Civilinė byla Nr. e2-325-1162/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13836-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1.; 1.3.5.3.15.1.; 1.3.2.11.

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 21 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Silvija Gervienė,

sekretoriaujant Joanai Ažukienei,

dalyvaujant ieškovui P. K., jo įgaliotam atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl su darbo santykiais susijusių sumų ir netesybų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas P. K. pareiškė patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo priteisti ieškovui iš UAB (duomenys neskelbtini) neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 1 890,48 Eur (neto) sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, bei netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Nurodė, kad ieškovas P. K. dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. lapkričio 6 d. darbo sutartį Nr. 743. Darbo sutartimi nustatytas mėnesinis atlyginimas: 1,65 koeficiento Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išmokant darbuotojo prašymu vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos. Taip pat darbo sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad šalys susitaria ir darbuotojas sutinka, jog kiekvienu komandiruotės atveju dienpinigiai bus mokami skirtingai, bet ne mažiau nei galimas mokėti dienpinigių dydis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymus. Vis dėlto, ieškovas ir atsakovė buvo sudarę žodinį susitarimą dėl apmokėjimo už komandiruotes, t. y. 1) komandiruotė nuo 2020 m. lapkričio 8 d. iki 2021 m. sausio 23 d., kas sudaro 77 komandiruotės dienas, po 62 Eur už komandiruotės parą atskaičius mokesčius (4 774 Eur); 2) komandiruotė nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2021 m. liepos 3 d., kas sudaro 126 komandiruotės dienas, po 62 Eur už komandiruotės parą atskaičius mokesčius (7 812 Eur); 3) komandiruotė nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d., kas sudaro 84 komandiruotės dienas, po 67 Eur už komandiruotės parą atskaičius mokesčius (5 628 Eur); 4) komandiruotė nuo 2022 m. sausio 16 d. iki 2022 m. kovo 7 d., kas sudaro 51 komandiruotės dienas, po 85 Eur už komandiruotės parą atskaičius mokesčius (4 335 Eur). Už aukščiau paminėtas komandiruotes ieškovui priskaičiuota 22 549 Eur su darbo santykiais mokėtinų sumų (4 774 Eur + 7 812 Eur + 5 628 Eur + 4 335 Eur). Tuo tarpu iš 2020 m. lapkričio 6 d. komandiruotės įsakymo matyti, kad už 77 komandiruotės dienas ieškovui priskaičiuota 2 435 Eur, kas sudaro 31,62 Eur (2 435 Eur/77 komandiruotės dienos) už komandiruotės dieną (parą), t.y. dvigubai mažiau, nei šalys tarėsi faktiškai. Iš 2021 m. rugsėjo 10 d. komandiruotės įsakymo matyti, kad už 84 komandiruotės dienas ieškovui priskaičiuota 3 125 Eur, kas sudaro 37,20 Eur (3 125 Eur/84 komandiruotės dienos) už komandiruotės dieną (parą), t.y. vėl dvigubai mažiau, nei šalys tarėsi faktiškai. Iš 2022 m. sausio 14 d. komandiruotės įsakymo matyti, kad už 51 komandiruotės dieną ieškovui priskaičiuota 1 928 Eur, kas sudaro 37,80 Eur (1 928 Eur/51 komandiruotės diena) už komandiruotės dieną (parą), t.y. vėl dvigubai mažiau, nei šalys tarėsi faktiškai. Atsakovė už paminėtą laikotarpį sumokėjo ieškovui 20 658,52 Eur sumą. Atsakovė liko skolinga ieškovui 1 890,48 Eur sumą (22 549 Eur priskaičiuota suma - 20 658,52 Eur išmokėta suma). Tolimųjų reisų sferoje yra įprasta aptarti darbo užmokestį per dieną, nepaisant to, kad oficialiai tokio susitarimo negalima įtvirtinti, kadangi tokį susitarimą draudžia teisės aktai, nes Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnis numato, kai dirbama komandiruotės sąlygomis turi būti išskirtas darbo užmokestis ir dienpinigiai. Taigi, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad tolimųjų reisų vairuotojai įsidarbindami siekia žinoti konkretų darbo užmokestį per dieną, kad būtent tokiu būdu tikėtina skaičiuoja savo darbo užmokestį. Visgi atsakovė, atsakinga už tinkamą susitarimų dėl užmokesčio už darbą (darbo užmokestis ir dienpinigiai) sudarymą ir jų įforminimą, tinkamai neįformino su ieškovu sudarytų žodinių susitarimų dėl atsiskaitymo už komandiruotes. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė neįvykdė savo pareigos prieš darbuotojo išsiuntimą į komandiruotę, supažindinti jį su taikytinu dienpinigių dydžiu. Būtent atsakovė, kaip darbdavys, turi pareigą įrodyti, jog ji supažindino ieškovą, t. y. darbuotoją, su komandiruočių įsakymais. Su nei vienu komandiruotės įsakymu ieškovas nebuvo supažindintas raštu. Byloje pateikti komandiruočių įsakymai darbo santykių su ieškovu galiojimo laikotarpiu įrodo, kad nei viename nėra ieškovo parašo. Akivaizdu, jog ieškovas, būdamas rūpestingas ir atidus, neturėdamas informacijos, t.y. nesusitaręs su atsakove žodžiu dėl mokėtino užmokesčio už darbą, nebūtų vykęs į komandiruotę, juolab nebūtų sutikęs vykti į komandiruotę už tokį užmokestį, kuris nurodytas ieškovės pateiktuose komandiruotės įsakymuose, nes faktiškai komandiruotės įsakymuose skaičiuojamų dienpinigių užsienio valstybėje nepakanka net elementariems būtiniems žmogiškiems poreikiams patenkinti. Darbo sutarties 6.1 punktas yra aiškintinas darbuotojo naudai, nes tokia nuostata darbuotojui – trečiosios valstybės piliečiui – yra objektyviai nesuprantama ir negalinti atitikti jo valios. Juolab darbuotojui nėra žinomi jokie kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai aktai, kurie minimi ir Darbo sutarties 6.1 punkte. Todėl nesant ieškovo sutikimo gauti mažesnius dienpinigius negu nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“, darbuotojui turėjo būti mokami maksimalūs dienpinigių dydžiai, numatyti minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, juolab ne mažesnis užmokestis už darbą, nei šalys tarėsi faktiškai. Vadovaujantis DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatomis, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos. Su ieškovu sudarytos darbo sutarties 6.2 punkte buvo nustatyta, kad atleidžiant darbuotoją iš darbo, visas darbuotojui priklausantis darbo užmokestis ir kompensacijos bus išmokami ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Atitinkamai, aukščiau nurodyti su darbuotojo darbo santykiais susijusių išmokų skaičiavimai patvirtina, kad ne vėliau nei darbuotojo darbo sutarties pasibaigimo dieną, darbdavys turėjo pareigą išmokėti darbuotojui iš viso 22 549 Eur (neto) sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, tačiau to nepadarė, todėl ieškovui priteistinas ir DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybų dydis.

