Civilinė byla Nr. e2-2846-820/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-27347-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.5.1.1.; 2.6.10.2.2.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.,

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

sekretoriaujant Ivetai Kavaliauskaitei, 

dalyvaujant ieškovo atstovei M. V.,

atsakovo atstovui advokatui Juriui Petreikiui,

trečiojo asmens atstovui D. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ADMINSTA“,  dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ dėl žalos atlyginimo.

        Teismas

nustatė:

I.                      Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):

1.1.                      Priteisti iš atsakovo 1 866,27 EUR žalos atlyginimo.

1.2.                      Priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

1.3.                      Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, jog 2018 m. kovo 4 d., 2018 m. kovo 5 d., 2018 m. kovo 11 d., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje (toliau tekste – Butas), užsikimšus daugiabučio namo nuotekų stovui Bute išsiliejo nuotekos ir sugadino ieškovo apdraustą turtą. Ieškovas, atlikęs tyrimą, išmokėjo 1 866,27 EUR žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui ir įgijo regreso teises į kaltą dėl žalos padarymo asmenį.

3.       Kadangi buvo užsikimšęs bendro naudojimo nuotekų stovas, kurį prižiūrėjo atsakovas, todėl reikalavimas reiškiamas atsakovui. Atsakovas netinkamai vykdė bendrųjų konstrukcijų priežiūrą, todėl privalo atlyginti padarytą žalą.

II.                      Atsakovo atsikirtimų santrauka

4.       Atsakovas UAB „ADMINSTA“  pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovas nurodė, jog ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės.

6.       Ieškovas neįrodė tiesioginio priežastinio ryšio. Avarija įvyko ne dėl stovo nepriežiūros, bet dėl jo užsikimšimo. Užsikimšimas buvo dėl kažkurio iš gyventojų veiksmų, t. y. neleistinų daiktų metimo į nuotekas. Užsikimšo kelias dienas iš eilės, valymui buvo reikalingas specialus įrankis – elektrinė freza, kuri pragręžė kiaurymę nuotekų vamzdyje, kas rodo, jog užsikimšę buvo neleistinomis priemonėmis. Atsakovas nėra atsakingas už gyventojų veiksmus.

7.       Žalą padarė vienkartinis užsikimšimas. Atsakovas tinkamai vykdė priežiūrą ir nei iki to, nei vėliau nebuvo problemų ir nuotekos nebuvo užsikimšę. Užsikimšimas nebuvo atsakovo nepriežiūra, bet kitų asmenų neteisėti veiksmai – neleidžiamų atliekų metimas į nuotekas.

III.                      Ieškovo dubliko santrauka

8.       Ieškovas pateikė dubliką į atsakovo atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su atsiliepime nurodytais teiginiais nesutinka.

9.       Pagal STR 1.07.03:2017, atsakovė turėjo pareigą nuolat stebėti ir vertinti namo būklę, rūpintis tinkamu pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, o 6 priedo 1.1.5 punktas įpareigojo atsakovą atlikti nuotekų šalinimo sistemos priežiūrą (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimą bei kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymą.

10.       Atsakovė nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog atliko privalomus vamzdynų priežiūros darbus – tikrino vamzdynų pralaidumą, sandarumą, atliko kasmetinį vamzdyno valymą.

11.       Ieškovas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad užsikimšimas buvo vienkartinis, nes užsikimšę buvo 2018 metų kovo 4, 5, 11 dienomis, t. y. ne vieną kartą.

12.       2018 m. kovo 4 d. paaiškėjus, jog sistema užsikimšusi, problema nebuvo išspręsta ir pasikartojo dar du kartus, tai rodo nepakankamą rūpinimąsi vamzdyno priežiūra, kuris sąlygojo žalos atsiradimą.

