Teisėja Vitalija Ragauskienė                                           Baudž. byla Nr. 1A-696-366/2013

                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-14-3-00002-2013-7

                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N  U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 12 d.

Panevėžys

              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus, Prano Šimkaus ir Valdo Petro Meidaus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant gynėjai advokatei Rimai Keblienei,

              viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-07-12 nuosprendžio, kuriuo Ž. Š. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 str. 1 d., ir jai paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neatlygintinai per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Priteista iš Ž. Š. J. S. ir R. S. po 2000 Lt kiekvienai žalai atlyginti. Baudžiamoji byla pagal BK 154 str. 2 d. nutraukta, nesant Ž. Š. veiksmuose šios nusikalstamos veikos sudėties.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

Ž. Š. nuteista už tai, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. apie 10.54 val. internetinėje svetainėje „nemokamiskelbimai.lt“, skiltyje „Mergina ieško vaikino“, patalpino įžeidžiančio ir žeminančio turinio skelbimus pavadinimu „IEŠKAU VAIKINO, VYRO IMTIMIEMS SANTYKIAMS“ su įrašu „49 moterytė ieško sekso partnerio, esu stambi todėl vyras turėtu buti irgi stambus, bei labai svarbu su dideliu kotuu, o gal atsirastu jaunas istvirkes 25-30 m. vyrukas? P.s. Dievinu oralinį (duomenys neskelbtini); tikslas - seksas, miestas – Anykščiai, vardas – R., telefonas (duomenys neskelbtini)“. Toje pačioje svetainėje 2012 m. rugsėjo 18 d. apie 10.59 val. skiltyje „Sex. skelbimai“ patalpino įžeidžiamo ir žeminančio turinio skelbimą pavadinimu „NORIU KAD MANE ISDULKINTU“ su įrašu „20 panele iesko laaabai istvirkusio bacuriuko, jei suteiktum paramele pazadu oralini su laiminga pabaiga, (duomenys neskelbtini) sms, galit ir skambinti; tikslas - seksas, miestas – Anykščiai, vardas – J.“, kurie įžeidė ir pažemino nukentėjusiąsias.

Apeliaciniu skundu nuteistoji Ž. Š. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-07-12 nuosprendį ir ją išteisinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, vertino įrodymus bei nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą davė išsamius ir nuoseklius parodymus. Nurodė, kad nepripažįsta jai pareikštų kaltinimų, nes nukentėjusiosios pačios prašė patalpinti skelbimus, kuriuos ji patalpino, o nukentėjusiosios tik klaidina teismą, nes joms reikia pinigų. R. S. buvo įskųsta mokesčiams, galvojo, kad tai ji (apeliantė) padarė, minėjo jai, kad ieškojo draugų, dabar kalba, kad neieško. Kaimynai matė, kad atvažiuoja pas jas vyrai. Teigia, kad tekstus sukūrė padedama J. S.. Nukentėjusiųjų telefono numerius turėjo, nes buvo draugės su J. S.. J. S. ne kartą jos prašė įdėti pažinčių skelbimus, nes pačios nukentėjusiosios neturėjo kompiuterio ir nemokėjo juo naudotis. Skelbimą ji įdėjo iš sesers A. Š. kompiuterio. Jai yra žinoma, kad nukentėjusiosios internetinėse svetainėse yra pasiskelbusios apie tai, kad ieško vyrų. J. S. pažinčių anksčiau ieškojo per televizijos laidą „Bomba“. Su šių pažinčių metu rastais vyrais susitikimai vykdavo R. S. namuose. Kai kuriuos susitikimus yra mačiusi ir pati.

Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad dėl jos padarytos veikos pablogėjo nukentėjusiosios R. S. sveikata. Tačiau padarydamas tokią išvadą teismas rėmėsi tik nukentėjusiųjų duotais parodymais, neišreikalavęs jokių medicininių dokumentų. Tvirtina, kad jokios kaltės jos veiksmuose nėra. Ji negalėjo būti nuteista už tai, ką padarė pačių nukentėjusiųjų prašymu. Jų pareiškimus vertina tik kaip gerai apgalvotą pasipelnymo planą. Paskelbus jai apkaltinamąjį nuosprendį nukentėjusiosios ir toliau iš jos šaipėsi bei ją įžeidinėjo. Teigia, kad teismo nuosprendyje neteisingai nurodyti jos sesers A. Š. duoti parodymai, kuriuos galima patikrinti perklausius teismo posėdžio metu darytą garso įrašą. R. S. yra jos brolio R. Š. ir sesers A. Š. vaikų močiutė. Jos šeimos J. S. ir R. S. nekenčia nuo pat pirmų pažinties dienų. Jos nuolat tyčiodavosi iš jos ir jos artimųjų. Nurodo, kad po mamos mirties  ji apsigyveno pas R. S.. Tuo metu dar buvo nepilnametė, todėl R. S. tikėjosi gauti globą. Tačiau R. S. globa nebuvo suteikta. Tai sužinojusi R. S. ją išvarė iš savo namų. Be to, R. S. ir J. S. net kelis kartus ketino iš jos pasipelnyti provokuodamos konfliktą, kad ji ką nors joms padarytų (jas sužalotų) ir jos už tai gautų draudimo išmoką. Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas jos atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į jos parodymus, visiškai nevertino liudytojos A. Š. parodymų, motyvuodamas tuo, kad ji yra jos sesuo. Tačiau teismas kaip objektyvius parodymus įvertino J. S. ir R. S. parodymus, neatsižvelgdamas, jog jas sieja itin artimi giminystės ryšiai – jos yra motina ir dukra. Tvirtina, kad jokių nusikalstamų veiksmų ji neatliko, baudžiamojoje byloje nėra surinkta jos kaltės įrodymų.

