Nr. DOK-4460

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06437-2012-6 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės, 

susipažinusi su 2023 m. rugsėjo 29 d. paduotu ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 30 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Šioje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-392-915/2017 byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, be kita ko, kad pirmosios ir apeliacinės nepagrįstai sprendė, jog atsakovei UAB „Autotentas“ nekyla civilinė atsakomybė dėl 2010 m. birželio 21 d. eismo įvykio, netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai iš bylos duomenų visumos nenustatė atlygintinos žalos dydžio, kai žalos padarymo faktas yra nustatytas.

Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino: ieškovui iš atsakovės priteisė 360 170,63 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 360 170,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. birželio 30 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip:

„ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovės UAB „Autotentas“ 240 113,75 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (240 113,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kasaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 30 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.        Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad apeliacinės instancijos teismas vertindamas Danijos teisės turinį, kaip faktinį reikalavimo ir atsikirtimų į jį pagrindą, Danijos teisę išmanančių subjektų (byloje atsakovo pasiūlytas ir teismo paskirtas ekspertizes atlikęs Danijos teisės ekspertas; Danijos nacionalinis draudikų biuras; Danijos nacionalinio draudikų biuro advokatai) pateikta teisinė pozicija buvo nepagrįstai ignoruojama, pasiremiant ne visapusišku, o tik fragmentišku įrodymų vertinimu bei teismo vidiniu įsitikinimu. 

2.        Apeliacinės instancijos teismas pažeidė šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-07 nutartimi jau nustatytą įrodymų vertinimo standartą, pakartotinai padarydamas esminius įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) pažeidimus bei nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartyje suformuotos teisės aiškinimo taisyklės dėl užsienio teisės turinio, kaip faktinį reikalavimo pagrindą pagrindžiančių įrodymų, vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017 35 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas, skirtingai nei Klaipėdos apygardos teismas, nepagrįstai neįvertino, kad visi į bylą surinkti daniškos kilmės įrodymai, kuriuose pasisakoma dėl Danijos teisės aiškinimo ir taikymo klausimų, patvirtino Biuro reikalavimo atsakovui pagrįstumą visa apimtimi. Byloje buvo surinkti šie daniškos kilmės įrodymai: Danijos nacionalinio draudikų biuro pozicija, Danijos teisės doktrinos nuostatos, atsakovo pasiūlyto ir teismo paskirto Danijos teisės eksperto T. B. išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimas, kad transporto priemonės vairuotojo elgesys reiškė jo itin didelį neatsargumą, prieštaravo nurodytiems įrodymams, jų turiniui. Akivaizdu, kad toks nukentėjusio asmens, kuris važiavo leistinu greičiu, prisisegęs saugos diržą ir dėl elementaraus neatidumo, ar kitų panašių nepiktybinių priežasčių (tai gali būti fiziologinės priežastys (pvz., čiaudulys), laikinas dėmesio nukreipimas į navigaciją ar į prietaisų skydelį), savalaikiai nepastebėjo netikėtai kelyje atsiradusios kliūties, elgesys Danijoje nėra vertinamas kaip itin didelis neatsargumas. 

3.        Be to, net ir analogiškam eismo įvykiui įvykus Lietuvoje, toks pats nukentėjusio asmens elgesys galėtų būti vertinamas tik kaip paprastas neatsargumas, pasireiškiantis neatidumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 450/2006). Dar daugiau, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesiniais sprendimais, jų motyvais ir motyvų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, pagal keliamus kasacinio skundo klausimus kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, nepateiktas kasacinio skundo vertimas į tretiesiems asmenims Danijos nacionaliniam draudikų biurui ir G. G. K. suprantamą kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (j. a. k. 125709291) 1876 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. rugsėjo 29 d. 

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Andžej Maciejevski 

                                                                                                            Egidija Tamošiūnienė 

                                                                                                            Agnė Tikniūtė