Administracinė byla Nr. I-5835-463/2016
Proceso Nr. 3-61-3-00479-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant atsakovo atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas I. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 18 650 Eur neturtinei žalai atlyginti (t, 1, b. l. 1).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2016-02-02 buvo konvojuotas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą. Nurodė, kad etapavimai prilygo žiauriam asmens kankinimui. Automobiliai buvo perpildyti. Pareigūnai tyčiojosi ir žemino. Daiktų nebuvo kur laikyti. Mašinoje žiemą būdavo šalta, o vasarą karšta ir tvanku. Mašinose neveikė šildymo sistema. Patalpa buvo purvina, netvarkinga.
Nurodė, kad dėl nežmoniškų etapavimo sąlygų patyrė nežmoniškas kančias, nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimus, neigiamas pasekmes, sapnuoja košmarus. Teigė, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, patyrė emocines ir dvasines kančias, o atsakovas neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pareiškėjas skunde prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 1). Byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 6–9) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjo reikalavimui iki 2013-02-02 prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį, nustatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje.
Nurodo, kad konvojavimas vyksta specialiaisiais automobiliais, autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Konvojavimui skirtas specialusis transportas yra naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Nenustatyta, kad aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Specialiosios paskirties transportu vyksta tik leidžiamas asmenų skaičius, priešingu atveju, skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės asmenų daiktų pervežimo ir saugos diržų įrengimo nereglamentuoja. Skundai konvojavimo metu yra registruojami konvojaus kelionės žiniaraštyje. VST duomenimis, pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius dėl VST neteisėtų veiksmų. Be to, nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar kilusios neigiamos pasekmės. Teigė, kad nėra ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. VST nuomone, nėra byloje duomenų, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnyje nustatytos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų konvojavimo sąlygų, konvojuojant jį laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2016-02-02.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos Civilinio kodekso normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad šiose bylose taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011).
Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Pareiškėjas prašo priteisti jam žalą, atsiradusią laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2016-02-02, o skundą teismui išsiuntė 2016-02-01 (b. l. 2). VST prašo taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą ir teigia, kad pareiškėjas turėjo suvokti savo teisių pažeidimą tuo metu, kai jos, pareiškėjo teigimu, buvo pažeistos.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pareiškėjas turi įvardinti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių dėl kurių ieškinio senatis negalėtų būti taikoma. Reikalavimui priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2013 m. sausio 31 d. taikytina ieškinio senatis. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2015-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2066-662/2015). Pareiškėjo pažeista teisė ginama nuo 2013-02-01 ir byloje vertinamas laikotarpis nuo 2013-02-01 iki 2016-02-02, kai pareiškėjas buvo konvojuojamas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas šiais maršrutais: 2013-02-04, 2013-02-14, 2013-02-18, 2013-03-04, 2013-03-07, 2013-03-21, 2013-04-29, 2013-06-27, 2013-07-04 Pravieniškės-Kėdainiai-Šiauliai-Kėdainiai-Pravieniškės; 2013-02-06, 2013-02-13, 2013-03-26, 2013-04-24, 2013-05-07, 2013-05-09, 2013-05-22, 2013-06-06, 2013-06-10, 2013-07-16, 2013-08-07, 2013-09-16, 2013-09-17, 2013-10-30, 2013-11-07, 2013-11-12, 2013-11-21, 2013-11-25, 2013-12-02, 2013-12-04, 2013-12-09, 2014-01-13, 2014-01-16, 2014-01-20, 2014-01-22, 2014-02-10, 2014-02-11, 2014-02-17, 2014-02-19, 2014-03-03, 2014-04-24, 2014-04-28, 2014-05-12, 2014-08-04, 2014-08-06, 2014-08-13, 2014-11-25, 2014-12-01, 2015-01-05, 2015-01-13, 2015-01-14, 2015-01-22, 2015-01-28, 2015-02-05, 2015-02-26, 2015-07-20 Vilnius-Klaipėda-Vilnius; 2013-03-25 Pravieniškės-Kėdainiai-Šiauliai; 2013-04-02, 2015-07-28 Kaunas-Marijampolė-Kybartai-Kaunas; 2013-04-04, 2013-08-29, 2013-09-12, 2013-12-19, 2014-01-09, 2014-02-06, 2014-03-20, 2014-04-17, 2014-06-12, 2014-07-31, 2014-11-20, 2014-12-11, 2015-02-19, 2015-04-23, 2015-05-21, 2015-05-28, 2015-06-04, 2015-06-18, 2015-08-20, 2015-10-08, 2015-10-15, 2015-10-22, 2015-11-12, 2015-11-19, 2015-12-05, 2015-12-10, 2016-01-14, 2016-01-28 Vilnius-Marijampolė-Vilnius; 2013-04-09, 2013-04-23, 2013-05-14, 2013-07-30, 2013-10-01, 2013-10-08, 2014-12-16, 2015-09-30 Vilnius-Alytus-Vilnius; 2013-05-06 Kaunas-Pravieniškės-Kėdainiai-Šiauliai ir atgal; 2013-05-21 Vilnius-Lazdijai-Vilnius; 2013-08-07 Kaunas-Alytus-Kaunas; 2014-01-28, 2014-08-19, 2014-12-09, 2015-02-10, 2015-07-28 Kaunas-Marijampolė-Kaunas; 2014-05-14, 2014-05-21, 2014-05-28, 2014-06-04 Vilnius-Zarasai-Vilnius (t. 1, b. l. 22–24, 25–27, 28–30, 31–33, 34–36, 37–39, 40–42, 43–45, 46–48, 49–51, 52–54, 55–57, 58–60, 61–62, 67–69, 70–72, 73–75, 76–78, 79–81, 82–84, 85–87, 88–90, 91–93, 94–96, 97–99, 100–102, 103–105, 106–108, 109–111, 112–114, 115–117, 118–120, 121–123, 124–126, 127–129, 130–132, 133–135, 136–138, 139–141, 142–144, 145–147, 148–150, 151–153, 154–156, 157–159, 160–162, 163–165, 166–168, 169–171, 172–174, 175–177, 178–180, 181–183, 184–186, 187–189, 190–192, 193–195, 196–198; t. 2, b. l. 1–3, 4–6, 7–9, 10–12, 13–15, 16–18, 19–21, 22–24, 25–27, 31–33, 34–36, 37–39, 40–42, 43–45, 46–48, 49–51, 52–54, 55–57, 58–60, 61–63, 64–66, 67–69, 70–72, 73–75, 76–78, 79–81, 82–84, 85–87, 88–90, 91–93, 94–96, 97–99, 100–102, 103–105, 106–107, 108–110, 111-113, 114–116, 117–119, 120-122, 123–125, 126–128, 129–131, 132–134, 135–137, 138–140, 141–143).
