3 miegamajame, kurio plotas – 21,91 kv. m, jame įrengtos 4 miegamosios vietos, pareiškėjui teko 5,4 kv. m ploto.

9.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo kad minimali gyvenamosios patalpos ploto norma, nustatyta Vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte, pareiškėjui nebuvo užtikrinta nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., kai pareiškėjas buvo paskirtas į 5 būrio 4 miegamąjį, kuriame jam teko 3,09 kv. m ploto, t. y. iki nustatytos minimalios gyvenamojo ploto ribos trūko 0,01 kv. m.

10.       Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad patalpose veisėsi buitiniai kenkėjai, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punktu, kuris nustato, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK yra sudarę kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, atsakovo atstovas paaiškino, kad ši bendrovė du kartus per mėnesį arba pagal poreikį atlieka buitinių kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbus Pravieniškių PN-AK patalpose; informacija apie atliktus darbus registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Įvertinęs minėtus bylos duomenis, teismas sprendė, jog Pravieniškių PN-AK nepateikė tinkamų įrodymų apie atliktus dezinfekcijos, deratizacijos darbus ir nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad 3 sektoriaus gyvenamosiose patalpose buvo buitinių kenkėjų. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK netinkamai vykdė Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus ir neužtikrino pareiškėjui teisės aktais nustatytų bausmės atlikimo sąlygų, tačiau pažymėjo, kad vertinant pažeidimo pobūdį ir mastą atsižvelgtina į tai, kad higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji.

11.       Teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo nusiskundimus dėl sanitarinių įrenginių trūkumo. Atsižvelgęs į ginčo laikotarpiu galiojusiuose teisės aktuose, kurie nustatė laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų aprūpinimo inventoriumi tvarką, nustatytus sanitarinių įrenginių (klozetų, unitazų ar pisuarų) kiekius konkrečiam nuteistųjų skaičiui, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie būriuose buvusių asmenų ir sanitarinių asmenų skaičių, teismas konstatavo, jog tualetų, kuriais teko naudotis pareiškėjui, kiekis neatitiko teisės aktų reikalavimų.

12.       Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl avarinės pastato būklės ir naudojimo paskirties teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarime  Nr. 740, kuriuo patvirtinta Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa, pripažinta, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus bendrabučiai yra kritinės, bet ne avarinės būklės, tačiau atsižvelgė, jog pareiškėjas konkrečių atvejų, kai dėl statinio būklės buvo sukeltas pavojus jo sveikatai ar gyvybei, nenurodė, bei duomenų, patvirtinančių, kad jis atsakovo atstovui reiškė pretenzijas dėl konkrečių statinio būklės sąlygotų jo teisių ar interesų pažeidimų, nepateikė. Teismas nurodė, kad teisės aktuose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“) pataisos įstaigos pastatai priskiriami negyvenamųjų pastatų kategorijai, t. y. atitinka teisės aktuose nurodytą paskirtį. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl avarinės bendrabučio būklės ir jo priskyrimo negyvenamųjų pastatų kategorijai.

13.       Teismo vertinimu, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtintas Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašas užtikrino, kad nuteistieji gautų valymui skirtas priemones bei medžiagas ir, tvarkydami patalpas, nuvalytų nuo sienų ir lubų matomą pelėsį. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė, kad jam nebuvo išduodamos valymui skirtos priemonės bei medžiagos, taip nesudarant sąlygų išvalyti gyvenamąsias patalpas. Be to, pareiškėjas Higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimą apibūdino itin abstrakčiai ir neinformatyviai, apsiribojęs teiginiu, kad visose gyvenamosiose patalpose buvo ir yra pelėsis. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl higienos reikalavimų neatitinkančių sienų.

14.       Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjui teisės į teisės aktais nustatytą minimalią vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą (62 paras), teisės į pakankamą sanitarinių įrenginių kiekį ir Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus atitinkančią aplinką gyvenamosiose patalpose.

