Civilinė byla Nr. e2-406-465/2021
Civilinio proceso Nr. 2-68-3-30135-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 4d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,
sekretoriaujant Linai Butkienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui K. P.
atsakovo atstovui advokatui A. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo MB „Vilkonstanta“ ieškinį atsakovui UAB „Datesta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas nurodo, jog su atsakovu buvo sudarytos dvi rangos darbų sutartys Nr. 2019/01/14 ir Nr. 2019/01/22. Pagal šias sutartis ieškovas įsipareigojo atlikti apdailos darbus Vilniaus mieste LRTC patalpų 2-me aukšte bei atlikti rūsio pirmo, antro ir septinto aukšto patalpose ardymo statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo visus ieškovo darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyse numatyta tvarka. Atsakovas atsiskaityti su ieškovu privalo per 30d. nuo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienos, o uždelsus apmokėti rangovui (ieškovui) už atliktus darbus, atsakovas moka rangovui už kiekvieną pavėluotą dieną 0,2 proc. delspinigių nuo neapmokėtos sumos. Ieškovas teigia, jog jis savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai bei perdavė darbų rezultatą atsakovui. Darbų perdavimas buvo įformintas aktais, kuriuos pasirašė abi šalys. Ieškovo teigimu visų atliktų darbų kaina pagal tris PVM sąskaitas faktūras sudarė 6488,13 Eur, tačiau iki šiol atsakovas liko skolingas 1848,22 Eur. Ieškovas teigia ne kartą kreipęsis į atsakovą dėl skolos padengimo, parengė pretenzijas, tačiau atsakovas savo sutartinę prievolę vengia įvykdyti. Ieškovas nurodo, jog šalys sutartyje nebuvo susitariusios dėl gautų įmokų paskirstymo eiliškumo, todėl ieškovas iš atsakovo gautas įmokas paskirstė remdamasis CK 6.54 straipsniu. Remdamasis šia įstatymo nuostata ieškovas gautus mokėjimus pirmiausiai paskirstė netesyboms apmokėti, o likusią sumą pagrindinei skolai padengti. Tokį įmokų paskirstymą ieškovas nurodo taikęs nuo pirmos įmokos (2019-05-28) gavim, tai yra išimtinė kreditoriaus teisė ir skolininko (atsakovo) sutikimas nėra būtinas. Ieškovo paskaičiavimais atsakovo skola siekia 1848,22 Eur. Pagal sutarties 10 p. ieškovas už laikotarpį nuo 2019-08-14 iki 2019-10-07 paskaičiavo 203,30 Eur delspinigių. Ieškiniu prašo iš atsakovo 1848,22 Eur skolos, 203,30 Eur delspinigių bei pagal Prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškiniu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateiktu 2019-10-17 pranešimu ieškovas tikslino, jog ieškinio sumą sudaro 2051,52 Eur skolos. 2020-09-21 prašyme ieškovas pateikė papildomus dokumentus bei patikslino, jog pradinė ieškinio suma sumažinta 36 Eur, ieškiniu reikalauja iš atsakovo priteisti 2051,52 Eur skolą.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė pilnai, papildomai nurodė, jog atsakovas vengia atsiskaityti, per visą bendradarbiavimo laikotarpį buvo keturios sutartys, gautos piniginės sumos buvo paskirstomos pagal įstatyme numatytą tvarką. Nepamena, ar buvo vėlavimas pagal pirmą sutartį, visais atvejais buvo pasirašytas atliktų darbų aktas. Paaiškino, jog ne visi darbai pagal lokalinę sąmatą buvo atlikti, bet likusius darbus atsakovas paskirstė kitiems subrangovams, buvo užaktuota tiek darbų, kiek buvo padaryta. Pagal žodinį susitarimą su atsakovo direktoriumi, skubėjo dirbti į (duomenys neskelbtini), ir sutarė išrašyti sąskaitas tik už atliktus darbus televizijos bokšte. Ieškovas bendravo arogantiškai ir nepagarbiai. Sutarties tekstas pasiūlytas paties ieškovo. Dėl skolos paskaičiavimo pirmojoje pretenzijoje įvyko žmogiška klaida. Atsakovas žadėjo atsiskaityti, todėl kreipėsi į teismą ne iš karto. Ieškinį prašė tenkinti.