Civilinė byla Nr. 2A-936-638/2020

                                        Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20901-2018-3

                                        Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.2.11;

        (S)

                1.3.5.5                                       

Kauno apygardos teismas

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Graneko“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo datos, priteisti ieškovui iš atsakovės 5000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, priteisti ieškovui bei valstybei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 11, 15, 20; t. 2, b. l. 21-22, 115; t. 4, b. l. 75). 

2.       Ieškovas nurodė, kad jis 2015 m. gruodžio 1 d. su atsakove sudarė darbo sutartį, buvo įdarbintas malkų ruošimo mašinos operatoriumi. Ieškovas dirbo labai gerai, tačiau 2016 m. lapkričio 28 d. buvo atleistas. Ieškovui nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Pagal atleidimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, atsakovė galėjo atleisti ieškovą tik jei negalima perkelti darbuotojo jo sutikimu į kitas pareigas. Atsakovė jokio kito darbo ieškovui nepasiūlė. Su neįgaliu darbuotoju darbo sutartis gali būti nutraukiama tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, o tokių aplinkybių atsakovė neįrodė (t. 1, b. l. 17-26).

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovą atleido, kadangi atsisakė malkų skaldymo veiklos. Ieškovas atleistas laikantis tuo metu galiojusio darbo kodekso (toliau –DK) reikalavimų: įspėjus apie atleidimą, išmokėjus priklausančias kompensacijas už nepanaudotas atostogas ir išeitinę išmoką. Darbuotojui taip pat buvo suteikta ir apmokėta 10 procentų darbo laiko normos naujo darbo paieškoms. Ieškovas nebuvo pakankamai kvalifikuotas dirbti su pramoninių įrenginių linija, jis negali dirbti su mechaniniais įrenginiais ir vairuoti transporto priemonių. Pasiūlyti kitų pareigų įmonėje atsakovė neturėjo galimybės. Atsakovė, atsisakiusi malkų skaldymo veiklos, vykdė tik šiaudų granulių gamybą Vilkaviškio rajone, taigi, ieškovui būtų tekę vykti į toli esančią darbo vietą (1 t., b. l. 115–116).

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovas darbo sutarties nutraukimo dieną buvo neįgalus ir pateko į DK 129 straipsnio 4 dalyje nustatytą kategoriją darbuotojų, su kuriais darbo sutartis gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Aplinkybę, jog atsakovė realiai atsisakė malkų gamybos veiklos, patvirtina tokie byloje esantys įrodymai: ieškovo 2019 m. rugsėjo 12 d. parengiamajame posėdyje duoti paaiškinimai apie tai, kad prie malkų dirbo jis ir dar vienas darbuotojas, kuris buvo atleistas anksčiau už jį; 2015 m. gruodžio 1 d. šalių sudaryta darbo sutartis, iš kurios matyti, jog ieškovas dirbo malkų ruošimo mašinos operatoriumi UAB ,,Graneko“ padalinyje adresu (duomenys neskelbtini)(1 t., b. l. 118-119); liudytojos L. Ž. 2019 m. gruodžio 13 d. posėdyje duoti parodymai apie tai, kad įmonė nutraukė malkų gamybos veiklą, nes gavo dotacijas šiaudų granulių gamybai, (posėdžio garso įrašas, nuo 50 min.); malkų ruošimo veikla buvo vykdoma Kaune, Elektrėnų gatvėje, aikštelėje, kuri buvo išnuomota UAB „Graneko“, veikla buvo nuostolinga, 2016 m. pavasarį išėjo vairuotojas, kuris išvežiodavo malkas, malkų ruošimo veikla buvo nutraukta po ieškovo išėjimo (posėdžio garso įrašas, nuo 1 val. 1 min.); lauko aikštelės nuomos sutarties Nr. 13-07-01 2016 m. gruodžio 31 d. nutraukimo protokolas, iš kurio matyti, kad UAB „Visinta“ bei UAB „Graneko“ 2016 m. gruodžio 31 d. nutraukė 2013 m. birželio 25 d. sutarytą betoninės lauko aikštelės, esančios Elektrėnų g. 9, Kaune, nuomos sutartį (t. 4, b. l. 116–117); 2017 m. spalio 7 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad UAB „Graneko“ 2017 m. spalio 7 d. pardavė transporto priemonę MAN 8.163 (t. 4, b. l. 118). Teismas sprendė, kad pokyčiai (nuostolingos malkų gamybos veiklos atsisakymas), nulėmę ieškovo atleidimą iš darbo UAB „Graneko“, buvo realūs. Bendrovei nebevykdant malkų gamybos veiklos, ieškovo kaip malkų ruošimo mašinos operatoriaus palikimas darbe reikštų jo prastovą bei atsakovės papildomus nuostolius bendrovei mokant darbo užmokestį darbuotojui, nekuriančiam jokios vertės.