13.       Atsakovė nepateikė įrodymų, jog nuotekų sistema užsikimšo dėl namo gyventojų veiksmų metant daiktus į kanalizaciją, kurie negali būti metami. Iš trečiojo asmens rašto matyti, jog valant nebuvo rasta neįprastų daiktų, statybinių medžiagų ar kitų draudžiamų į kanalizaciją mesti daiktų, todėl laikytina, jog stovas buvo užsikimšęs buitinėmis nuotekomis, kurios prižiūrint sistemą tinkamai, jos neužkemša.

IV.                      Atsakovo tripliko santrauka

14.       Atsakovas pateikė tripliką į ieškovo dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovo pozicija.

15.       Aplinkos ministras 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu pripažino netekusiu galios STR 6 priedą, kuriuo remiasi ieškovas, ir galiojančiame teisiniame reguliavime nebėra analogiškų nuostatų.  Nuo šio teisės akto panaikinimo praėjo trys metai ir nuotekų šalinimo sistema nebuvo užsikišusi, kas patvirtina, jog tinkamai naudojant vamzdyną ir neatliekant praplovimo darbų, jis funkcionuoja tinkamai.

16.       Jei stovas būtų užsikimšęs dėl kasmetinio profilaktinio neišvalymo, jis būtų kimšęsis pamažu, jo pralaidumas būtų mažėjęs laipsniškai. Šiuo atveju užsikimšimai įvyko staiga, todėl tai galėjo būti neleistinų daiktų patekimas į kanalizacijos sistemą, kas nėra atsakovo valioje.

17.       Aplinkybė, jog per kelias dienas pakartotinai užsikimšo stovas tik patvirtina, kad buvo metami netinkami ir itin kamšūs daiktai, nes freza išvalius stovą, jis paprastai negali užsikimšti naudojant jį pagal paskirtį atitinkamais daiktais.

18.       Ieškovas kreipėsi į teismą po dviejų metų, nuo draudimo išmokos sumokėjimo, tuo apsunkino atsakovui galimybes surinkti ir pateikti įrodymus.

19.       Atsakovo vertinimu stovas užsikimšo dėl gyventojų veiksmų – neleidžiamų daiktų metimo į kanalizacijos sistemą.

V.                      Trečiojo asmens atsiliepimo santrauka

20.       Tretysis asmuo UAB „Grinda“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė nagrinėti bylą teismo nuožiūra.

21.       Nurodė, jog tretysis asmuo vyko likviduoti kanalizacijos sistemos gedimo. Buvo gauti trys pranešimai – 2018 m. kovo 4, 5 ir 11 dienomis. Atvykus buvo nustatytas užsikimšimas, kuris buvo pašalintas 150 mm skersmens elektrine freza.

22.       Tretysis asmuo pareiškė, jog neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl prašė spręsti teismo nuožiūra.

VI.                      Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas

konstatuoja :

23.       Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

24.       Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

25.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismas, formuluodamas sprendimo motyvus, turi pateikti įtikinamus argumentus, kodėl teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą. Pasirinkęs tokį teisinio argumentavimo stilių, teismas, siekdamas įtikinti bylos šalis ir visuomenę sprendimo teisingumu, ne tik nurodo, kad jo išvados yra teisingos, bet ir tai, kodėl kitos, konkuruojančios teisės normų taikymo alternatyvos negalimos šioje byloje. Tokie, t. y. papildomi, argumentai tik sustiprina teismo sprendimo motyvus ir leidžia tinkamai įgyvendinti CPK 270 straipsnio 4 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).

26.       Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

27.       Byloje nėra ginčo, jog 2018 m. kovo 4, kovo 5 ir kovo 11 dienomis užsikimšus bendram namo nuotekų stovui, įvyko trys nuotekų išsiliejimai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriam buvo padaryta žalas. Turtas buvo apdraustas, todėl ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo ir byloje reiškia atgręžtinį reikalavimą.

28.       Byloje nėra ginčo dėl padarytos žalos dydžio. Atsakovas ginčija prievolę atlyginti ieškovo nuostolius.

29.       Byloje nėra ginčo, jog trečiojo asmens UAB „Grinda“ darbuotojai po kiekvieno nuotekų užsikimšimo buvo atvykę ir elektrine freza valė nuotekų sistemą.

