Civilinė byla Nr. 2-492/2009 (S)
Procesinio sprendimo kategorija 106.3; 106.7; 106.8.8; 109.8

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Vyto Miliaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. ir trečiųjų asmenų Z. M. , B. G. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo prašymą dėl ieškinio dalyko papildymo ir trečiųjų asmenų grupės ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-106-538/2009 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, dalyvaujant tretiesiems asmenims B. G. , Z. M. , G. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas V. J. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmais, atlyginimo.
Vėliau teisme buvo gautas ieškovo V. J. prašymas dėl ieškinio dalyko papildymo ir trečiųjų asmenų B. G. , Z. M. grupės ieškinys. Ieškovas V. J. prašymu ir tretieji asmenys B. G. , Z. M. grupės ieškiniu prašė pripažinti, kad pareigūnai, vykdę parengtinį tyrimą V. J. baudžiamojoje byloje, pažeidė viešąjį interesą ir didelei grupei asmenų padarė nuostolių, taip pat nustatyti, kad netinkamai pritaikę kardomųjų priemonių rūšis bei areštuodami V. J. akcijas ir kitą turtą pareigūnai neteisėtai suvaržė jo interesus, dėl ko jis negalėjo atlikti AB „Litoda“ tarybos pirmininko pareigų, todėl AB „Litoda“ bankrutavo, pajamų neteko Valstybinė mokesčių inspekcija, savivaldybė, o visuomeninė sporto organizacija „Olimpas“ neteko finansinės paramos, Plungės darbo birža patyrė nuostolių mokėdama bedarbio pašalpas iš darbo atleistiems AB „Litoda“ darbuotojams, o buvę AB „Litoda“ darbuotojai neteko darbo ir darbinių pajamų. Nurodo, kad dėl užsitęsusio baudžiamosios bylos nagrinėjimo atsirado 30 mln. litų žala AB „Litoda“ akcininkams, buvusiems AB „Litoda“ darbuotojams, valstybei ir visuomenei, todėl buvo pažeistas viešasis interesas.
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo V. J. prašymą dėl ieškinio papildymo ir trečiųjų asmenų B. G. , Z. M. grupės ieškinį.
Teismas nutartyje nurodė, jog viešajam interesui apginti gali būti pareiškiamas grupės ieškinys (CPK 49 str. 5 d.), tačiau pasitelkus sisteminį teisės aiškinimo metodą teismas padarė išvadą, kad grupės ieškinys gali būti pareikštas tik įstatymų numatytais atvejais, tik įstatyme nustatytų asmenų ir tik viešajam interesui ginti. Teismas konstatavo, jog nėra įstatymo, kuris numatytų, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmų būtų galima reikšti grupės ieškinį. Šiuo atveju kiekvienas asmuo turi teisę ginti savo pažeistas teises individualiai. Taigi nėra įstatymo, suteikiančio šiems asmenims teisę gintį viešąjį interesą. Teismas taip pat nurodė, jog įmonės darbuotojų interesai buvo atitinkamai apginti LAB „Litoda“ bankroto byloje, kurioje pagal Įmonių bankroto įstatymą buvo išmokėtos darbuotojams piniginės išmokos, dėl šių asmenų teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl teismas ieškinį ir ieškinio papildymą atsisakė priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Taip pat teismas pažymėjo, kad tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys nurodė, jog gina valstybės interesus (Valstybinės mokesčių inspekcijos, savivaldybės), kartu nurodė, kad žalos atlyginimo ieškiniu reikalauja iš Valstybės, t. y. šiuo atveju sutapus tiek ieškovui, tiek atsakovui, toks ieškinys taip pat neatitinka įstatymų reikalavimų ir yra negalimas. Kadangi tretieji asmenys grupės ieškinyje sau jokio reikalavimo nepareiškė, o ieškovas reikalavimą yra suformulavęs ieškinyje, teismas nusprendė, jog grupės ieškinio ir prašymo dėl ieškinio dalyko papildymo priimti nėra pagrindo.
Atskiruoju skundu tretieji asmenys B. G. ir Z. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti grupės ieškinį viešajam interesui ginti.
