Civilinė byla Nr. e2A-1889-855/2020
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02368-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7.; 3.3.1.18.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EST LT“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus arba atlyginti turtinę žalą, bei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „EST LT“, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovę UAB „EST LT“ išmontuoti 3,12 kWh saulės elektrinę ir atkurti iki saulės elektrinės buvusią stogo padėtį arba atlyginti ieškovui 2 043,07 Eur žalą dėl 3,12 kWh saulės elektrinės išmontavimo, kurią sudaro 360,12 Eur delspinigiai, 962,95 Eur namo stogo dangos pakeitimas, 420,00 Eur elektrinės išmontavimas, 300,00 Eur elektrinės elementų utilizacija; 2) atlyginti turtinę žalą 714,24 Eur negautų pajamų už nepagamintą elektros energiją forma ir 500,00 Eur neturtinę žalą bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Šalių ginčas dėl ieškovo ir atsakovės 2015 m. liepos 23 d. sudarytos Optimizuotos saulės įrengimo sutarties Nr. SE 2015/07/23 (toliau – Sutartis) pripažinimo neįvykdyta ir įpareigojimo atsakovės grąžinti ieškovui 4 888,78 Eur sumą buvo galutinai išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-987-232/2019 ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 10-186, kuriuo 2015 m. liepos 23 d. sutartis buvo pripažinta nutraukta ir atsakovė buvo įpareigota grąžinti 4 888,78 Eur sumą ieškovui V. V.. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir priverstinai įvykdytas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
2.2. Nors Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2017 m. vasario 8 d. nutarimu, 2015 m. liepos 23 d. Sutartį tarp šalių pripažino nutraukta ir atsakovas buvo įpareigotas grąžinti 4 888,78 Eur sumą ieškovui, tačiau klausimas dėl iki šio pažeidimo buvusios padėties atkūrimo nebuvo išspręstas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašė atsakovę išmontuoti 3,12 kWp saulės elektrinę ir atkurti iki saulės elektrinės buvusią stogo padėtį, t.y. atsakovė privalo demontuoti saulės elementus, nuimti kampainius sumontuotus ant stogo, išmontuoti stogą, pažeistą montuojant saulės elektrinę, nupirkti ir pakeisti naują 43 kv.m. skardos dangą .
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Kadangi Sutartis tarp šalių nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.222 straipsnio 1 dalimi, atsakovė turi teisę reikalauti iš ieškovo viską, ką jam yra perdavusi vykdydama Sutartį, todėl nagrinėjamu atveju būtent ieškovui kyla pareiga grąžinti atsakovei tai, ką iš jos yra gavęs (grąžinti atsakovei įrengimus, kuriuos galima atskirti be žalos pastatui, o jeigu negalima grąžinti – atlyginti to, kas buvo gauta, vertę pinigais). Priešingai nei teigia ieškovas, šalys negali būti grąžinamos į tokią padėtį, kurioje jos buvo iki Sutarties sudarymo (t. y. kai ieškovo stogas buvo be saulės elektrinės), nes tai prieštarautų Sutarties nutraukimo esmei, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.
4.2. Ieškovas niekada iš atsakovės nereikalavo išmontuoti sumontuotą saulės elektrinę, tokį reikalavimą reiškia praėjus daugiau nei trejiems metams po Sutarties nutraukimo. Atsakovė yra įsitikinusi, kad ieškovas atsakovės sumontuota saulės elektrine naudojosi pagal paskirtį, kadangi atsakovė anksčiau yra pateikusi ieškovui instaliavimo ir eksploatacijos instrukcijas, suteikė kokybės garantiją, išsiuntė deklaraciją, kurioje patvirtinta informacija, reikalinga pateikti tinklų operatoriui, kurios pateikimas iš esmės atitinka anksčiau galiojusį reikalavimą dėl saulės elektrinės pridavimo Valstybinei energetikos inspekcijai, todėl galimybė gaminti elektrą priklausė tik nuo ieškovo valios. Naudotos saulės elektrinės grąžinimas atsakovei nėra priimtinas. Net jeigu ieškovas saulės elektrinės pagal paskirtį nenaudojo, tikėtina, kad dėl nepagrįsto ieškovo delsimo grąžinti įrangą ji prarado visas ar dalį techninių savybių, gali būti paveikta korozės arba apskritai yra netinkama naudoti pagal paskirtį.