15.       Teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

16.       Įvertinęs tai, kad teisės į nustatyto gyvenamojo ploto normą pažeidimas tęsėsi santykinai neilgai, gyvenamojo ploto trūko itin nedaug (0,01 kv. m), taip pat tai, kad nebuvo nustatyta, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, kad nustatyti pažeidimai būtų pareiškėjui sukėlę sunkių ir nepataisomų padarinių sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas sprendė, kad 20 Eur yra proporcinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti ir šia sumą priteisė iš atsakovo.

III.

17.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 15 000 Eur.

18.       Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimą už netenkinančias kalinimo sąlygas vertina kaip netenkinantį ir nominalų. Pareiškėjas nesutinka, kad byla pagal jo skundą buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nors skunde jis tokio prašymo nereiškė, todėl byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, dėl neteisėtų kalinimo sąlygų išsiaiškinant visas reikšmingas aplinkybes.

19.       Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovui taikė per žemą įrodinėjimo standartą ir rėmėsi jo nurodytais duomenimis apie nuteistųjų skaičių gyvenamosiose patalpose ir būriuose, kuriuose gyveno pareiškėjas, tačiau neišreikalavo įrodymų, pagrindžiančių šiuos duomenis.

20.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Pravieniškių PN-AK neįrodė, jog buvo veiksmingai naikinami kenkėjai, tačiau be pagrindo apkaltino nuteistuosius nepakankamu tvarkos ir švaros palaikymu, nes elementarių valymo priemonių nepakanka graužikams naikinti, sudaryti kliūtis jų veisimuisi. Paprastai šiam tikslui naudojamos specialios priemonės (nuodai, spąstai, klijai ir pan.).

21.       Sprendžiant dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, aplinkybė, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai nesiekė žeminti pareiškėjo orumo, nepaneigia paties pažeidimo, be to, kaltės pobūdis sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio pagal CK 6.250 straipsnį yra tik vienas iš kriterijų, todėl negali būti pervertinamas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad nustatyti pažeidimai nesukėlė reikšmingų pasekmių pareiškėjo sveikatai, kadangi neturtinė žala pasireškia kitokiu poveikiu asmeniui, t. y. pagrindą neturtinei žalai atlyginti sudaro pats netinkamų kalinimo sąlygų faktas. Pareiškėjui priteistos kompensacijos dydis prilygsta kelių valandų vidutiniam darbo užmokesčiui, todėl nesuprantamas teismo argumentas, kad jis atsižvelgė į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio, pragyvenimo sąlygas.

22.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neužtikrintos gyvenamojo ploto normos, sanitarinių įrenginių trūkumo, Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų neatitinkančios aplinkos gyvenamosiose patalpose panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23.       Pravieniškių PN-AK nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo pažeidimą neužtikrinant pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto 5 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., kadangi padalinus patalpos plotą (15,47 kv. m) iš miegamųjų vietų skaičiaus (5), matoma, kad teisė į 3,1 kv. m gyvenamąjį plotą buvo užtikrinta. Teismas nevertino tai, kad pareiškėjas dienotvarkėje nustatytu metu turėjo judėjimo laisvę.

24.       Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nepakankamo parazitų naikinimo, kadangi Pravieniškių PN-AK sudarę sutartį dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo, šių paslaugų suteikimas registruojamas Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje, o kenkėjai naikinamu du kartus per mėnesį, atsižvelgiant į poreikį ir gavus nusiskundimų dėl konkrečios gyvenamosios patalpos, patalpose pastebėjus kenkėjus atliekamas jų papildomas naikinimas.

25.       Konstatuodamas atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl sanitarinių įrenginių trūkumo, teismas neatsižvelgė į pareiškėjo teiginių deklaratyvumą bei į aplinkybę, kad pareiškėjas dėl sanitarinių įrenginių trūkumo į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė. Teismas nevertino ir situacijos, kad 17 būrys, kuriame pareiškėjas atliko bausmę, turi teisę atliekant bausmę be sargybos išvykti už pataisos įstaigos ribų. Todėl manytina, kad tais laikotarpiais sanitariniais įrenginiais pareiškėjas naudojosi už pataisos įstaigos ribų išvykęs į darbą, mokymo įstaigą ir pan. bei jokių neigiamų išgyvenimų nepatyrė.

