Civilinė byla Nr. e2A-860-587/2024
Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00036-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. J. ir Z. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-45-670/2024 pagal ieškovų Z. J. ir P. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Z. J. ieškiniu prašė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; ieškovas P. J. ieškiniu prašė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 48 671 Eur turtinės žalos atlyginimo.
2. Ieškinyje nurodoma, kad 2021 m. birželio 3 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK) pareigūnai, atvykę į ieškovo Z. J. gyvenamąją vietą, be savininko leidimo įėjo į gyvenamąsias patalpas ir prieš ieškovus Z. J. ir P. J. atliko neteisėtus veiksmus, panaudojo fizinę prievartą, dėl ko ieškovams buvo sutrikdyta sveikata, tą patvirtina byloje pateiktos specialistų išvados. Abu ieškovai kreipėsi į Marijampolės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrių su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau ikiteisminius tyrimus atsisakyta pradėti, nes nepateikta duomenų dėl netinkamų pareigūnų veiksmų. Ieškinyje pažymima, kad P. J. ir Z. J. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK RS vyresniojo tyrėjo N. Z. tarnybinį pranešimą, kad 2021 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini), sulaikant asmenį Z. J., įtariamą padariusį nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, sulaikomas Z. J. ir jo brolis P. J. aktyviais veiksmais vengė Z. J. sulaikymo, sulaikomi pasipriešino policijos pareigūnams, atliekantiems tarnybines funkcijas bei nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, tačiau ikiteisminis tyrimas P. J. atžvilgiu buvo nutrauktas, o ikiteisminis tyrimas Z. J. atžvilgiu baigėsi kaltinamojo akto surašymu. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu Z. J. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, tačiau Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu Z. J. išteisino.
3. Ieškovai nurodė, kad Kauno apygardos teismas padarė priešingas išvadas nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei pirmosios instancijos teismas, kuris nurodė, kad būtent brolių atžvilgiu pirmieji fizinę prievartą panaudojo policijos pareigūnai, norėdami išskirti brolius, ir nepranešė, kad jų atžvilgiu bus panaudotos specialiosios policijos priemonės.
4. Ieškovas Z. J. nurodė patyręs 40 000 Eur neturtinę žalą, teigė, kad pareigūnai neteisėtais veiksmais sužalojo akį ir petį, jam buvo sumažėjusios galimybės judėti, užsiimti įprastine veikla. Dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų jam buvo atlikta akies operacija, išoperuoti vyzdžiai, rega neatsistatė ir po operacijos. Negana to, kad ieškovas patyrė didelius fizinius skausmus, baimę ir nerimą dėl savo ateities, jis dar buvo persekiojamas teisėsaugos institucijų dėl tariamo priešinimosi pareigūnams.
5. Ieškovas P. J. nurodė patyręs 50 000 Eur neturtinę žalą, jis ilgą laiką kentė ir iki šiol kenčia fizinius skausmus, rankos operacija buvo paskirta 2021 m. rugpjūčio mėn., iki tol jautė nepakeliamą skausmą, situacija nepagerėjo ir po operacijos, buvo taikyta imobilizacija įtvaru 6 savaitėms, vėliau taikytas ilgas reabilitacijos laikotarpis, jis negalėjo pats savimi pasirūpinti, reikėjo kitų asmenių pagalbos, dėl ko jis jautėsi pažemintas, yra netekęs dalies nedarbingumo. Dėl esamos situacijos ieškovas išgyvena itin didelį stresą, jis negali ir nežino ar galės dirbti pagal savo profesiją. Įvykio dieną ieškovas dirbo dviejose darbovietėse, UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“, viso vidutinės ieškovo mėnesinės pajamos sudarė apytiksliai apie 2970 Eur, todėl laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2022 m. balandžio 12 d. (įskaitant ligos išmokos 15120,96 Eur), iš viso ieškovo prarastos pajamos dėl neteisėtais pareigūnų veiksmais sutrikdytos sveikatos siekia 15 372 Eur (30 492 Eur (10 mėn. ir 8 d. atlyginimas) - gautos išmokos).
6. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu panaikino tik Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžio dalį, kuria Z. J. buvo pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį ir jį pagal šį straipsnį išteisino, tačiau teismas paliko galioti pirmosios instancijos nuosprendžio dalį, kuria Z. J. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. tuo patvirtino, jog Z. J. baudžiamasis persekiojimas dėl šios nusikalstamos veikos buvo teisėtas ir pagrįstas. Iš nuosprendžio matyti, kad pats Z. J. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad prisipažino, jog priešinosi policijos pareigūnui ir tokiu būdu padarė jam sužalojimus, parodė, kad ėmėsi rankomis („galinėjosi“) su pareigūnu, nesidavė paimamas, nes nenorėjo niekur važiuoti iš namų. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas, kad Z. J. su pareigūnais kalbėjo pakeltu tonu, temperamentingai, buvo neblaivus, nesutiko būti sulaikomas, stumdėsi su broliu, nenorėdami vienas kito paleisti, grūmėsi su pareigūnu, siekdamas išvengti sulaikymo. Nurodo, kad ieškinyje nurodytus galimai padarytus sužalojimus ieškovai patyrė dėl jų pačių neteisėtų veiksmų (ką patvirtina aukščiau aptarti tiek teismų nuosprendžiai, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų nutarimai) priešinantis teisėtiems pareigūnų reikalavimams. Taigi pasipriešindami, patys atlikdami neteisėtus veiksmus, ieškovai turėjo numatyti ir galimas pasekmes, kuriomis ieškinyje grindžiama turtinė ir neturtinė žala.
7. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Marijampolės AVPK, atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad nuosprendyje ir nutarimuose atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus pagal ieškovų pareiškimus nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų mušę ieškovus ar siekę tyčia juos sužaloti. Policijos pareigūnai prievartą ir specialiąsias policijos priemones panaudojo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, o tai atitinka Lietuvos Respublikos policijos įstatymą (toliau – Policijos įstatymas) ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatytas sąlygas. Marijampolės AVPK policijos pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu, savo veikloje vadovavosi įstatymais. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Teismas nustatė, kad Marijampolės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje 2021 m. liepos 20 d. buvo gautas P. J. pareiškimas, kad į jo brolio Z. J. namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sužalojo ir galimai piktnaudžiavo jiems suteiktomis teisėmis. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Marijampolės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje 2021 m. birželio 16 d. buvo gautas Z. J. pareiškimas, kad į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai, kurie be jokio pateisinamo pagrindo įėjo į jo namus ir pradėjo smurtauti, panaudojo ašarines dujas, elektrošoką, galimai piktnaudžiavo jiems suteiktomis teisėmis. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.
10. Teismas nustatė, kad P. J. ir Z. J. atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal BK 286 straipsnį dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK RS vyresniojo tyrėjo N. Z. tarnybinį pranešimą, kad 2021 m. birželio 3 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), sulaikant asmenį Z. J., įtariamą padariusį nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, sulaikomas Z. J. ir jo brolis P. J. aktyviais veiksmais vengė Z. J. sulaikymo, sulaikomi pasipriešino policijos pareigūnams, atliekantiems tarnybines funkcijas bei nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų. 2021 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas P. J. atžvilgiu buvo nutrauktas nustačius, kad P. J. policijos pareigūnų atžvilgiu smūgių nesudavė, jų nelaikė, nesmaugė, pargriovęs jų nebuvo ir tokių veiksmų atlikti nesiekė. Nutarime konstatuota, kad P. J. veiksmų pobūdis ir intensyvumas nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė.
11. Teismas nustatė, kad ieškovo Z. J. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas užbaigtas kaltinamojo akto surašymu ir baudžiamosios bylos perdavimu teismui. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-523/2022 Z. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį Z. J. nuteistas už tai, kad savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, tyčia, norėdamas išvyti iš savo namų brolio žmoną I. J., ranka sudavė jai vieną smūgį į veido sritį, uždėjo koją ant gerklės ir spaudė, nustūmė nuo laiptų, iš viso I. J. padarydamas mažiausia keturiolika smūgių ar trauminių poveikių, I. J. padarė poodines kraujosruvas žąstuose, dilbiuose, krūtinėje, dešinėje blauzdoje, kraujosruvą ir nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimus kairiame kelio sąnaryje, blauzdose, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 286 straipsnį nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 3 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vengdamas būti sulaikytas, kaip įtariamasis ikiteisminiame tyrime dėl I. J. sužalojimo, piktybiškai nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų vykti į Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK, panaudojo fizinį smurtą prieš vyresnįjį tyrėją N. Z., t. y. bandant uždėti specialiąją priemonę – antrankius, stangino rankas, stumdėsi, nepakluso pareigūnų teisėtiems reikalavimams nesipriešinti, vengdamas sulaikymo grumtynių metu tyčia pargriovė ant žemės ir bandė suduoti smūgį ranka į veidą N. Z., tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-397-397/2022, Z. J. išteisino pagal BK 286 straipsnį, teismas konstatavo, kad nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kauno apygardos teismas, išteisindamas ieškovą Z. J. dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino N. Z. ir kitų pareigūnų veiksmų jų teisėtumo aspektu, kadangi tai nebuvo nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalyku. Teismas, išteisindamas ieškovą Z. J., konstatavo, kad nėra objektyvaus pagrindo Z. J. veiksmuose konstatuoti esant tiesioginę tyčią sutrukdyti valstybės tarnautoją atlikti savo tiesiogines pareigas.
12. Teismas, atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką, padarė išvadą, kad Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės savaime nepagrindžia pareigūnų veiksmų neteisėtumo.
13. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad, gavę pranešimą apie galimai padarytą nusikaltimą, policijos pareigūnai turėjo pareigą vykti į įvykio vietą aiškintis įvykio aplinkybes, o taip pat reikalauti, kad nusikalstamos veikos padarymu įtariamas Z. J. vyktų į policijos komisariatą. Kauno apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad Z. J. su pareigūnais kalbėjo pakeltu tonu, temperamentingai, buvo neblaivus ir galimai nesuprato kas vyksta, ir tai galėjo įtakoti jo elgesį, jis nesutiko būti sulaikomas, stumdėsi su broliu P. J., nenorėdami vienas kito paleisti, grūmėsi su pareigūnu, siekdamas išvengti sulaikymo, ir jo manymu reikalavimas vykti į policijos komisariatą buvo neteisėtas (22.1 punktas). Pareigūnai, įvertinę situacijos pavojingumą, į įvykio vietą iškvietė dar vieną ekipažą, kadangi ieškovai vengė vykdyti pareigūnų reikalavimus ir nurodymus, todėl, siekiant priversti asmenis paklusti, pareigūnai priėmė sprendimą panaudoti specialiąsias priemones – dujas, elektroimpulsinį prietaisą, antrankius ir fizinę jėgą, tačiau byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų piktnaudžiavę ar viršiję savo įgaliojimus. Įvykio dieną Z. J. smurtavo prieš moterį, atvykus policijos pareigūnams liepė paaiškinti kokiu pagrindu šie įėjo į patalpas. Įvykio eigą sąlygojo abiejų ieškovų veiksmai, pareigūnams nebūtų reikėję naudoti jokių specialiųjų priemonių, jeigu Z. J., tuo metu įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, būtų vykdęs pareigūnų reikalavimus ir vykęs į policijos komisariatą. Abu ieškovai buvo neblaivūs, susikabinę nepaleido vienas kito, P. J. trukdė pareigūnams sulaikyti Z. J..
14. Teismas sprendė, kad būtent pačių ieškovų veiksmai ir jų elgesys lėmė įvykį ir šio įvykio pasekmes, o išteisinamojo nuosprendžio apeliacine tvarka priėmimas Z. J. atžvilgiu dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad įvykio dieną pareigūnai elgėsi netinkamai, o ieškovų elgesys buvo teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dalyje dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, nepadarė išvados, kad šioje kaltinimo dalyje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas (ar atsisakyta pradėti) ir pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas aiškiai nepagrįstai.
15. Teismas iš byloje pateiktų medicininių dokumentų nustatė, kad P. J. dėl peties sąnario buvo gydomas keletą metų, todėl sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog sužalojimai atsirado po 2021 m. birželio 3 d. įvykio. Teismas padarė išvadą, jog Z. J. ligos dėl akies kataraktos atsirado dėl ieškovo Z. J. amžiaus, bet ne dėl pašalinio poveikio.
16. Teismas dėl turtinės ir neturtinės žalos išsamiau nepasisakė, kadangi nenustatė valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų, kas yra viena iš privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovai Z. J. ir P. J. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka žodinio proceso tvarka teismo posėdyje apklausti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnus N. Z., I. S., S. S. ir M. M.; panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-45-670/2024 ir priimti naują sprendimą – ieškovų Z. J. ir P. J. ieškinį tenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovų visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes atsakovo neteisėtus veiksmus siejo su nepagrįstu ieškovo Z. J. nuteisimu pagal BK 286 straipsnį. Tačiau ieškovai jiems padarytą žalą kildino ne dėl nepagrįsto nuteisimo, tačiau dėl į įvykio vietą atvykusių pareigūnų neteisėtų veiksmų, kurių neteisėtumas pasireiškė tuo, kad taikant prievartos priemones buvo aiškiai pažeista LR policijos veiklos įstatyme numatyta prievartos priemonių taikymo tvarka, o taikytos prievartos priemonės buvo neproporcingos, ko pasėkoje ieškovams buvo padarytą žala.
1.2. Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra nustatinėjamos kitokios teisinę reikšmę turinčios aplinkybės, t. y. nusikaltimo sudėties buvimas asmens veiksmuose, nei yra nustatinėjamos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą. Todėl vien tai, kad pareigūnų atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesudaro pagrindo jų veiksmus preziumuoti kaip teisėtus civilinės atsakomybės prasme.
1.3. Teismas, dar neišnagrinėjęs civilinės bylos, turėjo išankstinį nusistatymą dėl šios bylos baigties. Teismo posėdžio metu teismas du kartus atmetė ieškovų ir jų atstovo prašymą apklausti teisme į įvykio vietą atvykusius pareigūnus, siekiant išsiaiškinti, kodėl buvo naudojamos prievartos priemonės, ir kodėl buvo pasirinktos naudoti konkrečios prievartos priemonės bei išsiaiškinti kiek teisėtai pareigūnai vykdė teisės aktų reikalavimus naudodami specialiąsias priemones. Tačiau teismo šis prašymas buvo atmestas remiantis tuo, kad pareigūnų veiksmų teisėtumas jau buvo vertinamas ir jų atžvilgiu buvo priimti procesiniai sprendimai, kurie neįžvelgė pareigūnų veiksmų neteisėtumo.