4.3. 2016 m. balandžio 28 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovę, kad po 30 dienų nuo pranešimo gavimo nutraukia su atsakove 2015 m. liepos 23 d. sudarytą Sutartį. Taigi, Sutartį nutraukus 2016 m. gegužės 28 d, ši data laikoma ieškinio senaties termino pradžia. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo numatytas trijų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas, ieškovo pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo senaties terminas atitinkamai pasibaigė 2019 m. gegužės 28 d., o ieškovui ieškinį padavus teismui praleidus ieškinio senaties terminą, yra pagrindas ieškinį atmesti.
4.4. Kadangi ieškovui pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimą jau yra sumokėta 75,48 Eur netesybų, jos turi būti įskaitomos į nuostolius, jeigu tokių būtų nustatyta, o naujas reikalavimas dėl 360,12 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2017 m. gegužės 4 d. negali būti reiškiamas, nes jie skaičiuojami jau po Sutarties nutraukimo.
4.5. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė tik skaičiavimus, tačiau nepateikė duomenų, kaip prašomos priteisti negautos pajamos susijusios su atsakovės veiksmais, kokių numatytų gauti iš anksto pajamų ieškovas negavo, kokiu pagrindu pagrįstai galėjo jų tikėtis, nepateikė įrodymų, kokį kiekį perteklinės elektros energijos būtų pagaminęs ar objektyviai (faktiškai) sunaudojęs savo reikmėms per atitinkamą laikotarpį.
4.6. Neturtinės žalos turinį sudarančiais kriterijais ieškovas nurodo atskirojo skundo ruošimą, sąmatos užsakymą ir gavimą, pažymos ir kitos dokumentacijos teismams ruošimą ir pateikimą, keliones į teismus, negalėjimą naudotis neįrengtos 3 kWh optimizuotos saulės elektrinės nuo 2015 m. birželio mėn., ilgą susirašinėjimą su atsakove. Tačiau neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, kurio nagrinėjamu atveju nėra, o ieškovo išvardyti kriterijai ne tik nėra neturtinė žala, bet ir nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl nėra jokio pagrindo atlyginti ieškovo nurodomą neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovę išmontuoti 3,12 kWh saulės elektrinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), bei atkurti iki saulės elektrinės įrengimo buvusią stogo padėtį. Kitoje dalyje, taikydamas ieškinio senatį, ieškinį atmetė.
6. Teismas, nustatė, kad ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2016 m. birželio 5 d., kadangi 2016 m. gegužės 6 d. atsakovė el. laišku ieškovui nurodė apie 2016 m. balandžio 28 d. ieškovo pranešimo-reikalavimo gavimą, o, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, kurioje nustatytas trijų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, ieškovo reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti senaties terminas baigėsi 2019 m. birželio 6 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškinį teismui pateikė 2019 m. lapkričio 6 d., ir neprašė jo atnaujinti, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas dėl 2 043,07 Eur žalos dėl 3,12 kWh saulės elektrinės išmontavimo, 714,24 Eur turtinės žalos dėl negautų pajamų už nepagamintą elektros energiją, 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip pareikštas praleidus sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygas, aplinkybę, kad atsakovė neužbaigė saulės elektrinės montavimo darbų, dėl ko, teismo vertinimu, ieškovas teisėtai pasinaudojo Sutarties 13 straipsnio 1.2 punkte ir CK 6.665 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vienašališko Sutarties nutraukimo galimybe, remdamasis CK 6.222 straipsnio 1 dalies nuostata bei teismų praktika, tenkino vieną iš alternatyvių ieškovo reikalavimų ir įpareigojo atsakovę išmontuoti 3,12 kWh saulės elektrinę.