Apeliantai nurodė, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, prieštaraujanti įstatymui ir konstituciniam principui, jog kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Teismas neteisingai aiškino CPK 49 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą, kadangi nepagrįstai nurodė, jog grupės ieškinys gali būti reiškiamas tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šis straipsnis suteikią teisę reikšti ieškinį viešajam interesui ginti ne tik valstybės institucijoms, bet ir kitiems asmenims. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, jog tam, kad pareikšti grupės ieškinį dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmų ginti, reikia atskiro įstatymo. Įstatymas neskirsto prieš ką galima reikšti tokį ieškinį, o vienintelė galimybė apginti pažeistą viešąjį interesą šioje byloje, yra grupės ieškinio pareiškimas, kadangi asmenys, kurie turėtų ginti viešąjį interesą, yra atsakovai šioje byloje. Šio ieškinio dalykas nėra darbo ar atlyginimo netekimas, kurie buvo ginami AB ,,Litoda“ bankroto byloje. Šis grupės ieškinys susijęs ne tik su darbo netekimu, bet ir teisėtų lūkesčių, susijusių su darbu, žala darbuotojų ateičiai ir bendrovės akcininkams dėl akcijų nuvertėjimo, žala savivaldybės biudžetui, sporto klubui ,,Olimpas“, kuris neteko paramos ir t.t.
Atskiruoju skundu ieškovas V. J. taip pat prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti grupės ieškinį viešajam interesui ginti.
Ieškovas atskirajame skunde dėsto analogiškus argumentus, kaip ir tretieji asmenys, papildomai nurodydamas, jog papildė ieškinio dalyką, reikšdamas reikalavimus viešajam interesui apginti, kadangi dėl neteisėtų prokuratūros, parengtinio tyrimo pareigūnų ir teismų veiksmų, atsirado didelė žalą, t.y. dėl per ilgo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, neteisėto suėmimo, nebegalėjo tinkamai funkcionuoti AB ,,Litoda“, dėl ko bankrutavo, todėl darbuotojai neteko darbo, savivaldybė ir sporto klubas ,,Olimpus“ neteko finansinio rėmėjo, ir kartu su akcininkais patyrė apie trisdešimt milijonų litų žalą. Nurodytos aplinkybės rodo, jog buvo pažeistas viešasis interesas ir atsirado būtinybė jį apginti. Tuo tarpu pareigūnai, kurie turi pareigą ginti viešąjį interesą yra atsakovais šioje byloje. Tvirtina, jog įstatymas suteikia teisę patikslinti ieškinio pagrindą ar ieškinio dalyką, todėl teismas neturėjo teisės atsisakyti priimti pateiktą ieškinio dalyko patikslinimą. Tokio savo sprendimo teismas nemotyvavo, neatsižvelgdamas į tai, kad 2009 m. vasario 3 d. posėdyje leido patikslinti ieškinio dalyką.
Atsiliepimu į atskiruosius skundus atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo, jog teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias grupinio ieškinio viešajam interesui apginti pareiškimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Tretiesiems asmenims B. G. ir Z. M. nebuvo taikytos procesinės prievartos priemonės, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl to jie galėjo patirti kokia nors žalą. Be to, nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog bankroto bylos AB ,,Litoda“ iškėlimas tiesiogiai būtų susijęs su V. J. nedalyvavimu bendrovės veikloje.
Atsiliepimu į atskiruosius skundus atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija taip pat prašo atskiruosius skundus atmesti. Tvirtina, jog teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, nes įstatymas nesuteikia teisės reikšti grupės ieškinį viešajam interesui, atsiradusiam dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, savivaldybės naudai ginti.
Apelianto V. J. atskirasis skundas atmetamas, o apeliantų B. G. ir Z. M. skundas tenkinamas iš dalies.
