`                                                                                      Civilinė byla Nr. e2-397-460/2021

                                                                                      (Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00210-2020-3)                                                       

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                      

                                                                                      2.6.20.4; 2.6.8.6; 2.6.8.8; 3.2.3.8 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

sekretoriaujant Zitai Mockuvienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“ atstovams advokatui A. G., direktorei A. M.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sepo novus“ atstovui advokatui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sunprojektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sepo novus“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. birželio 11 d. gautas ieškinys (pareikštas priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą bei persiuntus bylą pagal teismingumą) dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo, juo prašoma priteisti ieškovei UAB „Sunprojektai“ iš atsakovės UAB „Sepo novus“ 70 000,00 Eur skolos, 5 145,00 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal 2016 m. balandžio 28 d. sutartį Nr. 2016/04/27, nes ieškinio padavimo dieną apmokėjo tik dalį skolos (iš viso 51 000 EUR) ir yra skolinga ieškovei 70 000 Eur (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priedas Nr. 4).

2.       Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinio netenkinti. Nurodo, jog atsakovė visus mokėjimus pagal sutartį atliko avansu, tikėdamasi, kad ieškovė tinkamai įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus ir pavyks pasiekti sutartyje numatytą tikslą. Teigia, kad jokios konsultacijos atsakovei taip ir nebuvo suteiktos, atsakovė žemės sklypų neįsigijo, t. y sutarties tikslas nebuvo pasiektas.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, prašė juos tenkinti. Pažymėjo, kad ieškovė atliko sutartyje nurodytas paslaugas. Ieškovė pasiekė sutartyje sulygtą rezultatą, atsakovė turėjo galimybę įsigyti sutartyje sutartą sklypą, tačiau atsakovė dėl tam tikrų priežasčių to nepadarė. Atstovas pateikė savo paaiškinimus apie sutarties priešistorę. Pažymėjo, kad atsakovė jokių pretenzijų dėl paslaugų kokybės nereiškė.

4.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nebuvo suteiktos realios paslaugos, nors buvo pasirašytas paslaugų perdavimo – priėmimo aktas. Tikino, kad jeigu jos ir buvo suteiktos iš dalies, tokių paslaugų kaina neatitinka rinkos kainos. Atstovo nuomone, dėl tokio rezultato atsakovės atstovas direktorius, pasirašydamas paslaugų perdavimo – priėmimo aktą, viršijo savo įgaliojimus.

5.       Liudytoja L. Š. (buvusi atsakovės darbuotoja) teigė, kad atsakovės įmonėje atliko teisines konsultacijas, dirbo teisniais klausimais. Paaiškino sklypo pirkimo priešistorę. Nurodė, kad įmonėje visus vadovavimo veiksmus atliko įmonės komercijos direktorė. Buvo nuspręsta surasti sklypą su geležinkelio atšaka bitumo sandėliavimui, tačiau įmonė teritorijų planavimo specialistų neturėjo. Dėl to ir buvo sudaryta paslaugų sutartis su ieškove. Nurodė, kad ji rašė savivaldybei raštus dėl Sutartyje aptariamo žemės sklypo pirkimo, paaiškino, kad buvo paskelbtas sklypo aukcionas, tačiau atsakovė tuo metu pinginių lėšų neturėjo, nes įmonės padėtis buvo sunki. Įmonės komercijos direktorė žinojo, kad paslaugų perdavimo -priėmimo akte pasirašė įmonės direktorius.

6.       Liudytojas V. M. (buvęs ieškovės direktorius) teismo posėdžio metu pareiškė, kad vystydami nekilnojamojo turto projektus, suteikė galimybę atsakovei įsigyti jos norimą sklypą. Teigė, kad vykdant sutartį vyko diskusijos, susitikimai, derinimo klausimai. Paaiškino dėl dalinių sąskaitų išrašymo. Patikino, kad atsakovė tik vėliau išreiškė klausimus dėl paslaugų atlikimo kainos. Pastebėjo, kad sutartyje nebuvo nustatyta kainodaros detali ataskaita.

Ieškinys tenkintinas.

7.       Byloje sprendžiamas ginčas dėl paslaugų sutarties (ne)tinkamo vykdymo ir kainos (ne)sumokėjimo. 

Faktinės aplinkybės

8.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta:

8.1.       Ieškovė ir atsakovė 2016 m. balandžio 28 d. sudarė sutartį Nr. 2016/04/27 (toliau – ir Sutartis), jos pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti konsultacijų įmonės veiklos klausimais paslaugas, kurios apėmė, bet neapsiribojant teritorijos plėtrą, kontaktų užmezgimą, dalyvavimą aukcionuose (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priedas Nr. 2). Atitinkamai, atsakovė įsipareigojo sumokėti 100 000 Eur, neskaitant PVM už suteiktas paslaugas (Sutarties 3.1 punktas). Tarp šalių 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo pasirašytas darbų perdavimo – priėmimo aktas (toliau – ir Aktas), kuriame buvo nurodyta, kad ieškovė įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus, o atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus ir darbų kokybei bei terminų vykdymui pretenzijų neturi (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priedas Nr. 2). Ieškovė išrašė atsakovei tris PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. liepos 11 d.-PVM sąskaitą faktūrą, Serija SUNP Nr. 17-036 – 24 200,00 Eur sumai su PVM (ji apmokėta); 2018 m. sausio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija SUNP Nr. 18-004 - 12 100,00 Eur sumai su PVM (ji apmokėta); 2019 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija SUNP Nr. 19-60 – 84 700,00 Eur sumai su PVM (atsakovės apmokėta iš dalies, sumokant 14 700 EUR (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priedas Nr. 3).

8.2.       Ieškovė UAB „Sunprojektai“ pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl atsakovės UAB „Sepo novus“ 70 000,00 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 538,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.

8.3.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2020 m. balandžio 6 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-1618-549/2020.

8.4.       Atsakovė, nesutikdama su išduotu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. balandžio 6 d. teismo įsakymu, pateikė prieštaravimus.

8.5.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2020 m. birželio 2 d. nutartimi panaikino Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. balandžio 6 d. d. teismo įsakymą dėl 70 000,00 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 538,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Sepo novus“ kreditorei UAB „Sunprojektai“. Teismas nutarė perduoti civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sunprojektai“ ieškinį atsakovei UAB „Sepo novus“ dėl skolos priteisimo pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui.

Dėl ieškinio reikalavimų

2.       Ieškovė nurodo, kad tinkamai įvykdė visus 2016 m. balandžio 28 d. sudarytoje sutartyje Nr. 2016/04/27 nustatytus įsipareigojimus, o atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus ir darbų kokybei bei vykdymo terminui pretenzijų neturėjo, dėl to privalo sumokėti visą Sutartyje nustatytą kainą. Atsakovės nuomone, ji už paslaugas sumokėjo avansu, tačiau ieškovė nepateikė atliktų darbų detalizacijos. Jeigu ieškovė ir atliko kai kurias konsultacijas, tačiau tikslas įsigyti žemės sklypą nebuvo pasiektas, be to, sutartyje nustatyta kaina neatitinka realios rinkos kainos. Atsakovė tikina, kad įmonės vadovas, pasirašydamas 2017 m. rugpjūčio 10 d. darbų perdavimo – priėmimo aktą, viršijo savo įgaliojimus. Jos nuomone, Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. vasario 27 d. atsakovės įmonės operatyvaus patikrinimo aktas (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodyta, kad negalima PVM atskaita pagal ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras, patvirtina, kad paslaugos atsakovei nebuvo suteiktos.

3.       Teismas pažymi, jog šalis siejo atlygintinių paslaugų teisiniai santykiai, Sutartis galiojo iki 2018 m. sausio 1 d.

4.       Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas yra pateiktas CK 6.716 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Aptariamo straipsnio trečiojoje dalyje yra pateiktas pavyzdinis paslaugų, kurioms teikti gali būti sudaromos tokios sutartys, sąrašas (audito, konsultavimo, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo paslaugos).

5.       Nagrinėjamu atveju šalys 2016 m. balandžio 28 d. sudarė sutartį Nr. 2016/04/27, pagal ją, dėl to, kad atsakovė turi nepakankamai patirties Gargždų mieste plėtoti teritorijas bei jas vystyti, ieškovė įsipareigojo atlikti konsultacijas įmonės veiklos klausimais: teritorijos plėtros, kontaktų užmezgimo, dalyvavimo aukcionuose, atsakovės konsultavimas su valstybės ar savivaldybės institucijomis, valstybinės žemės įsigijimo bei kitais klausimais (Sutarties 1 punktas). Galutinis šalių sutarties tikslas buvo apibrėžtas sutarties 1.2 punkte, t. .y. tai, „kad kad atsakovė įsigytų gretimus sklypus nuo 1,234 ha iki 6,369 ha greta įsigyjamos teritorijos Gargžduose, Statybininku g. 7“. Sutarties kaina nustatyta 100 000 EUR plius PVM (Sutarties 3.1 punktas).

6.       Kaip žinoma, 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo pasirašytas Sutarties darbų perdavimo – priėmimo aktas, jame yra aiškiai nurodyta, kad ieškovė įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį, o atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus ir darbų kokybei bei terminų vykdymui pretenzijų neturi. Akte paminėta ir tai, kad atsakovė turi galimybę įsigyti Sutartyje numatytus sklypus viešai skelbiamame aukcione.

7.       Byloje remiantis surinktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovės prievolė įvykdyta tik iš dalies sumokėjus atlyginimo dalį, o likusi dalis ieškovei nebuvo sumokėta. Pastebėtina, jog Sutartį pasirašė tiek atsakovė, tiek ir ieškovė, atsakovei buvo žinomos Sutarties sąlygos, atsakovė pasirašydama sutiko su Sutarties sąlygomis, akcentuotina, kad ją įgyvendinant buvo sudaryta galimybė atsakovei įsigyti Sutartyje nurodytus gretimus sklypus. Atsakovė priėmė paslaugų sutarties rezultatą, t. y. suteiktas ieškovės paslaugas. Atsakovė faktiškai priėmė turtinę naudą iš ieškovės paslaugų teikimo, t. y. galimybę įgyti sklypą / sklypus. Atsakovė jokių pretenzijų dėl paslaugų kokybės nepareiškė, darbų detalizacijų neprašė, nes tokios ieškovės pareigos nenumatė Sutartis, o jos tikslas buvo pasiektas. Be to, atsakovė darbus priėmė ir rezultatas ją tenkino. Atsakovė turėjo galimybę dalyvauti 2017 m rugpjūčio 10 d. atvirame aukcione, kuriame buvo parduodamas 56 573,02 EUR pradinės vertės valstybinės žemės sklypas, tačiau aukcione atsakovė minėto žemės sklypo neįsigijo.

8.       Nepaisant nurodyto, atsakovė šiuo metu nesutinka, kad jai tenka prievolė iki galo atsiskaityti su ieškove pagal paslaugų teikimo sutartį. Atsakovė teigia, kad ji žemės sklypų neįsigijo, t. y sutarties tikslas nebuvo pasiektas. Teismo vertinimu, šiuo aspektu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Akte nurodoma, kad Sutarties tikslas yra pasiektas, nes atsakovė turi galimybę įsigyti greta esančius sklypus, kaip tai nustatyta Sutarties 1.2 punkte. Be to, Sutarties 4.1 punkte nurodoma, kad jeigu atsakovei buvo suteiktos konsultacijos ir atsakovė sklypų neįsigijo, laikoma, kad ieškovė „savo įsipareigojimus vykdė tinkamai“. Tokia pati nuostata, kad nebūtinai atsakovė turi įsigyti sklypus, įtvirtina ir Sutarties 3.2 punkte. Taigi, šalys Sutartyje aiškiai aptarė jos tikslus bei susitarė, kad sklypo / sklypų įsigijimas nėra galutinis Sutarties tikslas, tik galimybė įsigyti. Dėl šių priežasčių atsakovės minimas argumentas dėl Sutarties tikslo nepagrįstas.

9.       Atsakovė pripažįsta, kad ieškovės minimas 2017 m. rugpjūčio 10 d. Darbų priėmimo-perdavimo aktas yra pasirašytas tuometinio UAB „Sepo novus“ direktoriaus, tačiau tikina, kad tokiam veiksmui jis neturėjo įgaliojimų. Dėl šio argumento teismas pirmiausia pastebi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovės direktorius viršijo savo įgaliojimus. Byloje nėra duomenų, kad tuometinis direktorius būtų atšauktas iš užimamų pareigų būtent dėl minimos sutarties pasirašymo, kad būtų bandoma pripažinti negaliojančiu Aktą tuometiniam direktoriui viršijus įgaliojimus (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Antra, ši aplinkybė susijusi su vidiniais įmonės santykiais ir nelemia įmonės sutartinių įsipareigojimų panaikinimo. Kaip žinoma, sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti (CK 2.83 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė, net hipotetiškai priimant prielaidą, kad atsakovės direktorius viršijo įgaliojimus, nebandė įrodinėti, kad ieškovė žinojo ir / ar turėjo žinoti, kad atsakovės direktorius viršijo savo įgaliojimus (CPK 12, 178 straipsniai). Trečia, sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo (CK 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.136 straipsnio 1, 2 dalys). Šiuo atveju pati atsakovė nei Sutarties, nei Akto ar jų dalies neginčijo. Priešingai, ji vykdė Sutartį ir atlikinėjo mokėjimus, iki atsakovės pozicija pasikeitė. Aptarus faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą daroma išvada, kad atsakovės nurodomi valdymo organo veiksmai pasirašant Aktą kompetencijos ir / ar įgaliojimų viršijimo kontekste neatleidžia atsakovės nuo pareigos vykdyti Sutartį, nėra įrodymų, kad tuometinis direktorius viršijo savo įgaliojimus. Pridėtina, kad teismo posėdžio metu liudytoja patvirtino, kad įmonės akcininkė ir faktinė įmonės vadovė apie pasirašytą Aktą žinojo ir jo turiniui neprieštaravo.

10.       Atsakovė visgi pripažįsta, kad dalį paslaugų ieškovė atliko, tačiau jų kainodara ir galutinė paslaugų kaina neatitiko / neatitinka rinkos kainos bei yra per didelė. Teismas primena, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-451-695/2018). Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Nurodytas teisinis reguliavimas ir paslaugų sutarties sudarymas patvirtina, kad paslaugų sutarties esminė sąlyga – susitarimas dėl paslaugų, kurias turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už suteiktas paslaugas. Iš vienos sutarties šalies įsipareigojimo teikti paslaugas tiesiogiai išplaukia ir kitos šalies pareiga sumokėti kainą. Nagrinėjamu atveju šalys laisva valia sudarydamos paslaugų sutartį pasiekė susitarimą, kad ieškovės paslaugų kaina sudarys 100 000 EUR (PVM neįskaitytas). Iki pat sutarties galiojimo pabaigos – 2018 m. sausio 1 d. šalys pretenzijų viena kitai dėl paslaugų kainos nereiškė, pripažinti Sutarties sąlygų negaliojančiomis neprašė. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kokia gi kita susitarimo metu turėjo / galėjo būti rinkos kaina.

11.       Dera pažymėti, jog kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-451-695/2018). Taigi, šalys savo nuožiūra nustačiusios tarpusavio teises bei pareigas, jas privalo vykdyti.

12.       Tęsiant Sutarties kainos / kainodaros analizę svarbu apžvelgti ir Sutarties sudarymo metu atsakovės finansinę situaciją bei investicijas statybos rinkoje. Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. vasario 27 d. atsakovės įmonės operatyvaus patikrinimo akte nurodoma, jog 2015 -2016 m. atsakovės įmonės akcininkas į atsakovę investavo (paskolino) 1 899 000 Eur, 2017 - 2019 m. – 402 802 Eur. Kita atsakovės akcininkė 2016- 2017 m. į atsakovę investavo (paskolino) 203 682,23 Eur.

13.       Svarbu tai, kad atsakovė, sudarydama 2016 m. balandžio 28 d. paslaugų sutartį su ieškove, tuo pačiu vykdė statinių (administracinis pastatas, garažas, dengta naftos siurblinė, dengta autocisternų išpylimo aikštelė, vamzdynai, dengta geležinkelio cisternų užpylimo estakada, kiemo statiniai) adresu Statybininkų g. 7, Gargžduose, pirkimo procedūras. Minėtas sandoris įvyko 2016 m. gegužės 20 d., kai atsakovė iš UAB „Idmava ir parneriai” įsigijo minėtas gamybines patalpas ir inžinerinius statinius už 700 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė UAB „Sunprojektai“ ir UAB „Idmava ir parneriai” yra susiję asmenys, jie sietini su byloje dalyvavusiu liudytoju V. M.. Minėtas liudytojas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu (2016 m.) buvo vykdomi sutartiniais santykiai su atsakove ir dėl statinių Statybininkų g. 7, Gargžduose, pirkimo–pardavimo ir dėl atsakovės norimų gretimų sklypų įsigijimo. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė 2016 m. buvo suinteresuota investuoti į statybos verslą, vykdyti bitumo gamybą ir plėtoti verslą. Atsakovė 2016 m. rekonstravo įsigytas gamybines patalpas, iš Rusijos importavo metalines konstrukcijas su komplektuojančiomis dalimis (bokštas, skirtas naudoti bitumo gamybos procesui), paprastojo plieno suvirintus fitingus, skirtus išpilti naftos produktus iš geležinkelio cisternų, nerūdijančio plieno užspaudžiamas akles, surenkamus kombinuotus konteinerius bitumui, kt. Atsakovė 2016 -2017 m. veiklai vykdyti iš Rusijos ir Ukrainos importavo atsargas, tarą ir įrengimus, žaliavą (naftą) bitumo gamybai įsigijo iš AB ORLEN Lietuva ir vykdė bitumo gamybą bei jį pardavinėjo vietinėje ir užsienio rinkoje. Taigi, vertinant atsakovės investicijas į verslo plėtrą, jų dydį, būsimo verslo projekto mastą, vykdomą veiklą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dar tik vykdė statinių Statybininkų g. 7, Gargžduose, įsigijimo procesą už 700 000 Eur, tačiau verslo plėtrai tikėjosi būtinai įsigyti šalia esančius specifinės lokacijos sklypus, į tai, kad su ieškove susijęs asmuo buvo pagrindinio objekto – statinių pardavėjas, todėl atsakovė lanksčiau galėjo derėtis bei atlikti strateginius veiksmus dėl kitų gretimų žemės sklypo / sklypų įsigijimo, 2016 m. balandžio 28 d. paslaugų sutartyje nustatyta kaina, teismo vertinimu, nėra neadekvati bendrame pirkimų kontekste. Visgi pasikartotina, kad Sutarties kaina nustatyta laisva šalių valia, dėl to atsakovės teiginiai, kad paslaugų teikimo sutarties sandorio sąlygos kainodaros atžvilgiu nebuvo tokios naudingos, palankios atsakovei, kaip ji to šiuo metu norėtų, nepaneigia pačios prievolės ir jos dydžio egzistavimo.

14.       Atsakovė teigė, kad vadovaujantis Patikrinimo aktu PVM atskaita negalima, tai rodo, kad ieškovė paslaugų nesuteikė. Teismas, įvertinęs Patikrinimo akti turinį šiuo klausimu, atkreipia dėmesį, kad tokia situacija susiklostė dėl to, kad atsakovė sklypo / sklypų neįsigijo, dėl to Sutartimi suteiktos paslaugos liko nepanaudotos siektam tikslui. Patikrinimo akto 2 punkte nurodoma (skiltyje siūlymai, pastabos, rekomendacijos mokesčių mokėtojui), kad iš UAB „Sunprojektai“ įsigytos paslaugos nebuvo ir nebus panaudotos PVM apmokestinamajai veiklai vykdyti, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsniu. Taigi, tik dėl to, kad atsakovė veiklos nebevykdo, neįsigijo Sutartyje aptariamų sklypų, PVM atskaita negalima. Dėl to PVM atskaitos negalimumas nesietinas su paslaugų (ne)tinkamu atlikimu.

15.       Bylos įrodymų pagrindu, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis) teismui pakanka įrodytų duomenų daryti išvadą dėl atsakovės sutartinių teisinių santykių pažeidimo, nes iki galo sutartinė kaina nesumokėta, o atsakovei atiteko sandorio nauda – rezultatas, tikslas – galimybė įsigyti greta esančius sklypus.

16.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė turi pareigą sumokėti likusius 70 000,00 Eur už atsakovei suteiktas konsultacijų įmonės veiklos klausimais paslaugas.

17.       Be to, Sutarties 4.5. punkte buvo nustatyta, kad atsakovė laiku neatsiskaičiusi, moka 0,05 procentų delspinigius nuo neapmokėtos sumos per dieną. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė savo skolinių sutartinių įsipareigojimų 147 dienas, atsakovei kyla pareiga sumokėti 5 145,00 Eur (70 000,00 x 0,05 proc. x 147 dienos).

18.       Atitinkamai, ieškovei priteistinos iš atsakovės 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

19.       Teismo vertinimu, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti ieškovės ir atsakovės nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

Dėl bylos procesinės baigties

20.       Remdamasi pirmiau nurodytų argumentų visuma teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog sandoriu atsakovės nesumokėta kaina buvo pažeistos jos subjektinės teisės. Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

21.       Atsižvelgiant į teismo procesinį sprendimą, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-1618-549/2020 dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovės turtui taikomos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį, atsakovė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo.

23.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.

24.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad teikdama pareiškimą dėl įsakymo priėmimo, vėliau ieškinį, iš viso sumokėjo 1352 Eur žyminio mokesčio, patyrė 1808,95 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

25.       Atsižvelgiant į tai, kad minėtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, jos yra realiai patirtos, įrodytos, todėl tenkinus ieškovės reikalavimus, ieškovei priteistina 3160,95 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sunprojektai“, juridinio asmens kodas 163730526, buveinės adresas Jūratės g. 3-3, Gargždai, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sepo novus“ juridinio asmens kodas 304092860, buveinės adresas Vanagupės g. 11C, Palanga, dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo tenkinti. 

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sunprojektai“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sepo novus“ 70 000,00 Eur skolos, 5 145,00 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (75 145,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sunprojektai“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sepo novus“ 3160,95 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eL2-1618-549/2020) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sepo novus“, juridinio asmens kodas 304092860, buveinės adresas Vanagupės g. 11C, Palanga, turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja           Aušra Maškevičienė