1.4. Teismo išvados nėra paremtos byloje surinktais įrodymais, o yra tik nieko neparemta prielaida. Bylos nagrinėjimo metu pareigūnai nebuvo apklausti.
1.5. Pareigūnai ieškovų atžvilgiu sprendė panaudoti fizinės prievartos ir specialiąsias priemones nepagristai, nesant tam teisėto pagrindo ir būtinumo. Prievarta buvo panaudota neteisėtai, ieškovų net neįspėjus apie ketinimą panaudoti fizinę jėgą, kovinę lazdą, specialiąsias priemones elektrošoką ir ašarines dujas. Ši aplinkybė buvo nustatyta ir ieškovų atžvilgiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje.
1.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktas išvadas ir šioje byloje padarė priešingas išvadas dėl tų pačių faktų, dėl kurių teismo jau buvo pasisakyta.
1.7. Iki šiol nėra priimtas joks įgaliotos valstybės institucijos ar teismo sprendimas, kuriuo ieškovas Z. J. būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, sietiną su pareigūnų reikalavimų nevykdymu. Byloje esančių įrodymų visuma aiškiai patvirtina, kad ieškovai pareigūnų atžvilgiu nesipriešino, smurto nenaudojo, todėl pareigūnai fizinį smurtą ir specialiąsias priemones ieškovų atžvilgiu panaudojo neteisėtai, nepagristai, nes pareigūnų gyvybei ir sveikatai jokia reali grėsmė nebuvo kilusi, juolab vertinant tai, jog mažoje virtuvės patalpoje buvo net 4 (keturi) profesionalūs pareigūnai, kurie neabejotinai galėjo suvaldyti ieškovus panaudodami psichologinio poveikio priemones.
1.8. Ieškovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė pareigūnų neteisėtus veiksmus, nes ieškovai prievartą patyrė nesant tam teisėto pagrindo, dėl ko policijos pareigūnų veiksmai ieškovų atžvilgiu laikyti neteisėtais. Pareigūnų atliktus neteisėtus veiksmus ieškovų atžvilgiu neteisėtai ir neadekvačiai panaudojant prievartos priemones patvirtina byloje esanti vaizdo medžiaga, Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis baudžiamoje byloje Nr. 1A-397-397/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą P. J. atžvilgiu. Pareigūnai pažeidė Policijos įstatyme numatytas policijos funkcijas ir veiklos principus, savo veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo, Policijos įstatymo nuostatas, reikalaujančias laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, ginti žmogaus orumą, užtikrinti sulaikyto asmens teises ir teisėtus interesus, panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti.
1.9. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. ieškovams padarytos žalos bei priežastinio ryšio tarp padarytos žalos ir pareigūnų veiksmų, visiškai neatsižvelgė ir nevertino į bylą pateiktų teismo medicinos specialistų išvadų, kurios patvirtino ieškovų teiginius dėl jiems įvykio metu pareigūnų padarytos žalos. P. J. buvo atlikta operacija, kuri buvo siejama ne su kažkokiomis turimomis lėtinėmis ligomis, tačiau su pareigūnų padarytais sužalojimais. Teismo medicinos specialistas patvirtino, kad ieškovo Z. J. sužalojimai buvo padaryti pastarojo nurodomomis aplinkybėmis ir laiku. Teismo medicinos specialisto 2022 m. rugpjūčio 31 d. išvadoje Nr. G 339/2022(10) nurodoma, kad įvertinus Z. J. ligos istoriją nustatyta, kad Z. J. padaryta kairio peties sąnario antdyglinės sausgyslės dalinis plyšimas bei kairės akies obuolio sumušimas, pasireiškęs traumine katarakta, padaryti minėtas sritis paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2021 m. birželio 3 d. Teismo medicinos specialistų išvados patvirtina, kad P. J. ir Z. J. pareigūnų veiksmais buvo sutrikdyta sveikata. Gydymas ieškovams truko ilgą laiko tarpą, buvo atliktos operacijos bei sveikatos sutrikdymas sukėlė liekamuosius padarinius, t. y. netektą darbingumą. O tai lėmė tiek turtinę ir neturtinę žalą. Turtinė žala pasireiškė P. J. negautomis pajamomis.
18. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliantų (ieškovų) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-45-670/2024, apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atmesti apeliantų prašymą teismo posėdyje apklausti Marijampolės apskrities VPK Jurbarko r. PK Reagavimo skyriaus pareigūnus N. Z., I. S., S. S. ir M. M.. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka baudžiamąją bylą nagrinėję teismai Z. J. veiksmus įvertino kaip priešingą teisei veiką, todėl apelianto teiginys, kad neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą apie ieškovo Z. J. veiksmų neteisėtumą, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams aptariamo įvykio metu 2021 m. rugpjūčio 26 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo P. J. pripažintas padaręs LR ANK 506 str. 4 d. numatytą teisės pažeidimą, už kurį jam skirta 115 eurų bauda. Duomenų apie tai, ar minėtas nutarimas buvo apskųstas, nėra.
