Civilinė byla Nr. e3K-3-66-403/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07631-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.14; 2.6.8.11.5; 2.6.16.8.1; 3.2.4.8.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuomojamo valstybinės žemės sklypo atlaisvinimą nuomininko lėšomis, pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, valstybės pareigą išpirkti nuomininkui priklausančius statinius, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 13SD-1500-(14.13.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 25 d. raštą Nr. 1SS-1697-(5.59 E.), kuriuo buvo atmestas ieškovo skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 13SD-1500-(14.13.104.) panaikinimo.
3. Ieškovas nurodė, kad iš atsakovės gavo 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 13SD-1500-(14.13.104.), kuriame buvo nurodyta atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), kurio nenumatoma naudoti pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Poilsio namelis) eksploatuoti. Ieškovas šį atsakovės raštą apskundė ir reikalavo įpareigoti atsakingus asmenis pradėti Žemės sklype esančio statinio išpirkimo valstybės nuosavybėn procedūrą.
4. Atsakovė 2023 m. spalio 25 d. raštu Nr. 1SS-1697-(5.59 E.) ieškovo skundą atmetė. Atsakovė minėtame rašte argumentavo, kad Žemės sklypas nenumatomas naudoti Poilsio namelio eksploatacijai, todėl turi būti taikoma 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0481 (toliau – Nuomos sutartis) 13 punkte įtvirtinta nuostata. Atsakovė minėtuose raštuose taip pat nurodė, kad Žemės sklype be valstybinės žemės patikėtinio (nuomotojo) sutikimo pastatytas statinys nėra laikytinas teisėtai pastatytu statiniu, todėl išpirkimo procedūra nagrinėjamu atveju nėra taikoma. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės minėtuose raštuose išdėstyta pozicija, nurodo, kad Poilsio namelis buvo pastatytas valstybinėje žemėje dar 1965 m., t. y. beveik prieš 40 m. iki 2004 m. rugsėjo 16 d. (Nuomos sutarties sudarymo). Nuomos sutarties sudarymo metu Poilsio namelis jau buvo Žemės sklype, o Nuomos sutartis ir buvo sudaryta būtent Poilsio nameliui eksploatuoti. Žemės sklype jokia naujo statinio statyba ar esamo statinio rekonstrukcija nebuvo atliekama. Poilsio namelio statybos darbų teisėtumą jau yra tyrusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) ir 2015 m. birželio 19 d. išvadoje Nr. (7.9)20-9072 (toliau – VTPSI 2015 m. birželio 19 d. išvada) jokių pažeidimų, susijusių su statinių remonto darbais, nenustatė. Išvadoje nurodyta, kad atlikti statybos darbai laikytini kapitalinio remonto darbais, todėl Poilsio namelio sutvarkymo darbai negali būti laikomi nauja statyba, taip pat nėra pagrindo teigti, kad buvo vykdoma Poilsio namelio rekonstrukcija.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad Nuomos sutartyje nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo žemės sklypo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis atitiko tuos, kurie buvo nustatyti šios sutarties sudarymo metu galiojusio teritorijos detaliojo plano sprendiniais. Tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ (toliau – Sprendimas Nr. 151) buvo panaikintas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintai Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (toliau – ir Schema), inter alia (be kita ko), jos nuostatoms, kad ginčo teritorija – gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, o žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi pripažino pirmiau nurodytą teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Taigi, panaikinus Sprendimu Nr. 151 patvirtintą ginčo teritorijos detalųjį planą, pasikeitė nuomotos valstybinės žemės naudojimo paskirtis pagal bendrąjį (generalinį) planą (Schemą), nustatyta miškų ūkio pagrindinė tikslinė valstybinės žemės naudojimo paskirtis.
7. Teismas konstatavo, kad Nuomos sutartyje išvardytų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios ginčo teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, taip pat visuotinai žinomas faktas – ypatingas Kuršių nerijos nacionalinio parko statusas bei konkrečių parko teritorijų paskirtis įpareigojo tiek atsakovę, veikiančią valstybės vardu, tiek ieškovą, siekiantį naudotis šioje teritorijoje esančia žeme, susipažinti su nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir jų laikytis tiek sudarant sutartį dėl šios teritorijos naudojimo, tiek ją vykdant.
8. Teismas nurodė, kad nors Nuomos sutartyje nustatyta Žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – kitos paskirties žemė, Žemės sklypas nuo 2010 m. kovo 26 d. galėjo būti naudojamas tik miško ūkiui. Ieškovas 2014 m. atliko Žemės sklype esančio Poilsio namelio, pastatyto iki 2010 m. kovo 26 d., kapitalinį remontą. Pažymėjo, kad 2013 m. vasario 28 d. planinės apžiūros aktas neginčijamai patvirtina, jog Poilsio namelis 2013 m. vasario 28 d. jau buvo nugriautas arba nugriuvęs. Nuo 2010 m. kovo 26 d. galiojusios teisės normos įpareigojo nugriauti bet kokius Žemės sklype esančius pastatus, draudė naujų pastatų statybą. Esant tiek įpareigojimui nugriauti statinius, tiek ir draudimui užsiimti naujų statinių statyba Žemės sklype, jokio pobūdžio Poilsio namelio remonto darbai ieškovo negalėjo būti atliekami. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju atsakovė pagrįstai atsisako išpirkti valstybės nuosavybėn ieškovo suremontuotą Poilsio namelį, kadangi toks statinys 2010 m. kovo 26 d. faktiškai neegzistavo.
9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
9.1. Kolegija nurodė, kad ieškovui po priimtų administracinių teismų sprendimų įsiteisėjimo neatsirado teisinis pagrindas Žemės sklype eksploatuoti Poilsio namelį. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad, panaikinus Sprendimu Nr. 151 patvirtintą ginčo teritorijos detalųjį planą, pasikeitė nuomotos valstybinės žemės naudojimo paskirtis pagal bendrąjį (generalinį) planą (Schemą), nustatyta miškų ūkio pagrindinė tikslinė valstybinės žemės naudojimo paskirtis. Esant šioms aplinkybėms, pasikeitus nuomotos valstybinės žemės naudojimo paskirčiai, Žemės sklypas galėjo būti naudojamas tik miško ūkiui.
