Civilinė byla Nr. e2A-787-381/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00495-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

                                                                    (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Revestus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Revestus“ ieškinį atsakovei Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Naujoji gotika“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Revestus“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2019 m. spalio
23 d. rašte Nr. (4.1.14)-R2-2188 nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo, UAB „Naujoji gotika“ pripažinimo pirkimo laimėtoja ir sprendimo sudaryti pirkimo sutartį su UAB „Naujoji gotika“.

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė vykdo viešąjį pirkimą „Objekto „Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos naujo pastato statybos Skuode, Dariaus ir Girėno g. 25B“ darbų pirkimas“ (toliau – Pirkimas). Pirkime dalyvavo ir pasiūlymą pateikė ieškovė, veikianti su jungtinės veiklos partnere UAB „Lyderio grupė“, tačiau atsakovė Pirkimo laimėtoja pripažino trečiąjį asmenį UAB „Naujoji gotika“ ir nusprendė su ja sudaryti Pirkimo sutartį. Ieškovės nuomone, UAB „Naujoji gotika“ neatitinka Pirkimo sąlygų 3.4.3 punkto reikalavimų, todėl nepagrįstai pripažinta Pirkimo laimėtoja. UAB „Naujoji gotika“ pateikė pasiūlymą, kurio kaina 1 172 815,97 Eur, tai reiškia, kad, siekdama atitikti Pirkimo sąlygų
3.4.3 punktą, minėta bendrovė turi būti įvykdžiusi sutartį už ne mažesnę kaip 586 407,99 Eur sumą. Nors UAB „Naujoji gotika“ pasiūlyme nurodė, kad ji yra įvykdžiusi 2014 m. lapkričio
24 d. statybos subrangos darbų sutartį Nr. 2014/11/24 (toliau – Subrangos sutartis), pagal kurią atliko 627 602,94 Eur vertės Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos naujo pastato (duomenys neskelbtini), statybos darbus, tačiau, ieškovės nuomone, tokia patirtimi trečiasis asmuo negali remtis, nes ji įgyta neteisėtai. Ieškovė pažymėjo, kad UAB „Telšių statyba“ pagal 2014 m. birželio 16 d. Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos naujo pastato (duomenys neskelbtini), statybos darbų viešojo pirkimo sutartį Nr. (4.1.8)-R5-531 (toliau – Rangos sutartis), sudarytą su Skuodo rajono savivaldybės administracija, subrangovams galėjo pavesti atlikti ne visus darbus, o tik specialiuosius statybos darbus, tačiau subrangovei UAB „Naujoji gotika“ buvo pavesta atlikti beveik visą Rangos sutartį. Iš viešai paskelbtos viešųjų pirkimų ataskaitos matyti, kad UAB „Telšių statyba“ buvo numačiusi subrangovams (įskaitant ir UAB „Naujoji gotika“) skirti 14 proc. darbų nuo sutarties vertės, kas sudaro tik 164 194,24 Eur. Be to, UAB „Telšių statyba“ viešajame pirkime buvo pasitelkusi ne vieną, o mažiausiai keturis subrangovus, todėl vienam subrangovui tenkanti darbų dalis turėjo būti dar mažesnė. Tuo atveju, jeigu UAB „Naujoji gotika“ realiai atliko daugiau darbų, privalėjo būti atliktas ir Rangos sutarties pakeitimas ir jis privalėjo būti viešai paskelbtas. UAB „Naujoji gotika“ savo kvalifikaciją gali grįsti tik tokia atliktų darbų verte, kuri buvo išviešinta perkančiajai organizacijai. Tačiau iš viešos informacijos matyti, kad jokių Rangos sutarties pakeitimų, susijusių su naujų subrangovų pasitelkimu ir / ar darbų apimties subrangovams padidinimu, nebuvo sudaryta, taigi UAB „Naujoji gotika“ arba apskritai neatliko darbų, arba darbus atliko tinkamai neišsiviešinusi kaip subrangovė ir tokiu būdu neturi teisės remtis neteisėtai įgyta kvalifikacija. Be to, ieškovės teigimu, šiuo atveju nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių UAB „Naujoji gotika“ galėjo būti paskirta nauja subrangove. Net jei būtų laikoma, kad UAB „Naujoji gotika“ buvo pasitelkta kaip subrangovė teisėtai, ji turėjo teisę kaip subrangovė atlikti tik elektrotechnikos darbus, tačiau faktinė tokių atliktų darbų vertė sudaro tik 140,32 Eur sumą.