2.2. Atmestinas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareigūnų veiksmų teisėtumo ir atitikties Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) normoms. Marijampolės apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinės atsakomybės sąlygas, sprendė, kad, siekdami priversti asmenis paklusti, pareigūnai teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą panaudoti specialiąsias priemones – dujas, elektroimpulsinį prietaisą, antrankius ir fizinę jėgą. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad įvykio eigą sąlygojo abiejų ieškovų veiksmai - pareigūnams nebūtų reikėję naudoti jokių specialiųjų priemonių, jeigu Z. J., tuo metu įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, būtų vykdęs pareigūnų reikalavimus ir vykęs į policijos komisariatą.
2.3. Pareigūnų veiksmų teisėtumas bei pagrįstumas pagal ieškovo Z. J. pareiškimą buvo įvertintas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutarimu (medžiaga M-1-01-30654-21). Jame padaryta išvada, kad policijos pareigūnai nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 1 d., 140 str. 1 d., todėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Skundą dėl šio nutarimo išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarime konstatavo, kad 2021 m. birželio 3 d. įvykyje dalyvavusių pareigūnų nurodomos aplinkybės visiškai atitinka vaizdo įrašuose objektyviai užfiksuotą informaciją, o ikiteisminio tyrimo pareigūnės išvada, kad policijos pareigūnai įvykio metu fizinę jėgą ir specialiąsias priemones prieš P. ir Z. J. panaudojo tik kilus grėsmei policijos pareigūnams, nes patys broliai, būdami galimai neblaivūs bei nevykdydami pareigūnų teisėtų nurodymų ir elgdamiesi agresyviai, patys ir išprovokavo minėtus pareigūnų veiksmus, yra visiškai pagrįsta. Tų pačių policijos pareigūnų veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas taip pat buvo įvertintas ir pagal ieškovo P. J. pareiškimą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2021 m. liepos 28 d. nutarimu. Jame taip pat padaryta išvada, kad policijos pareigūnai nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 1 d., 140 str. 1 d., todėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Skundą dėl šio nutarimo išnagrinėjęs kitas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad policijos pareigūnų panaudota fizinė jėga buvo adekvati P. J. atliekamiems neteisėtiems veiksmams, panaudota prievarta buvo proporcinga esamam pavojui ir ji buvo panaudota, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga, o bet koks delsimas taikyti ją prieš P. J. kėlė pavojų pareigūnų ir kitų asmenų sveikatai.
2.4. Apelianto teiginys, kad teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino į bylą pateiktų teismo medicinos specialistų išvadų, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, spręsdamas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, išanalizavo byloje pateiktas 2021 m. liepos 29 d., 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. rugsėjo 31 d. specialisto išvadas, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą, NDNT Kauno I teritorinio skyriaus 2023 m. spalio 30 d. sprendimą „Dėl nedarbingumo nustatymo Z. J.“ ir kitus rašytinius įrodymus, bei padarė išvadą, jog šie duomenys nepatvirtina, kad ieškovams netektas darbingumas buvo nustatytas išimtinai dėl 2021 m. birželio 3 d. patirtų sužalojimų.
2.5. Nenustačius policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie žalos buvimo faktą bei priežastinį ryšį tarp pareigūnų veiksmų ir atsiradusios žalos.
2.6. Žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju nėra būtinas, kadangi apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, o pareigūnai N. Z. ir I. S. fizinio smurto ir specialiųjų priemonių panaudojimo aplinkybes yra detaliai išdėstę savo tarnybiniuose pranešimuose (M-1-01-30654-21, M-1-01-38569-21).
19. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Priešingai negu teigia apeliantai, Kauno apygardos teismo nuosprendis ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje nepatvirtinta Marijampolės apskrities VPK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.
