Civilinė byla Nr. e2-13404-996/2022

    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08914-2022-7

    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.3;  

    1.3.2.10; 1.3.5.1; 1.3.5.5; 1.3.5.9; 3.2.6.1;  

    3.4.1.7

    (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 10 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

vertėjaujant Natalijai Reut,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gulita“ atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Kononovui (Vladimir Kononov), 

atsakovams K. S. (K. S.), V. J., A. V.,

trečiajam asmeniui I. S.,

atsakovų K. S. (K. S.), V. J., A. V., trečiojo asmens I. S. atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gulita“ ieškinį atsakovams K. S. (K. S.), V. J., A. V., trečiasis asmuo I. S., dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

uždaroji akcinė bendrovė „Gulita“ (toliau – ieškovė, įmonė, UAB „Gulita“) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 5–11) K. S. (K. S.), V. J., A. V. (toliau kartu – atsakovai), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. kovo 8 d. sprendimais darbo bylose Nr. APS-131-2855, Nr. APS-131-2857, Nr. APS-131-2858 (toliau – sprendimai) ir prašydama atsakovų prašymus, teiktus Darbo ginčų komisijai ir jos sprendimais patenkinus, atmesti bei priteisti jai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. pasirašyta darbo sutartis Nr. 4 su K. S. (K. S.) darbui nuo 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. rugsėjo 30 d. pasirašyta darbo sutartis Nr. 2 su V. J. darbui nuo 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. rugsėjo 30 d. pasirašyta darbo sutartis Nr. 3 su A. V. darbui nuo 2019 m. spalio 1 d., į Darbo ginčų komisijos darbo bylas nepateikti atsakovų prašymai atleisti juos iš darbo, dabartinis įmonės direktorius tokių prašymų nėra gavęs, tuo labiau, nei vienas įmonės darbuotojas, partneris, klientas nepažįsta atsakovų kaip įmonės darbuotojų.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (el. b. EPP priedo l. 20–27).

Atsakovai paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. tarp K. S. (K. S.) ir UAB „Gulita“ buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 4, kurios pagrindu K. S. (K. S.) nuo 2019 m. spalio 1 d. dirbo UAB „Gulita“ (duomenys neskelbtini) pareigose, 2019 m. rugsėjo 30 d. tarp A. V. ir UAB „Gulita“ buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 3, kurios pagrindu A. V. nuo 2019 m. spalio 1 d. dirbo UAB „Gulita“ (duomenys neskelbtini) pareigose, 2019 m. rugsėjo 30 d. tarp V. J. ir UAB „Gulita“ buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 2, kurios pagrindu V. J. nuo 2019 m. spalio 1 d. dirbo UAB „Gulita“ (duomenys neskelbtini) pareigose, darbo sutartis su jais sudarė tuo metu įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas ėjusi I. S., darbo sutartys su jais buvo sudarytos teisėtai, jie oficialiai dirbo UAB „Gulita“, vykdė savo pareigines funkcijas, gaudavo darbo užmokesį, apie sudarytas darbo sutartis įstatymų nustatyta tvarka buvo informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba bei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodė, kad jie buvo pateikę pareiškimus dėl darbo sutarčių nutraukimo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2021 m. gruodžio 27 d., ką patvirtina ir jų darbo sutartyse padaryti įrašai apie darbo santykių pasibaigimą 2021 m. gruodžio 27 d. Atsakovas K. S. (K. S.) nurodė, kad jis vykdė įmonės (duomenys neskelbtini) I. S. ir R. G. (R. G.) ((duomenys neskelbtini)) nurodymus, dėl paskelbto karantino šalyje tam tikrais laikotarpiais buvo prastovoje, dėl su sveikata susijusių problemų ir ligų turėjo nedarbingumą, visą kitą laikotarpį jis dirbo, uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) V. R. raštu patvirtino, kad 2021 m. rudenį jis (K. S. (K. S.)) dirbo objekte (duomenys neskelbtini) kaip UAB „Gulita“ darbuotojas. Atsakovė V. J. nurodė, kad dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) pareigose, darbo pareigas atlikinėjo būdama ofise (duomenys neskelbtini) ir iš namų, minėtame ofise dirbo su kita įmonės darbuotoja A. V., įmonės apskaita buvo tvarkoma su (duomenys neskelbtini), prie kurios V. J. turėjo savo prisijungimą nuo 2019 m. spalio 1 d. Atsakovė A. V. nurodė, kad vykdė įmonės (duomenys neskelbtini) I. S. nurodymus, jos darbo pobūdis dažniausiai buvo susijęs su dokumentų užsieniečių įdarbinimui Lietuvoje parengimu, darbo funkcijas atlikinėjo būdama ofise (duomenys neskelbtini), dėl paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino šalyje tam tikrais laikotarpiais buvo prastovose, o dėl darbo stokos tam tikrais laikotarpiais buvo neapmokomose atostogose. Pažymėjo, kad vien tik darbo užmokesčio išmokėjimo jiems faktas yra pakankamas jų darbinių pareigų atlikimo įrodymas. Teigė, jog po 2021 m. gruodžio 27 d. jų prašymų nutraukti darbo santykius pateikimo, atlyginimas už darbą jiems nebebuvo mokamas, įmonė liko neišmokėjusi jiems priklausančio darbo užmokesčio, todėl jie kreipėsi į Darbo ginčų komisiją.