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog tarp šalių buvo sudarytos ne dvi, o keturios sutartys, kurių pagrindu ieškovas atlikdavo darbus ir pateikdavo apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras atsakovui, tiek ir atsakovas, kaip generalinis rangovas pateikdavo ieškovui apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras už generalinės rangos paslaugas, todėl sprendžiant ginčą svarbu vertinti bendrą šalių tarpusavio atsiskaitymų balansą. Teigia, jog pagal atsakovo buhalterinės apskaitos apie apyvartą tarp šalių atsiskaitymų per visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už atliktus darbus 2019-08-13 dienai pagal visas Rangos sutartis tebuvo 497,36 Eur skolos. Atsakovo teigimu, šalys sutartyse nesusitarė dėl mokėjimų tvarkos paskirstymo, todėl būtina vertinti šalių konkliudentinius veiksmus. Teigia, jog atsakovas, atlikdamas mokėjimus ieškovui, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė mokėjimų paskirtį „apmokėjimas už atliktus darbus“. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog gavęs įmokas, jis iš karto jas paskirstė taip, kaip nurodo ieškinyje. Atsakovas tvirtina, jog delspinigių padengimas iš esmės prieštarauja šalių valiai ir yra siekis išvengti delspinigių reikalavimo senaties terminų taikymo. Be to, atsakovo teigimu, ieškovas neturėjo teisės skaičiuoti delspinigių, nes atsakovas buvo sustabdęs prievolių pagal sutartį vykdymą. Teigia, kad aplinkybes dėl vienašalio prievolių pagal Sutartį 2 vykdymo stabdymo jau buvo nurodęs 2019 m. spalio 4 d. ieškovo atstovui pateiktame atsakyme į pretenzijas, tačiau atsakovas dėl neaiškių priežasčių atsakovo išdėstytas aplinkybes ignoravo. Šalys sutartyse susitarė, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovui PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas ne vėliau kaip per 30d. nuo iš išrašymo momento, tai 2019 m. vasario 28d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras turėjo apmokėti iki 2019 m. kovo 30d., ir tik tuo atveju, jei atsakovas nebūtų sumokėjęs sumų iki nurodytos datos, ieškovas būtų turėjęs teisę skaičiuoti delspinigius. Kadangi ieškovas prievolių pagal Sutartį 1 tinkamai neįvykdė, teigia, jog skolos apmokėjimas remiantis 6.58 straipsniu buvo sustabdytas pagrįstai.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas atsikirtimus į ieškinį palaikė pilnai, ieškinį prašė atmesti. Papildomai teismo posėdžio metu nurodė, jog pagal pirmąją sutartį nebuvo atlikti visi darbai, numatyti lokalinėje sąmatoje, siuntė pretenziją dėl darbų vėlavimo su įspėjimu, kad mokėjimai bus sustabdyti, jei sutartis nebus tinkamai atlikta. Tvirtina, jog gautų įmokų ieškovas iš karto nepaskirstė, o tokia tvarką sugalvojo tik teikiant ieškinį. Teigia, jog pagal ankstesnes rangos sutartis tokios praktikos mokėjimus užskaityti pagal 6.54 straipsnį, nebuvo. Ieškovo advokatas pirmoje pretenzijoje nurodė dvigubai didesnes skolos sumas, nei antroje pretenzijoje, todėl atstovas mano, kad įmokų paskirstymai buvo skaičiuojami paties advokato kreipiantis į teismą. Duomenų, kada duomenys buvo įvesti į buhalterinę programą, byloje nėra, o pateikta tik suvestinė. Ieškovui pateikus antrą suvestinę vėliau, matyti dar vienas delspinigių sudengimas, kurio nebuvo pirmojoje, nors suvestinės laikotarpis yra tas pats. Delspinigių padengimas nebuvo atliktas nedelsiant, o tik kažkada sugalvojus ir tai padaryta tam, kad išvengti senaties terminų. Pripažino, jog atsakovas liko skolingas ieškovui 497,36 Eur.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, jog tarp šalių buvo sudarytos 2019m. sausio 14d. Darbų sutartis Nr. 2019/01/14 ir 2019m. sausio 23d. Darbų sutartis Nr. 2019/01/22, kuriomis ieškovas (rangovas) įsipareigojo atlikti sutartyse numatytus apdailos darbus statybos objektuose, o atsakovas (užsakovas) įsipareigojo už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. (e. bylos 1t., b. l. 9-11, 14-16). Darbų atlikimas yra patvirtintas surašytais Atliktų darbų aktais bei PVM sąskaitomis faktūromis (e. bylos 1t., b. l.19-24). Pagal sutartis atsakovas atliko sekančius mokėjimus : 2019-05-28 (400 Eur), 2019-06-03 (1000 Eur), 2019-06-07 (1000 Eur), 2019-07-30 (1500 Eur) ir 2019-0813 (1678,93 Eur). Visuose mokėjimų pavedimuose atsakovas nurodė mokėjimo paskirtį „ apmokėjimas už darbus“.