3.2. Marijampolės apskrities VPK policijos pareigūnų veiksmai dėl 2021 m. birželio 3 d. įvykio ne vieną kartą buvo įvertinti tiek Marijampolės apskrities VPK Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus pareigūnų, tiek ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorų, kadangi apeliantai ne kartą kreipėsi su pareiškimais įvertinti policijos pareigūnų, dalyvavusių 2021 m. birželio 3 d. įvykyje, veiksmus ir pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūnų atžvilgiu: Marijampolės apskrities VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-30654-21 pagal Z. J. pareiškimą ir Marijampolės apskrities VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2021 m. liepos 28 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-38569-21 pagal P. J. pareiškimą. Šiuose nutarimuose konstatuota, kad nei viename užfiksuotame vaizdo įraše (įvykis filmuotas pareigūnų body kameromis) nėra matoma, kad policijos pareigūnai muštų ar kitaip smurtautų prieš brolius P. ir Z. J.. Pareigūnai tik panaudojo fizinę jėgą, specialiąsias priemones, kilus grėsmei policijos pareigūnams, nes patys broliai išprovokuoja visą konfliktą, elgiasi agresyviai, neadekvačiai, nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir priešinosi. Tuo tarpu policijos pareigūnai elgėsi mandagiai, taktiškai ir profesionaliai. Nutarimuose konstatuota, kad pareigūnai į įvykį reagavo tinkamai, kilus grėsmei priėmė sprendimą panaudoti specialiąsias priemones – ašarines dujas, elektros šoką ir antrankius. Nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų padarę ką nors netinkamo, kas užtrauktų jiems baudžiamąją ar tarnybinę atsakomybę. Nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas prokuroro Gintauto Tamulionio, kuris rezoliucija patvirtino, kad nutarimai teisėti ir pagrįsti. Priešingai negu baudžiamojoje byloje dėl pasipriešinimo, nutarimuose buvo įvertinti policijos pareigūnų, reagavusių į įvykį, veiksmai ir jų atitikimas teisės aktų, reglamentuojančių jų tarnybinę veiklą, reikalavimams, kadangi nutarimuose konstatuota, kad nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų padarę ką nors netinkamo, kas užtrauktų jiems baudžiamąją ar tarnybinę atsakomybę.
3.3. Apeliantams nustatytų sužalojimų atsiradimą sąlygojo ne pareigūnų veiksmų neteisėtumas, o pačių apeliantų netinkamas elgesys įvykio vietoje nevykdant teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir priešinantis policijos pareigūnams.
3.4. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovų ieškinį, netenkinto jų atstovo prašymo apklausti Marijampolės apskrities VPK policijos pareigūnus, dalyvavusius įvykyje, kadangi minėti policijos pareigūnai buvo apklausti baudžiamojoje byloje, tiek ir aprašyti prokurorams nagrinėjant ieškovų pareiškimus dėl tų pačių policijos pareigūnų veiksmų. Taip pat kaip įrodymas byloje yra vaizdo įrašas, kuriame yra užfiksuoti tiek apeliantų, tiek ir policijos pareigūnų veiksmai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti ieškovų (apeliantų) atstovo prašymo apklausti policijos pareigūnus, todėl nagrinėjant apeliacinį skundą žodinis bylos nagrinėjimas nereikalingas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Apeliantai prašo žodinio bylos nagrinėjimo, tam kad apklausti liudytojus, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kadangi apeliaciniam skundui išnagrinėti ir nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes yra surinkta pakankami duomenų, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, o pareigūnai N. Z. ir I. S. fizinio smurto ir specialiųjų priemonių panaudojimo aplinkybes yra detaliai išdėstę savo tarnybiniuose pranešimuose (M-1-01-30654-21, M-1-01-38569-21). Taip pat pakankamai informatyvi yra filmuota įvykio medžiaga.
22. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje yra kilęs dėl sąlygų taikyti civilinę atsakomybę už pareigūnų veiksmus prieš ieškovus Z. J. ir P. J., atvykus reaguojant į I. J. iškvietimą.
23. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra pabrėžęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
25. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra nurodyta, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 2023 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-916/2023, 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023). Šias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas, pareiškęs reikalavimą priteisti žalos atlyginimą CK 6.272 straipsnio pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-313/2023, 2023 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-916/2023, 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023).
26. Iš byloje surinktų įrodymų pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2021 m. birželio 3 d. policijos pareigūnai į ieškovo Z. J. namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko gavę I. J., t. y. ieškovo P. J. sutuoktinės pranešimą dėl konflikto. Tuo metu pranešėjos sutuoktinis P. J. buvo brolio Z. J. namuose. I. J. nurodė, kad jos vyro P. J. brolis prieš ją panaudojo fizinį smurtą, nes moteris atėjo parsivesti savo vyro iš brolio namų. Marijampolės AVPK pareigūnai I. S., N. Z. kartu su I. J. nuvyko į ieškovo Z. J. namus, į vidų juos įleido moteris ir nuvedė į namo antrą aukštą, kur miegojo broliai P. J. ir Z. J.. Policijos pareigūnai pažadino Z. J. su tikslu patikslinti įvykio aplinkybes, po to atsibudo ir P. J.. Pareigūnams bandant aiškintis aplinkybes, dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos prieš I. J., Z. J. neklausė pareigūnų nurodymų, atsisakė vykti į policijos komisariatą, todėl pareigūnai prieš ieškovus panaudojo fizinę jėgą ir specialias priemones. Po šio įvykio dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į policiją kreipėsi ir pareigūnai dalyvavę iškvietime ir ieškovai. Iš byloje pateikto 2021 m. liepos 28 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad Marijampolės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje 2021 m. liepos 20 d. buvo gautas P. J. pareiškimas, kad į jo brolio Z. J. namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sužalojo ir galimai piktnaudžiavo jiems suteiktomis teisėmis. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nurodžius, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Iš 2021 m. birželio 23 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad Marijampolės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje 2021 m. birželio 16 d. buvo gautas Z. J. pareiškimas, kad į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai, kurie be jokio pateisinamo pagrindo įėjo į jo namus ir pradėjo smurtauti, panaudojo ašarines dujas, elektrošoką, galimai piktnaudžiavo jiems suteiktomis teisėmis. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nurodant, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.
