Administracinė byla Nr. eA-1780-624/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04934-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. C. M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. C. M. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. C. M. N. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 21S37568 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 6K-2153 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nesaugu kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas priklauso opozicinei partijai, kuri ketino nuversti dabartinę valdžią, todėl jis buvo kankinamas, persekiojamas dėl politinių įsitikinimų. Kilmės šalies informacija patvirtina, jog šalyje jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, autoritarinio režimo sąlygomis nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės, civilių saugumas. Pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei, nes priklauso opozicinei partijai ir yra persekiojamas už politinius įsitikinimus. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas neįvertino individualios pareiškėjo ekonominės būklės ir jo padėties kilmės valstybėje, neatliko atskyrimo nuo ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, netinkamai išnagrinėjo prašymą suteikti prieglobstį. Be to, pareiškėjo vertinimu, Komisija, jo skundą išnagrinėdama rašytinio proceso tvarka, pažeidė jo teisę būti išklausytam. Komisija neatsakė į esminius pareiškėjo argumentus, pavyzdžiui, dėl jo išsiuntimo ir draudimo atvykti.
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas apžvelgė Sprendime nustatytas aplinkybes. Manė, kad pareiškėjo skundo išnagrinėjimas Komisijoje rašytinio proceso tvarka atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių žodinis skundo nagrinėjimas buvo būtinas. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti. Pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo neišsamus, nenuoseklus, bendro pobūdžio. Pareiškėjas nenurodė jaunimo judėjimo, kuriame tariamai dalyvavo, pavadinimo ir nepapasakojo nieko konkretaus apie šio judėjimo veiklą, nepateikė detalesnės informacijos nei apie mitingus, nei apie jų organizavimo būdą, vietą, tikslus, mastą, naudotas priemones (nors teigė buvęs manifestacijų organizatoriumi), nedetalizavo savo patirties būnant sulaikytu ir įkalintu, neįrodė, kad prieš jį pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir kad jis yra paieškomas asmuo. Nors pareiškėjas tvirtino, kad negalėjo kreiptis dėl prieglobsčio į ambasadą, nes tiesiog gatvėje jį būtų sulaikę kaip ieškomą asmenį, bet tai nesutrukdė pareiškėjui išvykti iš šalies per oro uostą. Pareiškėjo pateiktų tariamų kvietimų atvykti į apklausas įrodomoji reikšmė žema, nes iš jų negalima daryti išvadų apie apklausų tikslą, pareiškėjo statusą apklausų metu ir ar jam iš tiesų buvo pareikšti kaltinimai antivyriausybine veikla. Pareiškėjo pateiktos nuotraukos nepagrindžia smurto ir grasinimų jam ir jo šeimai. Pareiškėjas paaiškino, kad šiuos įrodymus jam kažkas persiuntė telefonu, kai jis buvo jau išvykęs, todėl, atsakovo nuomone, tikėtina, kad jei jų įrodomoji galia būtų buvusi aukšta, pareiškėjas pats šiais įrodymais jau būtų pasinaudojęs, o persekiojimo grėsmė turėtų kilti labiau ne jam, o duomenis persiuntusiam asmeniui. Atsakovas pažymėjo, kad vien ekonominių priežasčių buvimas nepagrindžia pabėgėlio statuso suteikimo būtinybės. Tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo baimė grįžti į kilmės šalį nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsakovas akcentavo pareiškėjo atvykimo į Lietuvą aplinkybes (valstybės sieną kirto neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų) ir palaikė savo sprendimus išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti jam atvykti, tvirtino, kad pastarojo draudimo terminas atitinka teisės aktų reikalavimus.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 22 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo J. C. M. N. skundą, t. y. pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 21S37568 3 ir 4 punktus bei juos išdėstė taip: „Uždrausti J. C. M. N. (J. C. M. N.) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi J. C. M. N. (J. C. M. N.) pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 6K-2153 dalį.
6. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. pirminėje apklausoje pareiškėjas papasakojo, jog yra (duomenys neskelbtini), nevedęs, turi sužadėtinę. Asmens dokumentų neturi; pasą, kompiuterį atėmė (duomenys neskelbtini) policija. Kilmės šalyje dirbo naftos įmonėje, jautėsi nesaugiai, (duomenys neskelbtini) buvo kalėjime, prašėsi prieglobsčio į (duomenys neskelbtini). Žiniasklaidoje pamatė skelbimą, kad galimą atvykti į (duomenys neskelbtini), todėl sumokėjo 1 000 Eur ir gavo studento vizą (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 8 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), studijavo universitete.