8. Teismas atmetė atsakovės argumentą, jog ieškovo reikalavimas atkurti iki saulės elektrinės buvusią stogo padėtį nėra aiškus, nes nėra aišku, kokius veiksmus atsakovė turi atlikti, ir sprendė, jog atsakovė yra savo srities profesionalė, dėl ko turi visas galimybes nustatyti, kokius konkrečius veiksmus būtina atlikti, kad būtų galima atkurti iki saulės elektrinės buvusią stogo padėtį, todėl šį ieškovo reikalavimą tenkino.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ir prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą ir bylą dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
10. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2016 m. birželio 5 d., t. y. 30 dienų nuo ieškovo pranešimo gavimo, ir dėl to senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti baigėsi 2019 m. birželio 6 d., bei teismo išvada, jog ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 5 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d., t. y. už ilgesnį nei trijų metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo, dėl to taikytina ieškinio senatis ir šis ieškovo reikalavimas atmestas. Anot ieškovo, CK nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminą, buvo pritaikytos nepagrįstai, be to, egzistavo ir ieškinio senaties termino atnaujinimo sąlygos, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino.
10.2. Ieškovas visą ginčo laikotarpį nuo 2016 m. birželio 5 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. negalėjo naudotis stogu, todėl negavo pajamų už dėl atsakovės kaltės nepagamintą elektros energiją, papildomai kiekvieną dieną nuo 2016 m. birželio 5 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. patirdamas ir neturtinę žalą kaip vartotojas ir namo savininkas. Ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino, nes pagal kasacinio teismo praktiką, sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas neriboja galimybės ginti pažeistas teises esant trunkamam (tęstiniam) teisės pažeidimui, kadangi senatis kaskart atsinaujina.
10.3. Pirmosios instancijos teismas netyrė bei nevertino aplinkybių, susijusių su pareikštais materialinio pobūdžio reikalavimais dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nepasisakė dėl ginčo dėl žalos atlyginimo esmės, ir tai yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
11. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant aiškiai nepagrįstą apeliacinį skundą.
12. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino vieną iš alternatyvių ieškovo reikalavimų, t. y. įpareigojo atsakovę atlikti veiksmus – išmontuoti 3,12 kWh saulės elektrinę ir atkurti iki saulės elektrinės buvusią stogo padėtį. Taigi, ieškovo subjektinė teisė pirmosios instancijos teismo sprendimu yra pilnai apginta, todėl reikšdamas apeliacinį skundą ieškovas faktiškai siekia, kad būtų patenkintas kitas iš alternatyvių reikalavimų – reikalavimas dėl žalos atlyginimo, nors teisine prasme ir pasekmėmis abu reikalavimai laikytini lygiaverčiais. Atsižvelgiant į tai, apeliantas elgiasi nesąžiningai, todėl jam turi būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 2 dalyje numatyta procesinė sankcija už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant nepagrįstą apeliacinį skundą.
12.2. Ieškovo apeliaciniame skunde keliamo reikalavimo – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, - neįmanoma įgyvendinti, nes susidarytų netoleruotina situacija, kai visa apimtimi panaikinus teismo sprendimą, pakartotinai grąžinama nagrinėti tik bylos dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. būtų iš esmės keičiamas bylos dalykas.
12.3. Atsakovė nesutinka su apelianto argumentais, jog teisės pažeidimas dėl 714,24 Eur negautų pajamų už nepagamintą elektros energiją ir 500,00 Eur už neturtinę žalą yra tęstiniai ir dėl to senatis yra kaskart atnaujinama. Ši teisės norma taikoma tęstinio pažeidimo teisinėms pasekmėms, susijusioms su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena (pvz., reikalavimams priteisti netesybas, atsirandančias kiekvieną atskirą tęstinio pažeidimo dieną, ir pan.), tuo tarpu iš ieškovo parengtos 2019 m. liepos 25 d. pažymos galima spręsti, kad turtinė žala paties ieškovo nėra skaičiuojama kaip tęstinė, kadangi ieškovas žalą kildina ne iš kasdien besitęsiančio pažeidimo, o priešingai – ieškovas apie savo teisių pažeidimą turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Be to, iš ieškovo teikiamos pažymos matyti, kad negautas pajamas ieškovas skaičiuoja dienomis, tačiau iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti nei negautų pajamų, nei neturtinės žalos fakto ir dydžio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Kaip matyti iš ieškovo 2020 m. liepos 13 d. pareiškimo dėl ieškinio dalyko patikslinimo, t. y. paskutinio pareiškimo, kuriuo buvo tikslinami reikalavimai turinio ir kuris pirmosios instancijos teismo buvo priimtas, tad kuriuo buvo apibrėžtos bylos nagrinėjimo iš esmės ribos, ieškovas nagrinėjamoje byloje reiškė du reikalavimus, t. y. pirmą alternatyvų reikalavimą: įpareigoti atsakovę išmontuoti 3,12 kWh saulės elektrinę ir atkurti iki saulės elektrinės buvusią stogo padėtį arba atlyginti ieškovui 2 043,07 Eur žalą dėl 3,12 kWh saulės elektrinės išmontavimo; ir antrą reikalavimą: atlyginti 714,24 Eur turtinę žalą negautų pajamų už nepagamintą elektros energiją forma bei 500,00 Eur neturtinę žalą.