Nurodo, kad teismas visiškai be pagrindo iš dalies patenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. Teismas, spręsdamas civilinius ieškinius, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 str. nuostatomis, remtis įrodymais dėl civilinių ieškinių pagrįstumo bei dydžio, ir juos atmesti. Dar numatyta teisė išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, tik jokiu būdu nepatenkinti neaiškaus dydžio ieškinį. Esant tokioms aplinkybėms mano, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo bylos faktinių aplinkybių vertinimo, neobjektyvaus visų byloje surinktų įrodymų vertinimo. Teismas pažeidė rungtyniškumo  baudžiamajame procese principą, padarė neteisingas išvadas, todėl nuosprendis turi būti panaikintas.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis bei įvertinęs surinktų įrodymų visumą, pagrįstai Ž. Š. pripažino kalta pagal BK 155 str. 1 d. dėl J. S. ir R. S. įžeidimo, bei paskyrė jai bausmę pagal BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis BK  Bendrosios dalies nuostatų, taip pat tinkamai, laikydamasis BPK bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatų išsprendė nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius dėl  neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji (kaltinamieji), gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tačiau nagrinėjimo teisme metu dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Privataus kaltinimo bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimą palaiko privatus kaltintojas. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.). Pagal BPK 7 str. bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės ją teisingai išspręsti. Priešingai nei savo skunde nurodo nuteistoji Ž. Š., iš bylos duomenų matyti, kad rungimosi principas nebuvo pažeistas, visi Ž. Š. prašymai buvo sprendžiami ir patenkinti. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog apylinkės teismas apeliantės teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su nukentėjusiomis bei jų atstovu leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime. Nenustatyta, jog teismas proceso vedimo metu būtų rodęs išskirtinį palankumą nukentėjusiosioms. Todėl vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nepalankiai apeliantei vertino įrodymus bei padarė kitokias nei ji tikėjosi išvadas ir jos atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar pažeistos BPK 7 str. nuostatos bei kiti principai, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Nuteistoji Ž. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad ji jokių nusikalstamų veiksmų neatliko ir byloje nėra surinkta jos kaltės įrodymų. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, priešingai nei teigia apeliantė, konstatuoja, kad jai inkriminuotas nusikaltimas yra visiškai įrodytas surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų bei skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstytų įrodymų visuma, t.y. nukentėjusiųjų J. S. ir R. S., liudytojų A. S., V. L. parodymais, pareiškimu – protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga. Ž. Š. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, skundžiamas nuosprendis yra motyvuotas, jame pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Apylinkės teismas išsamiai išanalizavo viso proceso metu duotus nuteistosios paaiškinimus, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino, atskleidė jų tarpusavio ryšį, motyvuotai nurodė, kuriais iš jų rėmėsi ir kuriuos atmetė. Aukštesnės instancijos teismas nemato pagrindo konstatuoti, kad teismo išvados dėl nuteistosios Ž. Š. veiksmų įrodytumo neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 str. 5 d. reikalavimai. Teisėjų kolegija esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų nenustatė.

Įžeidimas pagal BK 155 str. - tai viešas, veiksmu, žodžiu ar raštu, neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik viešu įžeidimu, t. y. kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete.