30.       Byloje nėra ginčo, jog atsakovas yra daugiabučio namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis administratorius. CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

31.       Pagal Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. gruodžio 1 d.), reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas). Administratorius, be kitų pareigų, privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas).

32.       Ieškovas, reikšdamas ieškinį, vadovavosi draudžiamojo įvykio atsitikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymui Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo.

33.       Ieškovo teigimu, atsakovas netinkamai prižiūrėjo namo nuotekų stovą, todėl atsakingas už kilusias pasekmes – padarytą žalą. Ieškovo teigimu, atsakovas nevykdė žalos padarymo metu galiojusios redakcijos STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau tekste – STR) 6 priedo 1.1.5 punkto, įpareigojančio atsakovę atlikti nuotekų šalinimo sistemos priežiūrą (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimą, įskaitant sandariklių sutvarkymą ir tarpinių keitimą (jei nereikia sistemos ardymo darbų), kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymą, siurblių, filtrų, atgalinių vožtuvų, alsuoklių ir automatinių oro išsiurbimo vožtuvų priežiūra pagal gamintojo reikalavimus). Ieškovo teigimu, atsakovas konkrečiai neatliko šių privalomų nuotekų vamzdyno priežiūros darbų: tikrinti vamzdyno pralaidumą, sandarumą, atlikti kasmetinį vamzdyno valymą.

34.       Atsakovas su šiais ieškovo teiginiais nesutiko. Nurodė, jog byloje nėra įrodymų, jog nuotekų vamzdis užsikimšo dėl atsakovo neatliktų darbų, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veikų ir Butui padarytos žalos. Ieškovo nurodoma STR norma pripažinta netekusia galios praėjus šešiems mėnesiams po ginčo įvykių ir šiuo metu galiojančiame reglamentavime tokios normos nebėra. Ministerija panaikino minėtą normą, nes ji neturėjo įstatyminio pagrindo.

35.       Pagal STR 6 priedo 1.1.5 punktą - daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams priskiriami bendrojo pobūdžio organizaciniai ir tvarkomieji darbai: nuotekų šalinimo sistemos priežiūra (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymą ir tarpinių keitimą (jei nereikia sistemos ardymo darbų), kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymą, siurblių, filtrų, atgalinių vožtuvų, alsuoklių ir automatinių oro išsiurbimo vožtuvų priežiūra pagal gamintojo reikalavimus). STR 6 priedo 1.1.5 punktas neteko galios nuo 2018 m. gegužės 8 d. (2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-355; TAR, 2018, Nr. 2018-07325).

36.       Aplinkybės, nurodomos atsakovo, jog šis aktas neteko galios praėjus keliems mėnesiams po ginčo įvykių, ar valymo darbų neatlikimas nei iki įvykių nei po įvykių, nėra pagrindas netaikyti šio teisės akto. Iki ginčo įvykių jis galiojo, buvo privalomas atsakovui, todėl atsakovas, kaip sąžiningas, tinkamai savo pareigas vykdantis administratorius, privalėjo laikytis ir vykdyti teisės akto reikalavimus arba jį ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė.

37.       Iš atsakovo pateiktų Daugiabučio gyvenamojo namo apžiūros aktų matyti, jog atsakovas kasmet atlikdavo statinio apžiūrą ir vertindavo jo techninę būklę, įskaitant, bet neapsiribojant ir buitinių nuotekų sistemą. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas neatlikdavo kasmetinio vamzdyno dalių profilaktinio valymo, kaip nustatyta STR 6 priedo 1.1.5 punkte. Tačiau ši aplinkybė savaime nelemia atsakovo atsakomybės.

38.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip administratorius atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017, 34 punktas). Pagal STR 6 priedo 1.1.5 punktą kasmetinis vamzdyno dalių profilaktinis valymas yra priskirtas prie pagrindinių darbų, todėl jis privalėjo būti atliekamas.