9.2. Iš byloje esančių duomenų kolegija nustatė, kad nepaisant to, jog ieškovui buvo žinoma apie Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009 (ieškovas byloje buvo suinteresuotas asmuo), kuriuo panaikintas Sprendimas Nr. 151, t. y. panaikintas detalusis planas, 2014 m. Žemės sklype ieškovas vykdė Poilsio namelio kapitalinio remonto darbus. Kolegija pažymėjo, jog Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistai 2013 m. vasario 28 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje (surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-(14.13.73.)-6)), jo metu nustatyta, jog Žemės sklype nebuvo nė vieno pastato (pastatai sugriuvę arba nugriauti). Nors ieškovas teigia, kad minėtame 2013 m. vasario 28 d. planinės apžiūros akte užfiksuoti faktai turi būti vertinami kritiškai, nes apžiūroje nedalyvavo nė vienas iš žemės sklype esančių statinių savininkų ir prie vieno iš aktų nėra pridėta jokių fotonuotraukų, kolegija nusprendė, kad ji neturi pagrindo netikėti minėto patikrinimo akte, surašytame kompetentingos institucijos specialistų, užfiksuotais duomenimis, juolab byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų reiškęs prieštaravimus dėl minėto akto ar pateikęs įrodymus, pagrindžiančius priešingas aplinkybes, nei nustatyta minėtame akte.
9.3. Kolegija nurodė, kad, priešingai nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, byloje (teisminio proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5) priimti teismų sprendimai nepanaikino ieškovo pareigos, nustatytos Nuomos sutarties 13 punkte, pasibaigus žemės nuomos terminui, sutvarkyti žemę savo lėšomis ir grąžinti nuomotojui, todėl ieškovo teiginiai, kad neteisėtai atlikti kapitalinio remonto darbai yra paneigti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, neatitinka tikrovės.
9.4. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kolegija konstatavo, kad 2013 m. vasario 28 d. planinės apžiūros aktas neginčijamai patvirtina, jog Poilsio namelis 2013 m. vasario 28 d. jau buvo nugriautas arba nugriuvęs, o Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2009 m. kovo 13 d. sprendimu panaikinus Sprendimą Nr. 151 ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. kovo 26 d. nutartimi pripažinus minėtą teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu, pagal tuo metu galiojusias teisės normas Žemės sklype nebuvo galimi pastatų statybos darbai, įskaitant faktiškai nugriuvusio Poilsio namelio kapitalinio remonto darbus.
9.5. Kolegija nusprendė, kad Žemės sklype be valstybinės žemės patikėtinio (nuomotojo) sutikimo pastatytas Poilsio namelis nėra laikytinas teisėtai pastatytu statiniu, todėl Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 3D-462, (toliau – Aprašas) nuostatos nėra taikomos, o atsakovė, 2023 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 13SD-1500-(14.13.104) įpareigodama ieškovą atlaisvinti Žemės sklypą, kurio nenumatoma naudoti Poilsio namelio eksploatacijai, pagrįstai atsisakė spręsti klausimą dėl Poilsio namelio išpirkimo valstybės nuosavybės teise.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 17, 18 ir 20 dalis (įstatymo Nr. XI-992, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 redakcija), nes nepagrįstai ginčo statinio – Poilsio namelio kapitalinio remonto darbus traktavo kaip naujo statinio statybą ar rekonstravimą. 1965 m. pastatyto Poilsio namelio kapitalinio remonto darbai buvo atliekami 2014 m. nekeičiant statinio išorės matmenų. Poilsio namelio kapitalinio remonto darbų teisėtumo klausimą nagrinėjo ir VTPSI, kuri atliko toje pačioje teritorijoje esančių statinių remonto darbų atitikties galiojusiems teisės aktų reikalavimams vertinimą. Tyrimas buvo baigtas surašant į civilinę bylą pateiktą VTPSI 2015 m. birželio 19 d. išvadą, kurioje jokių pažeidimų, susijusių su nurodytų statinių remonto darbais, nebuvo nustatyta. VTPSI 2015 m. birželio 19 d. išvadoje nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog prieš atliekant kapitalinio remonto darbus statiniai buvo nugriauti, o jų atstatymo darbai negali būti laikomi nauja statyba. Statiniai buvo atstatyti nekeičiant Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto kadastre ir šių statinių kadastrinių matavimų bylose užfiksuotų matmenų, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo vykdoma šių statinių rekonstrukcija.
10.2. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje (įstatymo Nr. IX-391, 2001-06-21, Žin. 2001, Nr. 55-1948 (2001-06-27), redakcija), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.254 straipsnio 9 punkte ir Nekilnojamojo turto registro nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą. Ieškovui priklausantis Poilsio namelis buvo pastatytas 1965 m. ir teisės aktų nustatyta tvarka buvo ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, taip pat į šį Poilsio namelį yra įregistruotos ieškovo daiktinės teisės. Pagal ginčijamų atsakovės aktų priėmimo metu galiojusį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gruodžio 31 d.), visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo buvo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 4.254 straipsnio 9 punktą, viešame registre, be kita ko, turi būti registruojamas buvusio daikto išnykimo faktas. Ginčijamų atsakovės sprendimų priėmimo metu galiojantys teisės aktai nustatė, kad nekilnojamieji daiktai (ginčo atveju – Poilsio namelis) galėjo būti laikomi sunykusiais tik po to, kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami kompetentingų valstybinių institucijų (VTPSI pažyma apie statinio nugriovimą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto) išduoti dokumentai ir šių dokumentų pagrindu nekilnojamieji daiktai išregistruojami iš Nekilnojamojo turto registro. Atsakovės specialistų surašytą aktą teismai nepagrįstai laikė dokumentu, patvirtinančiu faktą, kad ieškovui priklausantis Poilsio namelis 2013 m. jau buvo sunykęs. Šio akto bei teismo padarytų išvadų nepagrįstumą patvirtina VTPSI 2015 m. birželio 19 d. išvada, t. y. dokumentas, kurį parengė būtent valstybinė institucija, pagal galiojančius teisės aktus turinti teisę konstatuoti nekilnojamojo daikto sunykimo faktą.