17. Viena vertus, sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog vieno iš alternatyvių reikalavimų patenkinimas reiškia likusio ginčo išsprendimą iš esmės, bei suponuoja, kad pažeistos asmens materialinės teisės yra apgintos, kadangi teismų praktikoje yra suformuluota, jog alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovas vieną iš savo pareikštų reikalavimų suformulavo būtent alternatyviai, prašydamas teismo arba įpareigoti atsakovę išmontuoti 3,12 kWh saulės elektrinę ir atkurti iki saulės elektrinės buvusią stogo padėtį arba atlyginti ieškovui tokios elektrinės išmontavimo 2 043,07 Eur išlaidas, ir pirmosios instancijos teismas vieną iš šių alternatyvių reikalavimų patenkino, įpareigodamas atsakovę išmontuoti saulės elektrinę ir atkurti iki jos įrengimo buvusią stogo padėtį. Šioje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje nei ieškovas, nei atsakovė apeliacinio skundo neteikė, dėl šio reikalavimo išsprendimo / patenkinimo jokių argumentų nenurodė, t. y. su šia teismo sprendimo dalimi abi ginčo šalys iš esmės sutiko, ji laikytina įsiteisėjusia. Taigi, nėra aišku, kodėl ieškovas, pateikdamas apeliacinį skundą dėl kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies (kuria atmestas jo antrasis reikalavimas - dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo), prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi. Tokiu būdu nei vienai iš bylos šalių neskundžiant sprendimo dalyje, kuria buvo išspręstas alternatyviai ieškovo pareikštas pirmasis reikalavimas, jau vien dėl to naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pilna apimtimi, kaip prašo apeliantas apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.
18. Kita vertus, greta šių alternatyvių reikalavimų ieškovo dar buvo pareikštas antrasis savarankiškas reikalavimas dėl 714,24 Eur turtinės žalos, kuri pasireiškė negautomis pajamomis, ieškovui negalint naudotis saulės elektrine, gauti bei realizuoti elektros energiją, bei 500,00 Eur neturtinės žalos, kuri, kaip nurodė ieškovas, pasireiškė patirtais išgyvenimais dėl negalėjimo naudotis saulės elektrine, su tuo susijusio ankstesnio teismo proceso dėl sutarties nutraukimo ir pan., atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šis reikalavimas (dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo), kaip nepagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovė, nėra alternatyvus pirmajam (teismo patenkintam) reikalavimui, kuriuo buvo prašoma priteisti kitokio pobūdžio turtinę žalą, t. y. žalą, susijusią su saulės elektrinės demontavimu, naujos stogo dangos įrengimu ir padėties, buvusios iki atsakovės padaryto sutarties pažeidimo, atkūrimu, todėl turėjo būti atskirai sprendžiamas pirmosios instancijos teismo iš esmės.
19. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas šį antrąjį reikalavimą atmetė, konstatavęs, kad ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad CK nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminą, buvo pritaikytos nepagrįstai, kadangi ieškovas prašė priteisti žalos atlyginimą (negautų pajamų forma ir neturtinę žalą) už tęstinį laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. (nuo ieškovo pranešimo gavimo) iki 2019 m. lapkričio 6 d. Tačiau su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.
20. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė taikoma, jeigu nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, nurodytos CK 6.246–6.249 straipsniuose, ir nepraleistas įstatymų nustatytas terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, t. y. ieškinio senatis (CK 1.124 straipsnis). Jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), ieškinio reikalavimus teismas nagrinėja iš esmės nustatęs, ar šis terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2002).