2.       Ieškovo įgaliotas atstovas ir ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovas papildomai paaiškino, kad įmonėse Lietuvoje pradėjo dirbti nuo 2019 m., UAB (duomenys neskelbtini) buvo jo antra darbovietė. Darbo sutartyje nebuvo nurodytas darbo užmokestis, dėl konkretaus dydžio buvo susitarta žodžiu, taip pat sutarta, kad jis kils kas pusę metų. Darbdavys nesilaikydavo šio susitarimo dėl apmokėjimo už komandiruotes, iš pradžių nepriemokos buvo nedidelės 10-20 Eur dydžio, paskui vis didesnės. Darbdavys taip pat neapmokėdavo už vykimą į komandiruotę, buvo kažkiek apmokama tik už nuvažiuotus kilometrus tam asmeniui, kuris vairuodavo mikroautobusą, su kuriuo ir kiti kolegos vykdavo į paskirties vietą pradėti komandiruotę. Kadangi su ieškovu už darbą nebuvo tinkamai atsiskaitoma, ieškovas nusprendė išeiti iš darbo ir ginti savo teises, nes su darbdaviu taikiai sutarti taip ir nepavyko, ieškovui nebuvo išmokėta ir už nepanaudotas atostogas. Prieš komandiruotę mokėtiną dydį pranešdavo vadybininkas R., kai ieškovas to paklausdavo per „Viber“ pokalbių programą. Be to, su darbdaviu buvo sutarta, kad po pusės metų kils jam mokėtinas dienpinigių dydis, taip nurodė atsakovės personalo darbuotojos. Apie tai, kad jau bus mokami didesni dienpinigiai, ieškovas priminė vadybininkui prieš antrą komandiruotę, kai ieškovas jau buvo dirbęs ilgiau kaip pusę metų, ir vadybininkas patvirtino, kad tikrai bus didesni dienpinigiai. Apie tai buvo susirašinėjama naudojantis „Viber“ pokalbių programa, šių susirašinėjimų ieškovas neišsaugojo. Apie 85 Eur dydžio dienpinigius už komandiruotės parą buvo patvirtinta nuo 2022 m. sausio mėn., tai buvo nurodyta visiems darbuotojams ir jis apie tai sužinojo grįžęs po komandiruotės į darbdavio bazę, dar buvo parašyta programoje planšetėje, kurią turėjo dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini). Kitiems darbuotojams taikytiną tokį patį dienpinigių dydį ieškovas sužinojo kalbėdamas su kitais darbuotojais – vairuotojais, taip pat į „Viber“ pokalbių programos grupę buvo parašyta. Ieškovas savo lietuvių kalbos žinias vertina kaip minimalias, supranta tik pavienius žodžius, lotynų abėcėlės raidės ieškovui žinomos, tačiau jų sistemos nesupranta, atpažįsta, kur parašoma vardas pavardė. Ieškovas galimai matė UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 10 d. ir 2022 m. sausio 14 d. įsakymus dėl ieškovo vykimo į komandiruotę, tačiau jie jam nebuvo išversti ar įteikti.