10.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.557 straipsnio 2 dalį, nes ieškovas Žemės sklype jokių naujų statinių nestatė ir neatliko jam nuosavybės teise priklausančio Poilsio namelio rekonstravimo darbų. VTPSI 2015 m. birželio 19 d. išvadoje konstatuota, kad ieškovas atliko tik jam priklausančio Poilsio namelio kapitalinio remonto darbus, dėl kurių nuomotojo sutikimas pagal Nuomos sutarties sąlygas nebuvo būtinas. Teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, jog Poilsio namelis buvo pastatytas be leidimo ir jo statyba nuomos sutartyje nebuvo nustatyta, nes ieškovui nuosavybės teise priklausantis Poilsio namelis buvo pastatytas 1965 m., t. y. iki Nuomos sutarties sudarymo, o Nuomos sutartis buvo sudaryta dėl Žemės sklype jau esančio Poilsio namelio eksploatavimo.
10.4. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį ir CK 4.93 straipsnį. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai valstybė, kaip Žemės sklypo savininkė, ir ieškovas, kaip Poilsio namelio, stovinčio ant valstybinės žemės, savininkas, nebegali tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisių į šalims priklausančius nekilnojamuosius daiktus, nes dėl teisės aktais nustatytos Žemės sklypo paskirties (miškų ūkio paskirties) tolimesnis ieškovui priklausančių statinių naudojimas yra neįmanomas. Dėl Žemės sklype esančių statinių valstybė taip pat negali užtikrinti, kad šis Žemės sklypas būtų tinkamai naudojamas pagal jo paskirtį. Tačiau ieškovas yra teisėtas Poilsio namelio savininkas, todėl reikalavimas neatlygintinai nugriauti Poilsio namelį negali būti laikomas pagrįstu. Dėl interesų derinimo poreikio nuosavybės apsaugos kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą. Reikalautina pusiausvyra nebus nustatyta, jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Kitaip tariant, turi būti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo (EŽTT 2003 m. rugsėjo 24 d. sprendimas byloje Allard prieš Švediją, peticijos Nr. 35179/97). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo daroma išvada, kuria savininkas yra įpareigojamas sunaikinti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, turėtų būti pagrįsta arba egzistuojančiu visuomenės poreikiu, tokiu atveju išsprendžiant, be kita ko, ir tinkamo atlygio klausimą, arba įrodžius, jog turtas, kurį reikalaujama sunaikinti, yra neteisėtai sukurtas, nepriklauso atsakovei ar yra kitų teisinių pagrindų pašalinti jį iš civilinės apyvartos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018; 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-916/2023). Pasibaigus nuomos sutarties terminui, atsakovė privalėjo perimti Žemės sklypą tokios pat būklės, kaip ir iki Nuomos sutarties sudarymo, t. y. su Žemės sklype esančiu statiniu, todėl skundžiamame rašte išreikštas reikalavimas atlaisvinti Žemės sklypą negali būti laikomas pagrįstu. Atsakovė privalėjo vadovautis Aprašo nuostatomis ir pradėti procedūras, susijusias su Žemės sklype esančio statinio išpirkimu valstybės nuosavybėn.
11. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovė 2013 m. vasario 28 d. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje (surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-(14.13.73.)-6), jo metu nustatė, kad Žemės sklype nebebuvo nė vieno pastato (pastatai sugriuvę arba nugriauti). Todėl ieškovo Poilsio namelis jau nebeegzistavo 2013 m. vasario 28 d. Įvertinus tai, kad VTPSI Žemės sklype esančio Poilsio namelio patikrinimą atliko gerokai vėliau (2015 m. birželio 19 d.), t. y. po to, kai Poilsio namelis Žemės sklype jau buvo atstatytas (ir tai padaryta neturint Žemės sklypo savininko teises įgyvendinančio subjekto – atsakovės sutikimo), darytina išvada, kad tokie statybos darbai buvo atlikti neteisėtai, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad pagal tuo metu galiojusias teisės normas Žemės sklype nebuvo galimi pastatų statybos darbai, įskaitant ir faktiškai sunaikinto ar apgadinto Poilsio namelio kapitalinio remonto darbus. Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-103-524/2017 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-10586-2015-9) taip pat buvo konstatuota, kad valstybei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris yra greta ginčo Žemės sklypo, negalima atstatyti analogiškų poilsio namelių. Abu šie žemės sklypai patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Teismas šioje byloje 2017 m. vasario 6 d. priimtoje nutartyje nurodė, kad neteisėtai atstatyti statiniai turi būti nugriauti, nes statybos darbai buvo atliekami žinant, jog specialusis teritorijų planavimo dokumentas draudžia ginčo teritorijoje vykdyti tokią veiklą. Minėtoje byloje teismas akcentavo tai, kad, pagal į bylą pateiktus dokumentus, susijusius su poilsio namelių atstatymo darbais, turėjo būti vykdomi poilsio namelių naujų pamatų mūrijimo darbai bei pagaminti surenkamų konstrukcijų nameliai. Taip pat minėtoje byloje buvo nustatyta, kad VTPSI, vykdydama valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, nesivadovavo teritorijų planavimo dokumentais ir neturėjo informacijos apie tai, kad minėtame žemės sklype esantys statiniai yra likviduojami.