27. P. J. ir Z. J. atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal BK 286 straipsnį dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK RS vyresniojo tyrėjo N. Z. tarnybinį pranešimą, kad 2021 m. birželio 3 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), sulaikant asmenį Z. J., įtariamą padariusį nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, sulaikomas Z. J. ir jo brolis P. J. aktyviais veiksmais vengė Z. J. sulaikymo, sulaikomi pasipriešino policijos pareigūnams, atliekantiems tarnybines funkcijas bei nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų. 2021 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas P. J. atžvilgiu buvo nutruktas nustačius, kad P. J. policijos pareigūnų atžvilgiu smūgių nesudavė, jų nelaikė, nesmaugė, pargriovęs jų nebuvo ir tokių veiksmų atlikti nesiekė. Nutarime konstatuota, kad P. J. veiksmų pobūdis ir intensyvumas nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė.
28. Ieškovo Z. J. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas užbaigtas kaltinamojo akto surašymu ir baudžiamosios bylos perdavimu teismui. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-523/2022 Z. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, Z. J. nuteistas už tai, kad savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, tyčia, norėdamas išvyti iš savo namų brolio žmoną I. J., ranka sudavė jai vieną smūgį į veido sritį, uždėjo koją ant gerklės ir spaudė, nustūmė nuo laiptų, iš viso I. J. padarydamas mažiausia keturiolika smūgių ar trauminių poveikių, I. J. padarė poodines kraujosruvas žąstuose, dilbiuose, krūtinėje, dešinėje blauzdoje, kraujosruvą ir nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimus kairiame kelio sąnaryje, blauzdose, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
29. Pagal BK 286 straipsnį nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 3 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vengdamas būti sulaikytas, kaip įtariamasis ikiteisminiame tyrime dėl I. J. sužalojimo, piktybiškai nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų vykti į Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK, panaudojo fizinį smurtą prieš vyresnįjį tyrėją N. Z., t. y. bandant uždėti specialiąją priemonę – antrankius, stangino rankas, stumdėsi, nepakluso pareigūnų tesėtiems reikalavimams nesipriešinti, vengdamas sulaikymo grumtynių metu tyčia pargriovė ant žemės ir bandė suduoti smūgį ranka į veidą N. Z., tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Minėtą nuosprendį P. J. apskundė, Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-397-397/2022, Z. J. išteisino pagal BK 286 straipsnį, teismas konstatavo, kad nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi, Kauno apygardos teismas išteisino Z. J. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 286 straipsnio padarymą, tačiau paliko galioti nuosprendžio dalį dėl I. J. sužalojimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taip pat, Kauno apygardos teismas minėtame nuosprendyje pažymėjo, kad šiuo atveju Z. J. veiksmai galėtų būti vertinami kaip turintys administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, požymių (23 punktas).
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-489/2023 Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį paliko nepakeistą ir pažymėjo, kad išteisinamojo nuosprendžio pagal BK 286 straipsnį priėmimą lėmė ne policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimas, bet apeliacinės instancijos teismo tiesiogiai ištyrus bylos įrodymus padarytos išvados, kad Z. J. tyčia neatliko kaltinime nurodytų pasipriešinimo policijos pareigūnui veiksmų.
31. Tačiau kasacinio teismo praktikoje vien ta aplinkybė, kad asmuo buvo išteisintas nenustačius jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės požymio, t. y. reikalaujamos kaltės formos, teismui padarius kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nelaikoma esmine klaida ir nesudaro pagrindo spręsti, jog pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-313/2023, 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023).
32. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad gavę pranešimą apie galimai padarytą nusikaltimą policijos pareigūnai turėjo pareigą vykti į įvykio vietą aiškintis įvykio aplinkybes, o taip pat reikalauti, kad nusikalstamos veikos padarymu įtariamas Z. J. vyktų į policijos komisariatą. Kauno apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad Z. J. su pareigūnais kalbėjo pakeltu tonu, temperamentingai, buvo neblaivus ir galimai nesuprato kas vyksta, ir tai galėjo įtakoti jo elgesį, jis nesutiko būti sulaikomas, stumdėsi su broliu P. J. nenorėdami vienas kito paleisti, grūmėsi su pareigūnu siekdamas išvengti sulaikymo ir jo manymu reikalavimas vykti į policijos komisariatą buvo neteisėtas. Šios aplinkybės pasitvirtino ir peržiūrėjus vaizdo įrašą apeliacinės instancijos teisme.