Trečiasis asmuo I. S. (toliau – trečiasis asmuo) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (el. b. EPP priedo l. 42–46).

Trečiasis asmuo paaiškino, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d. ėjo UAB „Gulita“ (duomenys neskelbtini) pareigas; būdama įmonės (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė darbo sutartis su atsakovais, pagal kurias nuo 2019 m. spalio 1 d. K. S. (K. S.) dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, A. V. dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, V. J. dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, darbo sutartys su atsakovais buvo sudarytos teisėtai, apie sudarytas darbo sutartis įstatymų nustatyta tvarka buvo informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba bei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pagal sudarytas darbo sutartis atsakovai vykdė savo pareigas ir nuolat gaudavo už tai darbo užmokestį tiek grynaisiais pinigais, tiek bankiniais pavedimais. Nurodė, kad K. S. (K. S.) vykdė jos – įmonės (duomenys neskelbtini) ir R. G. (R. G.) ((duomenys neskelbtini)) nurodymus, dėl paskelbto karantino šalyje tam tikrais laikotarpiais buvo prastovoje, dėl su sveikata susijusių problemų ir ligų tam tikrais laikotarpiais turėjo nedarbingumą, visą kitą laikotarpį jis dirbo; V. J. dirbo įmonės (duomenys neskelbtini) pareigose, darbo pareigas atlikinėjo būdama (duomenys neskelbtini) ir iš namų, UAB „Gulita“ apskaita buvo tvarkoma su (duomenys neskelbtini), prie kurios V. J. turėjo savo prisijungimą nuo 2019 m. spalio 1 d., t. y. iš karto nuo darbo sutarties sudarymo; A. V. vykdė jos – įmonės (duomenys neskelbtini) nurodymus, jos darbo pobūdis buvo susijęs su dokumentų užsieniečių įdarbinimui Lietuvoje parengimu, ji darbo funkcijas atlikinėjo būdama (duomenys neskelbtini), dėl paskelbto karantino šalyje tam tikrais laikotarpiais buvo prastovoje, dėl darbo stokos tam tikrais laikotarpiais buvo neapmokomose atostogose. Paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 27 d. jai paskambino nepažįstamas asmuo, kuris pranešė, kad jis bus naujas UAB „Gulita“ (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 29 d. M. S. A. nutraukė jai visus įgaliojimus, kaip UAB „Gulita“ (duomenys neskelbtini), ir pakeitė įmonės (duomenys neskelbtini) Registrų centre, su ja susisiekta dėl jos atleidimo nebuvo, darbo sutartis su ja taip ir nebuvo nutraukta, todėl esant tokiai situacijai, atsakovai nusprendė nutraukti savo darbo sutartis, tačiau įmonei nesumokėjus atsakovams viso darbo užmokesčio jie kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymais, gindami savo teisėtus interesus.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas papildomai paaiškino, kad atsakovai pas ieškovę nedirbo, jie tik buvo apiforminti kaip darbuotojai, visi jie giminaičiai, K. S. (K. S.) tuo pačiu metu dirbo transporto įmonėje (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo dirbti ir pas ieškovę, be to, (duomenys neskelbtini) specialybės jis neturi, trečiasis asmuo galėjo su atsakovais laiku atsiskaityti, nes sąskaitoje pinigų buvo, tačiau to nepadarė, vadinasi, juos darbuotojais nelaikė.