Dėl teisės sustabdyti mokėjimus
Jeigu sutartinis prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei įvykdyti, prievolės nevykdo, arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Teise stabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 1, 7 dalys).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pagal šalių sudarytą rangos sutartį Nr. 2019/01/14 ieškovas įsipareigojo atlikti darbus iki 2019m. kovo 15d. Atsakovas 2019m. kovo 6d. pranešimu dėl sutarties vykdymo sustabdymo informavo ieškovą, jog jei nustatytu terminus darbų nebus spėta atlikti, jis bus priverstas stabdyti mokėjimus pagal 2019-01-23 sutartį. Nurodytas pranešimas buvo siųstas ieškovui registruotu paštu jo buveinės adresu bei grįžo neįteiktas. Bylos duomenimis nustatyta, jog visi rangos darbai pagal lokalinę sąmatą Nr. S001-4-1, kuri yra rangos sutarties Nr. 19/01/14 priedas, nebuvo atlikti, todėl 2019m. vasario 28d. sąskaitų faktūrų apmokėjimo sustabdymas, apie tai informavus ieškovą, tuo metu buvo teisiškai pagrįstas (CK 6.207 straipsnio 2 dalis).
Dėl įmokų paskirstymo tvarkos
LR CK 6.54 straipsnio 1-4 dalys reglamentuoja skolininko sumokėtų įmokų tvarką vykdant sutartinius piniginius atsiskaitymus. Jame numatyta, jog tuo atveju, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile skiriamos įmokoms netesyboms apmokėti; ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Šio straipsnio 5 dalis numato kreditoriaus teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustato CK 6.54 straipsnio 1-4 dalys, ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog šalys savo sutartyse dėl įmokų paskirstymo tvarkos nebuvo susitarusios, o atsakovas, atlikdamas mokėjimus ieškovui, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė jų paskirtį „apmokėjimas už darbus“ (e. bylos 1t., b. l. 33-37). Tokiu atveju ieškovas turėjo teisę atsisakyti priimti siūlomą įmoką, arba, nesutikdamas su pasiūlyta atsakovo įmokų paskirstymo tvarka, jas užskaityti įstatyme nustatyta tvarka. Iš bylos duomenų matyti, jog įmokos atsisakymo teise ieškovas nepasinaudojo ir įmokas priėmė. Atsakovas neginčija, jog ieškovas turėjo teisę gautas iš jo įmokas paskirstyti CK 6.54 straipsnio numatyta tvarka, tačiau tvirtina, jog toks įmokų paskirstymas iš karto gavus įmoką, nebuvo atliktas. Tokią išvadą atsakovas grindžia tuo, jog ieškovas 2019m. rugsėjo 30d. ir 2019m. spalio 2d. pretenzijose dėl skolos ir delspinigių sumokėjimo nurodė skirtingus skolos dydžius, todėl sprendžia, kad skolos piniginių lėšų paskirstymas faktiškai nebuvo atliktas.
Aiškindamas CK 6.54 straipsnio nuostatas jų taikymo aspektu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, tokiu atveju būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių santykius vykdant prievolę. Sprendžiant įmokų paskirstymo klausimą, turi būti nustatoma, buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos ar ne, kokia ši tvarka buvo nustatyta, ar, vykdant sutartį, šalių valia nepasikeitė. Sutartinių santykių dalyvių valios išraiška turi būti nustatoma aiškinant šalių sudarytą sutartį, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje bei suformuotomis kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Viena iš sutarčių aiškinimo taisyklių yra ta, kad, aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
Šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir informuoti viena kitą apie atliekamus veiksmus (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis), todėl kreditorius, atsisakydamas skolininko siūlymo priimti kitokį įmokų paskirstymo eiliškumą ir įskaitydamas įmokas pagal įstatyme ar sutartyje nurodytą eiliškumą, privalo apie tai skolininką informuoti.
Remiantis bylos medžiaga matyti, jog šalys vykdė bendradarbiavimą ir 2018 metais pagal 2018-11-22 ir 2018-11-21 rangos sutartis, kuriose įmokų paskirstymo tvarka taip pat nebuvo numatyta. Ginčas tarp šalių kilo tuomet, kai atsakovas, gavęs pretenzijas dėl skolos paskaičiavimo sužinojo, jog jo atlikti mokėjimai pagal 2019-01-14 ir 2019-09-22 rangos sutartis buvo paskirstyti pagal CK 6.54 straipsnyje nurodytą tvarką, o ne tą, kurią atsakovas nurodė savo mokėjimų pavedimuose.
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Aptariamojo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. Be to, pagal šio straipsnio 4 dalį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Be to, pagal šio straipsnio 4 dalį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.