Viešasis interesas – tai visuomenės interesas, kuris atskirais atvejais gali būti apibrėžiamas tam tikrų visuomeninių santykių ar visuomenės grupės sritimi (pavyzdžiui, vartotojų, tautinių mažumų, nepilnamečių, valstybės interesai ir kita). Įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti viešojo intereso ribas konkrečiuose santykiuose (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas), todėl įstatymuose, nepažeidžiant Konstitucijos, gali būti nustatyta, kokiais atvejais ir kokia tvarka įgaliotos institucijos ar pareigūnai gali viešąjį interesą ginti teisme. CPK 5 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad įstatymų nustatytais atvejais pareiškimą teismui dėl viešojo intereso gynimo valstybės vardu gali pareikšti prokuroras arba kita įstatymų įgaliota institucija. Šią nuostatą konkretizuoja CPK 49 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad įstatymų numatytais atvejais pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti gali prokuroras, valstybės ir savivaldybės institucijos bei kiti asmenys. Valstybės, savivaldybės institucijos, kiti asmenys ar jų grupės, paduodantys ieškinius, pareiškimus, prašymus ar skundus, kuriais siekia apginti pažeistą viešąjį interesą, privalo nurodyti, kokio įstatymo pagrindu šie asmenys kreipiasi į teismą teisminės gynybos. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas turi nustatyti, ar pareiškėjas reikalavimus grindžia savo privačių subjektyvių teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu, ar tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.
Nagrinėjamu atveju, ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismų neteisėtų veiksmų ir sprendimų (t.1, b.l. 2-16). Vėliau ieškovas V. J. pateikė teismui prašymą, kurį pavadino pareiškimu dėl ieškinio dalyko papildymo. Ieškovas nurodė, jog papildė ieškinio dalyką, o būtent pareiškė reikalavimus dėl viešojo intereso (valstybės, savivaldybės, AB ,,Litoda“ akcininkų, visuomeninės sporto organizacijos ,,Olipas“, Plungės darbo biržos ir kitų asmenų interesų) gynimo (t.2, b.l.157-163). Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl dalyko pakeitimo, kadangi konstatavo, jog ieškovas V. J. nėra valstybės įgaliotas asmuo ginti viešąjį interesą.
Byloje dalyvaujančio asmens pateikiamo procesinio dokumento rūšį nulemia ne nurodytas dokumento pavadinimas, bet jo turinys ir jame išdėstytos aplinkybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas V. J. pirminiame ieškinyje prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 8 116 553,20 Lt turtinei bei 500 000 Lt žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismų netesėtų veiksmų, atlyginti. Taigi pirminio ieškinio dalykas yra turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, o faktinis ieškinio pagrindas – ikiteisminio tyrimo ir teismo pareigūnų neteisėti veiksmai. Tuo tarpu iš prašymo dėl ieškinio dalyko papildymo turinio matyti, jog ieškovas pareiškė iš esmės naują ieškinį, kurio dalykas yra prašymas pripažinti, jog pareigūnai, vykdę parengtinį tyrimą V. J. baudžiamojoje byloje, pažeidė viešąjį interesą ir gausiai grupei asmenų padarė didžiulius nuostolius. Šio ieškinio pagrindas yra neteisėti pareigūnų veiksmai. Ieškiniai dėl viešojo intereso gynimo turi ir visiškai savarankišką ieškinio objektą – visuomenės suinteresuotumą bylos baigtimi (t.2, b.l. 157-163). Be to, ieškinio viešajam interesui ginti turinys turi tam tikrų ypatumų, o būtent, be bendrųjų reikalavimų, keliamų ieškinio turiniui, asmuo, reiškiantis ieškinį viešajam interesui ginti, turi nurodyti įstatymą, kuriuo remiantis jam suteikta teisė pareikšti tokį ieškinį, taip pat privalo nurodyti ir teisinį ieškinio pagrindą, t.y. materialinės teisės normas, kuriomis grindžiamas materialinis teisinis reikalavimas. Kadangi įstatymai nesuteikia teisės asmenims, patyrusiems žalos dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo veiksmų, reikšti ieškinį viešajam interesui ginti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas V. J. nėra valstybės įgaliotas asmuo reikšti ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, todėl pagrįstai atsisakė tokį ieškinį priimti. Prašyme dėl ieškinio dalyko papildymo ieškovas prašė nustatyti, kad netinkamai parinkdami kardomosios priemonės rūšį, areštuodami V. J. akcijas ir kitą turtą, pareigūnai neteisėtai suvaržė jo asmenines ir turtines teises bei teisėtus interesus, dėl ko bankrutavo AB ,,Litoda“, ir žalą patyrė ne tik jis, bet ir bendrovės akcininkai, darbuotojai, valstybė, savivaldybė ir visuomenė. Kaip minėta, ieškovas reikalavimus, susijusius su jam padaryta turtine ir neturtine žala, jau pareiškė ir išsamiai išdėstė pirminiame ieškinyje, vyksta bylos nagrinėjimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismui atsisakius tenkinti ieškovo prašymą, jam būtų užkirsta teisė į teisminę gynybą. Kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, manantys, jog dėl V. J. ir jo turtui taikytų procesinių prievartos priemonių jie taip pat patyrė žalos, turi teisę reikšti ieškinius savo vardu ir taip ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus.
