Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-246-462/2016

        (Proceso Nr. 4-43-3-00082-2016-3)

                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 3.26.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 20 d.

Klaipėda

               Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė:

A. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2016 m. sausio 13 d., 12 val. 40 min., Šilutės m., Liepų g., prie namo (duomenys neskelbtini), vairuodamas nuosavą automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį S. A. automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių  101 punkto reikalavimą. Šiais savo veiksmais A. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. Be to, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, A. L., vairuodamas nuosavą automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria buvo susijęs, ir policijai apie jį nepranešė, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 5, 6, 220 ir 222 punktų reikalavimus. Šiais savo veiksmais A. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 26 d. nutarimu A. L. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir paskyrė 30 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 26 d. nutarimu A. L. taip pat pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. ir paskyrė 950 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str., ir administracinėn atsakomybėn patrauktam A. L. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 950 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarimo dalį dėl administracinės nuobaudos paskyrimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., taip pat šio nutarimo dalį dėl administracinės nuobaudos – vairuoti transporto priemones atėmimo trims mėnesiams, paskyrimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 26 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam A. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisėtą administracinę nuobaudą, nes už šį pažeidimą buvo paskirta ir 30 Eur dydžio bauda, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, kai Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcija numato arba baudą, arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bet ne abi nuobaudas iš karto.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad įvykis buvo padarytas šviesiu paros metu labai judrioje vietoje, nes ten yra daug daugiabučių ir nemaža maisto prekių parduotuvė, todėl nuvažiuoti iš eismo įvykio vietos pažeidėjas neketino, nes suvokė, kad vis tiek kažkas galėjo matyti tai, kas įvyko. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L., sustojęs atsidarė savo automobilio priekinių durų stiklą ir matė, kaip iš kioskelio – „kebabinės“ – išėjo S. A. ir apžiūrinėjo priekinę savo automobilio dalį. Jokių apgadinimų ant automobilio „TOYOTA“ nesimatė, todėl jis pamanė, kad žalos kitam asmeniui nepadarė. S. A., žvilgtelėjęs į administracinėn atsakomybėn patrauktą A. L., numojo į jo pusę ranka ir nuėjo atgal į savo kioskelį, iš kurio buvo išėjęs. S. A. rankos mostelėjimą apeliantas suprato, kaip patvirtinimą, jog nieko baisaus jo automobiliui neatsitiko ir leidimą važiuoti.

Apeliaciniame skunde išreiškiama pozicija, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. nevengė atsakomybės patvirtina ir aplinkybė, kad jis pats atvyko į policijos komisariatą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30211 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014 ir kt.). Apeliantas neneigia jutęs savo vairuoto automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktą su S. A. priklausančiu automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau savo kaltės – tiesioginės tyčios – turinį ginčija nesusipratimu, kilusiu dėl S. A., išėjusio iš šalia eismo įvykio vietos esančio kioskelio – „kebabinės“ – rankos mostelėjimo, kurį apeliantas suprato, kaip patvirtinimą, jog nieko baisaus S. A. automobiliui neatsitiko ir leidimą važiuoti. Kelių eismo taisyklių 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pastebėtina, jog nei apeliaciniame skunde nei kitoje rašytinėje administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. nenurodo, kokios aplinkybės leido jam pagrįstai manyti, kad S. A. yra automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgdamas į administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes, jog pažeidėjas po susidūrimo iš automobilio išlipęs nebuvo bei iškart patraukė savo vairuotą automobilį nuo nukentėjusiojo automobilio, bei į tai, kad automobilių kontaktas buvo ganėtinai stiprus – lūžtančios plastmasės garsą girdėjo patalpoje buvęs S. A., automobilių susidūrimo garsą girdėjusi taip pat nurodo administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. dukra, liudytoja A. K. (b. l. 45), konstatuoja, kad A. L. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne dėl nesusipratimo, o suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas – veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Atsakydamas į apeliacinio skundo motyvus, apygardos teismas nurodo, jog A. L. į policijos komisariatą atvyko po to, kai jam paskambinusi dukra pranešė, jog į įvykio vietą buvo iškviesta policija (b. l. 4), todėl šiuo atveju pažeidėjo savanoriškas atvykimas į policijos komisariatą nesuponuoja aplinkybės, jog jis nebandė išvengti atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio. Apygardos teismas papildomai nurodo, jog apeliacinio skundo teiginiai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. iš eismo įvykio vietos pasišalinti neketino, nes suvokė, kad vis tiek kažkas galėjo matyti tai, kas įvyko, dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, pažeidėjo neteisina, tačiau suponuoja jo nesąžiningumą bei nihilistinį požiūrį į įstatymus bei bendražmogiškas gyvenimo taisykles.

Apeliantą A. L. pirmosios instancijos teismas pripažino kaltu ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. bei paskyrė 30 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. be kita ko numato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Iš šios teisės normos sankcijos lingvistinės formuluotės akivaizdu, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už šio teisės pažeidimo padarymą nėra papildoma administracinė nuobauda, t. y. šiuo atveju administracinės nuobaudos: bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra alternatyvios, taikomos atskirai, todėl apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam A. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. nepagrįstai skyrė tiek baudą, tiek teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ir šią teisės taikymo klaidą ištaiso.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 6 p.,

n u t a r i a:

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarimo dalį, kuria administracinėn atsakomybėn patrauktam A. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims (3) mėnesiams.

Panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str., administracinėn atsakomybėn patrauktam A. L. buvo nustatyta galutinė nuobauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. subendrinti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. skirtą administracinę nuobaudą – 30 Eur dydžio baudą, su pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. paskirta administracine nuobauda – 950 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims (3) metams ir šešiems (6) mėnesiams ir administracinėn atsakomybėn patrauktam A. L. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 950 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims (3) metams ir šešiems (6) mėnesiams

Kitą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                             Remigijus Preikšaitis