3.       Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškovo ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui darbo sutartimi buvo nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas, padaugintas 1,65 koeficiento, išmokant darbuotojo prašymu vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos. Atlyginimas pervedamas į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą (darbo sutarties 1.3 punktas). Taip pat darbo sutartimi buvo sutarta, kad šalys susitaria ir darbuotojas sutinka, kad kiekvienu komandiruotės atveju dienpinigiai bus mokami skirtingai, bet ne mažiau nei galimas mokėti dienpinigių dydis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymus. Darbdaviui nėra žinoma apie jokius kitus darbdavio ir darbuotojo žodinius susitarimus dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių. Ieškovui už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2022 m. birželio 21 d. buvo priskaičiuota 8 977,52 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 11 681 Eur dienpinigių, iš viso 20.658,52 Eur. Visa aukščiau nurodyta suma buvo išmokėta bankiniais mokėjimo nurodymais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl 1 890,48 Eur (neto) priteisimo yra visiškai nepagrįstas.

4.       Atsakovės įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu atsiliepime į ieškinį išdėstytą procesinę poziciją palaikė, papildomai paaiškino, kad ieškovo darbo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ nuostatos leido darbdaviui pasirinkti mokėtiną dienpinigių dydį nemotyvuojant tokio pasirinkimo, jeigu taip buvo sutarta su darbuotoju ir ši sąlyga aptarta darbo sutartyje. Tokia nuostata buvo su ieškovu sudarytos darbo sutarties 6.1 punkte. Ieškovui buvo mokami didesni nei 50 proc. dydžio dienpinigiai, nors darbdavys pagal darbo sutarties sąlygas galėjo mokėti būtent šį dydį. Atkreipė dėmesį, kad nei vienoje pasaulio valstybėje nėra mokami 85 Eur dydžio dienpinigiai už komandiruotės parą.

Teismas

konstatuoja:

5.       Byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovui P. K. mokėtino darbo užmokesčio ir dienpinigių dydžio už komandiruotes dirbant UAB (duomenys neskelbtini) tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoju. Tarp šalių nėra ginčo dėl komandiruočių skaičiaus ir paskirties vietų.

6.       Teismas nustatė, kad tarp ieškovo P. K. ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) susiklostė darbo santykiai pagal 2020 m. lapkričio 6 d. darbo sutartį. Darbo santykiai pasibaigė 2022 m. birželio 21 d. 2020 m. lapkričio 6 d. darbo sutarties 1.1 punkte nustatyta darbo vieta – UAB (duomenys neskelbtini) transporto skyrius, (duomenys neskelbtini), 1.3 punkte nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokesčio dydis – 1,65 koeficiento Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Darbuotojui gali būti mokami priedai ir premijos, vadovaujantis įmonės teisės aktais, kuriuose nustatoma darbuotojų priedų ir premijų skyrimo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 669 1 punktą 2020 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga – 607 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1114 1 punktą 2021 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga – 642 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 834 1 punktą 2022 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga – 730 Eur. Taigi, ieškovui 2020 m. pagrindinis mėnesinės algos dydis buvo 1 001,55 Eur neatskaičius mokesčių, 2021 metais – 1059,30 Eur neatskaičius mokesčių, 2022 metais – 1 204,50 Eur. Nurodytos darbo sutarties 6.1 punkte nustatytos papildomos darbo sutarties sąlygos, kad kiekvienu komandiruotės atveju dienpinigiai bus mokami skirtingai, bet ne mažiau nei galimas mokėti dienpinigių dydis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymus. Dienpinigių avansas nėra mokamas.