39.       Jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).

40.       Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).

41.       Dėl žalos padarymo fakto ir žalos dydžio ginčo byloje nėra. Byloje keliams klausimas dėl priežastinio ryšio buvimo ar nebuvimo.

42.       Viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų yra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos nustatymas. Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

43.       Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas skirstomas į du būtinuosius etapus: faktinio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymą. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, taikant būtinosios priežasties (lot. conditio sine qua non) testą – nustatoma, ar atsakovo veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir ar be jo veiksmų žala nebūtų atsiradusi. Nustačius, kad žalingos pasekmės nebūtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, faktinis priežastinis ryšys laikomas nustatytu.

44.       Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo. Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, nustatant teisinį priežastinį ryšį vertinamas žalos numatomumas protingam asmeniui, pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtis ir vertė, pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginis tikslas, atsakomybės prigimtis bei įprasta gyvenimiška rizika. Kasacinėje jurisprudencijoje dėl teisinio priežastinio ryšio taip pat nurodoma, kad priežastinio ryšio nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų. Ar žalos priežastis teisiškai reikšminga (ne pernelyg nutolusi), gali būti vertinama pagal tokius kriterijus: taikomos teisės normos tikslas; skolininko pareigos vykdymo intensyvumas (t. y. reikalavimo vykdyti prievolę primygtinumas, privalomumo laipsnis, inter alia, galimybė pritaikyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes); skolininko galimybės numatyti padarinius, kurie gali apimti visų rūšių žalą; padarinių pobūdis (tiesioginiai ar netiesioginiai); jų artumas (erdvės, laiko atžvilgiu) neteisėtiems veiksmams; sąžiningumo, protingumo, teisingumo principų laikymasis.

45.       Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog trys kanalizacijos vamzdžio užsikimšimai įvyko 7 kalendorinių dienų laikotarpiu. Iš trečiojo asmens UAB „Grinda“ Avarinių situacijų likvidavimo ir lokalizavimo darbų Atliktų darbų akto Nr. 0010241 matyti, kad UAB „Grinda“ darbuotojai 2018 m. kovo 4, 5, 11 dienomis vyko į daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir elektrine freza atliko vamzdžių valymą.

46.       Taigi, pagal byloje esančius įrodymus, matyti, jog per trumpą laikotarpį įvyko trys kanalizacijos vamzdžių užsikimšimai ir jiems valyti buvo panaudotos elektrinės frezos, kurios reikalingos didelio kamšumo medžiagoms šalinti.

47.       Aplinkybė, jog atsakovas neatlikdavo kasmetinių vamzdyno dalių profilaktinių valymų, galėtų būti užsikimšimo priežastimi. Tačiau nei iki ginčo įvykių eilę metų, nei beveik tris metus po įvykių, valymai nėra atliekami ir nuotekų vamzdynas nesikemša. STR 6 priedo 1.1.5 punktas neteko galios nuo 2018 m. gegužės 8 d. ir kasmetinis vamzdyno dalių profilaktinis valymas nėra atliekamas jokiuose daugiabučiuose namuose ir daugiabučių namų nuotekų vamzdynai nepradėjo kištis labiau, nei buvo iki teisės akto panaikinimo, t. y. ši aplinkybė leidžia teigti, jog kasmetinio vamzdyno dalių profilaktinio valymo nebuvimas nėra nuotekų vamzdynų užsikimšimo priežastimi. Be to, jei nuotekų užsikimšimo priežastis būtų atsakovo neatliktas kasmetinis vamzdyno dalių profilaktinis valymas, tai atlikus pirmą valymą su elektrine freza, nuotekų vamzdynas nebūtų užsikimšęs kitą dieną ir trečią kartą po 6 dienų. Aplinkybė, jog nuotekų vamzdynas užsikimšo tris kartus per trumpą laikotarpį, kad nei iki to, nei po to nebuvo atliekami kasmetiniai valymai, leidžia teismui daryti labiausiai tikėtiną išvadą, jog nuotekų vamzdyno užsikimšimo priežastis buvo ne atsakovo veiksmų – kasmetinių vamzdyno dalių valymo neatlikimo pasekmė, bet kitų ypač kamšių medžiagų patekimas į nuotekų vamzdyną. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas į nuotekų vamzdyną būtų metęs draudžiamas kamšias medžiagas. Taigi, tarp atsakovo veikos ir atsiradusio žalos nėra faktinio priežastinio ryšio, t. y. atsakovų veiksmai (neveikimas) nėra būtinoji žalos atsiradimo sąlyga, todėl, nesant privalomų atsakomybės sąlygų, atsakovui nekyla atsakomybė atlyginti ieškovui atsiradusią žalą ir ieškinys atmestinas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

48.       Kasacinės instancinės teismas yra išaiškinęs, jog „draudikas, vykdydamas pareigą priimti sprendimą (ne)sumokėti draudimo išmoką, turi imtis įmanomai reikiamų priemonių ir pastangų siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nustatyti draudžiamojo įvykio fakto (ne)buvimą ir žalos dydį. Konstatuotina, kad prieš priimdamas sprendimą išmokėti draudimo išmoką draudikas turi ištirti, išsiaiškinti aplinkybes, kurios patvirtintų draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimą už draudėjo ar apdraustojo veiksmus (veikimą ar neveikimą), atliktus draudimo sutarties galiojimo metu. <...> Draudikas, kuris nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, todėl tinkamai neatliko pareigos išsiaiškinti aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias draudžiamojo įvykio faktą ir lemiančias jo pareigą (ne)išmokėti draudimo išmoką, jos dydį, prisiima riziką dėl galimo klaidingo sprendimo (ne)išmokėti draudimo išmoką ir jos dydžio pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-403/2021; 34 punktas). Taigi, draudikas, vykdydamas pareigą priimti sprendimą (ne)sumokėti draudimo išmoką, turi imtis įmanomai reikiamų priemonių ir pastangų siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nustatyti draudžiamojo įvykio fakto (ne)buvimą ir žalos dydį.

49.       Ieškovas, prieš išmokėdamas draudimo išmoką, tinkamai neatliko nuotekų vamzdžių užsikimšimo aplinkybių tyrimo, netyrė ir nenustatinėjo kanalizacijos vamzdžių užsikimšimo priežasčių, užsikimšimo medžiagų, atsakingų asmenų ir kitų aplinkybių, t. y. neatliko savo pareigos ištirti draudiminį įvykį tinkamai.

50.       Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio pagrindas yra nurodytas atsakovo veikų, nustatytų STR 6 priedo 1.1.5 punkte, neatlikimas, o ieškinio pagrindo pateikimas yra išimtinė ieškovo kompetencija ir teismas neturi teisės siūlyti keisti ieškinio pagrindo, teismas šioje byloje nesprendė ir negalėjo spręsti nei atsakovo keitimo, nei trečiųjų asmenų (bendrasavininkų) įtraukimo į bylą klausimų.

51.       Šis sprendimas neužkerta kelio ieškovui reikšti reikalavimų kitiems asmenims dėl žalos atlyginimo.

52.       Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

54.       Atsakovas patyrė išlaidas žyminiam mokesčiui už sprendimo už akių peržiūrėjimą – 50 EUR, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 350 EUR, 350 EUR, 280 EUR. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, atsakovui iš ieškovo priteistina 1 030 EUR bylinėjimosi išlaidų.

55.       Teismas patyrė 5,33 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.

56.       Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti atsakovui UAB „ADMINSTA“ (į. k. 125958499) iš ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (į. k. 304080146) 1 030 EUR (vieną tūkstantį trisdešimt euro) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (į. k. 304080146) 5,33 EUR (penkis euro ir 33 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                  Vaidas Pajeda