Civilinė byla Nr. 2S-1456-658/2012
(Proceso Nr. 2-17-3-03237-2010-1)
Procesinio sprendimo kategorijos: 116.8; 122.4
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. D. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1044-490/2012 priimtos 2012 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medstata“ dėl įpareigojimo vykdyti prievolę ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl atlygio už suteiktas paslaugas priteisimo, ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimu (b.l. 166-179, t. 1) ieškovės pareikštą ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies, priteisė atsakovei iš ieškovės 9437,89 Lt skolą, 340,20 Lt delspinigius, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo momento (2011 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 952,35 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 19 d. sprendimu (b.l. 26-31, t. 2) ieškovės apeliacinį skundą atmetė, Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė atsakovei iš ieškovės 1000 Lt bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.
2012 m. kovo 26 d. ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą (b.l. 38-39, t. 2) išdėstyti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimo vykdymą, leidžiant ieškovei teismo priteistas sumas sumokėti atsakovei periodinėmis įmokomis- po 400 Lt per mėnesį. Ieškovė nurodė esanti pensininkė, pensijos per mėnesį gaunanti mažiau nei 800 Lt, kitų pajamų neturinti, iš gaunamų pajamų išlaikanti ne tik save, bet ir psichiatrijos ligoninėje gydomą sūnų. Kadangi atsakovė yra juridinis asmuo, sprendimo vykdymo išdėstymas nepakenks jos finansinei padėčiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi (b.l. 69-70, t. 2) ieškovės prašymą patenkino iš dalies, Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimo vykdymą išdėstė per 6 mėnesių laikotarpį, nustatydamas, jog įmokos dydis yra 1788,40 Lt, paskutinį mėnesį- 1788,44 Lt, neįskaitant į šią sumą mokėtinų palūkanų, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2012 m. balandžio 27 d. Teismas nurodė, kad ieškovės pajamos nėra pakankamos teismo sprendimui įvykdyti, nors ieškovė turi nekilnojamojo turto, dėl ypatingos šio turto reikšmės ieškovei ji nenori turto prarasti. Teismo sprendimu priteista suma atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, nelaikytina didele, mokėjimų išdėstymas neturės esminės reikšmės atsakovės veiklai. Iš kitos pusės, teismas pripažino, jog mokėjimų išdėstymas 27 mėnesių laikotarpiui nepagrįstai apsunkintų atsakovės padėtį, pažeistų teisėtus lūkesčius dėl tinkamo teismo sprendimo įvykdymo ir teismo sprendimo privalomumo. Prisiimdama sutartinius įsipareigojimus ieškovė privalėjo įvertinti galimą riziką, todėl jos prašymas tenkintinas iš dalies, mokėjimai išdėstytini 6 mėnesių laikotarpiui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 75-76, t. 2) ieškovė prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį pakeisti, klausimą išspręsti iš esmės- išdėstyti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimo vykdymą, leidžiant ieškovei teismo priteistas sumas sumokėti atsakovei periodinėmis įmokomis- po 800 Lt per mėnesį. Apeliantė savo poziciją grindžia šiais argumentais:
1. Ginčijama nutartimi nustatytos dvi reikšmingas aplinkybes, t.y., kad teismo sprendimu priteista suma yra didelė apeliantei ir nedidelė atsakovei, tačiau galutinė išvada su jomis yra nesuderinama. Teismas, pažeisdamas protingumo principą, neįvertino fakto, jog per šešis mėnesius visą įsiskolinimą likviduoti apeliantė neturi galimybių.
2. Teismas neįvertino ir aplinkybės, jog apeliantė skolą pripažįsta, pati kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Priimdamas ginčo nutartį teismas atsižvelgė išskirtinai tik į atsakovės interesus.