7. 2021 m. spalio 27 d. papildomoje apklausoje pareiškėjas nurodė, kad dokumentų neturi, juos paėmė universitetas, telefone turi asmens tapatybės kortelės ir diplomo kopijas. Dėl etninės kilmės turėjo problemų. Priklauso tai pačiai etninei grupei kaip ir vienas dabartinės valdžios opozicionierių. Tas opozicionierius pabėgo į (duomenys neskelbtini) po didelių persekiojimų, buvo surastas ir nužudytas. Kadangi jis daug jaunimo patraukė į savo pusę, todėl jį (pareiškėją) kaltina, kad priklauso tai grupei. Dėl šio politinio persekiojimo pareiškėjas 2020 m. kovo 8 d. išvyko iš šalies. Savo šalyje buvo persekiojamas valdžios, įkalintas 3 mėn. dėl politinių įsitikinimų. Kai išėjo iš kalėjimo, vėl buvo persekiojamas, suimtas, pareiškėjui pateikti kaltinimai antivyriausybine veikla. Kai paleido po suėmimo, pabėgo iš šalies, nes būtų įkalinę ilgam. Priežastis – priklauso politinei partijai, kuri ruošėsi nuversti dabartinę valdžią, todėl buvo apkaltintas antivyriausybine veikla, ko pasėkoje buvo ir suėmimai, ir sulaikymai. (duomenys neskelbtini) yra labai turtinga šalis – nafta ir kt. iškasenos, bet prezidentas yra diktatorius, kuris šalį valdo (duomenys neskelbtini) metus. Pareiškėjas savo šalyje mokėsi, dirbo, yra sertifikuotas elektrikas ir po mokslų visada dirbo, mokėjo visus mokesčius. Gaudavo gerą atlyginimą, tačiau šalyje niekas nesikeičia, jis neturi jokios laisvės. Prezidento įgaliojimai pasibaigė (duomenys neskelbtini) metais, tačiau prezidentas valdžios „neatiduota“. Ir kiti nepatenkinti jo valdžia, todėl pradėjo vienytis, kad išgelbėtų šalį. Pareiškėjas yra partijos narys ir pagrindinis manifestacijų organizatorius. Tai – ne partija, o jaunimo judėjimas, nukreiptas prieš prezidento valdžią už pasikeitimus. Po manifestacijų dauguma pasisakė prieš konstituciją, daug žmonių buvo suimta, kalėjo 3 mėn. Iki 2019 metų pareiškėjas manifestacijose nedalyvavo. Vieną dieną prie namų buvo sustabdytas ir gavo pranešimą, kad yra kaltinamas antivyriausybine veikla. Pareiškėjas neigė kaltę. Kitą kartą jo seseriai paaiškino, kad jis yra blogis, kad organizuoja jaunimą prieš valdžią. Išsigando kai buvo pareikšti kaltinimai. Turėjo labai mažai laiko viską paneigti, suprato, kad galėtų kreiptis į kurios nors šalies ambasadą, tačiau buvo pavojinga, nes buvo ieškomas. Rado skelbimą, kad išduoda trumpas turistines kelionių vizas ir vizas studijų pagrindu. Pareiškėjas, atvykęs į (duomenys neskelbtini), studijavo (duomenys neskelbtini) kalbas. Kai buvo (duomenys neskelbtini), sulaukdavo įvairių grasinimų ir sužinojo, kad jo motina 10 mėn. buvo įkalinta. Tie grasinimai atėjo iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tikslas buvo ne mokytis (duomenys neskelbtini), o paprašyti prieglobsčio Europos šalyse, nes kilmės šalyje nesaugu. Grįžti į kilmės šalį negali, nes viską labai komplikuotų. Pareiškėjas telefone turi visus įrodymus, susijusius su jo šeima (mama suimta, kankinama, sumušta). Jie žino, kad jis turi visus įrodymus ir gali paviešinti. Jam gresia pavojus.
8. Departamentas ginčijamu 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 21S37568 nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metus nuo išsiuntimo dienos. Komisija ginčijamu 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 6K-2153 atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo.
9. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Atkreipė dėmesį į pareiškėjo pasakojimą, kad jis organizavo protestus prieš valdžią 2015 ir 2016 metais, dėl to buvo areštuotas 3 mėn. Po to protestuose nedalyvavo. Tik 2019 metais gatvėje priėjo prie jo, įteikė šaukimą ir pranešė, kad yra kaltinamas antivalstybine veikla, nors jau kelis metus aktyviai niekur nesireiškė. Po to pareiškėjui buvo pateikti kaltinimai, todėl jis turėjo skubiai bėgti iš šalies. Visur buvo ieškomas, todėl negalėjo kreiptis į kokią nors ambasadą miesto centre, nes ten daug policijos ir būtų sulaikytas, turėjo slapstytis pas draugus. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 metų, po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo, jis neužsiėmė aktyvia politine veikla. Paprašytas kuo konkrečiau apibūdinti savo politinę veiklą, nurodė, kad finansavo plakatų gamybą (tai buvo apie 2015 m.), tačiau detaliai neatskleidė šio proceso. Pareiškėjas nurodė kelis kartus pasisakęs apie padėtį savo šalyje per (duomenys neskelbtini) radiją laidoje, kurioje išklausomos žmonių nuomonės. Visgi konkrečių datų (net apytiksliai) neprisiminė, nurodė, kad tai greičiausiai buvo apie 2015–2016 metus, nes vėliau aktyviai neveikė. Politinio pobūdžio pasisakymų buvo jo įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“, tačiau paskyra veikė kitu vardu; pareiškėjas pašalino didelę dalį jos turinio, kai sužinojo apie savo paiešką (kopija liko kompiuteryje (duomenys neskelbtini)). Teismas pastebėjo, jog iš apklausos transkripcijos ir įrašo nematyti, kad pareiškėjas buvo užsiminęs apie politinio pobūdžio pasisakymus ar kitokį turinį „Facebook“ paskyroje. Pareiškėjas pateikė nemažai vaizdo medžiagos, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie savo „Facebook“ paskyrą. Paklaustas paaiškino, kad šioje paskyroje dalijosi vaizdo įrašais, tačiau tai savaime neįrodo aktyvios politinės veiklos. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti atsakymai nebuvo konkretūs, iš jų negalima pasakyti, kokiu būdu (priemonėmis) ir kokias konkrečiais veiksmais jis prisidėjo prie protestų organizavimo. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė jaunimo judėjimą, kuriam priklausė (duomenys neskelbtini), duomenis apie tam tikrus aktyvistus (iš jų pateiktų pranešimų / straipsnių viešojoje erdvėje), tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo ryšį su šio judėjimo aktyvistais ir jo vaidmenį. Laikyta, kad nei pasakojimas, nei pateikti įrodymai nepagrindžia persekiotojo motyvo susidoroti su pareiškėju.
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas turi ir vidinių prieštaravimų. Apklausoje pareiškėjas buvo nurodęs, kad pabėgo iš šalies po to, kai kelioms dienoms buvo išleistas iš sulaikymo. Iš viso pasakojimo fabulos matyti, kad pareiškėjas buvo kalėjime 2015–2016 metais, po to buvo paleistas, o iš šalies išvyko tik 2020 m. kovo 8 d. Pasakojimą nepatikimu taip pat daro aplinkybė, kad pareiškėjas nurodo, kad buvo ieškomas nuo 2019 metų pabaigos ir negalėjo net išeiti į gatvę miesto centre, nes būtų sulaikytas, tačiau 2020 m. kovo 8 d. išvyko iš savo šalies per oro uostą (ką pats patvirtino ir teismo posėdyje), kuriame tikrinami išvykstančiųjų dokumentai. Pareiškėjas atvyko į (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 8 d., su tikslu gauti prieglobstį Europos Sąjungoje, tačiau nėra duomenų, kad per laiką iki patekimo į Lietuvą (2021 m. liepos mėn.) jis kreipėsi į užsienio šalių atstovybes dėl prieglobsčio, nors objektyviai tam nebuvo kliūčių.
11. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas nenurodė, kad jam buvo grasinta ar persekiotojai ko nors reikalavo iš jo. Pareiškėjas pateikė kvietimų į apklausas ir šaukimų kopijas, tačiau bendrame kontekste šie įrodymai nėra nuosekliai derantys su kitais įrodymais dėl aptartų motyvų, todėl teismas juos vertino neigiamai. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas ir pateikti duomenys neįtikina, jog jis remiasi asmenine patirtimi, susijusia su politinių protestų organizavimu. Be to, pats pareiškėjas nurodo, kad nuo 2015–2016 metų aktyviai nedalyvavo veikloje, nėra pagal profilį asmuo, kuris keltų realią grėsmę režimui (kritikuojantis žurnalistas, vienas opozicijos lyderių). Atsakovo surinkti kilmės šalies duomenys rodo, kad (duomenys neskelbtini), tačiau nėra duomenų, kad masiškai būtų kalinami asmenys vien dėl to, kad prieš kelerius metus dalyvavo protestuose. Taigi dėl to nėra pagrindo konstatuoti persekiotojo motyvo ir priskirti pareiškėją prie asmenų, kuriems, pagal kilmės šalies informaciją, kyla pakankamo laipsnio grėsmė. Argumentas, kad kilmės šalyje persekiojami grįžę pabėgėliai, nesudaro pagrindo suteikti prieglobstį, nes tokia informacija yra saugoma paslaptyje nuo kilmės šalies. Pareiškėjas teigia, kad turi duomenų apie jo motinos nužudymą (informaciją apie tai ir nuotraukas, kurias pateikė teismui), tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, kad dėl to jam kyla reali grėsmė kilmės šalyje, nes tokią informaciją pareiškėjas gali viešinti ir dabar, o pateiktos nuotraukos nerodo ryšio su konkrečiais persekiotojais.