11.2. Atsakovė ieškovo prašomais panaikinti raštais prašė tik atlaisvinti Žemės sklypą, kurio nenumatoma ar negalima naudoti Poilsio namelio eksploatacijai, t. y. ieškovo buvo prašoma įvykdyti Nuomos sutarties 13 punkte įtvirtintą nuostatą – „pasibaigus nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės“, todėl kasacinio skundo argumentai, susiję su Poilsio namelio teisine registracija (išregistravimu), yra atmestini kaip juridiškai nereikšmingi šiai bylai.
11.3. Kasacinio skundo argumentai, susiję su tariamai teisėtai Žemės sklype vykdytais statybos darbais, yra argumentuotai paneigti ir atmesti bylą nagrinėjusių teismų. Skundžiamoje nutartyje buvo konstatuota, kad pagal tuo metu galiojusias teisės normas Žemės sklype nebuvo galimi pastatų statybos darbai, įskaitant ir faktiškai sunaikinto ar apgadinto Poilsio namelio kapitalinio remonto darbus. Statybų Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) negalimumas yra nustatytas ir Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-103-524/2017 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-10586-2015-9).
11.4. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Nuomos sutarties 13 punkte įtvirtinta nuostata, kad „pasibaigus nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės“, todėl ieškovas privalo laikytis šio sutartinio įsipareigojimo ir jį vykdyti. Nuomos sutarties 5 punkte taip pat nurodyta, kad ,,pastatų rekonstrukcija ar naujų statyba – pagal Sprendimu Nr. 151 patvirtintą detalųjį planą ir gavus nuomotojo sutikimą“. Ieškovas neginčijo to fakto, jog 2013 m. vasario 28 d. atsakovė atliko faktinių duomenų patikrinimą vietovėje ir jo metu nustatė, kad Žemės sklype nebuvo nė vieno pastato (pastatai sugriuvę arba nugriauti). Taip pat ieškovas nenurodė nesutikimo argumentų ar prieštaravimų dėl atsakovės konstatuoto fakto, jog Žemės sklypo nuomotojas sutikimo dėl Poilsio namelio rekonstrukcijos ar naujo pastato statybos nėra išdavęs. Buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos užimamo ploto renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas iš ginčo teritorijos (tarp jų ir iš Žemės sklypo) buvo nustatytas dar Schemoje, t. y. prieš ieškovui 2003 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyjant Poilsio namelį ir jį atstatant, dėl to ieškovui nėra teisinio pagrindo kelti klausimo dėl jo, kaip sąžiningo įgijėjo ir pastato savininko, teisių pažeidimo, nes jo paties sąmoningai atlikti veiksmai buvo priešingi teisei. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė, įpareigodama ieškovą atlaisvinti Žemės sklypą, kurio nenumatoma naudoti Poilsio namelio eksploatacijai, teisėtai atsisakė spręsti klausimą dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto išpirkimo valstybės nuosavybėn, todėl skundžiamais procesiniais sprendimais teismai pagrįstai konstatavo, jog civilinėje byloje pareikštas ieškinys turi būti atmestas.
11.5. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka buvo išnagrinėta civilinė byla (teisminio proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5), kurioje buvo sprendžiami analogiškų poilsio namelių, tik esančių gretimuose ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) valstybei priklausančiuose žemės sklypuose, tolimesnio naudojimo klausimai pasibaigus valstybinės žemės nuomos terminams. Minėtoje byloje buvo konstatuota, kad klausimai, susiję su ginčo namelių fragmentų pašalinimu, turi būti sprendžiami pagal šių žemės sklypų nuomos sutarčių sąlygas, t. y. būtent taip, kaip nustatyta Nuomos sutarties 13 punkte – „pasibaigus žemės nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus“. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-695/2018 2018 m. vasario 9 d. nutartimi buvo padaryta išvada, kad „ieškovams, kurie žinojo, jog Sprendimas Nr. 151, kuriuo patvirtintas detalusis planas, administracinio teismo buvo panaikintas, o ankstesnės teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, draudžia statyti pastatus, tačiau 2013 m. pradėjo statybas, turi tekti tam tikra rizika bei neigiami padariniai“. Šios išdėstytos aplinkybės bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-695/2018, išaiškinimai patvirtina, jog kasaciniame skunde visiškai nepagrįstai yra keliamas klausimas dėl bylą nagrinėjusių teismų galimai padarytų Konstitucijos 23 straipsnio ir CK 4.93 straipsnio pažeidimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl įpareigojimo atlaisvinti valstybinės žemės sklypą nuomininko lėšomis ir valstybės pareigos išpirkti statinį
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas terminuotos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pabaigos teisinių pasekmių klausimas. Ieškovas nesutinka su atsakovės rašte įformintu sprendimu (įpareigojimu) savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypą ir kvestionuoja jo teisėtumą, kartu nurodydamas, jog valstybė turi pareigą Apraše nustatyta tvarka perimti ieškovui nuosavybės teise priklausantį Poilsio namelį ir už jį kompensuoti.
13. Aprašo 3 punkte įtvirtinta, kuriais atvejais inicijuojama išpirkimo valstybės nuosavybėn procedūra: 1) priėmus sprendimą nesudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, kai teisėtai pastatytų statinių, įrenginių eksploatavimui teisės aktų nustatyta tvarka negali būti suteikiama teisė naudotis valstybine žeme dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų (Aprašo 3.1 papunktis); 2) priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, kai teisėtai pastatytų statinių, įrenginių savininkas praranda teisę naudotis valstybine žeme dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų (Aprašo 3.2 papunktis); 3) kai teismas, priėmęs sprendimą nutraukti valstybinės žemės, kurioje yra teisėtai pastatyti statiniai ar įrenginiai, nuomos sutartį, sprendimu neišsprendžia šiame žemės sklype esančių statinių, įrenginių klausimo (Aprašo 3.3 papunktis).