6.       Teismas nurodė, kad nepasibaigus ieškovo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminui, atsakovė UAB „Graneko“ 2016 m. lapkričio 15 d. sudarė darbo sutartį su R. B., pagal kurią jis įdarbintas traktorininko – mašinisto pareigose (5 t., b. l. 34–35). R. B. nuo 1998 m. turi traktorininko pažymėjimą, yra baigęs K. N. žemės ūkio mokyklą (5 t., b. l. 30–33). Byloje nenustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. būtų turėjusi kitų laisvų darbo vietų. Teismas konstatavo, kad ieškovo kvalifikacija bei sveikatos būklė nebuvo tinkamos laisvai darbo vietai (traktorininko – mašinisto) užimti, todėl atsakovė neprivalėjo šios darbo vietos siūlyti ieškovui ar jį į šią vietą perkelti, o to nepadariusi, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Nepagrįstu teismas laikė ieškovo argumentą, jog atsakovė privalėjo atleisti kitus bendrovėje dirbusius darbuotojus ir į jų vietą priimti ieškovą, nes darbdavys yra saistomas ne tik pareigos siūlyti kitą darbą, bet ir individualių darbo sutarčių su kitais darbuotojais, todėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu gali siūlyti tik kitą laisvą vietą.

7.       Teismas nurodė, kad 2002 m. redakcijos DK 135 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas darbuotojų, turinčių pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti. Byloje nenustatyta, kad ieškovas patektų į tokių darbuotojų kategoriją. Pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai, kurie, be kita ko, vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnis, negu 55 procentai darbingumo lygis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 12.2. punktą). Teismas byloje nenustatė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. būtų vienas prižiūrėjęs tokius šeimos narius. Teismas padarė išvadą, jog byloje nėra pakankamo pagrindo ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo datos, negali būti tenkinamas.

8.       Teismas nurodė, kad šalių ginčas dėl ieškovui atleidimo iš darbo dieną priklausančių išmokų buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-5794-1043/2017, kurioje buvo nustatyta, kad su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną buvo visiškai atsiskaityta ir ieškovo ieškinys buvo atmestas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtos veikos kaip būtinos darbdavio materialinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius šios sąlygos, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Teismas nurodė, kad ieškovo iškelti pagrindiniai reikalavimai atmetami, išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo taip pat negali būti tenkinamas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovas R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020  m. kovo 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Atsakovė neteisėtai atleido ieškovą iš darbo 2016 m. lapkričio 28 d. ir tuo pažeidė iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio darbo kodekso nuostatų reikalavimus. Ieškovui nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Atsakovė jokio kito darbo ieškovui nepasiūlė.

1.2.                       Atsakovė su ieškovu iki šiol nėra visiškai atsiskaičiusi. Teismas nesiėmė veiksmų nustatyti, kokia nepriemoka ieškovui yra paskaičiuota, kiek išeitinių išmokų ir kompensacijos už 2016 metus ieškovo yra nepanaudota. Dėl tokių teisinių argumentų teismas sprendime nepasisakė.

1.3.                      Teismas pažeidė civilinio kodekso XXII skyriaus 6.263 straipsnio nuostatų reikalavimus, diskriminavo ieškovą, pažeidė ieškovo konstitucinę teisę į teisingą teismą, Europos žmogaus teisių apsaugos ir pagrindinių laisvių konvencijos I skyriaus 6 straipsnio 1 dalies 13,14, 17, 18, 41 straipsnius, LR Konstitucijos 5, 6, 7, 18, 29, 30, 48, 109, 110 straipsnius, darbo kodekso nuostatų reikalavimus. Teismas tinkamai nevertino ir teisinių argumentų, surašytų ieškovo pareiškimuose.

1.4.                      Teismas skundžiamame sprendime nenurodė, pagal kurį ieškovo ieškinį išnagrinėjo šią bylą, t. y. nenurodė ieškinio registracijos numerio.

10.       Atsiliepimui į apeliacinė skundą pateikti nustatytu terminu atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       Kauno apygardos teisme 2020 m. gegužės 6 d. gautas atsakovės UAB „Graneko“ atsiliepimas į ieškovo R. M. apeliacinį skundą.

13.       Vadovaujantis CPK 318 straipsnio 1 dalimi, šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad atsiliepimų į apeliacinį skundą priėmimo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Priimto atsiliepimo į apeliacinį skundą kopijos išsiunčiamos apeliantui ir prie apeliacinio skundo prisidėjusiam asmeniui. CPK 318 straipsnio 3 dalis numato, kad atsiliepimai į apeliacinį skundą, gauti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai šis terminas atnaujinamas.

