Administracinė byla Nr. II-750-422/2010
Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00564-2010-3
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 73.
(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. lapkričio 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,
sekretoriaujant Aušrai Briedienei,
dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, A. V.,
institucijos, kurios pareigūnas surašė protokolą ir priėmė nutarimą, atstovei Irenai Biriukovienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. V. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir
nustatė:
2010 m. liepos 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu Nr.20N-315362-10 A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 1241 str. 2d. nubaustas 80 litų bauda už tai, kad 2010 m. liepos 3 d. 15 val. 25 min. Kauno mieste, vairuodamas transporto priemonę, iš pirmos eismo juostos įvažiavo į Savanorių- Pramonės pr. sankryžą ir ją pravažiavo tiesiai, pažeisdamas kelio ženklo „Eismo kryptys sankryžoje“ KET 1-ame priede Nr. 507 p. reikalavimą.
A. V. prašo panaikinti nutarimą. Skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog nuobauda paskirta neteisėtai, nepagrįstai. 2010 m. liepos 3d. apie 15 val. įvažiavo į Savanorių prospektą iš Hermio sporto centro. Įvažiavęs į pirmą juostą Savanorių prospekte, joje pamatė ženklus, leidžiančius sankryžoje važiuoti tiesiai ir į dešinę, tačiau privažiavus arčiau sankryžos su Pramonės pr., šalia jos esantis ženklas jau rodė, kad tiesiai važiuoti iš pirmos eismo juostos negalima, o galima sukti tik į dešinę. Kadangi antroje juostoje buvo tarpas, jis, parodęs kairį posūkio signalą, prieš sankryžą įsuko į antrą juostą ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui, ją pravažiavo. Pareiškėjas neginčija, jog persirikiuodamas prieš sankryžą iš pirmos eismo juostos į antrą galimai kirto ištisinę eismo juostą, tačiau nurodo, jog nutarime nurodyto pažeidimo nepadarė. A. V. teigimu, pareigūnai jo 2010-07-03 nesupažindino su įvykio schema, nors buvo pažadėję tai padaryti, buvo suklaidintas pareigūnų, priverstas neapibrėžtą laiką su žmona ir dviem mažamečiais vaikais laukti schemos, o pareigūnai nuvažiavo. 2010 m. liepos 13d. atvykus į bylos svarstymą, jam buvo pateikta faktinių aplinkybių neatitinkanti schema, atliktas tyrimas neobjektyvus ir nevisapusiškas. Policijos ekipažas nevažiavo paskui jį ir nestovėjo kitoje sankryžos pusėje, todėl jo važiavimo per sankryžą nematė.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovė prašė nutarimą palikti nepakeistą, nurodė, jog pažeidimas įrodytas administracinėje byloje surinkta medžiaga, skundas nepagrįstas.
Skundas netenkintinas.
Administracinis teisės pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 10), pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 18-20), liudytojų E. Č. ir R. N. parodymais (b.l. 28-29), kurie remiantis ATPK 256 str. pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Minėti liudytojai paaiškino, jog 2010-07-03 apie 15.25 val. patruliuodami tarnybiniu automobiliu sustoję Pramonės prospekto -Savanorių prospekto sankryžoje iš Pramonės prospekto pusės pamatė Savanorių pr. pirma eismo juosta, kuria leidžiama sukti tik į dešinę, atvažiuojantį Subaru automobilį, kuris sustojo prieš sankryžą prie „Stop“ linijos degant raudonam šviesoforo signalui. Iš paskos privažiavus automobiliui ir pyptelėjus, minėtas automobilis pasuko kairiau ir iš pirmos eismo juostos įvažiavo į sankryžą, užsidegus žaliam šviesoforo signalui ją pravažiavo tiesiai. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, prieštaravimų nenustatyta, atitinka tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes, todėl teismui jais netikėti nėra pagrindo. Aplinkybių, jog pareigūnai būtų šališki pareiškėjo atžvilgiu, priešiškai nusiteikę ar pan., administracinėje byloje nenustatyta.
Liudytojos D. V. parodymai nelaikytini patikimais ir objektyviais, nes pareiškėją su ja sieja santuokiniai ryšiai, todėl jie vertintini kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens paaiškinimai ir teismas jais nesiremia.