22. Reikalavimams priteisti nuostolius pareikšti nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas, taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-969/2015).
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas dar 2016 m. balandžio 28 d. pranešimu - reikalavimu informavo atsakovą, kad po 30 d. nuo šio pranešimo gavimo nutraukia su atsakove 2015 m. liepos 23 d. tarp šalių sudarytą 3 kWh saulės elektrinės įrengimo sutartį. Šį pranešimą atsakovė gavo 2016 m. gegužės 6 d., vadinasi ieškinio senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti pradžia laikytina 2016 m. birželio 5 d. ir nuo šios dienos, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, pradedamas skaičiuoti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trijų metų senaties terminas. Atitinkamai ieškinio senaties terminas baigėsi 2019 m. birželio 6 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovui ieškinį teismui pareiškus tik 2019 m. lapkričio 6 d., buvo praleistas trijų metų sutrumpintas senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, ir esant atsakovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį, o ieškovui neprašius senaties termino atnaujinti bei nenurodžius jokių priežasčių, dėl ko negalėjo kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir ieškinį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.
24. Nors apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatyto momento, nuo kada jis sužinojo apie savo pažeistas teises, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytu ieškinio senaties termino skaičiavimu, nurodydamas, kad atsakovei nedemontuojant saulės elektrinės nuo ieškovo namo stogo, pažeidimas vykdomas iki šiol, todėl šis pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, ieškinys dėl žalos atlyginimo pateiktas besitęsiant ieškovo teisių pažeidimui, t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.
25. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje pateikiama tęstinio pažeidimo ir ieškinio senaties termino jam esant samprata – kai pažeidimas vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovo pareikšto reikalavimo pagrindą ir dalyką, negalima spręsti, jog prašoma priteisti žalą už tęstinį pažeidimą. Pažymėtina, jog apie negalėjimą naudotis atsakovės įrengta saulės elektrine bei gauti iš jos pajamas ieškovas neabejotinai sužinojo jau atsakovei padarius sutartinį pažeidimą bei dėl to ieškovui savo valia nutraukus sutartį su atsakove. Būtent tada ieškovas galimai patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurios atlyginimo prašo nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu, t. y. galimai patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus dėl nepasisekusios sutarties bei neįgyvendinto lūkesčio naudotis saulės elektrinės gaminama elektros energija, o taip pat ir turtinę žalą, kurią pats savo valia pasirinkto įvertinti būtent tokia pinigų suma, t. y. skaičiuodamas tikėtinas pajamas, kurių negautų būtent trejus metus naudodamasis saulės elektrine (netiesioginius nuostolius).
26. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kreipdamasis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ieškovas nekėlė reikalavimų nei dėl buvusios iki elektrinės įrengimo padėties atkūrimo, nei dėl žalos atlyginimo (keltas klausimas tik dėl pagal sutartį atsakovei sumokėtų pinigų grąžinimo). Taip pat ir ankščiau vykusio tarp šalių teismo proceso dėl sutarties nutraukimo bei atsakovei taikytų įpareigojimų įvykdymo / teisėtumo metu ieškovas nereiškė atsakovei reikalavimų dėl negautų pajamų ir/ar neturtinės žalos atlyginimo, nors neabejotinai tokią teisę jau tuo metu turėjo ir galėjo realizuoti. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra ir jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos (2019 m. birželio 6 d.) dėl objektyvių, nuo jo paties valios nepriklausiusių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti pažeistas savo teises. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje ieškinio dalyje (dėl nuostolių, pasireiškusių negautomis pajamomis, bei neturtinės žalos atlyginimo) pritaikė sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą ir šioje dalyje ieškinį atmetė.
27. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo (jo dalies), remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant aiškiai nepagrįstą apeliacinį skundą, skirti baudą.
29. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Nors ieškovo apeliacinis skundas ir yra atmestinas, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo apelianto elgesį, teikiant apeliacinį skundą dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, aiškiai nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, todėl prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo – išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-98-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).
32. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Teismui atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovei UAB „EST LT“ priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Apelianto (ieškovo) V. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EST LT“ (įmonės kodas – 302673984, reg. Santaikos g. 10, Alytus) iš ieškovo V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 300,00 Eur (tris šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko