KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

              Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, gynėjui adv.  Daniui Svirinavičiui, nukentėjusiesiems R. K., A. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

              A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis(reg. darbo biržoje), neteistas,

              -kaltinamas pagal  LR BK 290 str.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

              Kaltinamasis A. S. 2011 m. lapkričio 27 d., apie 3.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje taksi automobilyje „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame Vytauto  pr. Kaune, prie autobusų stoties, Kauno apskrities VPK PR mobilaus būrio patrulių R. K. bei A. R. paprašytas išlipti iš taksi automobilio, atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus ir pašalinių žmonių akivaizdoje, vartodamas necenzūrinius žodžius, įžeidė savo pareigas einančius policijos pareigūnus R. K. ir A. R.; be to, būdamas tarnybiniame policijos automobilyje, vežamas į Centro PK, esantį Kaune, Kęstučio g.42, kaltinamasis A. S. pavartojo dar keletą įžeidžiančių žodžių  minėtų nukentėjusiųjų atžvilgiu, t.y. padarė mažareikšmę veiką, turinčią visus nusikaltimo, numatyto LR BK 290 str., požymius.

              Kaltinamasis A. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. lapkričio mėn. pabaigoje(galėjo būti 27-oji diena), apie 3 val. (tikslaus laiko neprisimena), išėjęs iš klubo „Žemyn upe“ pamatė pažįstamo taksi vairuotojo automobilį, kuris stovėjo netoli klubo. Įsėdęs į automobilį paprašė vairuotojo parvežti jį namo. Taksi vairuotojas atsakė, kad į jo automobilį ką tik įsėdo trys merginos ir jas jis privalo vežti pirmąsias. Kadangi merginos neprieštaravo, A. S. liko sėdėti automobilyje- priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuojant automobiliu kaltinamasis  susikivirčijo su viena iš sėdėjusių ant užpakalinės sėdynės merginų, kuri pradėjo gąsdinti A. S. savo vyru. Automobiliui sustojus prie autobusų stoties, prie jų privažiavo policijos ekipažas. Priėję du policijos pareigūnai liepė kaltinamajam išlipti iš automobilio. Tai padaryti A. S. atsisakė, kadangi nejautė jokios savo kaltės. Tada policininkai pavartojo elektros šoką ir jėga ištempė jį į lauką bei įsodino į tarnybinį automobilį. Kaltinamasis buvo pristatytas į Centro PK.Teigia nevartojęs pareigūnų atžvilgiu necenzūrinių žodžių, o jeigu, būdamas susinervinęs, juos ir pavartojo, tačiau nenorėjo įžeisti policijos pareigūnų. Nei sulaikomas, nei vedamas į tarnybinį automobilį, nei būdamas policijos komisariate nesipriešino. Kaltinamasis kategoriškai neigia turėjęs tikslą nutraukti ar sutrikdyti valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą ar pakeisti jos pobūdį savo naudai.

              Nukentėjusieji R. K. ir A. R. analogiškai parodė, kad 2011 m. lapkričio mėn. pabaigoje(tikslios datos neprisimena), apie 3.45 val., dirbdami viename ekipaže, iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Vytauto pr. prie autobusų stoties taksi automobilyje yra nepageidaujamas asmuo, kuris konfliktuoja su kitais keleiviais. Nuvykus į įvykio vietą,  iš taksi automobilio išlipo mergina, kuri pareigūnams paaiškino, kad jai su dviem draugėmis prie klubo „Žemyn upe“ įlipus į taksi automobilį paskui jas į automobilį įlipo nepažįstamas vyriškis, kuris primygtinai reikalavo važiuoti kartu, o važiuojant- pradėjo plūsti merginas necenzūriniais žodžiais. Merginos prašė jo išlipti, tačiau jis tai padaryti kategoriškai atsisakė. R. K. ir A. R., priėję prie taksi automobilio( prie priekinių dešinės pusės durelių), pamatė neblaivų kaltinamąjį, kuris atsisakė vykdyti reikalavimą išlipti iš automobilio. Tuo metu taksi vairuotojas pasakė, kad S. S. įlipo į automobilį po merginų. Kadangi kaltinamasis nepakluso teisėtiems reikalavimams, jo atžvilgiu buvo panaudota spec. priemonė- elektros impulsas. Jėga ištraukus A. S. iš automobilio, kaltinamasis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, kuriais įžeidė policijos pareigūnus. Jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo įsodintas į policijos automobilį. Vežant kaltinamąjį į komisariatą, A. S. dar pavartojo keletą keiksmažodžių, įžeidžiančių pareigūnų garbę ir orumą.Ar policijos komisariate kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius, nukentėjusieji nežino, kadangi jie rašė tarnybinius pranešimus, kuriuos parašę tuoj pat iš komisariato išvyko tęsti tarnybinę veiklą. Abu nukentėjusieji taip pat parodė, kad A. S. elgesys nesutrikdė jų tarnybinės veiklos ir neturėjo realaus neigiamo poveikio jų profesinių pareigų vykdymui. R. K. ir A. R. teigimu, su analogiškais atvejais jie susiduria beveik kasdien. Civilinio ieškinio nereiškia.