26.       Neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikšti, kad padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą, kaip yra nagrinėjamu atveju. Pareiškėjo paaiškinimai turėtų būti patvirtinti įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei siekė pareiškėjui sąmoningai suketi dvasinį sukrėtimą ar skriaudą.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

27.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK neužtikrinimu pareiškėjui nuo 2013 m. vasario 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d., atlyginimo.

28.       Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjui 62 paras nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas bendrabučio tipo patalpose, Pravieniškių PN-AK nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl buitinių kenkėjų buvimo ir sanitarinių įrenginių trūkumo, teismas sprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir ją įvertino 20 Eur.

29.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde su šiomis išvadomis nesutinka, pabrėždamas, kad pirmosios instancijos teismas bylą pagal jo skundą privalėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, išreikalauti papildomų įrodymų dėl nuteistųjų skaičiaus gyvenamosiose patalpose ir būriuose, atsižvelgti, kad nuteistieji neaprūpinami specialiomis priemonėmis, skirtomis kenkėjams naikinti. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai vertino neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir priteisė per mažą kompensaciją.

30.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėmis taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ).

31.       Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (ABTĮ 147 str.). Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). 

32.       Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nesant pareiškėjo prašymo bylą nagrinėjo raštinio proceso tvarka, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu. Tačiau byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Bet kuriuo atveju šie klausimai išsprendžiami teismo nutartimi (ABTĮ 78 str. 6 d.).

33.       Minėtas teisinis reguliavimas lemia, kad ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė pirmosios instancijos teisme rengti žodinį bylos nagrinėjimą, išskyrus nustatytas išimtis, t. y. kai proceso šalis pareiškia prašymą surengti rašytinį procesą, o kitos proceso šalys tam neprieštarauja. Taigi pagal bendrą taisyklę šalys nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turi būti išklausytos, ypač svarbu užtikrinti šio principo (būti išklausytam) laikymąsi pareiškėjo, kuris kelia ginčą dėl valdžios institucijos veiksmų (neveikimo) teisėtumo, atžvilgiu. 

34.       Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi (b. l. 46), be kita ko, nutarė, bylą pagal pareiškėjo skundą skirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2019 m. gegužės 28 d. 9 val. vykstančiame teismo posėdyje, nustatęs, jog pareiškėjas prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepateikė, o Pravieniškių PN-AK prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, konstatuoja, kad pareiškėjas skunde iš viso neišreiškė nuomonės dėl bylos nagrinėjimo formos. Byloje nėra duomenų, kad teismas, priėmęs pareiškėjo skundą (b. l. 12–13), o vėliau rengdamasis bylos nagrinėjimui, ėmėsi veiksmų, kad išsiaiškintų pareiškėjo poziciją šiuo klausimu. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo sutikimą jo inicijuotą ginčą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat pareiškėjui nenustatė termino reikšti prieštaravimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, šio teisės neišaiškino.  

35.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tokiu būdu neužtikrino pareiškėjo teisės dalyvauti teismo posėdyje, be kita ko, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, teikti paaiškinimus bei prašymus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams bei naudotis kitomis procesinėmis teisėmis (ABTĮ 52 str. 2 d.). 

36.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą pagal pareiškėjo skundą nesant teisinio pagrindo išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, neužtikrino pareiškėjo teisės į visos apimties teisminę galbūt pažeistų teisių gynybą ir į teisingą teismą, be kita ko, ir teisės būti išklausytam, garantuojamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje. 

37.       Atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju minėtas pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas ribojo pareiškėjo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimą, vertintina, jog toks pažeidimas galėjo lemti ir neteisingą bylos išsprendimą (ABTĮ 146 str. 1 d.). Todėl, vadovaujantis ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Atitinkamai teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, taip pat dėl atsakovo atstovo atsiliepimo nepasisako. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija 

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Romanas Klišauskas

        Ričardas Piličiauskas