Teismo posėdžio metu atsakovė A. V. papildomai paaiškino, kad pas ieškovę dirbo nuo 2019 m. iki 2021 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini), formindavo darbo vizas, eidavo pirkti kanceliarinių prekių, į paštą siųsti registruotų laiškų, dirbdavo nuo 8 val. iki 17 val. įmonės (duomenys neskelbtini), jai nurodymus duodavo I. S., jai buvo suteiktas kompiuteris, taip pat kopijavimo aparatas, įmonės biure dirbo ir V. J., I. S., kompiuteriai biure buvo lyg trys, įmonėje taip pat dirbo K. S. (K. S.), pas ieškovę darbo buvo nedaug, kai sesuo pakviesdavo eidavo jai padėti dirbti turguje, pas ieškovę gaudavo minimalų darbo užmokestį (350 Eur, 375 Eur), atlyginimas būdavo mokamas į banko sąskaitą, visi kartu nutarė išeiti iš darbo, atsiskaityta nebuvo, I. S. žadėjo išmokėti atsiskaitymą, kadangi ji jos giminaitė, ja tikėjo.

Teismo posėdžio metu atsakovė V. J. papildomai paaiškino, kad dirbo pas ieškovę nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio pabaigos (duomenys neskelbtini); įmonėje taip pat dirbo jos (duomenys neskelbtini) I. S., K. S. (K. S.), A. V.; biure dirbo retai, nors ten darbo vietą ir kompiuterį turėjo, daugiausia dirbo iš namų su savo kompiuteriu, nes taip patogiau, kadangi turi mažą vaiką, jos darbas buvo suvesti pirminius dokumentus programoje (duomenys neskelbtini), tuo metu dar studijavo finansus, o (duomenys neskelbtini) I. S. reikėjo pagalbos, todėl jai pasiūlė dirbti įmonėje; šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini); dirbant pas ieškovę darbo užmokestis buvo mokamas dalimis arba užlaikomas, atleidimo dieną nebuvo atsiskaityta, išeiti iš darbo visi nusprendė vieną dieną, nes I. S. ėmė nesutarti su R. G. (R. G.), o be (duomenys neskelbtini) I. S. ji įmonėje likti dirbti nenorėjo.

Teismo posėdžio metu atsakovas K. S. (K. S.) papildomai paaiškino, kad dirbdamas pas ieškovę dar dirbo ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), turėjo 6 vilkikus, dirbo su įmone „Finėjas“, jo vairuotojai dirbo su įmonės „Finėjas“ vadybininkais, todėl jam tik per mėnesį 3–4 val. reikėdavo nuvykti į aikštelę keičiantis vairuotojams; pas ieškovę pradžioje su R. G. (R. G.) ieškojo partnerių, vėliau dirbo vienas objektuose Šiauliuose, Vilniuje; nurodymus gaudavo iš I. S.; (duomenys neskelbtini) R. G. (R. G.) brigada pridarė klaidų, jie su užsakovu susipyko, todėl jis vyko ten taisyti klaidų ir jas taisė nuo 2021 m. spalio 10 d. iki 2021 m. gruodžio mėn.; jo išsilavinimas (duomenys neskelbtini), anksčiau yra dirbęs (duomenys neskelbtini); pas ieškovę taip pat dirbo A. V. ir V. J.; kai R. G. (R. G.) ėmė sakyti, kad įmonę reiks parduoti, kad jis ieško kito (duomenys neskelbtini), visi nutarė išeiti iš darbo, atsiskaityta nebuvo, kadangi nebuvo pinigų, 2021 m. gruodžio mėn. I. S. iš įmonės nuėmė jų įneštus į įmonę pinigus.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. S. papildomai paaiškino, kad 2017 m. į ją dėl uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterijos tvarkymo kreipėsi du draugai, partneriai – R. G. (R. G.) ir A. P. (A. P.), jai nurodžius, kad reiks mokėti pelno mokestį, jie susipyko, ją atleido iš (duomenys neskelbtini) pareigų ir kiekvienas įkūrė savo įmones, ji liko dirbti su R. G. (R. G.), po metų darbo pas ieškovę į jos namus atvyko FNTT pareigūnai, darė kratą ieškodami uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentų, ji dabar kaltinama dėl dokumentų dingimo, nors buvo apgauta, 2021 m. pabaigoje R. G. (R. G.) pasakė, kad reikės mokėti apie 20 000 Eur pelno mokestį, jis nesutiko mokėti, sakė, kad tai jo pinigai ir kad jis keis (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 27 d. po pietų jai paskambino A., kad jis naujas (duomenys neskelbtini), kadangi jau buvo pasimokiusi, nurodė dokumentus perduosianti tik teisininko akivaizdoje, buvo šoke, nieko daryti tą vakarą nebegalėjo, o kitą dieną jai jau buvo panaikinti įgaliojimai, įforminti atsakovų atleidimų 27 d., atsiskaityti su atsakovais nebegalėjo, ji kreipėsi į FNTT, tuomet sulaukė grasinimų namų padegimu, sumušimu; darbo santykių metu K. S. (K. S.) pinigus gaudavo ir kaip atskaitingas asmuo, nes vykdamas į objektą turėdavo pirkti tam tikras medžiagas; įmonėje darbuotojų skaičius svyruodavo, būdavo nuo 4 iki 15 darbuotojų per mėnesį, daugiausia iš Ukrainos ir Kazachstano, A. V. dirbdavo su vizomis; įmonė jai buvo skolinga 26 000 Eur, nes ji tiek buvo įnešusi į įmonę, kadangi su R. G. (R. G.) siekė kurti bendrą verslą, bet 2021 m. gruodžio pabaigoje, jai pavyko nuimti tik 18 000 Eur, todėl įmonė dar likusi jai skoloje.