3.       Atsakovė Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šios bylos dalyku negali būti ankstesnio pirkimo procedūrų teisėtumo įvertinimas. Atsakovė paaiškino, kad UAB „Naujoji gotika“ grindė kvalifikaciją darbais, kuriuos atliko ne kaip slapta subrangovė, nes Rangos sutartyje nurodytų subrangovų keitimui iš UAB „Statvesta“ į UAB „Naujoji gotika“ 2014 m. lapkričio 26 d. buvo duotas atsakovės sutikimas. Taigi UAB „Naujoji gotika“ kaip subrangovė buvo išviešinta perkančiajai organizacijai. Galimybė keisti subrangovą ir jo keitimo sąlygos buvo numatytos ir Rangos sutartyje. Vien formali aplinkybė, kad pakeitimas neįformintas atskiru dokumentu, negali būti laikomas viešųjų pirkimų principų pažeidimu, todėl laikytina, kad Rangos sutarties pakeitimas dėl subrangovo pakeitimo įvyko 2014 m. lapkričio 26 d., kai buvo duotas pirkėjo sutikimas pakeisti subrangovą. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovės skaičiavimai yra klaidingi, nes 14 proc. nuo 1 696 459,38 Eur sudaro 237 504,31 Eur, bei atkreipė dėmesį, jog Rangos sutartyje nurodyti darbų kiekiai buvo orientaciniai. Be to, atsakovė pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 išaiškinta, kad perkančioji organizacija negali atsižvelgti į duomenis apie ūkio subjekto (dalyvio, jo partnerio ar subrangovo) kvalifikaciją, įgytą nesilaikant viešųjų pirkimų ar kitų teisės normų, jei toks teisės pažeidimas lems tiekėjų pasiūlymų nelygiavertį vertinimą ir sukurs piktnaudžiavimo teise prielaidas. Šiuo atveju nelygiaverčio pasiūlymų vertinimo, piktnaudžiavimo teise situacijos nebuvo.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Naujoji gotika“ atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti. UAB „Naujoji gotika“ nurodė, kad Pirkimo sąlygų 3.4.3 punkte nurodytai kvalifikacijai pagrįsti pateikė informaciją apie įvykdytą Subrangos sutartį už 627 602,94 Eur. Ieškovės nurodoma aplinkybė dėl subrangos procento, nurodyto viešai paskelbtoje UAB „Telšių statyba“ ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos Rangos sutartyje, trečiojo asmens nuomone, neturi įtakos faktiniam UAB „Naujoji gotika“ kvalifikacijos turėjimui. Klausimas, ar trečiasis asmuo atitinka kvalifikacinį reikalavimą, turi būti nagrinėjamas, vadovaujantis konkrečiu Pirkimo sąlygose nustatytu reikalavimu. Pirkimo sąlygų kvalifikacinis reikalavimas nurodo, jog Pirkime gali dalyvauti tik tas tiekėjas, kuris per nurodytą laikotarpį yra įvykdęs reikalavime apibūdintus darbus už atitinkamą sumą. UAB „Naujoji gotika“ yra faktiškai atlikusi tokius darbus ir pateikusi šių darbų atlikimo įrodymus. UAB „Naujoji gotika“ taip pat atkreipė dėmesį, jog subrangos dydžio ribojimas Skuodo rajono savivaldybės administracijos vykdytame viešajame pirkime dėl Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos naujo pastato (duomenys neskelbtini), statybos nebuvo numatytas.

5.       Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad remtis įvykdyta ankstesnio pirkimo sutartimi ar jos dalimi turi teisę subrangovas, kuris buvo išviešintas perkančiajai organizacijai ankstesnio pirkimo pasiūlyme, taip pat ankstesnio pirkimo sutartyje arba sutarties pakeitimuose. Be to, turėtų būti įvertintas ir ankstesniame pirkime nustatytas reikalavimas pakeisti subrangovą tik esant objektyvioms aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti, laikymasis. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat nurodė, kad, remiantis ankstesnio pirkimo ataskaita, trečiajam asmeniui buvo suteikta teisė vykdyti darbus už ne didesnę negu 237 504,31 Eur sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovės UAB „Revestus“ ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 2 226,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas nurodė, kad, nors 2014 m. birželio 16 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Telšių statyba“ sudarytoje Rangos sutartyje UAB „Naujoji gotika“ kaip subrangovė nebuvo nurodyta, tačiau Rangos sutartyje buvo numatyta galimybė rangovui dėl objektyvių aplinkybių samdyti naujus subrangovus, jų keitimui gavus užsakovo sutikimą. Teismas pažymėjo, kad UAB „Telšių statyba“, vykdama subrangovo pakeitimo procedūras, 2014 m. lapkričio 12 d. pateikė raštą užsakovei, t. y. Skuodo rajono savivaldybės administracijai, prašydama leisti subrangovų sąraše įtrauktą UAB „Statvesta“ pakeisti į UAB „Naujoji gotika“ dėl UAB „Statvesta“ didelio užimtumo. Skuodo rajono savivaldybės administracija 2014 m. lapkričio
26 d. raštu informavo rangovę, kad patikrino UAB „Naujoji gotika“ kvalifikacijos reikalavimus ir leidžia Rangos sutartyje numatytą subrangovę UAB „Statvesta“ pakeiti į subrangovę UAB „Naujoji gotika“. Pati subrangovė UAB „Statvesta“ 2014 m. lapkričio 12 d. pateikė raštą atsakovei, jog atsisako būti subrangove, nes neturi pajėgumų atlikti subrangos darbų. Teismas sprendė, kad UAB „Statvesta“ atsisakymas vykdyti subrangos darbus laikytinas objektyvia priežastimi subrangovui pakeisti. Be to, teismas padarė išvadą, kad atsakovė pasinaudojo Rangos sutartyje įtvirtinta subrangovo keitimo tvarka, o subrangovo pakeitimas neturėtų būti traktuojamas kaip esminis sutarties keitimas, todėl UAB „Naujoji gotika“ vykdant subrangos darbus įgyta kvalifikacija turi būti vertinama ginčo Pirkime.