7.       Liudytojas R. V. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo transporto vadybininku, vėliau vyr. transporto vadybininku ir šioje įmonėje dirbo iki 2022 m. gegužės mėn. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinant asmenį tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoju būdavo nustatoma asmens kvalifikacija ir tai nulemdavo mokėtiną atlygį už parą komandiruotėje, dėl kurio ir buvo susitariama. Darbuotojui pradėjus vykdyti darbo funkcijas, jei jo kvalifikacija darbinėse situacijose kildavo, jam buvo didinamas mokėtinas atlygis už parą komandiruotėje, o jeigu ne, buvo per naują tariamasi dėl mokėtino atlygio už parą komandiruotėje. Su kiekvienu darbuotoju individualiai buvo aptariamas jam numatomas mokėti atlygio už parą komandiruotėje dydis. Liudytojas nenustatydavo vairuotojui mokėtino atlygio už parą komandiruotėje dydžio, tačiau jis šį dydį žinodavo, nes įmonės verslo valdymo programoje kiekvienas vairuotojas turėjo savo apskaitos kortelę, kurioje buvo galima patikrinti vairuotojui taikomą atlygio už parą komandiruotėje dydį. Jei vairuotojas klausdavo, liudytojas visada informuodavo, kokį dydį, taikytiną vairuotojui, jis mato įmonės programoje. Šią informaciją pateikdavo žodžiu, telefonu ar raštu per pokalbių programą „Viber“ kiekvienam asmeniškai. Pokalbių grupėse „Viber“ programoje, kur būdavo vairuotojų pokalbių kambariai, liudytojas nedalyvavo. Kiekvienas vairuotojas visada žinojo savo atlygio už parą komandiruotėje dydį, tas dydis taip greit nekisdavo. Prieš išvykstant į komandiruotę, vadinamąją kadenciją, arba po jos, jei darbuotojas gerai dirbo, su juo būdavo pokalbis ir galėjo būti, kad sutariama, jog jo įkainis pakils. Vairuotojas dažniausiai prieš vykdamas į kitą komandiruotę, šį dydį pasitikslindavo, t. y. pasitikslindavo ar, galioja susitarimas tiek su liudytoju, tiek galėjo tą daryti ir buhalterijos skyriuje. Nebeprisimena, kaip ieškovui P. K. pasakydavo jam taikytiną atlygio už parą komandiruotėje dydį, nes įmonėje 2021 m. dirbo apie trys šimtai vairuotojų, buvo apie du šimtai vilkikų. UAB (duomenys neskelbtini) tuo metu buvo dar vienas vyr. transporto vadybininkas. Sprendimą, kuris vairuotojas ir į kokią komandiruotę vyks, priimdavo personalo skyrius. Vairuotojai į komandiruotę būdavo iškviečiami jiems paskambinat telefonu, yra buvę atvejų, kad ir liudytojas, atlikdamas savo pareigas, skambindavo vairuotojui dėl jo iškvietimo. Vairuotojo darbo užmokestį paprastai sudarė bazinis dydis ir buvo naudojamas premijavimas už darbo rezultatus, tačiau liudytojas nebuvo tas asmuo, kuris nustato darbo užmokesčio ieškovui ar vairuotojams sistemą, jam buvo žinomi tik bendri darbo užmokesčio mokėjimo vairuotojams bruožai. Liudytojas matydavo tik konkretų atlygio skaičių, tačiau nežino tiksliai, kokios to skaičiaus dedamosios, ir ar į šio skaičiaus bazinį dydį įeidavo dienpinigiai. Nežino, ar į komandiruotės laiką buvo įskaitomas laikas, skirtas nuvykti į komandiruotės pradžios vietą (2023 m. gegužės 15 d. garso įrašo 45 min. 46 sek. - 1 val. 26 min. 45 sek.).

8.       Liudytoja G. J. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. birželio mėn. Jos pagrindinė darbo funkcija buvo iškviesti vairuotojus į darbą, išsiaiškinti priežastis, dėl kurių kviestas vairuotojas neatvyko į darbą. Paprastai vairuotojas grįžęs iš komandiruotės ateidavo pas keitimosi vadybininką pasirašyti atostogų prašymą ir tuo pačiu jam nurodydavo, kada reiks atvykti kitai komandiruotei. Jei vairuotojas neatvykdavo, tada jam skambindavo ir tai buvo pagrindinė liudytojos darbo funkcija. Liudytoja dirbo su „Excel“ programoje sudaryta vairuotojų atvykimo, išvykimo lentele, o į įmonės verslo valdymo programą galėjo suvesti tik duomenis apie vairuotojo išvykimo ir grįžimo datą, kitų duomenų negalėjo matyti. Tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) viso dirbo apie 400 - 500 vairuotojų, ieškovas P. K. jau dirbo vairuotoju. Jai buvo žinoma, kad vairuotojų dienos įkainis komandiruotėje buvo nuo 60 Eur iki 80 Eur, tą patį žinojo ir personalo skyriaus darbuotojos, tačiau kiekvienam vairuotojui taikomo tikslaus įkainio jos nežinojo. Žino, kad vairuotojams buvo mokamos premijos, ne tik bazinis dydis ir dienpinigiai. Vairuotojai visada norėjo žinoti jų dienos įkainį ir nesidomėdavo iš kokių dedamųjų jis susidėjo, tiksliam dydžiui sužinoti vairuotojai buvo nukreipiami į buhalteriją, tikslią sumą buhalterijoje vairuotojai galėjo sužinoti po komandiruotės. Buhalterijoje dirbusių darbuotojų vardų neprisimena. Neprisimena, ar ieškovas buvo asmeniškai jos klausęs apie savo dienos įkainį. Personalo skyrių sudarė dvi merginos, dirbančios vairuotojų įdarbinimo srityje, su Migracijos departamentu, viena mergina buvo atsakinga už naujų vairuotojų paiešką ir informacijos apie darbo sąlygas UAB (duomenys neskelbtini) teikimą, ir dar viena mergina (2023 m. gegužės 15 d. garso įrašo 1 val. 27 min. 17 sek. – 2 val. 00 min. 31 sek.).

9.       Teismas, ištyręs UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d., 2021 m. vasario 26 d., 2021 m. rugsėjo 10 d. ir 2022 m. sausio 14 d. įsakymus, 2022 m. rugpjūčio 25 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas ir akcinės bendrovės „Swedbank“ sąskaitos išrašą, taip pat nustatė, kad ieškovas P. K. vyko į keturias komandiruotes dirbant UAB (duomenys neskelbtini) tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoju, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 8 d. iki 2021 m. sausio 23 d. ieškovas vyko į Vokietiją (77 komandiruotės dienos); nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2021 m. liepos 3 d. ieškovas vyko į Nyderlandus (126 komandiruotės dienos), nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. ieškovas vyko į Vokietiją (84 komandiruotės dienos); nuo 2022 m. sausio 16 d. iki 2022 m. kovo 7 d. ieškovas vyko į Italiją (51 komandiruotės diena). Už komandiruotę laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 8 d. iki 2021 m. sausio 23 d. ieškovui sumokėta 1 986,10 Eur darbo užmokesčio ir išmokų už atostogas bei 2 435 Eur dienpinigių. Už komandiruotę laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2021 m. liepos 3 d. ieškovui sumokėta 3 078,57 Eur darbo užmokesčio ir 4 193 Eur dienpinigių. Už komandiruotę laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. ieškovui sumokėta 2 241,88 Eur darbo užmokesčio ir išmokų už nepanaudotas atostogas bei 3 125 Eur dienpinigių. Už komandiruotę laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 16 d. iki 2022 m. kovo 7 d. ieškovui sumokėta 1 511,93 Eur darbo užmokesčio ir 1 928 Eur dienpinigių. Taigi, už 77 dienų komandiruotę į Vokietiją ieškovui taikyta dienpinigių norma yra 31,62 Eur parai, o su darbo užmokesčiu ieškovui mokėta 57,42 Eur/ parai ((1 986,10 Eur + 2 435 Eur)/77), už 126 dienų komandiruotę į Olandiją – 33,28 Eur dienpinigių norma parai ir 57,71 Eur/ parai su darbo užmokesčiu ((3 078,57 Eur + 4 193 Eur)/126), už 84 dienų komandiruotę į Vokietiją – 37,20 Eur dienpinigių norma parai ir 63,89 Eur/ parai ((2 241,88 Eur + 3125)/84) su darbo užmokesčiu, už 51 dienos komandiruotę į Italiją – 37,80 Eur dienpinigių norma parai ir 67,45 Eur/ parai ((1 511,93 Eur + 1 928 Eur)/2) su darbo užmokesčiu.

10.       DK 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus. Pagal DK 107 straipsnio 1 dalį darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis (DK 107 straipsnio 2 dalis). Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (DK 107 straipsnio 3 dalis).

11.       Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523, 2 punkte nustatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant šią teisės normą, yra nurodoma, kad galima taikyti mažesnius dienpinigių dydžius, jei tokie mažesni dydžiai nustatyti kolektyvinėje ar darbo sutartyje. Be to, nustatyta riba, iki kurios gali būti mažinami dienpinigių dydžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022).

12.       Teismas, vertindamas sprendimo 6 ir 9 punktuose nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, kad ieškovo darbo užmokestį sudarė bazinis (tarifinis) darbo užmokestis. Aplinkybės, kad ieškovui būtų mokami DK 139 straipsnio 2 dalies 2-6 punktuose nurodyti priedai byloje nenustatytos. Teismas, ištyręs atsakovės į bylą pateiktus 2022 m. rugpjūčio 25 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas ir akcinės bendrovės „Swedbank“ sąskaitos išrašą, nustatė, kad ieškovui buvo tinkamai apskaičiuotas ir išmokėtas jam priklausantis darbo užmokestis pagal 2020 m. lapkričio 6 d. darbo sutarties 1.3 punktą įvertinus kiekvieną mėnesį dirbtų dienų skaičių. Taigi, bylos ginčas iš esmės kyla dėl ieškovui priklausančio dienpinigių dydžio už įvykusias komandiruotes.

13.       Nagrinėjamu atveju atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad yra tinkamai įgyvendinusi Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523, 2 punkto nuostatas ir būtent 2020 m. lapkričio 6 d. darbo sutarties 6.1 punkto sąlyga leidžia atsakovei nemokėti maksimalaus dienpinigių dydžio ieškovui, o konkretų dienpinigių dydį darbdaviui nustatyti vienašališkai. Teismas, įvertinęs šią su ieškovu sudarytos darbo sutarties sąlygą, pažymi, kad joje nėra įtvirtintas aiškus susitarimas dėl maksimalaus dienpinigių dydžio mažinimo iki konkrečios nustatytos ribos. Priešingai, šalys susitaria, kad kiekvienu komandiruotės atveju dienpinigiai bus mokami skirtingai, bet ne mažiau nei galimas mokėti dienpinigių dydis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymus.

14.       Teismo vertinimu aukščiau nurodyta darbo sutarties sąlyga reiškia, jog prieš kiekvieną komandiruotę darbo sutarties šalys turėjo atskirai susitarti dėl mokėtino dienpinigių dydžio. Vien ta aplinkybė, kad darbo sutartyje pateikta abstrakti nuoroda į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus dėl dienpinigių dydžio komandiruotės atveju, nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo tinkamai įgyvendintos Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523, 2 punkto nuostatos. Juo labiau, kad šio aprašo 2 punktas pirmiausia įtvirtina bendrą taisyklę, jog mokami dienpinigiai, apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius. Be to, minėtoje darbo sutarties sąlygoje apskritai nėra nuorodos, kokiu konkrečiu procentiniu dydžiu bus mažinami dienpinigiai, nei šio dydžio nustatymo tvarka.