14. Nagrinėjamoje byloje valstybinės žemės, kurioje yra privačios nuosavybės teise asmeniui priklausantis statinys, nuomos pasibaigimo klausimas nėra susijęs nei su tokio statinio (Poilsio namelio) nenaudojimu pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo tiesioginę paskirtį, nei su valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimu teismo sprendimu. Todėl konstatuotina, kad Aprašo nuostatos nėra skirtos santykiams, kurie yra susiklostę nagrinėjamoje byloje, reguliuoti.
15. Ieškovas kasaciniu skundu cituoja bendriausią EŽTT praktikoje dėl nuosavybės apsaugos (Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnis) suformuluotą principą, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą; pusiausvyra nebus nustatyta, jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą; turi būti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo. Vertinant susikirtusių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, pagal EŽTT praktiką, analizuotinas abiejų pusių (tiek asmens, tiek valstybės) elgesys. Interesų pusiausvyros nustatymo kontekste vertintina, kokie ieškovo lūkesčiai galėjo išplaukti iš teisinio reguliavimo, valstybės elgesio, priimtų sprendimų ar sudarytų sutarčių (žr., pvz., EŽTT 2010 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Depalle prieš Prancūziją (DK), peticijos Nr. 34044/02; 2018 m. vasario 6 d. sprendimą byloje UAB Kristiana prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36184/13).
16. Kadangi ieškovą ir atsakovę siejo valstybinės žemės nuomos sutartiniai teisiniai santykiai, terminuotos Nuomos sutarties pabaigos teisinių pasekmių klausimai pirmiausiai sprendžiami pagal Nuomos sutarties sąlygas.
17. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.
18. Teismai nagrinėjamoje byloje Nuomos sutarties pabaigos teisinių pasekmių klausimą, t. y. klausimą dėl Poilsio namelio pašalinimo, sprendė pagal Nuomos sutarties sąlygas, įtvirtintas Nuomos sutarties 4 ir 13 punktuose. Pirma, aiškindami Nuomos sutarties 13 punktą, kuriuo sutarties šalys yra susitarusios, kad pasibaigus Nuomos sutarties terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės, teismai nusprendė, jog pačiam nuomininkui tenka pareiga pašalinti Poilsio namelį; antra, aiškindami Nuomos sutarties 13 punktą kartu su 4 punktu, nusprendė, jog šią pareigą nuomininkas turi įvykdyti savo lėšomis.
19. Ieškovas kasaciniu skundu neginčija, jog, sprendžiant klausimą dėl Poilsio namelio pašalinimo, taikytinas Nuomos sutarties 4 punktas, kuris nurodo, kad išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos bei naujų pastatų, statinių, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat pastatų ir (ar) įrenginių naudojimo sąlygos pasibaigus Nuomos sutarties terminui sprendžiamos pagal CK 6.557 straipsnio nuostatas.
20. Tai reiškia, kad, kaip pagrįstai sprendė bylą nagrinėję teismai, Poilsio namelio pašalinimo ir kompensavimo už jį klausimui išspręsti yra aktualus CK 6.557 straipsnio nuostatų aiškinimas ir taikymas.
21. Kasaciniu skundu ieškovas teigia, kad bylą nagrinėję teismai, netinkamai aiškindami CK 6.557 straipsnį, nepagrįstai šalių ginčą dėl Poilsio namelio pašalinimo ir kompensavimo už jį sprendė pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas.
22. CK 6.557 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, pasibaigus žemės nuomos terminui arba nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius, kurių statybos galimybė buvo nustatyta žemės nuomos sutartyje, nuomininkui žemės savininkas kompensuoja, o kai pastatai lieka buvusiam žemės nuomininkui nuosavybės teise, šis turi teisę į žemės servitutą, jeigu tai buvo nustatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pastatai, statiniai ar įrenginiai pastatyti be leidimo arba pastatyti žemės nuomos sutartyje nenurodyti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuomininkas privalo juos nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Kai nuomininkas to nepadaro, jo lėšomis tai padaro nuomotojas arba tie pastatai, statiniai bei įrenginiai pereina nuomotojui nuosavybės teise, jeigu jie tenkina teritorijų planavimo dokumentų nustatytus reikalavimus ir įteisinami įstatymų nustatyta tvarka.
23. CK 6.557 straipsnio turinio analizė suponuoja, kad nuomininko pareigos savo lėšomis pašalinti pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius vykdymas ir jo teisė į kompensavimą už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius priklauso nuo to, ar šie statiniai ir įrenginiai pastatyti be leidimo arba jų statybos galimybės nustatymo žemės nuomos sutartyje. Be leidimo pastatyti pastatai, statiniai ir įrenginiai patenka į atvejus, kai statyba vykdoma nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu kitu atveju pastatų, statinių ir įrenginių statybos galimybė priklauso nuo žemės sklypo nuomos sutarties sąlygų, tai reiškia – nuo nuomotojo valios leisti arba neleisti nuomininkui atitinkamus pastatus, statinius ir įrenginius statyti jam priklausančiame ar jo valdomame žemės sklype. Tokia nuomotojo valia gali būti išreikšta tiesiogiai pačioje žemės sklypo nuomos sutartyje, taip pat nuomos sutartyje gali būti nustatyti atvejai bei sąlygos, kai nuomininkas privalo gauti atskirą nuomotojo sutikimą (leidimą) dėl pastatų, statinių ir įrenginių statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-1075/2025, 26 punktas).
24. Bylą nagrinėję teismai, vertindami byloje esantį 2013 m. vasario 28 d. žemės naudojimo patikrinimo vietoje aktą Nr. 13ŽN-(14.13.73.)-6), nustatė, jog patikrinimo metu Žemės sklype nebuvo nė vieno pastato (pastatai sugriuvę arba nugriauti). Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog minėtame akte nurodyta, kad Žemės sklype nėra nė vieno pastato, nereiškia, jog patikrinimo metu Žemės sklype nebuvo išlikusių pastato konstrukcijų (jų dalių). Be kita ko, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas 2014 m. atstatė Poilsio namelį, vykdydamas kapitalinį remontą, šios faktinės aplinkybės šalys neginčija, ginčas iš esmės kyla dėl šio atstatymo, vykdant kapitalinį remontą, teisinio vertinimo teisėtumo aspektu. Nagrinėjamu atveju Poilsio namelio atstatymo, vykdant kapitalinį remontą, teisėtumo klausimas sprendžiamas Nuomos sutarčių sąlygų kontekste, tačiau jis nėra kvestionuojamas pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovo teigimu, Nuomos sutarties nuostatos nereikalavo gauti nuomotojo leidimą Poilsio nameliui atstatyti, vykdant kapitalinį remontą, todėl Poilsio namelio atstatymas, vykdant kapitalinį remontą, yra teisėtas.
25. Nuomos sutarties 5 punktas nustatė, kad pastatų rekonstrukcija ar naujų statyba vykdoma pagal Sprendimu Nr. 151 patvirtintą teritorijos planavimo detalųjį planą ir gavus nuomotojo sutikimą.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad Nuomos sutartis expressis verbis (aiškiais žodžiais) nenustatė, jog būtinas nuomotojo sutikimas dėl Poilsio namelio atstatymo, vykdant kapitalinį remontą, savaime nereiškia Poilsio namelio atstatymo tokiu būdu teisėtumo pagal Nuomos sutarčių sąlygas.
27. Pažymėtina, jog CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.157 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Tai reiškia, kad ginčo šalių sudarytos Nuomos sutarties 4 punktas Poilsio namelių pašalinimo ir kompensavimo už juos aspektu aiškintinas atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir kitas teisines bei faktines nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias aplinkybes.
28. Pirma, teismai nustatė, jog ieškovas ir atsakovė Nuomos sutartį sudarė 2004 m. rugsėjo 16 d. Šioje sutartyje nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo žemės sklypo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis atitiko tuos, kurie buvo nustatyti šios sutarties sudarymo metu galiojusio teritorijos detaliojo plano sprendiniais. Nuomos sutartyje buvo įtvirtinta, kad pastatų rekonstrukcija ir naujų statyba vykdoma pagal Sprendimu Nr. 151 patvirtintą teritorijos detalųjį planą ir gavus nuomotojo sutikimą. Šis savivaldybės sprendimas ir Nuomos sutarties sudarymas Nuomos sutarties sudarymo metu galėjo lemti ieškovo lūkestį, kad jis, be kita ko, galės atstatyti Poilsio namelį, vykdydamas kapitalinį remontą. Vis dėlto, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, statinių savininkas savo teisėtus lūkesčius turi vertinti atsižvelgdamas ne tik į sudarytos sutarties sąlygas, bet ir teisės normų, reglamentuojančių jo nuomojamo sklypo naudojimo ir apsaugos režimą, nuostatų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017, 51 punktas). Todėl minėtas ieškovo lūkestis vertintinas atsižvelgiant į specifinę Žemės sklypo vietą, Nuomos sutartyje sulygtas jo naudojimo sąlygas ir pakitusias eksploatuojant šį sklypą teisines ir faktines aplinkybes.
29. Antra, svarbi ir aplinkybė, kad Žemės sklypas patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Kuršių nerija yra gamtinė bei kultūrinė aplinka, kurios vertingumas yra visuotinai pripažintas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu, inter alia, nustačius, kad Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo vertybių sąrašą (taip pat žr. cituotą sprendimą byloje UAB Kristiana prieš Lietuvą, par. 109). Nuomos sutarčių 8.1 punkte šalys, be kita ko, įsipareigojo laikytis Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų.
30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija, galiojusi Nuomos sutarčių sudarymo metu nuo 2004 m. birželio 20 d. iki 2009 m. spalio 30 d.) (toliau – Nuostatai) 4 punkte įtvirtinta, kad nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Schemos sprendiniams. Kiti objektai, esantys Nacionaliniame parke, tvarkomi pagal nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitus specialiojo planavimo dokumentus arba saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus. Nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad nacionalinio parko žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė ir gali būti nuomojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
31. Nuostatų V skyriuje „Fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos“ nurodyta, kad Nacionaliniame parke fiziniai ir juridiniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia Nacionalinio parko steigimo tikslams (26 punktas). Nacionalinio parko steigimo tikslai išvardyti Nuostatų 6 punkte. Tarp jų nurodyti šie: atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus ir objektus; plėtoti pažintinį turizmą, reguliuoti ūkinę veiklą ir užstatymo plėtotę pagal Schemą, statinių formas ir tūrį riboti pagal gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose (6.6 punktas); iškelti iš Nacionalinio parko objektus, teršiančius aplinką ar nesusijusius su Nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, arba pakeisti jų veiklos pobūdį įstatymų nustatyta tvarka (6.7 punktas).
32. Pagal Nuostatų 28 punktą, Nacionalinio parko žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Nuostatų 3 punkte išvardytuose teisės aktuose: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, kituose įstatymuose, tarptautiniuose teisės aktuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakyme Nr. 439 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“, šiuose Nuostatuose ir kituose teisės aktuose.
33. Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistema, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. gruodžio 4 d. iki 2010 m. liepos 9 d.). Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nacionaliniai parkai yra saugomų teritorijų sistemos dalis, o pagal 2 straipsnio 32 punktą, saugomoms teritorijoms teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Toks režimas buvo nustatytas jau minėta Schema ir Nuostatais.
34. Pagal Schemos nuostatas nagrinėjama teritorija priskirta VI zonai, kuri pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai. Schemos tekstiniuose sprendiniuose („Juodkrantės ir apylinkių principinis planas. Architektūrinė-planinė dalis“) VI numeriu paženklinta teritorija pažymėta kaip buvusi moksleivių stovyklos teritorija, kurios sutvarkymui numatyta iškelti visus menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius.
35. Trečia, kaip nustatyta bylą nagrinėjusių teismų, ieškovas Žemės sklype esantį Poilsio namelį atstatė, vykdydamas kapitalinį remontą, 2014 metais. Ieškovui dar nepradėjus Žemės sklype esančio Poilsio namelio atstatymo darbų, prasidėjo teisminis procesas administraciniuose teismuose dėl Sprendimo Nr. 151 teisėtumo, šiame procese ieškovas dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I 60-609/2009 Sprendimas Nr. 151 buvo panaikintas kaip prieštaraujantis Schemai, inter alia, jos nuostatoms, kad ginčo teritorija – gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, o žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502 403/2010 pripažino pirmiau nurodytą teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Schemą pakeitusiame Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane buvo perkelti Schemoje paminėti sprendiniai dėl buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimo, tvarkymo plano sutartiniuose ženkluose ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai“.
36. Ketvirta, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl terminuotos Nuomos sutarties pasibaigimo pasekmių. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, spręsdamas valstybinės žemės sklypų, esančių toje pačioje teritorijoje kaip ir Žemės sklypas, kuriame yra Poilsio namelis, nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą klausimą, terminuotų valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą galima laikyti nuoseklia valstybės institucijų pozicija, atsižvelgiant į ginčo teritorijos reikšmę visuomenei, poilsio namelių didelį nusidėvėjimą, siekti suderinti visuomenės interesą atlaisvinti ginčo teritoriją ir privatų namelių savininkų interesą naudoti tuo metu dar nesunykusius namelius. Išnuomojus valstybinę žemę poilsio nameliams eksploatuoti, sudarytos sąlygos jų savininkams juos naudoti saugų naudojimo terminą, iki kol jie pasieks kritinį nusidėvėjimo lygį ir taps nebenaudojami arba baigsis nuomos sutarčių terminas, kuris negalės būti pratęstas. Nuomininkas, sudaręs žemės nuomos sutartį tokiomis sąlygomis, turi teisę remontuoti jam nuosavybės teise priklausančius statinius, kuriems eksploatuoti žemė išnuomota (taip, be kita ko, vykdydamas statinio savininko pareigą užtikrinti saugų statinio eksploatavimą), tačiau investicijų ir remonto mastą bei pobūdį (pvz., remontuoti minimaliai ar kapitaliai, pritaikant statinį perkelti į kitą vietovę nepadarant jam žalos) turi pasirinkti savo nuožiūra, atsižvelgdamas į žemės nuomos sutarčių nulemtą perspektyvą turimus statinius esamoje vietoje naudoti tik aiškiai apribotą laikotarpį. Statinio savininkas, nusprendęs remontuoti statinį, prisiima finansines statinio remonto išlaidas, žinodamas žemės sklypo nuomos termino pabaigą ir būsimą pareigą atlaisvinti nuomojamą žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017, 52 punktas).
37. Penkta, CK 4.10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad daikto išlaidos skirstomos į įprastines ir ypatingąsias. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įprastinėmis išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo. Ypatingosiomis išlaidomis laikomos išlaidos, daromos tiek pačiam daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti (CK 4.10 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad daikto savininkas darbus, kuriuos atliekant patiriamos įprastinės išlaidos, priešingai nei darbus, kuriuos atliekant patiriamos ypatingosios išlaidos, privalo atlikti nepriklausomai nuo jo valios, kadangi įprastinės išlaidos, skirtingai nei ypatingosios, siejamos su savininko pareigos tinkamai išlaikyti daiktą vykdymu.
38. Teisėjų kolegija sutinka, kad Nuomos sutarties sudarymo metu ieškovui buvo sukurtas teisėtas lūkestis, jog jam nuosavybės teise priklausantį statinį bus galima atstatyti. Vis dėlto bent jau nuo 2010 m. (įsiteisėjus administracinių teismų procesiniams sprendimams) ieškovas negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad, pasibaigus terminui, Nuomos sutartis bus pratęsta ir kad, atlikus Poilsio namelio atstatymą, vykdant kapitalinį remontą, jam už tokį Poilsio namelio pagerinimą bus kompensuota. Kaip jau yra nurodęs kasacinis teismas (šios nutarties 36 punktas), statinio savininkas, nusprendęs remontuoti statinį, prisiima finansines statinio remonto išlaidas, žinodamas žemės sklypo nuomos termino pabaigą ir būsimą pareigą atlaisvinti nuomojamą žemės sklypą. Atsižvelgiant į pirmiau minėtus teisinius pokyčius, ieškovas, 2014 m. atstatęs Poilsio namelį, vykdydamas kapitalinį remontą, stokojo rūpestingumo ir akivaizdžiai veikė savo rizika. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas, įvertinęs įsiteisėjusius administracinių teismų procesinius sprendimus, turėjo galimybę pasinaudoti kitais savo teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti Nuomos sutarties nutraukimo ir (ar) nuostolių atlyginimo. Vis dėlto ieškovas, nepaisydamas to, likus dvejiems metams iki Nuomos sutarties pabaigos, pasirinko atlikti būtent kapitalinį remontą ir, pats žinodamas apie Žemės sklypo Nuomos sutarties termino pabaigą ir būsimą pareigą atlaisvinti nuomojamą Žemės sklypą, sąmoningai prisidėjo prie Poilsio namelio pašalinimo išlaidų padidėjimo.
39. Pažymėtina, kad nagrinėdama bylą teisėjų kolegija nustatė, jog Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e3K-3-57-1075/2025, kurioje, kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, buvo sprendžiamas klausimas dėl nuomojamo valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo, pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, nuomininko lėšomis, valstybės pareigos išpirkti statinius.
40. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą.
41. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 61 punktą; 2021 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021 58 punktą). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022 62 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
42. Tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje faktinės aplinkybės iš esmės sutampa: abiejose bylose reiškiami reikalavimai panaikinti atitinkamus raštus; abiejose bylose nuomos sutarčių terminas pasibaigęs; nuomos sutartyse įtvirtintos analogiškos nuostatos; nuomos sutartyse nurodyta, kad reikia vadovautis, be kita ko, Sprendimu Nr. 151, kuris administracinių teismų pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypų atlaisvinimo ir dėl vieno iš šių žemės sklypų atlaisvinimo sprendžiama nagrinėjamoje civilinėje byloje; abiejose bylose nustatyta, kad valstybiniuose žemės sklypuose esančių statinių atstatymas, vykdant kapitalinį remontą, vyko 2014 m.
43. Apskritai išaiškinimai, pateikti anksčiau išnagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, yra aktualūs ir reikšmingi atsakant į ieškovo kasaciniame skunde nurodytus iš esmės tapačius kaip civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-1075/2025 pateikto kasacinio skundo teisinius argumentus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo nurodytoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos pateikto teisės aiškinimo. Tokia teisėjų kolegijos pozicija atitinka nuostatą, kad kasacinis teismas yra saistomas savo paties, kaip vienodos teismų praktikos formuotojo, pateiktų išaiškinimų.
44. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, be kita ko, atsižvelgdama į minėtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, nusprendžia, kad nors Nuomos sutartyje expressis verbis nebuvo nustatytas Žemės sklypo nuomotojo (atsakovės) leidimas atstatyti Poilsio namelį, vykdant kapitalinį remontą, Nuomos sutarties 4 punktas negali būti aiškinamas kaip apimantis ginčo Poilsio namelio atstatymą, vykdant kapitalinį remontą, po to, kai administraciniuose teismuose prasidėjo teisminiai procesai dėl Sprendimo Nr. 151 teisėtumo, ir tuo labiau po to, kai buvo priimta pirmiau minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartis. Atsižvelgiant į tai, atsakovei, priešingai nei teigia ieškovas, nekyla pareiga išpirkti Poilsio namelį tokios būklės, kokios jis buvo Nuomos sutarties pabaigoje. Tačiau ieškovas turi teisėtą lūkestį į kompensaciją už Poilsio namelio dalis (fragmentus), išlikusias iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad kompensacijos už Poilsio namelio dalis (fragmentus) dydžio ir (ar) Poilsio namelio (fragmentų) sumokėtos kainos atlyginimo klausimas, kaip ir su tuo susijęs klausimas, kiek konkrečiai Poilsio namelio fragmentų buvo išlikę iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo, nėra bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.
46. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas turi teisę į kompensaciją už Poilsio namelio dalis (fragmentus), išlikusias iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo, Poilsio namelio dalių (fragmentų), išlikusių iki minėtos nutarties įsiteisėjimo, griovimas turi būti atliekamas atsakovės sąskaita, o Poilsio namelio atstatymo, vykdant kapitalinį remontą, pagrindu sukurta dalis – ieškovo sąskaita. Todėl ieškovo ginčijami atsakovės sprendimai šiuo aspektu pripažintini neteisėtais.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
47. Ieškovas kasaciniu skundu teikia argumentus dėl Statybos įstatyme, Nekilnojamojo turto registro įstatyme, CK 4.254 straipsnio 9 punkte ir Nekilnojamojo turto registro nuostatuose esančių teisės normų pažeidimo. Teisėjų kolegijai išsprendus klausimą dėl Poilsio namelio fragmentų kompensavimo ir Poilsio namelio griovimo išlaidų paskirstymo, neturi teisinės reikšmės kasacinio skundo argumentai dėl Poilsio namelio statybos teisėtumo, daikto išnykimo viešame registre registravimo.
48. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, netinkamai aiškindami ir taikydami materialiosios teisės normas, iš dalies netinkamai kvalifikavo ieškovo pareigą savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypą ir valstybės kompensavimo pareigą už Poilsio namelio dalis (fragmentus). Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalis, kuria paliekama nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo dalis, kuria ieškovo ieškinys atmestas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 13SD-1500-(14.13.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 25 d. rašto Nr. 1SS-1697-(5.59 E.) dalies, kuria ieškovas įpareigotas savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypą tokios faktinės padėties, kokios buvo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo, ir atsisakyta ieškovui kompensuoti už statinio dalis (fragmentus), buvusias iki minėtos nutarties įsiteisėjimo, panaikinimo, yra naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas – panaikinama nurodyta Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo dalis, ieškinys tenkinamas iš dalies, panaikinant nurodytas atsakovės raštuose išdėstytas sprendimų dalis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
49. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
50. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį, už apeliacinį skundą – 110 Eur žyminį mokestį, už kasacinį skundą – taip pat 110 Eur žyminį mokestį, iš viso – 329 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo kasacinis skundas patenkintas iš dalies (laikytina, jog patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovės priteistinas 165 Eur sumokėto žyminio mokesčio atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
51. Atsakovė nei bylą nagrinėjusiems teismams, nei kasaciniam teismui nepateikė prašymo ir duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl, iš dalies tenkinus kasacinį skundą, atsakovei jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepaskirstytinas.
52. Kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu proceso šalims, nepatyrė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo dalis, kuria ieškovo ieškinys atmestas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 13SD-1500-(14.13.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 25 d. rašte Nr. 1SS-1697-(5.59 E.) išdėstytos sprendimo dalies, kuria ieškovas įpareigotas savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypą tokios faktinės padėties, kokios buvo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo, ir atsisakyta ieškovui kompensuoti už statinio dalis (fragmentus), buvusias iki minėtos nutarties įsiteisėjimo, panaikinimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 13SD-1500-(14.13.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 25 d. rašte Nr. 1SS-1697-(5.59 E.) išdėstytą sprendimo dalį, kuria ieškovas įpareigotas savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypą tokios faktinės padėties, kokios buvo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo, ir atsisakyta ieškovui kompensuoti už statinio dalis (fragmentus), buvusias iki minėtos nutarties įsiteisėjimo.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188704927) 165 (vieno šimto šešiasdešimt penkių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Donatas Šernas
Algirdas Taminskas
Egidija Tamošiūnienė