8.       Tai, kad UAB „Naujoji gotika“ atliko darbus už 627 602,94 Eur sumą, teismo vertinimu, patvirtina UAB „Naujoji gotika“ ir UAB „Telšių statyba“ atstovų pasirašytas 2017 m. kovo 2 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad subrangovė atliko ir perduoda minėtos vertės darbus. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė neįrodė, kad trečiasis asmuo faktiškai neatliko deklaruotų darbų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra pateikti nenuginčyti įrodymai, jog UAB „Naujoji gotika“, vykdydama subrangos darbus, faktiškai suteikė 627 602,94 Eur vertės paslaugas.

9.       Teismas konstatavo, kad UAB „Naujoji gotika“ nebuvo slapta subrangovė, kadangi ji buvo išviešinta perkančiajai organizacijai, kuri sutiko su jos kandidatūra, be to, subrangovės pasikeitimas nelaikytinas Rangos sutarties pažeidimu, kadangi, pagal Rangos sutarties 5 skyrių, generaliniam rangovui leidžiama pasitelkti naujus subrangovus, gaunant atsakovės sutikimą. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė nenuginčijo trečiojo asmens suteiktų darbų apimties pagal byloje pateiktą atliktų darbų priėmimo aktą už 627 602,94 Eur sumą, kuriuo abejoti teismas neturi pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmetamas. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Ieškovė UAB „Revestus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo
2020 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 28 d. nutartyje civilinėje byloje
Nr. e3K-3-106-690/2017 suformuluotą praktiką trečiasis asmuo turi teisę remtis tik tokia atliktų darbų apimtimi, kiek darbų jis kaip subrangovas atliko, nepažeisdamas viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimų. Nors teismas konstatavo, kad pagal UAB „Naujoji gotika“ pateiktus duomenis, ji faktiškai atliko darbų už 627 602,94 Eur, tačiau teismas nepasisakė dėl to, kad didžioji dalis minėtų darbų buvo atlikta pažeidžiant viešųjų pirkimų teisės normas.

10.2.                      Ankstesniame pirkime, kurio pagrindu buvo sudaryta Rangos sutartis, kartu su pasiūlymu tiekėjas turėjo nurodyti ketinamus pasitelkti subrangovus, jiems priskirtas užduotis bei priskirtų įsipareigojimų dalį. Tai reiškia, kad UAB „Naujoji gotika“ turi teisę remtis tik tokiais darbais, kuriuos ji atliko laikydamasi jai priskirtų užduočių (darbų) bei jų vertės (įsipareigojimo dalies). Iš viešai paskelbtos viešųjų pirkimų ataskaitos matyti, kad UAB „Telšių statyba“ buvo numačiusi subrangovams skirti 14 proc. darbų nuo Rangos sutarties vertės, kas sudaro tik 237 504,31 Eur. Tai reiškia, kad UAB „Naujoji gotika“ negalėjo atlikti daugiau darbų nei už 237 504,31 Eur. Be to, UAB „Telšių statyba“ buvo pasitelkusi net ne vieną, o bent tris subrangovus, taigi visi pasitelkti subrangovai turėjo pasidalinti minėtą 14 proc. darbų apimtį, skirtą subrangai. Tai reiškia, kad vienas subrangovas (įskaitant ir trečiąjį asmenį) turėjo teisę atlikti dabų už gerokai mažiau nei 237 504,31 Eur. Jeigu UAB „Naujoji gotika“ faktiškai atliko daugiau darbų, toks darbų atlikimas pažeidė 2014 m. galiojusios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) redakcijos 24 straipsnio 5 dalį, todėl tokiais darbais, viršijančiais 237 504,31 Eur sumą, trečiasis asmuo neturi teisės remtis.

10.3.                      Kadangi UAB „Naujoji gotika“ pageidavo atlikti subrangos darbus vietoje UAB „Statvesta“, o UAB „Telšių statyba“ neprašė padidinti UAB „Naujoji gotika“ tenkančių darbų apimties, vadinasi, trečiajam asmeniui buvo suteikta teisė atlikti tik buvusiai subrangovei UAB „Statvesta“ pavestus atlikti darbus, t. y. tik elektrotechnikos darbus. Visais kitais darbais, kuriuos pageidavo atlikti ar faktiškai atliko UAB „Naujoji gotika“, ji negali remtis įrodinėdama savo kvalifikaciją. Taigi, net jeigu būtų laikoma, kad UAB „Naujoji gotika“ buvo pasitelkta kaip subrangovė teisėtai, ji turėjo teisę atlikti tik elektrotechnikos darbus, kurių vertė sudaro tik 140,32 Eur sumą.

10.4.                      Pagal 2014 m. galiojusio VPĮ 24 straipsnio 5 dalį, jeigu darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalo atlikti tiekėjas. Taigi UAB „Telšių statyba“, vykdydama Rangos sutartį, privalėjo pati, nepasitelkdama subrangovų, atlikti bendruosius statybos darbus, tačiau iš Subrangos sutarties matyti, kad UAB „Naujoji gotika“ buvo pavesta atlikti beveik visą sutartį. UAB „Naujoji gotika“ iš viso atliko darbų už 591 295,32 Eur sumą, iš kurių bendrieji statybos darbai sudarė net 85 proc. arba 505 967,86 Eur sumą. Taigi, net jeigu faktiškai UAB „Naujoji gotika“ tokius darbus ir atliko, ji negali remtis tokia įgyta patirtimi. Ne bendrųjų statybos darbų trečiasis asmuo faktiškai atliko tik už 86 327,46 Eur, o pagal Pirkimo sąlygas sutarties vertė turi būti ne mažesnė kaip 586 407,99 Eur.