Ūkinių operacijų atlikimą pirma eile užskaitant netesybas, ieškovas grindžia į bylą pateiktu išrašu iš buhalterinės apskaitos programos „Agnum“ (e. bylos 1t., 32 l.). Iš jos matyti, jog 2019-05-28, 2019-07.30, 2019-08-14 ir 2019-10.07 iš atsakovo gautas sumas ieškovas paskirstė delspinigiams padengti, tačiau kokiu laiku tai buvo padaryta, duomenų nėra. Remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, tokioms finansinėms operacijoms atlikti būtinos motyvuotos buhalterinės pažymos, kurių į bylą taip pat nebuvo pateikta. Be to, svarbu pažymėti, kad apie tokį galimą įmokų paskirstymą atsakovas nebuvo informuotas. Nurodytų motyvų pagrindu teismas ieškovo pateiktus buhalterinius duomenis vertina kritiškai.
Byloje nustatyta, jog atsakovas pagal Rangos sutartis pervedė ieškovui sekančias pinigines lėšas: 2019m. gegužės 28d. - 400 Eur, 2019m. birželio 3d. - 1000 Eur, 2019m. birželio 7d. – 1000 Eur, 2019m. liepos 30d. – 1500 Eur ir 2019m. rugpjūčio 13d. – 1678,93 Eur. (e. bylos 1t., l. 33-37). Pažymėtina, jog vertindamas šiuos atliktus mokėjimus, ieškovas savo pretenzijose paskaičiavo skirtingas skolos bei delspinigių sumas, tuo sudarydamas pagrindą abejoti ūkinių operacijų paskirstant gautas iš atsakovo įmokas, atlikimu ir patikimumu. Teikdamas buhalterinius dokumentus bylos nagrinėjimo metu ieškovas dar kartą tikslino ieškinio sumą, mažindamas ieškinio reikalavimus iki 2051,52 Eur. Remiantis papildomai pateiktais buhalteriniais dokumentais matyti, jog 2019-10-07 buvo atliktas dar vienas delspinigių užskaitymas, kurio su ieškinio priedais pateiktoje pirkėjų skolų apyvartoje pagal klientus, neatsispindėjo (e. bylos 1t., b. l. 32 ). Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovas, gavęs įmokas, iš karto jų tinkamai nepaskirstė pagal CK 6.54 straipsnyje nustatytą tvarką, savo buhalteriniuose dokumentuose žymėjo neatliktas ūkines operacijas, nebendradarbiavo ir neinformavo atsakovo apie įmokų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, leidžiančių pagrįsti atliktų operacijų ir ūkinių įvykių atlikimą, taigi reikalaujamos skolos dydžio neįrodė.
Iš atsakovo su atsiliepimo priedais pateikto apyvartos žiniaraščio, kurio duomenų ieškovas neginčijo, matyti, jog per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-11-10 atsakovo skola ieškovui pagal sutartis sudaro 497,36 Eur. Atsakovas su šia ieškinio dalimi iš esmės sutinka, duomenų, jog ši skola sumokėta į bylą nepateikė ( CK 178 straipsnis).
CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių vertinimu, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai pakanka įrodymų byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010m. liepos 2d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2010).
Teismas, vadovaudamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, remdamasis šalių paaiškinimais bei į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais sprendžia, jog ieškinys tenkintinas iš dalies, tenkinant ieškinį dalyje dėl 497,36 Eur skolos priteisimo. Likusi ieškinio dalis atmestina, kaip neįrodyta.
Dėl procesinių palūkanų
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl vadovaujantis Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 3 straipsniu, iš atsakovo priteistina 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (497,36 Eur ) nuo bylos teisme iškėlimo (2019-10-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenimis ieškovas už ieškinio reikalavimą sumokėjo 46 Eur žyminį mokestį, duomenų apie atstovavimui patirtas išlaidas teismui nepateikė. Atsakovas patyrė 1331 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus (DOK-68170). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 25 procentus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 11 Eur žyminio mokesčio, iš ieškovo atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga atmestų reikalavimų daliai, t. y. 998 Eur (1331 Eur x 75 procentai / 100 procentų). Atlikus priešpriešinį bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovo priteistina atsakovo naudai 987 Eur išlaidų teisinei pagalbai.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 259-270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Datesta“, į. k. 126272460, 497 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus) skolos už atliktus darbus, ieškovo UAB „Vilkonstanta“, į.k. 304895898, naudai bei 8 procentus metines procesines palūkanas už priteistą sumą (497,36 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo (2019-10-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Vilkonstanta“, į. k.304895898, 987 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Datesta“ (į.k. 12627460) naudai.
Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Margarita Ambrazaitienė