Administracinė byla Nr. eAS-687-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04812-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) teismui nustačius, jog terminas praleistas, atnaujinti praleistą terminą pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 30 d. skundui paduoti; 2) panaikinti Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir Komisija) regioninės pakomisės Vilniuje 2024 m. birželio 12 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 2381 (toliau – ir Ekspertinio nutarimo pažyma); 3) įpareigoti Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės Vilniuje klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo atlikti karinę tarnybą nagrinėti iš naujo.

Regionų administraciniame teisme 2024 m. rugsėjo 5 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo pareiškėjas papildomai prašė: 1) teismui nustačius, jog terminas praleistas, atnaujinti praleistą terminą pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 4 d. patikslintam skundui paduoti; 2) panaikinti Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės Vilniuje 2024 m. birželio 12 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 2381; 3) įpareigoti Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės Vilniuje klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo atlikti karinę tarnybą nagrinėti iš naujo; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, penkių procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Ekspertinio nutarimo pažymos galiojimą. Pareiškėjo vertinimu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismui net ir tenkinus skundą, visiškai atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį būtų neįmanoma. Pareiškėjui kariuomenėje dėl (duomenys neskelbtini) būtų suluošinta sveikata nepataisomai, nebeturėtų galimybės vykdyti savo vienintelės veiklos pagal individualios veiklos pažymą, gauti pajamas, kurios yra vienintelis pareiškėjo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Tuo atveju, jeigu teismas patenkins pareiškėjo skundą, tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytą neturtinę žalą dėl sveikatos suluošinimo ir turtinę žalą (negautas pajamas) būti iš esmės neįmanoma.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi priėmė pareiškėjo patikslintą skundą ir netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Ekspertinio nutarimo pažymos galiojimą.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, nurodė, kad pareiškėjo teiginiai apie galimą žalą yra paremti tik bendro pobūdžio svarstymais, o ne konkrečiais įrodymais. Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad jis iš esmės siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o to, jog teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises. Atsižvelgdamas į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, teismas nusprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės patenkinti – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Ekspertinio nutarimo pažymos galiojimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Ekspertinio nutarimo pažymos galiojimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pareiškėjas prašo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Ekspertinio nutarimo pažymos galiojimą. Pareiškėjas siekia, kad būtų sustabdytas Ekspertinio nutarimo pažymos galiojimas, nes, jo teigimu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismui net ir tenkinus skundą, visiškai atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį būtų neįmanoma, pareiškėjui gali būti padaryta nepataisoma žala sveikatai.

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtino Karinės medicinos ekspertizės nuostatus (toliau – ir KMEN). KMEN (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) apibrėžia sąvokas ekspertinis nutarimas, ekspertinio nutarimo pažyma. Ekspertinis nutarimas laikomas pagal ekspertines išvadas Komisijos pakomisės pirmininko (toliau – Komisijos pirmininkas, pirmininkas) priimtas sprendimas dėl tiriamo asmens sveikatos būklės ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio (5.5 p.), ekspertinio nutarimo pažyma – krašto apsaugos ministro patvirtintos formos pažyma apie priimtą ekspertinį nutarimą (5.4 p.). Komisijos sekretorius ekspertinį nutarimą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo nutarimo priėmimo dienos įrašo į Krašto apsaugos ministerijos informacinę sistemą (kai duomenys tvarkomi šioje sistemoje) ir užpildo ekspertinio nutarimo pažymą, kurią pasirašo Komisijos pirmininkas (37 p.). Į ekspertinio nutarimo pažymą įrašoma: ekspertinio nutarimo numeris, nutarimo data, ekspertinis nutarimas, asmens sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma), ekspertinio nutarimo galiojimo data, rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai bei sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis ir liekamieji reiškiniai (jei asmuo buvo siųstas sveikatos sutrikimo sunkumo laipsniui nustatyti). Rekomendacijomis dėl ribojimų tarnybai privaloma vadovautis skiriant asmenį į pareigas (38 p.). Ekspertiniai nutarimai gali būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį skaičiuojant nuo dienos, kurią asmuo buvo informuotas apie priimtą ekspertinį nutarimą, išskyrus ekspertinius nutarimus dėl asmens sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo. Šie ekspertiniai nutarimai gali būti skundžiami teismui per dešimt dienų nuo jų įteikimo kariui, jo šeimos nariams ar jų prašymu kitam kario interesams atstovaujančiam asmeniui.

Įvertinus KMEN nuostatas dėl ekspertinio nutarimo ir ekspertinio nutarimo pažymos, LVAT praktiką (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2934/2012; 2014 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-136/2014; 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-819-624/2023), darytina išvada, kad asmeniui teisines pasekmes sukeliantis aktas yra Komisijos ekspertinis nutarimas, o ne ekspertinio nutarimo pažyma. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl Ekspertinio nutarimo pažymos galiojimo gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala (ABTĮ 70 str. 1 d.), kadangi pareiškėjo ginčijama Ekspertinio nutarimo pažyma nesukuria pareiškėjui teisinių pasekmių.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikydamas ABTĮ normas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Ekspertinio nutarimo pažymos galiojimą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Arūnas Dirvonas

        Milda Vainienė