10.5.                      Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, jog Rangos sutartis nebuvo pakeista taip, kad trečiasis asmuo apskritai turėtų teisę prisidėti prie jos vykdymo. Iki pat Rangos sutarties vykdymo pabaigos galiojo Rangos sutartyje įtvirtintas subrangovų sąrašas, kuriame trečiojo asmens nebuvo. Vien tai, jog UAB „Telšių statyba“ kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu pakeisti subrangovą ir perkančioji organizacija su tuo sutiko, nereiškia, jog subrangovo pakeitimo procedūra buvo atlikta iki galo. Neatlikus pačios viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, negalima laikyti, jog buvo pakeisti subrangovai, tuo labiau kad subrangovų sąrašas viešojo pirkimo sutartyje yra privalomoji sutarties dalis. Be to, pagal tuomet galiojusią tvarką bet kuriems viešojo pirkimo sutarties pakeitimams buvo būtina gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, o šiuo atveju toks sutikimas nėra pateiktas.

10.6.                      2014 m. spalio mėnesį UAB „Telšių statyba“ teigė, kad ji pati neturi pajėgumų ir reikia naujo subrangovo – UAB „Naujoji gotika“ atlikti vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo inžinerinių sistemų darbus, tačiau 2014 m. lapkričio mėnesį situacija pasikeitė ir UAB „Statvesta“ staiga tariamai nebegalėjo atlikti jai priskirtų elektrotechnikos darbų. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Naujoji gotika“ buvo įtraukta į Rangos sutarties vykdymą ne dėl objektyvių aplinkybių, bet dėl subjektyvių ir neišviešintų motyvų. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodoma, kad viešojo pirkimo sutartyje nurodyto subrangovo pakeitimas galimas tik išimtiniais atvejais. 

11.       Atsakovė Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Visas apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas kito, t. y. 2014 m. atsakovės vykdyto pirkimo procedūrų teisėtumo kvestionavimu, UAB „Telšių statyba“ tariamai padarytus pažeidimus ir jų pasekmes perkeliant UAB „Naujoji gotika“, nors šios bylos dalyku negali būti ankstesnio pirkimo procedūrų teisėtumo įvertinimas. Pačios ieškovės nurodytoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai neprivalo spręsti dėl ankstesnių viešojo darbų pirkimo sutarčių teisėtumo, kadangi ankstesnių rangos sutarčių teisėtumo vertinimas galimai pažeistų proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą, ypač reikšmingą viešųjų pirkimų bylose.

11.2.                      Ieškovė selektyviai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 pateiktais išaiškinimais, neatsižvelgdama, kad minėtoje byloje buvo sprendžiama, ar tiekėjas, kuris, vykdydamas ankstesnes sutartis, veikė kaip slaptas subrangovas, gali remtis tokiu būdu įgyta kvalifikacija. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Skuodo rajono savivaldybė davė sutikimą dėl subrangovų pakeitimo bei patikrino UAB „Naujoji gotika“ kvalifikaciją, taigi UAB „Naujoji gotika“ grindė kvalifikaciją darbais, kuriuos atliko ne kaip slapta subrangovė. Be to, pagal minėtą kasacinio teismo praktiką perkančioji organizacija negali atsižvelgti į duomenis apie ūkio subjekto (dalyvio, jo partnerio ar subrangovo) kvalifikaciją, įgytą nesilaikant viešųjų pirkimų ar kitų teisės normų, jei toks teisės pažeidimas lems tiekėjų pasiūlymų nelygiavertį vertinimą ir sukurs piktnaudžiavimo teise prielaidas, o šiuo atveju tokia situacija nenustatyta.

11.3.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad UAB „Naujoji gotika“ su UAB „Telšių statyba“ sudarytos Subrangos sutarties pagrindu darbus atliko neteisėtai. Rangos sutarties 2.3 punkte buvo nustatyta, kad sutarties dokumentuose numatyti darbų kiekiai (mato vienetais), jei jie pateikiami, yra orientaciniai. Nei Rangos sutartis, nei Subrangos sutartis nėra nuginčytos, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Telšių statyba“ trečiajam asmeniui, ar perkančioji organizacija rangovui UAB „Telšių statyba“ būtų pareiškusi pretenzijas dėl UAB „Naujoji gotika“ atliktų darbų. Atsakovei buvo žinomas UAB „Naujoji gotika“ pavestų atlikti darbų mastas, o ieškovės pozicija, kad bendruosius statybos darbus turėjo atlikti išimtinai generalinis rangovas, yra nepagrįsta, nes tokios nuostatos nėra nei Rangos, nei Subrangos sutartyje, be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad VPĮ 24 straipsnio 5 dalimi yra ribojama įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas. Nagrinėjamu atveju jokio būtinumo riboti subrangos darbų apimtį bei riboti galimybę subrangovams atlikti bendruosius statybos darbus ar apskritai bet kokius kitus darbus nebuvo. 

11.4.                      Pasiūlymo pateikimo ir sutarties sudarymo metu nebuvo žinomos aplinkybės, kad atsiras objektyvios aplinkybės kurį nors subrangovą pakeisti, todėl visiškai nepagrįsti ir nelogiški ieškovės argumentai, kad UAB „Naujoji gotika“ kaip subrangovė privalėjo būti išviešinta perkančiajai organizacijai jau ankstesnio pirkimo pasiūlyme ir sutartyje. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai yra pakankami patvirtinti, kad UAB „Statvesta“ buvo teisėtai ir pagrįstai pakeista subrangove UAB „Naujoji gotika“, todėl ieškovės argumentai, kad vien dėl to, jog subrangovės pakeitimas nebuvo įformintas atskiru dokumentu, pavadintu „sutarties pakeitimas“, UAB „Naujoji gotika“ neva neįgijo teisės atlikti darbų, yra visiškai nepagrįsti.

11.5.                      Ieškovės argumentai dėl objektyvių aplinkybių subrangovo keitimui nebuvimo yra grįsti vien ieškovės spėlionėmis ir prielaidomis. Aplinkybė, kad pati UAB „Telšių statyba“ buvo informavusi apie tai, kad dėl išaugusių vykdomų darbų apimčių ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo ji mielai pasitelktų pagalbą, niekaip nekeičia fakto, kad UAB „Statvesta“ pateikė atsisakymą būti subrangove. Atsakovė neturi galimybių atlikti subrangovės nurodytų priežasčių atitikimo tikrovei tyrimo, priversti subrangovę faktiškai atlikti darbus, arba rangovą priversti įvykdyti sutartį be subrangovų pagalbos, todėl minėtos bendrovės atsisakymas būti subrangove buvo pakankamu pagrindu konstatuoti, jog egzistuoja objektyvi subrangovės keitimo aplinkybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir
2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl to, ar Pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Naujoji gotika“ turi teisę savo kvalifikaciją grįsti patirtimi, įgyta jai, kaip subrangovei, atliekant darbus kitame viešajame pirkime, ir, jei taip, kokia šių darbų apimtimi ji gali remtis.

Dėl trečiojo asmens atitikties Pirkimo sąlygų 3.4.3 punkto reikalavimui

14.       Byloje nustatyta, kad Skuodo rajono savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 7 d. paskelbė supaprastintą atviro konkurso būdu vykdomą pirkimą „Objekto „Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos naujo pastato statybos Skuode, Dariaus ir Girėno g. 25B“ darbai“, pirkimo Nr. 448469. 2019 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. (4.1.14)-R2-2188 atsakovė informavo apie sudarytą pasiūlymų eilę, UAB „Naujoji gotika“ pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu ir pakvietė UAB „Naujoji gotika“ sudaryti Pirkimo sutartį. Ieškovė UAB „Revestus“, pasiūlymų eilėje užėmusi antrą vietą, su tokiu atsakovės sprendimu nesutinka ir teigia, kad UAB „Naujoji gotika“ pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes ši bendrovė neatitinka Pirkimo sąlygų 3.4.3 punkto reikalavimo.

15.       Pagal Pirkimo sąlygų 3.4.3 punktą, tiekėjas, dalyvaujantis Pirkime, per paskutinius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 5 metus) iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos turi būti įvykdęs ar turi vykdyti bent l ypatingo pastato statybos ir (ar) rekonstravimo rangos darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip
0,5 tiekėjo pasiūlymo darbų vertės su PVM.

16.       UAB „Naujoji gotika“ pateikė pasiūlymą, kurio kaina 1 172 815,97 Eur, taigi tam, kad atitiktų Pirkimo sąlygų 3.4.3 punkto reikalavimą, per paskutinius 5 metus ji turi būti įvykdžiusi bent
l ypatingo pastato statybos ir (ar) rekonstravimo rangos darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 586 407,99 Eur. Grįsdama atitiktį šiam Pirkimo sąlygų reikalavimui, UAB „Naujoji gotika“ savo pasiūlyme nurodė 4 sutartis, kurių bendra vertė 904 853,69 Eur. Šiuo atveju ginčas vyksta dėl vienos iš UAB „Naujoji gotika“ nurodytų sutarčių, t. y. 2014 m. lapkričio 24 d. UAB „Naujoji gotika“ ir UAB „Telšių statyba“ sudarytos subrangos sutarties Nr. 2014/11/24, pagal kurią UAB „Naujoji gotika“ atliko Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos naujo pastato (duomenys neskelbtini) statybos darbus už 627 602,94 Eur sumą. Ieškovės teigimu, šia sutartimi trečiasis asmuo negalėjo remtis, nes darbai pagal ją atlikti pažeidžiant viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą.

17.       Nors apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti į bylą pateikta UAB „Telšių statyba“ pažyma, kurioje minėta bendrovė patvirtina, jog UAB „Naujoji gotika“ pagal Subrangos sutartį atliko statybos darbų už 627 602,94 Eur sumą, tačiau teisėjų kolegija pritaria  ieškovės pozicijai, kad tokia patirtimi tiekėja gali remtis tik tuo atveju, jei ji įgyta teisėtai, nepažeidžiant VPĮ nuostatų. Tiekėjas negali grįsti savo kvalifikacijos tomis sutartimis, kurios buvo sudarytos ir buvo vykdomos neteisėtai, t. y. pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas. Priešingu atveju būtų pažeisti esminiai viešųjų pirkimų teisės principai, nes tiekėjams būtų leidžiama įgyti reikiamą kvalifikaciją iš neteisėtų sandorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1258/2014). Toks aiškinimas atitinka ir kasacinio teismo poziciją, pateiktą 2017 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017. Minėtoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad dėl netinkamo subrangos išviešinimo įvykdytose sutartyse, kaip prieštaraujančio VPĮ, tiekėjams negalima remtis taip įgyta patirtimi. Toks ribojimas, be kita ko, pagrįstas tikslu užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi, t. y. lygiateisį ir skaidrų visų dalyvių ir jų pasiūlymų vertinimą bei užtikrinti bendrąjį viešųjų pirkimų santykių teisėtumo tikslą.

18.       Atsakovė teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-106-690/2017 aplinkybės skiriasi nuo ginčo situacijos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma; pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011).

19.       Nors minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. e3K-3-106-690/2017 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, tačiau tiek minėtoje kasacinio teismo byloje, tiek šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl tiekėjo galimybės grįsti savo kvalifikaciją sutartimi, sudaryta galimai pažeidžiant VPĮ nuostatas, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė dėl ribojimo naudotis kvalifikacija, įgyta nesilaikant VPĮ reguliavimo, taikytina ir ginčo atveju.

20.       Taigi, sprendžiant, ar UAB „Naujoji gotika“ galėjo savo kvalifikaciją grįsti Subrangos sutartimi, reikia įvertinti šios sutarties sudarymo aplinkybes. Subrangos sutartis buvo sudaryta kitame atsakovės 2014 m. vykdytame viešajame pirkime. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra vertinamas 2014 m. vykdyto pirkimo teisėtumas, o vertinama, tik jo dalis, kiek ji susijusi su subrangos darbų atlikimo teisėtumu ir tiekėjo patirties atliekant tokius darbus pripažinimu.  

21.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. paskelbto viešojo pirkimo bibliotekos pastato (duomenys neskelbtini) statybos darbams atlikti laimėtoja buvo pripažinta UAB „Telšių statyba“, su kuria buvo pasirašyta Rangos sutartis. Nei UAB „Telšių statyba“ pasiūlyme, nei Rangos sutartyje UAB „Naujoji gotika“ nebuvo nurodyta kaip subrangovė ir buvo pasitelkta tik Rangos sutarties vykdymo metu vietoje kitos subrangovės UAB „Statvesta“. Atsakovė apie tokį subrangovių pasikeitimą buvo informuota ir subrangovių pakeitimui pritarė. Tačiau, nors Rangos sutarties sąlygose buvo numatyta galimybė pakeisti subrangovą ir UAB „Telšių statyba“ siekė šia teise pasinaudoti – kreipėsi dėl to į perkančiąją organizaciją, gavo jos sutikimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien nurodytų veiksmų atlikimas nėra pakankamas viešajame pirkime išviešintam subrangovui teisėtai pakeisti viešojo pirkimo sutartyje. Pažymėtina, kad Rangos sutarties 5.1 punkte buvo įvardinti konkretūs subrangovai, kuriuos UAB „Telšių statyba“ ketino pasitelkti, taigi, siekdama vieną iš jų pakeisti, UAB „Telšių statyba“ turėjo ne tik laikytis Rangos sutarties 5.2 nustatytos subrangovų pakeitimo procedūros, bet tuo pačiu pakeisti ir pačią Rangos sutartį. 

22.       Teisėjų kolegija nepritaria atsakovės pozicijai, kad Rangos sutarties pakeitimu laikytinas jos duotas sutikimas subrangovui pakeisti. Rangos sutarties sudarymo metu galiojusios VPĮ redakcijos 18 straipsnio 6 dalies 11 punkte buvo nustatyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyti subrangovai, subtiekėjai ar subteikėjai, jeigu vykdant sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka. Taigi subrangovo pakeitimas viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu yra viešojo pirkimo sutarties keitimas. Subrangovo pakeitimo metu galiojusioje VPĮ 18 straipsnio 8 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai pirkimo sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą.

23.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2010 m. balandžio 13 d. sprendime Wall AG, C-91/08 nurodė, kad subtiekėjo pakeitimas, net jei tokia galimybė ir buvo numatyta sutartyje, išimtiniais atvejais gali reikšti tokį vienos esminių sutarties sąlygų pakeitimą, kai vieno, o ne kito subtiekėjo pasitelkimas, atsižvelgiant į atitinkamai paslaugai būdingus požymius, buvo lemiamas sutarties vykdymo veiksnys. Taigi, svarbu yra tai, kad visais atvejais, kai norima pakeisti pasiūlyme nurodytą subtiekėją, kurio pajėgumais (kvalifikacija) tiekėjas rėmėsi tam, kad atitiktų pirkimo dokumentuose keliamus kvalifikacijos reikalavimus, pirkimo vykdytojas vertintų, ar aplinkybės, kurios lėmė subtiekėjo pakeitimą, yra pagrįstos (pavyzdžiui, sutartyje numatytas subtiekėjas yra likviduojamas, bankrutavęs arba jam yra iškelta bankroto byla), ir įsitikintų, kad pasitelkiamas naujas subtiekėjas atitinka kvalifikacijos reikalavimus, t. y. naujojo subtiekėjo kvalifikacija yra ne žemesnė, nei nustatyta pirkimo dokumentuose, ir nėra tokio ūkio subjekto pašalinimo pagrindų.

24.       Nors atsakovė nurodo vertinusi tiek naujosios subtiekėjos UAB „Naujoji gotika“ kvalifikaciją, tiek aplinkybių, dėl kurių atsirado poreikis keisti subtiekėjus, pagrįstumą, tačiau tokio patikrinimo ginčo atveju neatliko Viešųjų pirkimų tarnyba, nors, kaip minėta, VPĮ 18 straipsnio 8 dalis nustatė reikalavimą pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad VPĮ 18 straipsnio 8 dalis – konkreti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų išraiška. Ši norma nustato viešojo pirkimo sutarčių pakeitimo ribas draudimo pažeisti VPĮ nustatytų viešųjų pirkimų principus ir tikslus aspektu; tai, ar pakeitimas nepažeis šių įstatymo nuostatų, prižiūri Viešųjų pirkimų tarnyba, pritardama arba nepritardama viešojo pirkimo sutarties pakeitimui. Tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, vertindama prašymus pakeisti viešojo pirkimo sutartį, tiek teismai, spręsdami kontrahentų ginčus, privalo įvertinti, ar siekiamu sutarties pakeitimu nebus pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, kurių turinys atsiskleidžia dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo kvalifikavimo esminiu ar neesminiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013).

25.       Dėl šalių susitarimo keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas formos kasacinio teismo pasisakyta, kad viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, be to, rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, jeigu nustatoma, jog viešojo pirkimo sutarčių keitimai neatitinka VPĮ 18 straipsnio 8 dalies reikalavimų, t. y. atliktas draudžiamas sutarties sąlygų esminis keitimas ar sutartis pakeista be Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimo, tai tokie keitimai (sandoriai) yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016).

26.       Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos, subrangovo pakeitimui viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu, t. y. viešojo pirkimo sutarties keitimui buvo būtina gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Duomenų apie tai, kad toks sutikimas buvo gautas, byloje nėra, todėl pritartina ieškovės argumentams, kad subrangovo pakeitimo teisinė procedūra nebuvo atlikta taip, kaip reikalavo įstatymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai reiškia, kad subrangovo pakeitimas ankstesniame pirkime nebuvo tinkamai išviešintas, todėl darytina išvada, kad UAB „Naujoji gotika“ patirtis pagal Subrangos sutartį yra įgyta pažeidžiant VPĮ nuostatas ir tokia patirtimi nebuvo galima grįsti kvalifikacijos atsakovės vykdomame Pirkime. Atkreiptinas dėmesys, jog Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje taip pat nurodė, kad remtis įvykdyta ankstesnio pirkimo sutartimi ar jos dalimi turi teisę subrangovas, kuris buvo išviešintas perkančiajai organizacijai ankstesnio pirkimo pasiūlyme, taip pat ankstesnio pirkimo sutartyje arba sutarties pakeitimuose.

27.       Tokia situacija, kai būtent patirtis, įgyta pažeidžiant VPĮ nuostatas, nulemia viešojo pirkimo laimėtoją, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia konstatuoti nelygiavertį pasiūlymų vertinimą ir piktnaudžiavimo teise prielaidų sukūrimą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tuo atveju, jei subrangovų pakeitimas Rangos sutartyje būtų buvęs atliktas nepažeidžiant VPĮ nuostatų, UAB „Naujoji gotika“ vis tiek negalėtų remtis visa Subrangos sutarties verte.

28.       Rangos sutarties sudarymo metu galiojusio VPĮ 24 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti, ir gali būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus. Jeigu darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalo atlikti tiekėjas. Toks nurodymas nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo. 

29.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors pagal nurodytą teisinį reglamentavimą pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalėjo atlikti tiekėjas, tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2017 m. balandžio 5 d. sprendime byloje UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, C-298/15, nurodė, kad VPĮ 24 straipsnio
5 dalimi, ta apimtimi, kuria ribojamas subrangovų pasitelkimas pagrindiniams darbams atlikti, ribojama įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas. Toks ribojimas gali būti pateisinamas, jeigu juo siekiama teisėto bendrojo intereso tikslo ir jis atitinka proporcingumo principą, t. y. jis tinkamas šio tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti.

30.       Pagrindo riboti pagrindinių darbų atlikimo subjektus šiuo atveju nenustatyta, todėl, atsižvelgiant į nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, negalima sutikti su ieškovės pozicija, kad UAB „Naujoji gotika“ negalėtų remtis patirtimi, kurią ji būtų teisėtai įgijusi kaip subrangovė, vykdydama pagrindinius darbus, net jei tokius darbus pagal Rangos sutartį ir tuometinį teisinį reglamentavimą buvo įsipareigojusi atlikti UAB „Telšių statyba“. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad UAB „Naujoji gotika“ galėtų remtis tik tokia patirtimi, kuri įgyta vykdant tik tuos statybos darbus, kuriuos buvo pavesta vykdyti ankstesnei subrangovei UAB „Statvesta“.

31.       Nors konkreti darbų dalis, kurią gali atlikti subrangovai, Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta, tačiau iš ankstesnio atsakovės 2014 m. vykdyto pirkimo sąlygų 18 punkto matyti, kad kartu su pasiūlymu tiekėjas turėjo užpildyti lentelę, kurioje turėjo ne tik nurodyti ketinamų pasitelkti subrangovų pavadinimus, bet ir nurodyti užduotis, kurios bus perduotos vykdyti subrangovams, subrangovų įsipareigojimų dalį procentais bei litais. Nors į bylą nėra pateikti UAB „Telšių statyba“ pasiūlymo dokumentai, įskaitant nurodytą lentelę, tačiau iš viešai skelbiamos ankstesnio 2014 m. atsakovės vykdyto viešojo pirkimo procedūrų ataskaitos matyti, kad subrangovams perduodama 14 proc. darbų. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė, Rangos sutartyje buvo nurodyti 3 subrangovai, taigi vienam subrangovui tenkanti darbų dalis yra netgi mažesnė nei 14 proc. ir atitinkamai mažesnė nei 237 504,31 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Rangos sutartyje buvo numatyta tik subrangovo pakeitimo, bet ne naujo subrangovo pasitelkimo galimybė, darytina išvada, kad subrangovo pakeitimo atveju, naujasis subrangovas turi atlikti tuos darbus, kurių negalėjo atlikti ankstesnis subrangovas (nagrinėjamu atveju – UAB „Statvesta“). 

32.       Atkreiptinas dėmesys, jog prieš subrangovų pakeitimą UAB „Telšių statyba“ buvo pateikusi perkančiajai organizacijai prašymą pasitelkti UAB „Naujoji gotika“ kaip papildomą subrangovę vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų įrengimo darbams atlikti, nes pačios UAB „Telšių statyba“ darbų apimtys labai išaugo. Negavusi sutikimo naujam subrangovui pasitelkti, UAB „Telšių statyba“ pateikė prašymą pakeisti subrangovus, nes UAB „Statvesta“ negali atlikti elektrotechnikos darbų. Tačiau po subrangovių pasikeitimo naujoji subrangovė UAB „Naujoji gotika“ atliko ne tik UAB „Statvesta“ turėtus atlikti darbus, bet ir apskritai didžiąją dalį darbų, kuriuos pagal Rangos sutartį turėjo atlikti pati UAB „Telšių statyba“. Tokios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, jog subrangovių pakeitimu buvo siekiama apeiti draudimą pasitelkti naujus subrangovus Rangos sutarčiai vykdyti ir kad subrangovių pasikeitimas iš tiesų nebuvo nulemtas objektyvių aplinkybių.

33.       Nurodytų aplinkybių kontekste spręstina, kad net ir tuo atveju, jei subrangovių pakeitimas būtų buvęs tinkamai įformintas ir išviešintas, UAB „Naujoji gotika“ vis tiek negalėtų remtis visa Subrangos sutarties verte ir savo kvalifikaciją galėtų grįsti tik ta Subrangos sutarties dalimi, pagal kurią buvo atlikti UAB „Statvesta“ pavesti atlikti darbai.  

Dėl procesinės bylos baigties

34.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju tiek perkančioji organizacija, pripažindama UAB „Naujoji gotika“ pasiūlymą laimėjusiu, tiek pirmosios instancijos teismas, pritardamas tokiai atsakovės pozicijai, nepagrįstai kaip tinkamą pripažino tiekėjos patirtį, įgytą pažeidžiant VPĮ nuostatas, todėl netinkamai įvertino UAB „Naujoji gotika“ atitiktį Pirkimo sąlygų 3.4.3 punkto reikalavimui. Iš UAB „Naujoji gotika“ pasiūlymo eliminavus Subrangos sutartį, likusių 3 trečiojo asmens pasiūlyme nurodytų sutarčių vertės nepakanka Pirkimo sąlygų 3.4.3 punkte nurodytai kvalifikacijai pagrįsti, todėl spręstina, kad UAB „Naujoji gotika“ nepagrįstai pripažinta Pirkimo laimėtoja. Be to, pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei subrangovių pakeitimas būtų pripažintas teisėtu, UAB „Naujoji gotika“ galėtų remtis tik ne didesne kaip 237 504,31 Eur (14 proc. ankstesnio atsakovės vykdyto viešojo pirkimo vertės) Subrangos sutarties verte, kurios kartu su kitomis 3 UAB „Naujoji gotika“ pasiūlyme nurodytomis sutarčių vertėmis vis tiek nepakaktų Pirkimo sąlygų 3.4.3 punkte nurodytai kvalifikacijai pagrįsti. 

35.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį, t. y. panaikinti atsakovės 2019 m. spalio 23 d. rašte Nr. (4.1.14)-R2-2188 nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo, UAB „Naujoji gotika“ pripažinimo pirkimo laimėtoja ir sprendimo sudaryti pirkimo sutartį su UAB „Naujoji gotika“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą patenkinus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

37.       Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė už ieškinį sumokėjo 1 538 Eur žyminį mokestį bei patyrė 3 085,50 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, kurias sudaro 423,50 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, 605 Eur už dubliko parengimą, 726 Eur už ieškinio parengimą, 605 Eur už pretenzijos parengimą ir 726 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje.

38.       Ieškovės prašomos priteisti išlaidos už ieškinio, dubliko, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos gali būti priteistos ieškovei iš atsakovės visa apimtimi kaip ir už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Tuo tarpu ieškovės prašomos priteisti išlaidos už pretenzijos parengimą mažintinos iki 386,70 Eur, nes viršija vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.1 punktais nustatytą maksimalų dydį. Taigi ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 4 405,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma. 

39.       Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1 500 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti. Duomenų apie kitas išlaidas ir prašymo jas atlyginti ieškovė nepateikė, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 

n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Revestus“ ieškinį tenkinti ir panaikinti atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 23 d. rašte
Nr. (4.1.14)-R2-2188 nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo, uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji gotika“ pripažinimo pirkimo laimėtoja ir sprendimo sudaryti pirkimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Naujoji gotika“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Revestus“ iš atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos 4 405,20 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus penkis eurus ir dvidešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Revestus“ iš atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                    Marius Bajoras

Artūras Driukas

Asta Radzevičienė