12. Teismo vertinimu, atsakovo surinkti duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nevyksta tokiu mastu, jog sąlygotų realios rimtos žalos riziką civiliui. Pareiškėjas iš esmės ir nesiremia aplinkybe, kad dėl bendros saugumo padėties jam kyla grėsmė kilmės valstybėje. Šie Departamento surinkti duomenys liko nepaneigti. Sprendime nurodyta, kokia informacija surinkta ir iš kokių šaltinių. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje irgi nėra. Šiuo aspektu atsižvelgta ir į aplinkybę, kad pareiškėjas nekliudomai paliko kilmės valstybę, atvyko į (duomenys neskelbtini), pats savo noru nusprendė neleistinu būdu kirsti Lietuvos Respublikos sieną, pripažino, kad jo kelionės tikslas buvo Europa.
13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausose ir teisme pareiškėjo duotus paaiškinimus bei visą Departamento surinktą informaciją, pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir Įstatymo 87 straipsnyje nustatytų papildomos apsaugos kriterijų.
14. Teismas pareiškėjo pretenzijas dėl skundo nagrinėjimo Komisijoje tvarkos laikė nepagrįstomis. Teisinis reglamentavimas (Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, 222 p.) įtvirtina bendrąją taisyklę, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą prašymą jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, padarė išvadą, kad nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis skundo nagrinėjimas, ir nebuvo nurodyta aplinkybių, kurios galėjo pakeisti pareiškėjo situacijos vertinimą. Pabrėžta, kad teisme vyko žodinis bylos nagrinėjimas ir pareiškėjas turėjo teisę savo paaiškinimus išsakyti teisminio nagrinėjimo metu, todėl šiuo atveju pareiškėjo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista.
15. Teismas sutiko su atsakovo sprendimu išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas laisvai išvyko iš (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad vyks į Europos Sąjungą, apie 1,5 metų praleido (duomenys neskelbtini), vėliau neleistinoje vietoje kirto (duomenys neskelbtini), atvyko be dokumentų. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas skubos tvarka. Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis, ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Šiuo aspektu pažymėta, kad aplinkybė, jog pareiškėjas pasiprašė prieglobsčio, eliminavo baudžiamojo persekiojimo taikymą jo atžvilgiu. Nepaisant to, pareiškėjas nesinaudojo galimybe nustatyta tvarka patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją.
16. Teismas akcentavo, kad Departamentas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, ypač pareiškėjo keliamą nelegalios migracijos grėsmę, bei vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punktu, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjui maksimalų draudimo atvykti terminą – 5 metai. Teismo vertinimu, toks terminas nėra proporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas praeityje pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje arba kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padarė kokių nors teisės pažeidimų. Taigi, Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti 5 metus nuo jo išsiuntimo, keistina, nustatant, jog jam uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo dienos. Atsižvelgiant į šį pakeitimą, atitinkamai keistina ir Sprendimo dalis dėl perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, nurodant įvesti perspėjimą 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
III.
17. Pareiškėjas J. C. M. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
18. Pareiškėjas mano, kad teismas netinkama vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją. Pareiškėjas pakartoja savo argumentus apie kilmės valstybėje vykstančius ginkluotus konfliktus, autoritarinį režimą. Tvirtina, kad jo pasakojimas yra išsamus, detalus, ir būtent atsakovas nesurinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės šalį, neištyrė visų jo nurodytų aplinkybių. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo šeima jau yra nukentėjusi nuo policijos generolo. Atsakovas neįvykdė pareigos surinkti naujausią, aktualią kilmės šalies informaciją iš įvairių šaltinių. Pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį priežastys negali būti laikomos tik ekonominėmis. Be to, atsakovo sprendimais išsiųsti ir uždrausti atvykti pareiškėjui neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.
19. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
20. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad surinkti kilmės šalies duomenys rodo, kad (duomenys neskelbtini), tačiau nėra duomenų, kad masiškai būtų kalinami asmenys vien dėl to, kad prieš kelerius metus dalyvavo protestuose. Taigi dėl to nėra pagrindo konstatuoti persekiotojo motyvo ir priskirti pareiškėją prie asmenų, kuriems kyla pakankamo laipsnio grėsmė. Be to, atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl surinktos netinkamos, nepakankamos informacijos. Akcentuoja, kad jokiame teisės akte nėra nustatyta pareiga Departamentui, nagrinėjant kiekvieną prašymą suteikti prieglobstį, kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją ar Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas dėl informacijos apie kilmės valstybę pateikimo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 21S37568 ir Komisijos 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 6K-2153, kuriuo pareiškėjo skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.
22. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingai ilgus terminus, kuriais pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus iki 2 metų.
23. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismą, netinkamai įvertinusį pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, padarius nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus: (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, ankstesnis prezidentas šalį valdė beveik 20 metų. Ginkluotų konfliktų ir autoritarinio režimo kontekste yra visiškai tikėtina, kad pareiškėjas yra persekiojamas dėl politinių įsitikinimu. Sprendimu išsiųsti ir draudimu atvykti pareiškėjui neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.
24. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1–2 dalyse.
25. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
26. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).
27. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
28. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.
29. Pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė grėsme gyvybei kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) – dėl ankstesnio dalyvavimo politinėje veikloje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pasakojimą Migracijos departamento vykdyto tyrimo metu, paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, fotonuotraukas, kuriose fiksuoti ir pareiškėjo turėti dokumentai, atsakovo argumentus dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimo informacijos apie padėtį (duomenys neskelbtini) kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė nesant duomenų, kad pareiškėjo deklaruota baimė dėl patirti persekiojimą kilmės valstybėje dėl dalyvavimo jaunimo organizacijos veikloje yra pagrįsta: pareiškėjo paaiškinimai apie jo politinę veiklą nėra nei detalūs – iš jų nėra galima susidaryti įspūdžio, kad pareiškėjas prisidėjo prie protestų organizavimo, juo labiau – kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas prisidėjo prie protestų organizavimo, nei nuoseklūs – pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas jau nurodė apie savo pasisakymus radijo laidoje, dalijimąsi informacija „Facebook“ paskyroje; pareiškėjo nurodė jokių įrodymų apie ryšį su jaunimo judėjimu (duomenys neskelbtini), kuriam teigia priklausęs, ir šio judėjimo aktyvistais; pareiškėjo paaiškinimai yra ir prieštaringi: apklausos metu pareiškėjas buvo nurodęs, kad pabėgo iš šalies po to, kai kelioms dienoms buvo išleistas iš sulaikymo, nors tuo pačiu teigė, kad 3 mėnesius įkalintas 2015–2016 m., šalies išvyko tik 2020 m. kovo 8 d.; pareiškėjas nurodė, kad buvo paieškomas nuo 2019 m. pabaigos ir, bijodamas sulaikymo, negalėjo patekti prie miesto centre esančių ambasadų, tačiau 2020 m. kovo 8 d. išvyko iš savo šalies per oro uostą, kuriame tikrinami išvykstančiųjų dokumentai; į (duomenys neskelbtini) pareiškėjas atvyko 2020 m. kovo 8 d., siekdamas gauti prieglobstį Europos Sąjungoje, tačiau nėra duomenų, kad per laiką iki patekimo į Lietuvos Respubliką (2021 m. liepos mėn.) jis kreipėsi į užsienio šalių atstovybes dėl prieglobsčio, nors objektyviai tam kliūčių nebuvo; pareiškėjas iš esmės niekaip neaiškino, kaip, jo teigimu, smurtinė motinos mirties yra susijusi su juo, todėl, manytina, kad ši aplinkybė nurodyta siekiant suteikti pasakojimui dramatiškumo.
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimų prieštaringumą, kas, atsižvelgiant į prieinamus duomenis apie padėtį pareiškėjo kilmės šalyje nagrinėjamas ginčui reikšmingais aspektais, sudarė pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjo pasakojimo patikimumu ir sutikti su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
31. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą: nėra nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas ar kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog aplinkybė, kad šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021). Nei iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų šaltinių, nei iš (duomenys neskelbtini) nėra galima spręsti, kad pareiškėjo profilio asmenims vien dėl buvimo (duomenys neskelbtini) teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesta pareiškėjo skundo dalis dėl jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), kaip pat pakeisti terminai, kuriais jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, yra neteisėta, iš esmės nenurodė, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu jie taip pat nenustatyti.
33. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris buvo išspręstas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
34. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, nėra. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkintas.
35. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. C. M. N. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Gintaras Kryževičius
Milda Vainienė