14.       Bylos duomenimis, ieškovo apeliacinio skundo kopija atsakovei iš Kauno apylinkės teismo išsiųsta 2020 m. balandžio 1 d., todėl terminas atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti baigėsi 2020 m. balandžio 21 d. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė pasibaigus įstatyme nustatytam terminui, atnaujinti termino neprašo, atsiliepimas atsisakytinas priimti.

15.       Apeliantas (toliau - ir ieškovas) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodo, kad norėtų teismui duoti papildomus ir žodinius parodymus, kuriais pagrįstų savo apeliacinio skundo pagrįstumą.  

16.       Pagal bendrąją taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

17.       Tokia kasacinio teismo praktika atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) formuojamą praktiką, kurioje pažymima, kad žodinio teismo posėdžio antrojoje instancijose gali nebūti, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma ir atsižvelgiant į proceso aukštesnės instancijos teisme ypatumus (EŽTT 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Nr. 11826/85, Helmers prieš Švediją; 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Nr. 25717/03, Oganova prieš Gruziją). Rašytinis procesas galimas, jei nėra sprendžiami teisės ar fakto klausimai, kurie negalėtų būti adekvačiai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir rašytiniais šalių paaiškinimais (EŽTT 1991 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Nr. 12033/86, Fredin prieš Švediją; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Nr. 37950/97, Fischer prieš Austriją, kt.).

18.       Nagrinėjamu atveju būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliantas grindžia netinkamu (nepakankamu) bylos faktinių aplinkybių ištyrimu pirmosios instancijos teisme ir jam kilusiu poreikiu išdėstyti teismui savo papildomus paaiškinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašyme nurodyti argumentai nepatvirtina išimtinio būtinumo skirti šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, savo papildomus paaiškinimus apeliantas turėjo galimybę išdėstyti raštu apeliaciniame skunde. Todėl apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas kaip nepagrįstas.

19.       Apeliantas savo skunde rašo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, pagal kokį ieškinį išnagrinėjo bylą, t. y. nenurodė ieškinio registracijos numerio. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai teismo sprendimui yra nustatyti CPK 265 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad teismas priima sprendimą dėl visų ieškovo pateiktų reikalavimų, nepaisant, keliuose ar keliolikoje procesinių dokumentų tie reikalavimai yra išdėstomi ir kartojami. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju sprendimo įžanginėje dalyje konkrečiai nurodė, kokius reikalavimus nagrinėjo: dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu; dėl darbo užmokesčio priteisimo už laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo; dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo; dėl 5 proc. palūkanų; dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

20.       Ieškovas šioje byloje yra pateikęs didelį kiekį įvairių pareiškimų ir paaiškinimų, be kita ko, yra nurodęs, kad jam nebuvo išmokėta 272,48 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas ( t.1, b. l. 125), nepagrįstai iš išeitinės išmokos išskaičiuoti Sodros mokesčiai (t.1, b.l. 131), nesumokėta 283 Eur darbo užmokesčio, todėl turi būti priteistas darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką ( t.1, b.l. 184). Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo bylų nagrinėjimo ypatumai, nustatyti CPK XX skyriuje, įpareigoja ginčą nagrinėjantį teismą ex officio (lot. pagal pareigas) patikrinti, ar nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju buvo tinkamai atsiskaityta, sumokėtas priklausantis darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, išeitinė išmoka. Nustačius, kad nebuvo tinkamai atsiskaityta, taikomos uždelsto atsiskaitymo pasekmės (CPK 417 str.).

21.       Tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad apeliantas jau buvo iškėlęs kitą civilinę bylą savo darbdaviui UAB „Graneko“ dėl atsiskaitymo atleidžiant iš darbo 2016 m. lapkričio 28 d., ši byla Nr. 2-5794-1043/2017 yra išnagrinėta Kauno apylinkės teisme 2017 m. birželio 14 d. sprendimu, kuriame teismas detaliai patikrino ieškovui priskaitytų sumų teisingumą, išmokėjimą ir konstatavo, kad darbdavys yra tinkamai įvykdęs pareigą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, todėl atmesti ir išvestiniai reikalavimai dėl sankcijų darbdaviui už vėlavimą atsiskaityti taikymo, t. y. priteisti delspinigius ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Kauno apylinkės teismo sprendimas byloje Nr. 2-5794-1043/2017 yra įsiteisėjęs 2018 m. sausio 11 d. Aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, yra laikomos nustatytomis ir iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 str. 2 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš naujo nagrinėti apelianto nurodomų atsiskaitymo su juo atleidžiant iš darbo aplinkybių, mokesčių socialinio draudimo fondui mokėjimo ir pan. Teismas tik konstatavo, kad ieškinį atmeta. Galima sutikti, kad šiuo atveju teismas turėjo atsisakyti priimti reikalavimą šioje dalyje, tačiau šis procesinis neatitikimas nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

22.       Apeliantas ginčijo jo atleidimą iš darbo UAB „Graneko“ 2016 m. lapkričio 28 d. pagal DK 129 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) teigdamas, kad įmonėje nebuvo svarbių priežasčių ir ypatingo atvejo, dėl kurio būtų buvę galima atleisti neįgalumą turintį ieškovą, be to, buvo galima perkelti ieškovą į kitą darbo vietą.