Apeliaciniame skunde nuteistoji Ž. Š. savo kaltės nepripažįsta ir iš esmės pakartoja savo pirmosios instancijos teisme dėstytą versiją, kad ji skelbimus internetinėje svetainėje „nemokamiskelbimai.lt“ patalpino pačių nukentėjusiųjų J. S. ir R. S. prašymu. Apeliantės teigimu, nukentėjusiosios ieškojo draugų, tačiau pačios neturėjo kompiuterio ir nemokėjo juo naudotis (nemokėjo naudotis internetu). Kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nėra pagrindo tikėti tokiais Ž. Š. parodymais  ir juos vertinti kaip teisingus, nes juos paneigia kiti bylos įrodymai. Nukentėjusiosios J. S. ir R. S. nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad jos niekada Ž. Š. nėra prašiusios patalpinti skelbimų. Pasak nukentėjusiosios J. S., ji pati turi namuose internetą ir juo moka naudotis, todėl jeigu būtų norėjusi, pati būtų galėjusi patalpinti skelbimus. Be to, iš J. S. parodymų matyti, kad ji bibliotekoje atspausdino skelbimus pati, kuriuos pateikė policijai, o tai tik patvirtina, kad ji naudotis internetu moka. J. S. parodymus, kad ji moka naudotis internetu, patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojo A. S. parodymai, jog pačios nukentėjusiosios galėjo prisijungti ir žiūrėdavo pažinčių skelbimus. Kad dukra J. S. moka naudotis kompiuteriu parodė ir R. S.. Iš nukentėjusiųjų J. S. ir R. S. parodymų  matyti, kad jos į savo telefonus gavusios SMS žinutes, skambučius, tą pačią dieną kreipėsi su prašymu į policijos pareigūnus, kad būtų nustatyta, kas internetinėje svetainėje įdėjo skelbimus jų vardais, ką patvirtina ir 2012-09-18 policijoje gautas J. S. protokolas – pareiškimas. Tai, kolegijos nuomone, neabejotinai paneigia nuteistosios Ž. Š. parodymus, kad ji skelbimus internetiniame tinklalapyje įdėjo pačių nukentėjusiųjų prašymu, nes, priešingu atveju, kam nukentėjusiosioms reikėtų kreiptis į policiją, jeigu skelbimai įdėti jų pačių prašymu, o teksto turinys, kaip nurodo nuteistoji Ž. Š., sukurtas padedant J. S.. Pažymėtina, kad nuteistoji, tvirtindama, jog skelbimų tekstą kūrė tiek pas J. S., tiek susirašinėdama su ja žinutėmis, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu abi nukentėjusiosios tvirtino, kad norėdamos susirasti draugų  jos tokio turinio skelbimų  netalpintų, o patalpintų skelbimų turinys sumenkino jas kaip asmenybes, pažemino kaimynų, giminių akyse bei labai įžeidė, nes jos jokių paslaugų neteikia. Nukentėjusiosios J. S. ir R. S. parodė, kad joms skelbimų iš karto ištrinti nepavyko, jos žinutes, skambučius gavo apie 10 dienų. Pasak nukentėjusiosios J. S., ji net turėjo išjungti telefoną, nes sulaukė skambučių ir naktį bei iš užsienio. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad dėl tokio turinio skelbimų, patirto pažeminimo pablogėjo R. S. sveikata, dėl ko ji kreipėsi į gydytojus. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas medicininis pažymėjimas. Pirmiau paminėtus nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir liudytoja V. L., kuri parodė, kad matė skelbimus, tačiau jų ištrinti nepavyko, nukentėjusiosios ir toliau sulaukdavo skambučių. Minėtos liudytojos teigimu, nukentėjusiosios dėl patalpintų skelbimų labai pergyveno, jaudinosi, draugų jos neieškojo. Nors nukentėjusiąsias J. S. ir R. S. sieja giminystės ryšys – jos yra motina ir dukra, tačiau atsižvelgęs į tai, jog jų parodymai tiek policijos pareigūnams, tiek ir duoti teisme buvo nuoseklūs, atitiko ne tik tarpusavyje, bet ir kitus bylos įrodymus, apylinkės teismas  pagrįstai jais rėmėsi. Kolegija taip pat neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais. Tuo tarpu, priešingai nei nukentėjusiųjų parodymai, nuteistosios Ž. Š. duoti paaiškinimai tarpusavyje skiriasi, t. y. nebuvo nuoseklūs. Ž. Š., kada policijoje buvo atliekamas tyrimas pagal nukentėjusiosios J. S. pareiškimą, apklausta kaip liudytoja parodė, kad ji internetine svetaine „nemokamiskelbimai.lt“ nesinaudoja ir jokių skelbimų joje netalpino. Vėliau policijai Ž. Š. pati savo ranka parašė paaiškinimą, kuriame jau nurodė, kad įdėjo skelbimus, nes susipyko su J. S., norėjo, kad ji susirastų draugą. Dėl to labai gailisi. Taigi versiją apie tai, kad internetiniame tinklalapyje skelbimus patalpino pačių nukentėjusiųjų  prašymu nuteistoji Ž. Š. iškėlė tik pirmosios instancijos teisme, todėl kolegija šią jos versiją laiko tik gynybine, siekiant išvengti atsakomybės. Kolegijai nekyla jokių abejonių dėl to, kad Ž. Š. internetiniame tinklalapyje patalpintų skelbimų turinys yra asmenį žeminančio pobūdžio ir įžeidė nukentėjusiąsias. Kad tokie