(S)

           Procesinio sprendimo kategorijos:

           2.4.2.9.2; 3.5.1; 3.5.18

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 10 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys Ž. M., A. M., antstolė Rima Gražienė.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašymu nustatyti suinteresuoto asmens (skolininko) Ž. M. turto dalį bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine A. M., nustatant, kad jam priklauso pusė (viena antroji) visų sutuoktinės pajamų.

Prašyme nurodė, kad antstolė Rima Gražienė vykdo vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko Ž. M. išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ naudai pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. eL2-4563-192/2016. Uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“ gavo antstolės siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnyje nustatyta pareiškimų, teismui pateiktų vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjimo tvarka. Pareiškimą teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo dienos (CPK 593 straipsnio 2 dalis); pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip (CPK 593 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

              Prašymas tenkintinas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje, kuriame numatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

Byloje nustatyta, kad antstolė Rima Gražienė vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-24563-192/2016, kurį 2016 m. sausio 20 d. išdavė Kauno apylinkės teismas, dėl 212,84 Eur skolos, 7,66 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų ir 33,23 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko Ž. M. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0090/16/01597). Anstolė vykdydama išieškojimą nustatė, kad skolininkas Ž. M. piniginių lėšų neturi, transporto priemonių neturi, nedirba. Skolininkas vedęs, santuoka sudaryta 2008 m. vasario 22 d., jo sutuoktinė A. M.. Tokiu atveju išieškojimas nukreipiamas į skolininko sutuoktinės A. M. pajamas, kurios yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. A. M. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. sausio 9 d. anstolė priėmė siūlymą kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“ kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo. 2017 m. sausio 16 d. priimtas antstolės nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas (398,51 Eur) iš skolininko sutuoktinės A. M. nuolatinių išmokų, gaunamų iš darbovietės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

              CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Taip pat vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje.

Byloje nustatyta, kad skolininko Ž. M. sutuoktinė A. M. gauna pajamų – nuolatines išmokas iš darbovietės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Duomenų, kad jų santuoka būtų nutraukta, ar kad jie būtų sudarę Vedybų sutartį, nėra (patikrinti teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Vedybų sutarčių registras). Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Duomenų, kad areštuotas turtas ar jo dalis būtų skolininko sutuoktinės asmeninė nuosavybė, nėra. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad skolininkui Ž. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. M. pajamų po santuokos sudarymo, kurias ji gauna iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

              Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 667 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės A. M. pajamų, kurias ji gauna iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Janina Narkevičiūtė