Paties pareiškėjo paaiškinimas vertinamas kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Be to, atsižvelgtina į tai, jog jo parodymai yra nenuoseklūs, prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Skunde jis nurodė, jog prie sankryžos pamatęs, jog iš pirmos eismo juostos galima sukti tik į dešinę, persirikiavo į antroje eismo juostoje buvusį tarpą, tuo tarpu teismo posėdžio metu nurodė, jog parodžius posūkį, jį vairuotojai įleido į antrą juostą. Liudytojų E. Č. ir R. N. nuosekliais parodymais nustatyta, jog antra ir trečia eismo juostos buvo užimtos automobiliais, jokių tarpų nebuvo, todėl pareiškėjo automobiliui stovinčiam pirmoje eismo juostoje pirmam prie „Stop“ linijos nebuvo jokios galimybės persirikiuoti į antrą eismo juostą.
KET 8 p. numato reikalavimą vairuotojui vadovautis kelio ženklais (nurodytais Taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimu (nurodytu 3 priede), šviesoforais ir reguliuotojo signalais, numatytais šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, įpareigoja vadovautis kelio ženklu.
Teismui pateikta fotonuotrauka ( b.l. 9) patvirtina, jog pareiškėjui išsukus į Savanorių pr. iš Hermio sporto centro ant pirmos eismo juostos pažymėtas kelio ženklinimas leido važiuoti tiek tiesiai, tiek į dešinę, tačiau priešais prie sankryžos pastatytame kelio ženkle buvo aiškiai matyti nurodytos eismo kryptys, jog iš pirmos eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę, todėl pareiškėjas, esant prieštaravimams tarp kelio ženklo ir kelio ženklinimo, privalėjo vadovautis KET 8p. nurodytu kelio ženklo prioriteto principo reikalavimu, o, būtent, nesant galimybių važiuoti tiesiai, privalėjo atlikti manevrą į dešinę, o po to apsisukti ir važiuoti norima kryptimi.
Pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su 2010-07-03 patrulių sudaryta vietos schema. Policijos veiklos instrukcijoje, patvirtintoje policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660, nėra numatytas reikalavimas patruliams, fiksuojant administracinį teisės pažeidimą, sudaryti schemą. Minėto pobūdžio reikalavimas yra įtvirtintas tik įvykus eismo įvykiui (88.2p.), todėl konkrečiu atveju nebuvo būtinybės sudaryti vietos schemą ir su ja vietoje supažindinti pareiškėją. 2010-07-03 Vietos schema vertintina kaip papildomas įrodymas ( ATPK 256 str.), patvirtinantis liudytojų išdėstytas aplinkybes ( b.l. 17), kartu pažymint, jog ir be minėto įrodymo pažeidimas įrodytas aukščiau nurodytais duomenimis.
Teismui nekyla abejonių, kad A. V. pareikštas kaltinimas atitinka faktines bylos aplinkybes, jo veiksmai pagal ATPK 1241 str. 2d. yra kvalifikuoti teisingai.
Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo (ATPK 302 str.). Nors ginčijamame nutarime nurodyta, jog lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau pažyma apie asmens baustumą ( b.l. 88) patvirtina, jog A. V. nuobaudos skyrimo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtą 2009-09-14 nutarimu pagal ATPK 1241 str. 2d. Įstatymas ( ATPK 31 str. 1d. 5p. ) pakartotinio per metus tokios pačios rūšies pažeidimo padarymą priskiria prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl nagrinėjantis administracinę bylą pareigūnas pagrįstai paskyrė administracinę nuobaudą, viršijančią numatytos sankcijos vidurkį ( 80 Lt), nors ir klaidingai nurodė aplinkybę dėl sunkinančių aplinkybių nebuvimo. Minėtas trūkumas yra neesminis, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti nutarimo. Teismo nuomone, paskirtoji 80 Lt bauda yra tinkamai individualizuota, ją skiriant ATPK 30 str., 302 str. reikalavimai iš esmės nepažeisti.
Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., teisėja
n u t a r i a :
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Janina Vitunskienė