Teismo posėdžio metu atsakovų ir trečiojo asmens atstovas advokatas palaikė atsakovų ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. G. (R. G.) parodė, kad 2019–2021 m. dirbo pas ieškovę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), darbo sutartis su juo buvo sudaryta, darbo užmokestį gaudavo į banko sąskaitą, nurodymus duodavo (duomenys neskelbtini) I. S., dirbo objektuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl darbų (duomenys neskelbtini) pretenzijų nebuvo, su K. S. (K. S.) nedirbo, jam nėra žinoma, kokias darbo funkcijas jis vykdė pas ieškovę, A. V. nežino, tačiau ši pavardė jam girdėta, V. J. pažįsta; darbiniais klausimais susitikdavo Justiniškėse pas I. S.; N. M. yra jo (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. J. parodė, kad pas ieškovę nėra dirbęs, dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. balandžio–gegužės mėn. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini) objekte (duomenys neskelbtini), ten dirbo kelių įmonių darbuotojai, iš ieškovės darbuotojų darbus atlikinėjo R. G. (R. G.) ir dar 1–2 darbuotojai, broko nebuvo padaryta, iš darbo išėjo, su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta, yra paduotas skundas Valstybinei darbo inspekcijai.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. R. parodė, kad yra uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), pas jį buvo atvykęs R. G. (R. G.), kuris prisistatė ieškovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dirbo objekte (duomenys neskelbtini), tačiau darbų nebaigė, darbus atliko su defektais, įvyko konfliktas, tuomet R. G. (R. G.) atvedė K. S. (K. S.) tęsti darbus ir jis taisė broką, atliko (duomenys neskelbtini) ir kitus darbus; D. J. uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) nedirbo, jis turėjo savo įmonę, tačiau jis turėjo problemų su FNTT, buvo išvarytas iš objekto, rytais jo objekte nebūdavo, darbuotojai negalėdavo patekti į objektą, D. J. objekte jau nebebuvo, kai K. S. (K. S.) taisė defektus objekte; yra buvęs ieškovės biure (duomenys neskelbtini), susitikęs su I. S., tuo metu biure buvo dar dvi darbuotojos.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo įforminimo ir atsiskaitymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. tarp įmonės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) I. S., ir K. S. (K. S.) buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. 4 (duomenys neskelbtini) darbui nuo 2019 m. spalio 1 d., kurioje pažymėta, kad darbo sutartis nutraukta 2021 m. gruodžio 27 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (el. b. apyrašo t. I, l. 114–116), 2019 m. rugsėjo 30 d. tarp įmonės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) I. S., ir V. J. buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. 2 (duomenys neskelbtini) darbui nuo 2019 m. spalio 1 d., kurioje pažymėta, kad darbo sutartis nutraukta 2021 m. gruodžio 27 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (el. b. apyrašo t. I, l. 152–153), 2019 m. rugsėjo 30 d. tarp įmonės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) I. S., ir A. V. buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. 3 (duomenys neskelbtini) darbui nuo 2019 m. spalio 1 d., kurioje pažymėta, kad darbo sutartis nutraukta 2021 m. gruodžio 27 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (el. b. apyrašo t. I, l. 188–190), atsakovai su 2022 m. vasario 10 d. prašymais kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl atleidimo iš darbo fakto pripažinimo ir galutinio atsiskaitymo iš įmonės išieškojimo (el. b. apyrašo t. I, l. 111–113, 149–151, 185–187), Darbo ginčų komisija 2022 m. kovo 8 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-2858 pripažino, kad darbo sutartis tarp A. V. ir UAB „Gulita“ nutraukta 2021 m. gruodžio 27 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį bei nusprendė išieškoti A. V. naudai iš UAB „Gulita“ 3 241,78 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 1 797,65 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas (el. b. apyrašo t. I, l. 12–16), Darbo ginčų komisija 2022 m. kovo 8 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-2857 pripažino, kad darbo sutartis tarp V. J. ir UAB „Gulita“ nutraukta 2021 m. gruodžio 27 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį bei nusprendė išieškoti V. J. naudai iš UAB „Gulita“ 2 108,27 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 1 800,76 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas (el. b. apyrašo t. I, l. 71–74), Darbo ginčų komisija 2022 m. kovo 8 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-2855 pripažino, kad darbo sutartis tarp K. S. (K. S.) ir UAB „Gulita“ nutraukta 2021 m. gruodžio 27 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį bei nusprendė išieškoti K. S. (K. S.) naudai iš UAB „Gulita“ 2 828,73 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 1 869,12 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas (el. b. apyrašo t. I, l. 75–78).  

Ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimais, kuriais atsakovų prašymai buvo patenkinti, kreipėsi į teismą, todėl teismas darbo ginčą tarp ieškovės ir atsakovų nagrinėja konkrečiai dėl atsakovų keltų ir Darbo ginčų komisijos sprendimais patenkintų atsakovų reikalavimų (DK 231 straipsnio 1 dalis).

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

DK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką, darbdavys turi teisę darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį ir nepraėjus įstatyme nustatytam įspėjimo terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013).

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad nors darbo sutartys su atsakovais buvo pasirašytos, tačiau atsakovai iš tikrųjų įmonėje nedirbo, jie tik buvo apiforminti kaip darbuotojai, todėl nesutinka įforminti jų darbo sutarčių nutraukimo ir išmokėti jiems galutinį atsiskaitymą, nurodytą buhalterinėse pažymose, parengtose įmonės buvusios (duomenys neskelbtini) I. S. (el. b. apyrašo t. I, l. 117, 154, 191). Taigi, iš esmės ieškovė teigia, kad darbo sutartys buvo tariami sandoriai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad esminis tariamo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, jog yra šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008), vadinasi, šiuo atveju ginčo darbo sutarčių tariamumą turėjo įrodyti ieškovė, tačiau, teismo vertinimu, ji to nepadarė.