skelbimai įžeidžia pripažino ir kaip liudytoja apklausta A. Š. (nuteistosios sesuo). Aukštesnės instancijos teismo nuomone, Ž. Š. motyvas yra akivaizdus, nes aptariamo įvykio metu jos santykiai su nukentėjusiosiomis nebuvo geri, ką be nukentėjusiųjų parodymų ir nuteistosios paaiškinimų patvirtino ir kaip liudytoja apklausta A. Š., kuri parodė, kad ji dar iki aptariamo įvykio buvo įskundusi R. S. mokesčiams, o nukentėjusiosios galvojo, kad tai padarė nuteistoji Ž. Š., bei su R. S. buvo susipykusi dėl uogų, nes R. S. turėjo teisme paliudyti, kad matė įvykį, bet atsisakė liudyti. Be to, kaip matyti iš apeliacinio skundo, jame Ž. Š. pateikia prieštaringus argumentus: vienoje vietoje ji tvirtina, kad su J. S. jos buvo geros draugės, kitoje vietoje jau nurodo, kad J. S. ir R. S. jos nekenčia nuo pat pirmų pažinties dienų ir iš jos bei jos šeimos nuolat tyčiodavosi, provokuodavo konfliktus, kad galėtų iš jos pasipelnyti. Tokie apeliacinio skundo argumentai tik dar labiau verčia abejoti nuteistosios parodymų nuoširdumu. Taigi kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuteistosios ir nukentėjusiųjų santykiai iki aptariamo įvykio iš esmės buvo blogi, todėl nelogiška būtų manyti, kad esant tokiems santykiams nukentėjusiosios būtų prašiusios nuteistosios Ž. Š. internetinėje svetainėje patalpinti skelbimus jų vardu. Byloje neabejotinai įrodyta, kad nuteistoji, internetinėje svetainėje patalpindama tokio turinio skelbimus, siekė nukentėjusiosios J. S. ir R. S. atkeršyti, ką iš esmės patvirtina ir jos pačios policijai ranka rašytas paaiškinimas. Nors kaip liudytoja apklausta A. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino Ž. Š. parodymus, kad pačios nukentėjusiosios jos (apeliantės) prašė patalpinti skelbimus internete, apylinkės teismas pagrįstai tokių liudytojos parodymų nevertino, nes, kaip jau minėta,  A. Š. yra Ž. Š. sesuo ir yra suinteresuota duoti jai palankius parodymus. Be to, tokie A. Š. parodymai prieštarauja jau pirmiau aptartiems bylos įrodymams. Taigi byloje neabejotinai įrodyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d., požymiai, t. y. įrodyta, kad nuteistoji, internetiniame tinklalapyje „nemokamiskelbimai.lt“, nukentėjusiųjų vardu patalpindama kaltinime nurodytų turinių skelbimus, tyčia, viešai įžeidė nukentėjusiąsias J. S. ir R. S.. Todėl darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu Ž. Š. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 155 str. 1 d., jos išteisinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, kolegija neturi jokio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas parinkdamas ir paskirdamas nuteistajai Ž. Š. bausmę, BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistosios asmenybę (teisiama ketvirtą kartą, aptariamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, administracine tvarka nebausta, dirba, charakterizuojama patenkinamai) bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Ž. Š. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė individualizuota tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas taip pat teisingai išsprendė nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, tinkamai vadovavosi BPK bei CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką. Priešingai nei savo skunde nurodo nuteistoji Ž. Š., byloje pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas ne tik nukentėjusiųjų J. S. ir R. S., bet ir liudytojos V. L. parodymai, medicininiu pažymėjimu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teisingai nustatė nukentėjusiosioms atlygintinos neturtinės žalos dydį – kiekvienai po 2000 Lt, nes nuteistosios elgesys neabejotinai nukentėjusiosioms  sukėlė neigiamas pasekmes, jos buvo pažemintos viešai. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo keisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog Ž. Š. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 155 str. 1 d. Todėl nuteistosios apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį įstatyminio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

Nuteistosios Ž. Š. apeliacinį skundą atmesti.

              Kolegijos pirmininkas                                                                                     Sigitas Bagdonavičius

Teisėjai                                                                                                                Pranas Šimkus

                                                                                                                              Valdas Petras Meidus