15.       Šiuo atveju būtent atsakovei remiantis tarp šalių sudarytu susitarimu dėl mažesnio dienpinigių dydžio nei nustatyta Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526, atsakovė turėjo pareigą įrodyti tokio susitarimo egzistavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Kaip jau minėta tokio susitarimo nepatvirtina 2020 m. lapkričio 6 d. darbo sutarties 6.1 punkto sąlyga.  Teismas atkreipia dėmesį ir į tas aplinkybes, kad nei vienas iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų negalėjo nurodyti kaip buvo sudaromas susitarimas su darbuotoju, dirbančiu tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoju, dėl už komandiruotę mokamo dienpinigių dydžio. Ieškovas ir liudytojais apklausti buvę UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojai Y. A., P. H. ir M. H. nurodė du asmenis, iš kurių sužinodavo savo atlygio už komandiruotę dydį, t. y. R. V. arba G. J. (2023 m. kovo 9 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 4 min. 01 sek. – 2 val. 4 min. 40 sek., 2 val. 11 min. 45 sek. – 2 val. 13 min. 03 sek., 2 val. 40 min. 30 sek. – 2 val. 43 min. 10 sek., 2023 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 30 min. 03 sek. –31 min. 03 sek., 33 min. 01 sek. – 33 min. 59 sek.), tačiau apklausus teismo posėdyje šiuos asmenis, paaiškėjo, kad nei vienas iš jų pagal savo darbo funkcijas, neturėjo teisės priimti sprendimo dėl ieškovui taikytino dienpinigių dydžio (žr. sprendimo 7 ir 8 punktus). Taigi, ieškovas negalėjo sudaryti susitarimo su šiais asmenimis dėl jam taikytino dienpinigių dydžio už kiekvieną komandiruotę, kadangi šie asmenys neturėjo įgaliojimo tartis dėl darbo sąlygų su ieškovu. Teismo vertinimu su ieškovu sudarytos darbo sutarties 6.1 punkte įtvirtinta nuostata dėl skirtingo dienpinigių dydžio reiškia būtinybę aiškiai sutarti su ieškovu ir šį susitarimą įtvirtinti raštu kaip darbo sutarties papildomą sąlygą, jei atsakovė, kaip darbdavė, norėjo mokėti ieškovui mažesnius dienpinigius nei maksimalus jų dydis. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta.

16.       Teismas papildomai pažymi, kad remiantis liudytojų R. V. ir G. J. parodymais, galima spręsti, jog UAB (duomenys neskelbtini) vyravo praktika už komandiruotę mokamus dienpinigius naudoti kaip darbuotojų motyvavimo priemonę ir suteikti jiems premijos paskirtį, t. y. mokėti dienpinigius ne pagal jų tiesioginę paskirtį padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Tokios praktikos egzistavimas taip pat negali pateisinti darbdavio vienašališko mokėtino dienpinigių dydžio mažinimo nesudarius atskiro susitarimo su darbuotoju, kaip to reikalauja Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526, 2 punktas, kadangi dienpinigiai nėra priskiriami darbo užmokesčiui (DK 139 straipsnio 2 dalis).

17.       Nustačius, kad ieškovas su atsakove nebuvo sudaręs Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523, 2 punkto nuostatas atitinkančio susitarimo darbo sutartyje dėl maksimalaus dienpinigių dydžio mažinimo, ieškovo ieškinys tenkintinas viršijant pareikštus reikalavimus, apie ką šalys buvo įspėtos Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi, ir ieškovui priteistina neišmokėta dienpinigių dalis (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 3 dalis). Ieškovui už 77 dienų komandiruotę į Vokietiją laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 8 d. iki 2021 m. sausio 23 d. turėjo būti išmokėta 4 774 Eur (77 d. x 62 Eur/ d.) dienpinigių, tačiau išmokėta 2 435 Eur dienpinigių, todėl ieškovui iš atsakovės už šią komandiruotę priteistina 2 339 Eur. Už 126 dienų komandiruotę į Nyderlandus laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2021 m. liepos 3 d. ieškovui turėjo būti sumokėta 8 064 Eur (126 d. x 64 Eur/d.) dienpinigių, tačiau išmokėta tik 4 193 Eur dienpinigių, todėl ieškovui iš atsakovės už šią komandiruotę priteistina 3 871 Eur. Už 84 dienų komandiruotę į Vokietiją laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. ieškovui turėjo būti sumokėta 5 208 Eur dienpinigių, tačiau išmokėta 3 125 Eur dienpinigių, todėl ieškovui iš atsakovės už šią komandiruotę priteistina 2 083 Eur dienpinigių. Už 51 dienos komandiruotę į Italiją laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 16 d. iki 2022 m. kovo 7 d. ieškovui turėjo būti sumokėta 3 213 Eur dienpinigių, tačiau sumokėta 1 928 Eur dienpinigių, todėl ieškovui iš atsakovės už šią komandiruotę priteistina 1 285 Eur dienpinigių (Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 383 redakcija)). Viso ieškovui P. K. iš UAB (duomenys neskelbtini)  priteistina 9 578 Eur neišmokėtų už komandiruotes dienpinigių (CPK 414 straipsnio 3 dalis). 

18.       Bylos nagrinėjimo metu taip pat kilo klausimas dėl to, ar ieškovui į komandiruotės laiką buvo įskaičiuotas kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad transporto priemonės, su kuriomis buvo atliekamos darbo funkcijos, buvo parkuojamos Vokietijoje. Tiek ieškovas, tiek liudytojai Y. A., P. H. ir M. H. nurodė, kad prie transporto priemonių, su kuriomis turėjo dirbti, išvykdavo dar sekmadienį ir vyko mikroautobusu, kurį vairuodavo pasikeisdami su kartu vykusiais kolegomis, tačiau šis laikas nebuvo įskaitytas į komandiruotės laiką. Teismas pažymi, kad šių ieškovo nurodytų aplinkybių nepatvirtina bylos rašytiniai įrodymai, nes UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d., 2021 m. vasario 26 d., 2021 m. rugsėjo 10 d. ir 2022 m. sausio 14 d. įsakymuose pirma komandiruotės diena visada yra sekmadienis, kas iš esmės ir atitinka tiek ieškovo, tiek liudytojų paaiškinimus dėl jų išvykimo laiko mikroautobusu prie transporto priemonių. Taigi, kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas yra įvertintas nurodant įsakymuose komandiruotės trukmę ir už jį buvo apmokėta, o neišmokėta dienpinigių dalis priteisiama šiuo sprendimu.

19.       Nustačius, kad su ieškovu nebuvo tinkamai atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną, t. y. neišmokėti visi jam priklausantys dienpinigiai, spręstina dėl DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytų netesybų priteisimo. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovo P. K. vidutinis dienos darbo užmokestis, apskaičiuotas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, nustatyta tvarka yra 60,17 Eur. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudarytų 1 208,82 Eur (60,17 Eur x 20,09 vidutinis darbo dienų skaičius 2022 metais) (neatskaičius mokesčių).

20.       Teismas nustatė, kad ieškovo darbo santykiai su UAB (duomenys neskelbtini) pasibaigė 2022 m. birželio 21 d., o pagal 2020 m. lapkričio 6 d. darbo sutarties 6.2 punktą, atsakovė ieškovui turėjo išmokėti visas su darbo santykiais susijusias sumas vėliausiai 2022 m. liepos 7 d. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) trūkstamos dienpinigių dalies nėra išmokėjusi sprendimo priėmimo dieną, todėl ieškovui P. K. iš atsakovės taip pat priteistina 7 252,89 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų (6 mėn. x 1 208,82 Eur/mėn.) (DK 147 straipsnio 2 dalis).

21.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tenkinus ieškovo ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės. Ieškovo atstovas pateikė į bylą duomenis, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 700 Eur dydžio išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme už ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, 100 Eur dydžio išlaidos už vertimus, ir 0,50 Eur išlaidos už pavedimus apmokant teisines ir vertimo paslaugas. Teismas pažymi, kad nurodytos išlaidos yra priskirtinos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punkte nurodytoms bylinėjimosi išlaidoms, o išlaidos advokato pagalbai neviršija pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.19 punktus nustatytų maksimalių įkainių dydžių. Esant šioms aplinkybėms ieškovą atstovavusiai ir faktiškai ieškovo bylinėjimosi išlaidas apmokėjusiai Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai iš atsakovės priteistina 800,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22.       Valstybei iš atsakovės priteistinas šioje byloje mokėtinas 206 Eur ((1890,48 Eur (ieškinio reikalavimas dėl dienpinigių) + 7 252,89 Eur (ieškinio reikalavimas dėl netesybų) x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis, kadangi ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

23.       Valstybė šioje byloje patyrė 17,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios tenkinus ieškinį priteistinos iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9 578 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) neišmokėtų už komandiruotes dienpinigių ir 7 252,89 Eur (septynis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt du eurus 89 ct) netesybų (neatskaičius mokesčių) už uždelstą atsiskaityti laiką.

Priteisti ieškovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai, juridinio asmens kodas 300512523, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 800,50 Eur (aštuonis šimtus eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 17,76 Eur (septyniolikos eurų 76 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimui įsiteisėjus, išsiųsti sprendimo nuorašą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                    Silvija Gervienė