Atsakovo K. S. (K. S.) realų darbą pas ieškovę patvirtina liudytoju apklausto uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) V. R. parodymai teisme bei jo 2022 m. gegužės 20 d. raštas, esantis byloje (el. b. EPP priedo l. 28), jog atsakovas K. S. (K. S.), kaip ieškovės darbuotojas, dirbo jo objekte (duomenys neskelbtini) ir ten taisė prieš tai ieškovės darbuotojų padarytą broką. Akivaizdu, kad D. J., taip pat dirbęs minėtame objekte, negalėjo pažinoti K. S. (K. S.), kadangi, K. S. (K. S.) objekte (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo spalio mėn., kai tuo tarpu D. J. jame dirbo iki rugsėjo mėn. pabaigos, kaip kad paaiškėjo iš liudytojų apklausos, be to, D. J. parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi iš jo pasisakymų teismo posėdžio metu apklausiant jį kaip liudytoją, teismui tapo akivaizdu, kad uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) V. R. atžvilgiu jis nusiteikęs itin priešiškai. Teismas taip pat kritiškai vertina liudytojo R. G. (R. G.) parodymus teisme, kadangi jį (ieškovės (duomenys neskelbtini)) ir K. S. (K. S.), I. S. šiuo metu sieja konfliktiški santykiai dėl vykstančių tyrimų. Atsakovo K. S. (K. S.) realų darbą pas ieškovę patvirtina taip pat jo, kaip atskaitingo asmens, pirktos medžiagos ieškovės objektams (el. b. apyrašo t. II, l. 128). Taipogi jo realų darbą įmonėje patvirtino ir tuo metu įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas ėjusi I. S., ir kitos atsakovės. Ieškovės atstovas nepagrįstai teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovui K. S. (K. S.) einant kitos įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas, jis negalėjo pajėgti dirbti ir pas ieškovę, kadangi, teismo įsitikinimu, laikoma įprasta situacija, kai asmuo dirba keliose darbovietėse, ypač, jei vienoje iš jų einamos (duomenys neskelbtini) pareigos, tuo labiau, kai pats atsakovas K. S. (K. S.) paaiškino, kad eidamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas per mėnesį tik 3–4 val. turėdavo vykti į aikštelę keičiantis vairuotojams, o įmonės vilkikų vairuotojai dirbo su įmonės „Finėjas“ vadybininkais. Atsakovių A. V. ir V. J. darbą įmonėje patvirtino liudytojas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) V. R., atsakovas K. S. (K. S.), trečiasis asmuo. Bylos medžiaga patvitina, kad atsakovams buvo mokamas darbo užmokestis darbo santykių laikotarpiu (el. b. EPP priedo l. 30–41). Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog atsakovus ir trečiąjį asmenį siejo giminystės ryšiai, jokiu būdu nerodo darbo sutarčių tariamumo, priešingai, šeimos verslai, šeimos narių darbas vienoje įmonėje skatinami ir nėra joks neįprastas reiškinys.

Teismas išsamiai ištyręs ir kompleksiškai įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus bei aukščiau aptartus liudytojų parodymus byloje konstatuoja, kad atsakovai ginčo laikotarpiu dirbo UAB „Gulita“, tarp šalių buvo susiklostę realūs darbo teisiniai santykiai, priešingai išvadai daryti ieškovė įrodymų į bylą nepateikė, todėl nepagrįstai, esant atsakovų prašymams nutraukti darbo sutartis ir buvusiai įmonės (duomenys neskelbtini) atsakovų darbo sutartyse padarius atžymas apie jų nutraukimą 2021 m. gruodžio 27 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, ieškovė tinkamai atsakovų darbo sutarčių nutraukimo neįformina, todėl teismas pripažįsta, kad atsakovų darbo sutartys su ieškove nutrauktos 2021 m. gruodžio 27 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį ir įpareigoja ieškovę tinkamai įforminti darbo sutarčių nutraukimą su atsakovais.

Taipogi į bylą yra pateiktos ir ieškovės nepaneigtos buhalterinės pažymos, parengtos įmonės buvusios įmonės (duomenys neskelbtini) I. S. (el. b. apyrašo t. I, l. 117, 154, 191), kuriose nurodytos atleidimo dienai (2021 m. gruodžio 27 d.) atsakovams neišmokėtos galutinio atsiskaitymo sumos – atsakovei A. V. – 3 241,78 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, atsakovei V. J. – 2 108,27 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, atsakovui K. S. (K. S.) – 2 828,73 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir įmonės įsiskolinimas jam kaip atskaitingam asmeniui, todėl teismas šias sumas atsakovams iš ieškovės priteisia.

Kaip jau nustatyta aukščiau, ieškovė su atsakovais nei jų atleidimo iš darbo dieną 2021 m. gruodžio 27 d., nei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos neatsiskaitė, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės nei atsakovų atleidimo diena atsiskaitymo datos, atsakovų kaltė dėl uždelsimo su jais atsiskaityti nenustatyta, tuo tarpu byloje nustatytas akivaizdus ieškovės nesąžiningumas, piktnaudžiavimas atsakovų atžvilgiu, pasireiškęs darbo sutarčių nutraukimo neįforminimu. Byloje nustatyta, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo atsakovams sumokėti įstatymo nustatyto dydžio netesybas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Šios teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas plačiai aiškinti šią teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022). Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas priteisia atsakovei A. V. iš ieškovės 3 839,22 Eur (neatskaičius mokesčių) (už 6 mėn.; 30,47 Eur (el. b. apyrašo t. I, l. 4) × 21 d. d. × 6 mėn.) netesybas, atsakovei V. J. iš ieškovės 3 845,52 Eur (neatskaičius mokesčių) (už 6 mėn.; 30,52 Eur (el. b. apyrašo t. I, l. 74) × 21 d. d. × 6 mėn.) netesybas, atsakovui K. S. (K. S.) iš ieškovės 3 991,68 Eur (neatskaičius mokesčių) (už 6 mėn.; 31,68 Eur (el. b. apyrašo t. I, l. 78) × 21 d. d. × 6 mėn.) netesybas. 