              Liudytojas A. B. parodė, kad 2011 metų pabaigoje (tikslios datos neprisimena), apie 4.00 val., jis su taksi automobiliu stovėjo prie klubo „Žemyn upe“.  Pamatė link jo einantį vyriškį-kaltinamąjį, kurį dieną prieš tai jis buvo vežęs į Partizanų gatvę. Tuo metu į jo taksi automobilį įsėdo trys merginos, o įkandin jų- kaltinamasis. Merginos pareiškė, kad A. S. yra nepageidaujamas, kadangi jos į automobilį įsėdo pirmos. A. B. pasakė kaltinamajam, jog pastarasis turi išlipti, tačiau merginoms sutikus, A. S. liko sėdėti automobilyje(priekinėje keleivio sėdynėje). Artėjant link autobusų stoties, tarp kaltinamojo ir merginų įsiplieskė kažkoks konfliktas. A. S. merginas vadino „žąsimis“. Viena iš merginų siūlė kaltinamajam susipažinti su jos vyru. Prie autobusų stoties kaltinamasis paprašė sustoti ir atsisukęs į merginas liepė kviesti „tą vyrą“. Tuo tarpu prie jo vairuojamo automobilio privažiavo policijos ekipažas. A. B. bei viena iš merginų papasakojo pareigūnams susidariusią situaciją - nederamą kaltinamojo elgesį. Pareigūnai pareikalavo, kad kaltinamasis išliptų iš automobilio. Pastarais tai padaryti atsisakė, todėl pareigūnai panaudojo elektrošoką. Po to A. S. apsiramino, pasakydamas „gerai vyrai, pats išlipsiu“. Liudytojas teigia negirdėjęs, kad kaltinamasis būtų koliojęs pareigūnus.

              Teisiamojo posėdžio metu, sutinkamai su LR BPK 276 str.1 d.1 p.,  buvo balsu perskaityti liudytojų Z. R. ir D. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu( b.l.l.14-15,16).

              Liudytoja Z. R. parodė, kad 2011-11-27 jai su draugėmis įsėdus į taksi, įlipo vyriškis. Važiuojant jis pradėjo jas kalbinti. Jos nesileido su juo į kalbas, todėl jis pradėjo jas vadinti musmirėmės, žiurkėmis, plūsti necenzūriniais žodžiais. D. G. pasiūlius vyriškiui susipažinti su jos vyru, šis įsiuto. Matydama, kad konfliktas gali labiau įsiplieksti, ji paskambino į policiją. Netrukus privažiavo policijos patruliai, kurie paprašė vyriškio išlipti. Šis griežtai atsisakė tai daryti ir nepagarbiai kalbėjo su pareigūnais, ar vartojo necenzūrinius žodžius, nepamena. Patruliai kelis kartus prašė jo išlipti, tada perspėjo, kad panaudos elektrošoką. Kadangi jis nepakluso, jis buvo panaudotas. Tuomet pareigūnai jį ištraukė iš automobilio,  uždėjo antrankius ir nusivedė į tarnybinį automobilį.

              Liudytoja D. G. parodė, kad 2011 m. rudenį  ji su drauge Z. R. ir šios drauge apie 3.30 val. iš klubo „Žemyn upe“ susiruošė namo, įsėdo į stovėjusį taksi, pasakė vykti į Petrašiūnus. Tada į taksi įlipo vyriškis. Jos pamanė, kad tai vairuotojo draugas. Pradėjus važiuoti vyriškis pradėjo jas kalbinti, bet netrukus pradėjo vadinti musmirėmis, žiurkėmis. Jos liepė jam liautis, ji pagrasino paskambinsianti savo vyrui.  Užsiminus apie tai, jis įsiuto, puolė grasinti, kad geruoju nesibaigs, ėmė keiktis. Z. R. pasakė, kad skambins į policiją ir taip padarė. Vyriškis liepė vairuotojui sustoti. Sustojus ties autobusų stotimi, privažiavo policija. Z. R. nuėjo link pareigūnų. Priėję pareigūnai liepė vyriškiui išlipti, tačiau jis griežtai atsisakė, nepagarbiai kalbėjo su pareigūnais, plūdo juos necenzūriniais žodžiais. Pareigūnai daug kartų kartojo jam išlipti, tačiau jam nevykdant teisėtų jų nurodymų, buvo panaudotas elektrošokas. Po to jo elgesys pasikeitė.  Pareigūnai jį nusivedė į tarnybinį automobilį, ką jis kalbėjo vedamas negirdėjo, nes sėdėjo taksi.