Pareiškėjas teigia, kad jis buvo konvojuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir dėl to jam kilo žala.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų VST nuostatų 6.3 punktu, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina VST. Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymo Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės). Konvojavimo taisyklių 3 punktas nustato, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Konvojavimo taisyklių V skyriuje reglamentuojamas konvojavimo organizavimas, kuris susideda iš šiose taisyklėse apibrėžtų etapų. Taigi, konvojavimas yra teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas asmenų lydėjimas ir pristatymas į nustatytas vietas. Taigi, VST konvojuoja asmenis, laikantis teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjas teigia, kad specialiuosiuose automobiliuose trūkdavo oro, automobiliai būdavo perpildyti, nebuvo įrengtos bagažinės, daiktus laikydavo su savimi.
Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie transporto priemones ir jų registracijos liudijimų S.1. punkte nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių (vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymo Nr. 1V-204 „Dėl Kelių transporto priemonės registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo“ 5.7.21 punktas) matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Įvertinus VST pateiktų kelionės žiniaraščių matyti, kad maksimalus konvojuojamų asmenų skaičius, atsižvelgus į specialių automobilių specifikacijose nustatytą maksimalų konvojuojamų asmenų skaičių, nebuvo viršytas. Pažymėtina, kad į konvojų vykdavo ne vienas, o du ar trys automobiliai. Atsižvelgus į vykusių automobilių skaičių, įvertinus priimamų ir perduodamų asmenų judėjimą automobiliuose, matyti, kad konvojuojamų asmenų skaičius neviršijo sėdimų vietų skaičiaus. Pareiškėjas neginčijo atsakovės pateiktų duomenų ir nepagrindė teiginių, kad buvo konvojuojamas pažeidus Konvojavimų taisyklių 109 punkto reikalavimus, t. y. kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų vietų.
Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktuose nustatyta, kad visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Viešojo saugumo tarnybos vadovybei. Pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų. Pažymėtina, kad tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad pats pareiškėjas 2013-04-23 konvojaus metu pažeidinėjo režimo reikalavimus, rūkė, keikėsi (t. 1, b. l. 63, 64, 65). Teismas neturi pagrindo abejoti VST pateiktais duomenimis.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus. Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę.
Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 146.4 punktu, specialiose transporto priemonėse, be kita ko, turi būti įrengtos veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, oro temperatūros norma nėra reglamentuota.
Iš byloje pateiktų kelionės žiniaraščių įrašų matyti, kad specialiųjų automobilių vidinė ir išorinė apžiūra buvo atliekama ir pastabų nenustatyta. Iš transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelių (ataskaitų) matyti, kad techninė apžiūra specialiajam autotransportui yra atliekama, automobiliai yra techniškai tvarkingi, techninė apžiūra galiojanti (t. 2, b. l. 146, 153, 158, 161, 164, 172, 179, 182, 185, 188, 191, 194, 197, t. 3, b. l. 2, 5, 8, 11, 14, 17, 20). Į automobilių komplektaciją įeina bagažinės skyrius ir šildymo įrenginys bei sistema. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad automobiliai buvo tinkamos komplektacijos. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo teiginiai, kad neveikė šildymo sistema ir jam šalo galūnės, atmestini kaip nepagrįsti. Prie bylos pateikti Dirbtinės apšvietos matavimo ir Ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolai patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitiko nustatytus apšvietimo ir ventiliacijos parametrus. Pareiškėjas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų skundų VST neteikė. Pareiškėjas nepaneigė specialiųjų automobilių techninę būklę patvirtinančių įrodymų. VST pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Pareiškėjo skundo nurodyti abstraktūs teiginiai, kurie nepaneigia VST pateiktų duomenų teisingumo. Teismas nenustatė neteisėtų VST veiksmų konvojuojant pareiškėją.
Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei VST atsiliepimo argumentus, taip pateiktus atsakovės duomenis, nenustatyta, kad etapavimo metu, kaip nors išskirtinai būtų pažeistos pareiškėjo teisės, garbė, orumas, ar, kad išskirtinai pareiškėjo atžvilgiu būtų nesilaikoma teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus etapavimo metu, nuostatų. Pareiškėjas nepaneigė atsakovės pateiktų duomenų. Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST, atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo I. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jolanta Malijauskienė