3.Apeliantė akcentuoja ir faktą, jog jos turtinė padėtis pablogėjo būtent dėl atsakovės, kuri netinkamai užsodino apeliantei priklausantį žemės sklypą, kaltės, dėl ko apeliantė prarado teisę į kompensacijas už žemę.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 79-82, t. 2) atsakovė prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad priimdamas ginčijamą nutartį pirmosios instancijos teismas užtikrino šalių interesų pusiausvyrą. Atskirasis skundas turėtų būti atmestas vien dėl tos priežasties, jog jame reiškiamas kitoks reikalavimas, nei pradiniame prašyme dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantės turtinė padėtis nėra bloga, ji turi nekilnojamojo turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas. Nustatytas 6 mėnesių laikotarpis yra protingas, nepažeidžiantis šalių teisių ir teisėtų interesų.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtinais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas, sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai.
Prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą apeliantė grindžia ne sunkia savo turtine padėtimi, bet ribotomis pajamomis. Į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b.l. 43-50, t. 2) patvirtina, jog apeliantė asmeninės nuosavybės teise valdo 6 nekilnojamojo turto objektus- du butus ir keturis žemės sklypus. Subjektyvus apeliantės nenoras dalį jai priklausančio turto parduoti ir gautas lėšas skirti teismo sprendimui įvykdyti nelaikytinas pakankamu pagrindu išvadai, jog egzistuoja prielaidos prašymui dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo patenkinti.
Akcentuotina ir tai, jog atskiruoju skundu apeliantė prašo nustatyti jai pareigą per mėnesį grąžinti nebe 400 Lt sumą, kaip kad buvo nurodyta pradiniame prašyme, bet 800 Lt sumą. Nesutikdamas su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog tokiu būdu apeliantė apeliacinės instancijos teismui pareiškė naują, pirmosios instancijos teismo nevertintą, reikalavimą, teismas sprendžia, jog dalyvaujančio byloje asmens sutikimas su tuo, kad jo pradinis reikalavimas būtų patenkintas iš dalies ir dalinis nepalankios teismo išvados ginčijimas nelaikytinas naujo reikalavimo pareiškimu CPK 312 straipsnio prasme. Iš kitos pusės, aptariama aplinkybė, vertinant ją su į bylą pateikiamais rašytiniais įrodymais (b.l. 41-42, t. 2), kurie patvirtina apeliantės argumentą, kad jos pajamos per mėnesį nesiekia 800 Lt, kelia abejones apeliantės pozicijos pagrįstumu. Sutikimas mokėti po 800 Lt per mėnesį reiškia, jog apeliantė arba turi papildomų finansinių šaltinių, apie kuriuos teismui pateiktuose dokumentuose nutylima, arba ketina gauti pajamų parduodama jai priklausantį turtą.
Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog teismo sprendimu iš apeliantės atsakovei priteistos ne tik konkrečios skolos ir netesybų sumos, bet ir procesinės palūkanos, skaičiuojamos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, t.y. sprendimo vykdymo išdėstymas tik didina apeliantės finansinę naštą. Pastaroji aplinkybė leidžia vertinti kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, jog ji patirtų ženklias papildomas išlaidas skolindamasi pinigus skolai grąžinti. Iš kitos pusės, pastaruoju argumentu apeliantė tik patvirtina faktą, jog ji gauna naudą naudodamasi atsakovei priklausančiomis lėšomis, kurias pastaroji galėtų panaudoti verslo reikmėms. Svarbiu laikytinas ir tas faktas, jog galutinė apeliantės mokėtina suma iš dalies susidarė dėl pačios apeliantės, kuri reiškė nepagrįstą apeliacinį skundą, kaltės. Be to, apeliacinio proceso dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimo iniciavimas ir taip užvilkino tiek sprendimo įsiteisėjimą, tiek ir jo įgyvendinimą.
Kaip nesusijęs su ginčijama nutartimi atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog apeliantės turtinė padėtis pablogėjo dėl atsakovės kaltės. Manydama, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ji patiria žalą, apeliantė savo teises gali ginti kreipdamasi į teismą dėl žalos atlyginimo.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą apelianto atžvilgiu priimti blogesnį, nei yra skundžiamas, procesinį sprendimą, teismas sprendžia, jog tenkinti atskirąjį skundą ir nustatyti apeliantei dar palankesnes, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimo įvykdymo sąlygas, nėra jokio teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Nerijus Meilutis