              Nukentėjusiųjų R. K. ir A. R., liudytojų A. B., Z. R., D. G. parodymai yra nuoseklūs, argumentuoti, juose nėra esminių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

              Kaltinamojo A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiųjų R. K. ir A. R., liudytojų A. B., Z. R., D. G. parodymų, taip pat įrodyta: apžiūros protokolu(b.l.l.2-4), iš kurio matyti, kad  įvykio vieta yra Kaune, Vytauto pr., šalia autobusų stoties; visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

              Kaltinamojo A. S. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 290 str.

              Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos taikyti LR BK 37 str., t.y. atleisti kaltinamąjį A. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 290 str., nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

              Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai.

              Pagal baudžiamąjį įstatymą padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme(BK 37 straipsnis). Vadinasi, pagal šį  straipsnį  kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkrečios nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, šie požymiai( ar kai kurie iš jų) egzistuota tik formaliai.

              Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jeigu padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas arba nusikaltimas siekiant sutrikdyti(ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000-12-21 nutarimo Nr.29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis“ 15 punktas). Kaltinamojo padaryta veika (BK 290 straipsnis) pagal baudžiamąjį įstatymą laikoma nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), juo nebuvo sutrikdyta( ir nebuvo siekiama sutrikdyti) nukentėjusiųjų sveikata.

              Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t.y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje  individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios  prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo  saugomoms vertybėms. Kartu pažymėtina, kad BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą turi būti atsižvelgiama į visų veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų –požymių išraišką konkrečiame nusikaltime.

              LR BK 290 straipsnyje, pagal kurį kvalifikuota A. S. nusikalstama veika, aprašyta formaliąja sudėtimi, t.y. šio nusikaltimo padariniai nėra valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo sudėties būtinas požymis ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Todėl, pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, tokių  padarinių numatymas ir konstatavimas nėra būtinas, tačiau, sprendžiant BK 37 straipsnio taikymo klausimą, turi būti nustatytas padarytos veikos pavojingumo laipsnis. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis. Kartu pažymėtina, kad padarinių, kai būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje, nereiškia, jog veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodyta BK 290 straipsnyje, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia nustatinėti byloje. Kita vertus, nėra nusikalstamų veikų, nesukeliančių žalingų padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog vertinant veiką, kaip mažareikšmę, pirmiausia būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, aprašytoms formaliosiomis sudėtimis.

              LR BK 290 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis - sudaryti galimybes  valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Be to, šia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas.

              Ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiųjų R. K. ir A. R. veikla, vykdant jiems priskirtas pareigas, iš esmės nebuvo sutrikdyta. Šią aplinkybę patvirtino patys nukentėjusieji. Sprendžiant tai, kokiu laipsniu buvo įžeisti ar pažeminti valstybės tarnautojai ir kaip jie patys vertina nagrinėjamą įvykį, pažymėtina,  kad nukentėjusieji nepareiškė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. S. padarė veiką, numatytą LR BK 290 str., tačiau ši veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio nukentėjusiesiems ir BK 290 str. numatyto nusikaltimo objektui.

Padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių( t.y. ultima ratio) taikymas šią veiką padariusiam A. S.. Kita vertus, baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje.

Veiką pripažįstant mažareikšme neturi reikšmės kaltės pripažinimas ar nepripažinimas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimas ar nebuvimas, asmens teistumas ir pan. Šios aplinkybės įsakmiai pabrėžtos Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2000-12-21 nutarimo „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis “ 13 punkte.

Teismo įsitikinimu, sprendžiant  LR BK 37 str. taikymo klausimą yra svarbu ir kaltinamojo postkriminalinis elgesys. Teismui nepateikta jokių duomenų, rodančių, kad kaltinamasis nuo 2011-11-27 iki nuosprendžio priėmimo dienos būtų padaręs kokias nors nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus.

Baudžiamoji byla nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str.str.,303 str.1,4 d.d.,304, 305, 307, 308 str. str.,

n u s p r e n d ž i a :

              Kaltinamąjį A. S., padariusį mažareikšmį nusikaltimą, turintį visus nusikaltimo, numatyto LR BK 290 str., požymius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

              Baudžiamąją bylą Nr.1-2086-240/2012 nutraukti.

              Kardomosios priemonės-rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, nekeisti.

              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.