33. Jau vien tai, kad pareigūnai įvertinę situacijos pavojingumą į įvykio vietą iškvietė dar vieną ekipažą, kadangi ieškovai vengė vykdyti pareigūnų reikalavimus ir nurodymus, rodė situacijos pavojingumą ir nenuspėjamumą bei grėsmingumą iš ieškovų pusės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareigūnų sprendimas panaudoti specialiąsias priemones – dujas, elektroimpulsinį prietaisą, antrankius ir fizinę jėgą, siekiant priversti asmenis paklusti, buvo adekvačios susiklosčiusiai agresyviai iš ieškovų pusės situacijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iškvietimas buvo gautas taip pat dėl agresyvių Z. J. veiksmų moters atžvilgiu (jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, padarymo, I. J. padarė mažiausiai keturiolika smūgių ar trauminių poveikių), be to asmenys buvo neblaivūs, ginčijosi, nepakluso teisėtiems nurodymams.
34. Byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų piktnaudžiavę ar viršiję savo įgaliojimus, bet to atsižvelgiant į iškvietimo aplinkybes jie turėjo pagrindą manyti, kad ieškovai gali būti agresyviai nusiteikę. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad įvykio eigą sąlygojo abiejų ieškovų veiksmai, akivaizdu, kad pareigūnams nebūtų reikėję naudoti jokių specialiųjų priemonių jeigu Z. J., tuo metu įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, būtų vykdęs pareigūnų reikalavimus ir vykęs į policijos komisariatą. Be to abu ieškovai buvo neblaivūs, susikabinę nepaleido vienas kito, P. J. trukdė pareigūnams sulaikyti Z. J., neblaivumo būklė taip pat didino agresijos tikimybę susidariusioje situacijoje.
35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, kad būtent pačių ieškovų veiksmai ir jų elgesys lėmė įvykį ir šio įvykio pasekmes, o išteisinamojo nuosprendžio apeliacine tvarka priėmimas Z. J. atžvilgiu dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad įvykio dieną pareigūnai elgėsi netinkamai, o ieškovų elgesys buvo teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dalyje dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams nepadarė išvados, kad šioje kaltinimo dalyje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas (ar atsisakyta pradėti) ir pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas aiškiai nepagrįstai.
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių). Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009, 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014, 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015 ir kt.).
37. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas išteisindamas ieškovą Z. J. dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino N. Z. ir kitų pareigūnų veiksmų jų teisėtumo aspektu, kadangi tai nebuvo nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalyku.
38. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės savaime nepagrindžia pareigūnų veiksmų neteisėtumo, kadangi kaip matyti iš video medžiagos, ieškovai nepakluso pareigūnų nurodymams sudėti rankas už nugaros ir eiti į automobilį, todėl buvo panaudota prievarta.
39. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, pareigūnas turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu. Policijos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 1-2 punkte numatyta, kad fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais: saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai, kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi).
40. Taigi apibendrinant aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinės atsakomybės taikymo aspektu prievartos panaudojimas prieš ieškovus buvo pagrįstas, kadangi buvo nulemtas ieškovų elgesio, neblaivumo būklės, nepaklusimo teisėtiems pareigūnų veiksmams, ką ir numato aukščiau minėtas teisės aktas. Aapeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareigūnai atvykę pagal I. J. iškvietimą, neatliko neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu, todėl nėra pagrindo priteisti turtinę ar neturtinę žalą.
41. Atmestini apeliantų argumentai, kad teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi teismas nuodugniai ištyrė ir aprašė bei įvertino byloje esančius įrodymus. Taip pat atmestinas argumentas, kad pareigūnai neįspėjo apie fizinės prievartos bei specialiųjų priemonių panaudojimą, kadangi akivaizdu, kad įvykiai klostėsi greitai ir tam objektyviai nebuvo laiko. Akivaizdu, kad tai lėmė ieškovų nepaklusimas teisėtiems pareigūnų nurodymams, jų neblaivumas. Be to, kaip matyti iš vaizdo įrašo pareigūnė liepė ieškovams nusiraminti, nurodydama, kad priešingu atveju vėl naudos elektrošoką, taigi eigoje sulaikymo įspėjimų buvo.
42. Byloje nenustatyta, kad pareigūnai būtų mušę ieškovus ar siekę tyčia juos sužaloti. Policijos pareigūnai prievartą ir specialiąsias policijos priemones panaudojo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, kas atitinka Lietuvos Respublikos policijos įstatymą ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos apraše nustatytas sąlygas. Marijampolės AVPK policijos pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu. Taigi, nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, šiuo atveju neteisėtų veiksmų, valstybei ar savivaldybei nekyla pareiga atlyginti žalą.
43. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus atsižvelgdamas į Kasacinio teismo praktiką (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiškino žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.271, 6.272 straipsniai), padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovų apeliacinis skundas yra atmetamas, jie neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, o atsakovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese neprašo, todėl jos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė