Civilinė byla Nr. 2YT-7210-1014/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02469-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė Inga Karalienė, J. A..

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja J. M. prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 28 d. antstolės patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), surašyti sprendimu įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Nurodo, kad antstolei yra pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su vaikais tvarkos, pagal kurį skolininkas yra J. A., išieškotoja – pareiškėja, nepilnamečiai vaikai – K. A., gimusi (duomenys neskelbtini)., ir K. A., gimęs (duomenys neskelbtini). Išieškotoja laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki lapkričio 2020 m. lapkričio 3 d. keturis kartus kreipėsi į antstolę, pateikdama atskirus pareiškimus (2020 m. gegužės 4 d., 2020 m. birželio 4 d, 2020 m. rugsėjo 24 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. dėl teismo sprendimo nevykdymo (nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymo) ir prašė kreiptis į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo už bendravimo tvarkos nevykdymą. Paaiškino, kad antstolė 2020 m. gruodžio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkino pareiškėjos prašymo ir atsisakė surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą pagal pareiškėjos pareiškimus. Pareiškėja nurodo, kad antstolės patvarkymas yra neteisingas ir nepagrįstas. Antstolės patvarkyme nurodyti argumentai nelogiški, nepagrįsti ir netgi prieštarauja teismo nutarties turiniui. Ji pažymėjo, kad skolininkas piktybiškai nesilaiko teismo patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, sistemingai ją pažeidinėja. Skolininkas atsisako tartis taikiai. Pareiškėja nurodė, kad dėl tokių skolininko veiksmų ir nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymo pareiškėja turėjo atšaukti savo iš anksto suplanuotą komandiruotę bei negalėjo išvykti į iš anksto suplanuotą asmeninę kelionę su vaikais. Skolininkas tokiu savo elgesiu pažeidinėja jų mažamečių vaikų interesus. Pareiškėja pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 1-3 dienomis skolininkas nepasiėmė vaikų ir tokiu būdu nevykdė teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, nes nenorėjo. Šio pažeidimo fakto neginčija ir pats skolininkas – jis pats nurodo, kad vaikų nepasiėmė, norėdamas išvengti papildomo vaikų vežiojimo karantino metu, nenorėdamas sukelti papildomos rizikos ir streso vaikams. Pareiškėjos nuomone, tokiai priežasčiai nebuvo jokio pagrindo – tarp šalių nebuvo jokio susitarimo, kad karantino metu galima nesilaikyti teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Pareiškėja aktyviai skatino skolininką atvykti ir pasiimti vaikus, kadangi vaikai laukė skolininko, buvo pasiruošę su juo išvykti. Skolininko neatvykimas sukėlė vaikams stresą, liūdesį ir nusivylimą. Tokius pažeidimus skolininkas daro ne pirmą kartą. Pareiškėja nurodė, kad dėl šios situacijos antstolė pripažino, kad šiuo atveju teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vieno iš tėvų baime dėl koronaviruso ar vieno iš tėvo nuomone, norėjimu išvengti papildomo vaikų vežiojimo karantino metu ar manymo, kad toks jo elgesys sukels vaikams mažiau rizikos ir streso. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. birželio 4 d. pakartotinai pateikė antstolei pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo – bendravimo tvarkos 2.1. ir 2.2. punktų nesilaikymo. Nurodė, kad skolininkas 2020 m. birželio 1 d. ir 2020 m. birželio 4 d. negrąžino vaikų į jų gyvenamąją vietą, nors pagal teismo nutartį privalėjo tai padaryti. Pasak pareiškėjos, skolininkas savo paaiškinimuose nurodė, kad tomis dienomis vaikų atvežti į namus tiesiog nenorėjo. Taip pat pareiškėja teigia, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. skolininkas 17:30 val. turėjo pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigos ir kitą dieną nuvežti atgal, tačiau skolininkas to nepadarė ir pareiškėjos apie savo planus neinformavo, nors ji ne vieną kartą siuntė skolininkui priminimus ir dėl ko pareiškėja turėjo atšaukti savo iš anksto suplanuotą komandiruotę į Klaipėdą. Pasak pareiškėjos dėl tokio neatsakingo skolininko elgesio yra rizika, kad vaikai gali likti be priežiūros. Dėl šių skolininko veiksmų pareiškėja 2020 m. rugsėjo 24 d. pakartotinai kreipėsi į antstolę su pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo. Pareiškėja nurodė, kad skolininkas 2020 m. lapkričio 2 d. ryte turėjo grąžinti vaikus pareiškėjai. Pareiškėjos teigimu, tą dieną ji buvo numačiusi asmeninę kelionę su vaikais apie kurią informavo skolininką, tačiau skolininkas vaikų negrąžino. Pasak pareiškėjos skolininkas jos apie savo planus neinformavo, priežasčių nenurodė. Pareiškėjos teigimu, skolininkas sistemingai pažeidinėja teismo nustatytą matymosi su vaikais tvarką, dažnai nenuveža vaikų į suplanuotus vizitus pas psichologą, gydytojus, į vaikų gimtadienius, nuolat lankomus būrelius, stovyklas, kas sukelia vaikams nusivylimą ir neaiškumą, kadangi skolininkas priima spontaniškus sprendimus dėl jau suplanuotų dalykų. Pareiškėjos nuomone, antstolės teiginys, kad šalys yra numačiusios tam tikrą bendravimo su vaikais dienų skaičių yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad nei teismo nutartyje, nei tarp šalių niekada nebuvo tokio susitarimo. Taip pat pažymėjo, kad teismo nutartyje nėra numatytas bendravimo su vaikais dienų skaičiavimas ir sumavimas, dėl tokios galimybės šalys nesitarė. O išimtys galimos tik atskirais atvejai ir tik šalims susitarus, todėl skolininkas negali vienašališkai spręsti kada jam pasiimti ir kada grąžinti vaikus į namus.

2.       Antstolė Inga Karalienė su pareiškėjos skundu nesutiko ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui. Antstolė patvarkyme atisakyti tenkinti skundą nurodė, kad pareiškėja skundžia 2020 m. gruodžio 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą. Antstolė nurodė, kad pareiškėja skunde dėsto tik savo subjektyvią nuomonę ir interpretacijas bei deklaratyviais teiginiais bei subjektyviai vertintinais argumentais dėsto aplinkybes dėl bendravimo tvarkos nevykdymo. Išieškotoja savaip interpretuoja procesiniuose dokumentuose pateikiamą informaciją.

3.       Antstolė pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad 2020 m. birželio 1 d. ir 2020 m. birželio 4 d. skolininkas vaikų atvežti į namus tiesiog nenorėjo. Visų pirmą, tiek skolininko atsakymas į pareiškimą tiek pateikta susirašinėjimo medžiaga byloja priešingas aplinkybes. Antrą, skolininkas išdėstė aplinkybes dėl mažamečių vaikų palikimo vienų pareiškėjos namuose, be artimų priežiūros. Antstolė pažymėjo, kad 2020 m. spalio 12 d. nutartyje teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vaikai, kuriems 8 ar 9 metai be suaugusiųjų priežiūros negali būti palikti, todėl kartojantis tokioms situacijoms, keltinas klausimas tiek dėl vaikų gyvenimo sąlygų keitimo, tiek dėl vaikų gyvenamosios vietos.

4.       Antstolė patvarkymu atsisakydama tenkinti pareiškėjos skundą nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. skolininkas nesant jokių objektyvių priežasčių 17:30 val. neatvyko pasiimti vaikų ir dėl to pareiškėja turėjo atšaukti savo suplanuotą komandiruotę. Antstolė nurodė, kad vykdomojoje byloje pateikto susirašinėjimo nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. skolininkas pranešė pareiškėjai, jog laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. spalio 2 d. atostogaus ir negalės pasiimti vaikų, kas neprieštarauja ir atitinka bendravimo tvarkos 2.14 punkto reikalavimus. Antstolė pažymėjo, kad pareiškėja apie suplanuotą komandiruotę nenurodė, o tiesiog buvo kategoriška dėl suplanuotų visų trečiadienių. Be to, nurodyta aplinkybė dėl komandiruotės iškilo tik pateikus skundą.

5.       Antstolė akcentavo, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad skolininkas dažnai nenuveža į iš anksto suplanuotus vizitus pas psichologą, gydytojus, būreliu ir pan., nėra šio skundo dalykas, nes šalys minėtų aplinkybių nėra aptarusios bendravimo tvarkoje, todėl šių bendravimo sąlygų negalima kontroliuoti vykdymo proceso priemonėmis. Pažymėjo, kad 2020 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centras yra nurodęs, kad pareiškėja ir skolininkas laikosi  teismo nustatytos bendravimo tvarkos (v.b.l. 93).

6.       Antstolė pažymėjo, kad priešingai, nei teigia pareiškėja, bendravimo tvarkoje numatytos konkrečios dienos (savaitgaliai, atostogos, šventės), kas sudaro konkretų bendravimo su vaikais dienų skaičių. Atlikus skaičiavimus ir įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, matyti, kad skolininkas bendradarbiauja tiek su pareiškėja, tiek su antstole ir stengiasi laikyti patvirtintos bendravimo tvarkos, todėl, nesant esminių pažeidimų bei pagrindui, antstolė atsisakė surašyti atitinkamą sprendimo nevykdymo aktą.

7.       Suinteresuotas asmuo J. A. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodo, kad tai jau trečias pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų. Pirmos dvi bylos buvo iš esmės dėl susijusių aplinkybių, kuriose pareiškėja siekia dirbtinai sukurti situacijas, po kurių galėtų apkaltinti skolininką bendravimo su vaikais nesilaikymu. Nurodė, kad visi pareiškėjos skundai ir pareiškimai antstoliui prasidėjo, kai ji pati kitoje teismo byloje buvo įspėta dėl bendravimo su vaikais nesilaikymo, t.y. iki 2020 m. balandžio mėnesio pareiškėja nebuvo reiškusi priekaištų dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo. Skolininkas mano, kad pagrindinis šio skundo tikslas tai pareiškėjos kerštas jam už tai, kad jis 2019 m. pateikė antstoliui pareiškimą dėl to, kad virš dviejų mėnesių negalėjo pasimatyti su vaikais. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

8.       Pareiškėja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXI skyriaus nustatyta tvarka teikia skundą dėl antstolės veiksmų, skųsdama antstolės patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

9.       Antstolė 2020 m. gruodžio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkino pareiškėjos prašymo ir atsisakė surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą pagal pareiškėjos pareiškimus. Patvarkymo kopija oficialiu elektroninio pašto adresu buvo persiųsta Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

10.       Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis).

11.       Antstoliui, be kita ko, taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015). Todėl kai atliekant vykdymo veiksmus paaiškėja geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, tiek jie, tiek jų teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinantis antstolis turi veikti vadovaudamiesi vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais, taip, kad vykdymo proceso dalyvių interesai būtų užtikrinti esamoje situacijoje maksimaliai geriausiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020, 20, 21 punktai).

12.       Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnis). Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis).

13.       Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.  Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktą, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

14.       Iš pateiktos vykdomosios bylos medžiagos, šalių paaiškinimų matyti, kad nagrinėjamu atveju tarp suinteresuotų asmenų dėl šalių ambicingo elgesio yra susiklostę įtempti, konfliktiniai santykiai. Teismas atkreipia dėmesį, kad tik abiejų tėvų pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai bei palaikomas normalus vaiko ir tėvo (motinos) bendravimas, todėl tam būtinas tiek pareiškėjos, tiek skolininko bendradarbiavimas ir kooperavimasis.

15.       Pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (tėvo) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).

16.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su vaikais tvarkos, kuriuo remiantis yra nustatyta šalių (pareiškėjos ir skolininko) bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais tvarka. 2020 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centras yra nurodęs, kad pareiškėja ir skolininkas laikosi teismo nustatytos bendravimo tvarkos (v.b.l. 93). Teismo vertinimu, antstolė išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos prašymus ir įvertinusi vykdomosios bylos medžiagą, pagrįstai nustatė, kad skolininkas bendradarbiauja tiek su pareiškėja, tiek su antstole ir stengiasi laikytis patvirtintos bendravimo tvarkos. Teismas sutinka suskundžiamo antstolės patvarkymo išsamia argumentacija ir jos nekartoja.

17.       Konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, kurie sąlygotų pareiškėjos nurodytų skolininko veiksmų piktybiškumą. Teismas sutinka su antstolės patvarkyme nurodytu argumentu, jog bendravimo tvarkos bylų specifika pasižymi tuo, kad šalių nurodytas aplinkybes dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo negalima vertinti ir interpretuoti formaliai, vien tam, kad formaliai patvirtinti tam tikrų faktų/pažeidimų buvimą. Papildomai pažymėtina, kad tais atvejais, kai šalims yra neaiški teismo patvirtinta bendravimo tvarka, yra pagrindas inicijuoti jos pakeitimą/tikslinimą, o ne teikti reikalavimą surašyti patvarkymą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Akcentuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartyje jau atkreipė į tai šalių dėmesį.

18.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuotina, kad skundo motyvai nesuteikia pagrindo išvadai, jog antstolė Inga Karalienė būtų pažeidusi įstatymų reikalavimus. Nenustačius vykdomojoje byloje esminių pažeidimų, antstolė pagrįstai atsisakė surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą pagal pareiškėjos pareiškimus. Esant šiom aplinkybėms pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų netenkintinas.

19.       Pareiškėjai išaiškinama, kad ji turi teisę kreiptis į teismą dėl vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu pakeitimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 293, 510, 513 straipsniais,

n u t a r i a :

pareiškėjos J. M. skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų atmesti. 

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                   Rūta Kazlauskienė