Kaip matyti iš pareiškėjų B. G. ir Z. M. pateikto grupės ieškinio, šie asmenys ne tik pareiškė reikalavimus viešajam interesui ginti (prašė pripažinti, kad pareigūnai, vykdę tyrimą V. J. baudžiamojoje byloje, pažeidė viešąjį interesą ir padarė žalą gausiai grupei asmenų), bet ir nurodė, kad dėl neteisėtų pareigūnų ir teismo veiksmų, taikant kardomąsias priemones (areštuojant V. J. akcijas, taikant V. J. suėmimą), jie, kaip AB ,,Litoda“ akcininkai, patyrė žalos. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog B. G. ir Z. M. , kaip ir V. J. , neturi teisės reikšti ieškinį viešajam interesui ginti, nes tokios teisės jiems nesuteikia įstatymas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog teisė reikšti grupės ieškinį, kuri deklaruota CPK 49 straipsnio 5 dalyje, negali būti realizuota, kadangi tokio ieškinio įgyvendinimo mechanizmas nėra reglamentuotas teisės aktuose. Grupės ieškinio institutą taikyti praktikoje nėra galimybės, nes teisės aktuose nėra nustatyta, koks ieškinys gali būti pripažįstamas grupės ieškiniu, kokie subjektai turi teisę pareikšti grupės ieškinį, kokie reikalavimai keliami tokio ieškinio turiniui, kokia tvarka grupės ieškinys pareiškiamas ir nagrinėjamas, kokie tokio veiksmo procesiniai padariniai ir reikšmė bei kokia sprendimo, priimto išnagrinėjus grupės ieškinį, teisinė galia. Taigi dėl nurodytų objektyvių priežasčių Lietuvos teismų praktikoje įgyvendinti grupės ieškinio institutą šiuo metu apskritai realiai neįmanoma. Tačiau dėl B. G. ir Z. M. ieškinio reikalavimų, susijusių su jų pažeistų teisių gynimu, o būtent dėl reikalavimų atlyginti žalą, atsiradusių dėl pareigūnų ir teismo veiksmų, teismas matydamas, jog pareikšti reikalavimai neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų formai ir turiniui, privalėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nesprendė, ar pareiškėjų pateiktame ieškinyje yra pareikšti tik reikalavimai dėl viešojo intereso gynimo, ar jame esama ir reikalavimų, susijusių su B. G. ir Z. M. subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimu, teismas taip pat nesprendė, ar pareikšti privataus pobūdžio reikalavimai atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, todėl nepagrįstai atsisakė juos priimti. Taigi remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, matydamas, jog ieškovų pareikšti reikalavimai, dalyje dėl žalos, kurią jie galimai patyrė dėl pareigūnų veiksmų būdami AB ,,Litoda“ akcininkais, neatitinka ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų, privalėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo V. J. bei B. G. ir Z. M. ieškinius dėl viešojo intereso gynimo, tačiau nepagrįstai nenustatė termino B. G. ir Z. M. pašalinti ieškinio, susijusio su jų teisių ir interesų gynimu, trūkumus, todėl šioje dalyje nutartis naikinama, ir ieškinio dalies priėmimo klausimas perduodamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų B. G. ir Z. M. ieškinio dalį dėl žalos, padarytos pareigūnų ir teismo veiksmais, kuri šiems asmenims atsirado kaip akcinės bendrovės ,,Litoda“ akcininkams, ir perduoti šios ieškinio dalies priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakistą.
Teisėjai Kazys Kailiūnas
Vytas Milius
Nijolė Piškinaitė