23.       Pirmosios instancijos teismas išsamiai patikrino atleidimo iš darbo pagrindą sudarančias aplinkybes ir sprendė, kad UAB „Graneko“ buvo svarbios priežastys ir ypatingas atvejis nutraukti darbo sutartį su ieškovu, nes įmonė atsisakė malkų ruošimo veiklos (t.1, b.l. 120), kurią atliko tik ieškovas. Kaip teisingai nurodė teismas, darbdavys turi teisę nuspręsti, kokią veiklą vykdyti, o kokią nutraukti, nei darbuotojas nei teismas negali nurodyti verslininkui, kokia veikla užsiimti, o gali tik patikrinti, ar nutraukiant darbo sutartį buvo laikomasi įstatymo nustatytų reikalavimų. Liudytoja apklausta UAB „Graneko“ buhalterė L. Ž. parodė, kad malkų ruošimo veikla užsiėmė du darbuotojai: ieškovas ir vairuotojas. Vairuotojui išėjus iš darbo, malkų ruošimo veikla tapo nuostolinga, todėl buvo nuspręsta šią veiklą nutraukti, ieškovas buvo atleistas iš darbo. Liudytoja parodė ir tai, kad ieškovas buvo pareiškęs, kad į kitą miestą (Vilkaviškį) dirbti nevažiuos, pareikalavo, kad jo darbo vieta būtų nurodyta Kauno mieste.   

24.       Šioje byloje nustatyta, kad ieškovui įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą buvo įteiktas prieš keturis mėnesius iki atleidimo iš darbo dienos (t.1, b.l. 120), buvo suteikta laiko kito darbo paieškoms. Teismas taip pat patikrino, ar darbdavys turėjo galimybių  perkelti darbuotoją jo sutikimu į kitą darbą, ir sprendė, kad tokių galimybių nebuvo, nes per laikotarpį nuo įspėjimo ieškovui įteikimo (2016 m. liepos 28 d.) iki ieškovo atleidimo iš darbo (2016 m. lapkričio 28 d.) atsakovė priėmė į darbą vieną darbuotoją traktorininko-mašinisto pareigoms. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad turėjo kvalifikaciją užimti traktorininko-mašinisto pareigybę, taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų priėmusi į darbą kokių nors kitų darbuotojų. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad galimybės pasiūlyti ieškovui kitą darbą atsakovė neturėjo, ieškovas buvo atleistas iš darbo teisėtai.

25.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė apelianto reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, rėmėsi civilinės teisės doktrina dėl reikalingų nustatyti atsakomybės už žalą sąlygų ( neteisėtų veiksmų, atsiradusios žalos ir priežastinio ryšio) ir gausia bei aiškia kasacinio teismo praktika nagrinėjant šios rūšies ieškinius. Šiuo atveju nebuvo nustatyta esminė ir pagrindinė sąlyga atsakovės civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai. Padarius išvadą, kad atleidimas iš darbo buvo teisėtas, nėra pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei kilti, dėl ko ieškinys priteisti neturtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas.

26.       Apelianto teiginiai dėl diskriminacijos, konstitucinių teisių į teisingą teismą, Europos žmogaus teisių apsaugos ir pagrindinių laisvių konvencijos reikalavimų pažeidimų yra deklaratyvaus pobūdžio, stokoja pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta. Išklausius teismo posėdžių (2019 m. gruodžio 13d., 2020 m. vasario 12 d.) garso įrašus nustatyta, kad apelianto teiginiai dėl diskriminavimo, procesinių teisių pažeidimo, teisės į teisingą teismą neužtikrinimo, nepasitvirtino. Teismo posėdžiuose ieškovui buvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus, pristatyti įrodymus, užduoti klausimus atsakovo atstovui, liudytojai.  

27.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimo iš darbo teisinį reguliavimą  (DK 129 str., redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), žalos atlyginimo santykius, tinkamai įvertino įrodymus (CPK 182, 185 str.), nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas.

28.       Duomenų apie išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, atsakovė nepateikė, todėl jos nepriteistinos. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos. Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą įvertinus, kad apeliantui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).

29.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

            Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Evaldas Burzdikas

        Žibutė Budžienė

                                            Diana Labokaitė