Ieškovė taip pat prašė už piktnaudžiavimą teise, skirti kiekvienam atsakovui po 5 000 Eur baudą, po pusę sumos priteisiant ieškovei, tačiau teismas piktnaudžiavimo atsakovų veiksmuose nenustatė, kadangi kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, manydamas, kad jo teisės pažeistos, taigi, pagrindas baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimui nenustatytas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, tuo tarpu atsakovai pagrįstai prašo pripažinti, kad jų darbo sutartys nutrauktos 2021 m. gruodžio 27 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, taip pat teismas kartu įpareigoja ieškovę tinkamai įforminti darbo sutarčių nutraukimą su atsakovais, taipogi teismas priteisia atsakovei A. V. iš UAB „Gulita“ 3 241,78 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 3 839,22 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, priteisia atsakovei V. J. iš UAB „Gulita“ 2 108,27 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 3 845,52 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, priteisia atsakovui K. S. (K. S.) iš UAB „Gulita“ 2 828,73 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei įmonės įsiskolinimą jam kaip atskaitingam asmeniui ir 3 991,68 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas. Teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimai netenka galios.

Vadovaujantis CPK 282 straipsniu yra pagrindas teismo sprendimo dalį dėl 639,87 Eur (neatskaičius mokesčių) priteisimo A. V., 640,92 Eur (neatskaičius mokesčių) priteisimo V. J., 665,28 Eur (neatskaičius mokesčių) priteisimo K. S. (K. S.) nukreipti vykdyti skubiai. 

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovų naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra. Trečiasis asmuo nėra pateikęs prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovas K. S. (K. S.) teismo prašė priteisti jam iš ieškovės jo patirtas jį atstovavusiam advokatui sumokėtas 500 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. apyrašo t. II, l. 93, 129–130). Kiti atsakovai nėra pateikę prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovo K. S. (K. S.) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iš ieškovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismas šioje byloje patyrė 35,84 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 36 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gulita“ ieškinį atmesti.

Pripažinti, kad atsakovų K. S. (K. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) darbo sutartys su ieškove uždarąja akcine bendrove „Gulita“ (į. k. 304841313) nutrauktos 2021 m. gruodžio 27 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį.

Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Gulita“ (į. k. 304841313) tinkamai įforminti darbo sutarčių nutraukimą su atsakovais K. S. (K. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovei A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gulita“ (į. k. 304841313) 3 241,78 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro ir septyniasdešimt aštuonių euro centų) (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 3 839,22 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt devynių eurų ir dvidešimt dviejų euro centų) (neatskaičius mokesčių) netesybas.

Priteisti atsakovei V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gulita“ (į. k. 304841313) 2 108,27 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto aštuonių eurų ir dvidešimt septynių euro centų) (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 3 845,52 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių eurų ir penkiasdešimt dviejų euro centų) (neatskaičius mokesčių) netesybas.

Priteisti atsakovui K. S. (K. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gulita“ (į. k. 304841313) 2 828,73 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt aštuonių eurų ir septyniasdešimt trijų euro centų) (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei įmonės įsiskolinimą jam kaip atskaitingam asmeniui, 3 991,68 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt vieno euro ir šešiasdešimt aštuonių euro centų) (neatskaičius mokesčių) netesybas ir 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. kovo 8 d. sprendimus darbo bylose Nr. APS-131-2855, Nr. APS-131-2857, Nr. APS-131-2858 laikyti netekusiais galios.

Sprendimo dalį dėl A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Gulita“ (į. k. 304841313) priteistos 639,87 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos, dėl V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Gulita“ (į. k. 304841313) priteistos 640,92 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos, dėl K. S. (K. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Gulita“ (į. k. 304841313) priteistos 665,28 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos vykdyti skubiai.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gulita“ (į. k. 304841313) 36 Eur (trisdešimt šešių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė