Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-44-719/2021                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00003-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės, Olego Fedosiuko, Prano Kuconio, Artūro Pažarskio, Alvydo Pikelio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, 

dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,

nuteistojo Š. Š. gynėjui advokatui Ramūnui Putinui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Staniulio ir nuteistojo Š. Š. kasacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

Š. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš Š. Š. konfiskuota 1000 Eur.

Juridinis asmuo MB ,,B“, padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla juridiniam asmeniui MB ,,B“ nutraukta. Juridinis asmuo MB ,,B“ perduotas laiduotojos J. Š. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

        Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 16 d. nutartis, kuria Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis pakeistas, pašalinant Š. Š. atsakomybę lengvinančia pripažintą aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

        Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio prokuroro kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo kasacinį skundą atmesti; nuteistojo gynėjo, prašiusio prokuroro kasacinį skundą atmesti, o nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 

1.       Š. Š. nuteistas už tai, kad, būdamas MB ,,B“, kurios pagrindinė veikla yra statybos darbai, vadovas ir šio juridinio asmens savininkas, veikdamas jo naudai ir interesais, 2019 m. vasario 14 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val., statybvietėje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), kurioje statybos darbus atlieka jo įmonė, tiesiogiai pasiūlė ir davė 1000 Eur kyšį valstybės tarnautojui – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui A. S. už pageidaujamą šio valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad A. S., atlikdamas statybos darbus atliekančių asmenų patikrinimą ir nustatęs statybvietėje nelegaliai dirbančius MB ,,B“ darbuotojus, jų nefiksuotų patikrinimo dokumentuose ir jam (Š. Š.) ir jo vadovaujamai MB ,,B“ nepradėtų administracinių nusižengimų teisenos dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnyje („Nelegalus darbas“) nustatyto administracinio nusižengimo padarymo.

2.       MB ,,B“ atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad MB ,,B“, atstovaujama faktinio savininko ir steigėjo Š. Š., turinčio teisę priimti sprendimus šios įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir veikiančio šio juridinio asmens naudai ir interesais, papirko valstybės tarnautoją, siekdama neteisėto valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. 2019 m. vasario 14 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val., patikrinimo statybvietėje, (duomenys neskelbtini), Kaune, metu Š. Š. pasiūlė ir tiesiogiai davė 1000 Eur kyšį valstybės tarnautojui – Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui A. S. už pageidaujamą neteisėtą šio valstybės tarnautojo neveikimą, tai yra už tai, kad vyriausiasis darbo inspektorius A. S., vykdydamas tarnybinius įgaliojimus, nustatęs statybvietėje, (duomenys neskelbtini), Kaune, nelegaliai dirbančius MB „B“ darbuotojus, jų nefiksuotų patikrinimo dokumentuose ir jam (Š. Š.) ir jo vadovaujamai MB ,,B“ nepradėtų administracinių nusižengimų teisenos dėl Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnyje („Nelegalus darbas“) nurodyto administracinio nusižengimo padarymo.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

3.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo Š. Š. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą juridinio asmens MB ,,B“ baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš dalies tenkino prokuroro apeliacinį skundą ir pašalino Š. Š. atsakomybę lengvinančia pripažintą aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nuteistojo Š. Š. kaltės pripažinimą lėmė ne savanoriškas prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis dėl įvykdyto nusikaltimo, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti jo kaltės įrodymai. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistojo Š. Š. apeliacinis skundas atmestas.

III. Kasacinių skundų argumentai

4.       Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. Staniulis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

4.1.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti sprendimai (nuosprendis ir nutartis) nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

4.2.                      Teismai netinkamai taikė BK 61, 54, 41 straipsnių nuostatas ir dėl to nuteistajam Š. Š. paskyrė neteisingą bausmę. Nuteistajam Š. Š. bausmės dydis turėjo būti nustatomas remiantis BK 61 straipsnio nuostatomis, t. y. nuo bausmės vidurkio (nuo 2050 MGL dydžio). Teismai BK 61 straipsnio nuostatos taikymo savo sprendimuose nemotyvavo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paliko nepakeistą Š. Š. paskirtos baudos dydį, 10 kartų mažesnį už baudos vidurkį.

4.3.                      Nuteistasis Š. Š. padarė tyčinį, apysunkį, baigtą nusikaltimą, siekdamas sau ir savo įmonei naudos. Be to, Š. Š., siūlydamas ir duodamas kyšį valstybės tarnautojui, kurstė šį piktnaudžiauti ir taip siekė kenkti valstybės interesams. Š. Š. pasirinktas nusikalstamos veikos padarymo būdas turi įžūlumo požymių, nes jis, nereaguodamas į valstybės tarnautojo perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus, vertė pastarąjį imti pinigus ir pasišalinti. Nuteistojo Š. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis nusikalto būdamas baustas administracine tvarka. Nuteistasis yra įmonės vadovas, dirba ir turi pajamų šaltinį. Kasatoriaus nuomone, bausmės paskirtį užtikrinanti, protingumo ir teisingumo kriterijus atitinkanti bausmė nuteistajam Š. Š. būtų 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

4.4.                      Teismai netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas juridiniam asmeniui MB „B“, nes nepagrįstai konstatavo, kad juridinis asmuo visiškai pripažino savo kaltę. Juridinio asmens MB ,,B“ atstovas I. Š. kaltę pripažino tik teisme, ištyrus pagrindinius Š. Š. ir jo įmonės kaltę pagrindžiančius įrodymus. Ikiteisminio tyrimo metu juridinio asmens atstovas I. Š. nurodė, kad įmonė kaltės nepripažįsta ir jam nėra žinomos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Tokie I. Š. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, kasatoriaus nuomone, turi būti vertinami kaip jo ir jo tėvo Š. Š. susitarimas slėpti tikrąsias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas dėl nuteistojo Š. Š. ir juridinio asmens MB „B“ prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, esant analogiškoms aplinkybėms, priėmė priešingus sprendimus. 

4.5.                      Kasaciniame skunde nurodoma teismų praktika, susijusi su BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2015, 2K-184/697/2019 ir kt.) ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2011, 2K-312-697/2016, 2K-39-719/2019 ir kt.) taikymu, ir remiantis ja teigiama, kad byloje surinktų įrodymų visuma nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta laidavimo institutui taikyti būtina sąlyga (asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką). Kasatorius pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniui taikyti reikalingos sąlygos (prisipažinimo kaltu) buvimas savaime nesuponuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos nustatymo, nes BPK 273 straipsnyje ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos nėra tapataus turinio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122-699/2018).  

4.6.                      Prokuroro nuomone, juridinio asmens pripažinimo kaltu ir bausmės jam skyrimo klausimai turi būti iš naujo svarstomi apeliacinės instancijos teisme, todėl šio teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

5.       Kasaciniu skundu nuteistasis Š. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties dalį dėl jo nuteisimo, taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, perduodant jį pagal laidavimą J. Š. atsakomybei. Kasatorius skunde nurodo:

5.1.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai (nuosprendis ir nutartis) nepagrįsti ir neteisėti, nes teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas.

5.2.                      Teismai nesiėmė įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, vertindami įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nesivadovavo in dubio pro reo principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 332 straipsnio 5 dalyje nurodytų teismų baigiamųjų aktų turiniui keliamų reikalavimų. 

5.3.                      Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir esant nepašalintoms abejonėms nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo byloje surinktų įrodymų visumos, vertino tik nuteistajam nepalankius įrodymus, o nuteistojo parodymus, prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei prašymus dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmetė iš esmės nemotyvuotai, tik formaliai ir deklaratyviai nurodydamas, kad kaltinamasis nori išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, neatliko savo kaip apeliacinės instancijos teismo funkcijos, nes išsamiai neanalizavo bylos medžiagos ir apeliacinio skundo argumentų, nutartyje iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismo argumentus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes.

5.4.                      Byloje nustatytos visos BK 40 straipsnio nuostatoms taikyti būtinos sąlygos ir pagrindai. Jo (Š. Š.) padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), bylos medžiaga (Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. baudžiamasis įsakymas ir Kauno apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolas) patvirtina, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo pripažino visiškai ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, teismui davė detalius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nors jis yra baustas administracine tvarka, tačiau nusikalto pirmą kartą, jo asmenybė apibūdinama teigiamai, todėl yra pagrindas manyti, kad jis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Byloje yra J. Š. sutikimas laiduoti už Š. Š. ir prašymas perduoti jį pagal laidavimą jos atsakomybei. Tai, kad J. Š. verta teismo pasitikėjimo, patvirtina byloje esantys duomenys ir aplinkybė, kad jai pagal laidavimą perduota atleista nuo baudžiamosios atsakomybės MB „B“.

5.5.                      Kasaciniame skunde cituojama baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2020 priimta kasacinės instancijos teismo nutartis, kuria asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir remiantis ja teigiama, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6.       Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro T. Staniulio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo Š. Š. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bausmės dydžio Š. Š.

7.       Kasaciniame skunde prokuroras nesutinka su nuteistajam Š. Š. paskirta bausme, teigdamas, kad teismai netinkamai taikė BK 61, 54, 41 straipsnių nuostatas. Teismai skyrė 200 MGL dydžio baudą, o kasatoriaus nuomone, bausmės paskirtį užtikrinanti, protingumo ir teisingumo kriterijus atitinkanti bausmė nuteistajam Š. Š. būtų 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

8.       Atkreiptinas dėmesys, kad tai, ar kaltininkui paskirta teisinga bausmė, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Neteisinga bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas) pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau pagal savo rūšį ar dydį yra aiškiai per švelni ar per griežta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-693/2015). 

9.       Nagrinėjamoje byloje pagal prokuroro skundą patikrinęs Š. Š. paskirtos bausmės teisingumą, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė tinkamą bausmę, ir tokią išvadą argumentavo. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą. Nors prokuroras nurodo, kad nuteistajam Š. Š. bausmės dydis turėjo būti nustatomas remiantis BK 61 straipsnio nuostatomis, t. y. nuo bausmės vidurkio (nuo 2050 MGL dydžio), tačiau kasaciniu skundu jis prašo skirti 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.

10.       BPK

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

11.       Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

12.       Taigi, teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Kartu kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą. Tačiau tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus.

13.       Nagrinėjamoje byloje abu kasatoriai, nors ir skirtingais aspektais, kelia klausimą dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos (asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką) buvimo. Kasaciniu skundu prokuroras teigia, jog teismai nepagrįstai nustatė šios sąlygos buvimą ir dėl to netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas juridiniam asmeniui MB „B“. O nuteistasis Š. Š., priešingai, tvirtina, jog teismai nepagrįstai nenustatė šios sąlygos ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

14.       Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas svarstė galimybę atleisti Š. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nuosprendyje bei nutartyje išdėstė motyvus, dėl kurių tokio sprendimo nepriėmė. Abiejų instancijų teismai iš esmės konstatavo, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos: Š. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, teigdamas, jog pageidavo sumokėti baudą A. S. tiesiogiai ir jokio kyšio jam nesiūlė, o vėlesnį nuteistojo kaltės pripažinimą lėmė tyrimo metu surinkti svarūs jo kaltės įrodymai, o ne savanoriškas prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo.

15.       Priešingai nei Š. Š. atveju, teismai taikė BK 40 straipsnio nuostatas juridiniam asmeniui – MB „B“, konstatavę, be kita ko, esant aptariamą BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad juridinio asmens atstovas I. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė nepripažįstantis, kad juridinis asmuo padarė nusikalstamą veiką, kartu nurodydamas, kad pranešime apie įtarimą nurodytos aplinkybės jam nėra žinomos, ir kaltę pripažino tik bylą nagrinėjant teisme, ištyrus byloje surinktus įrodymus. Kitokį analogiškos nuteistojo Š. Š. situacijai vertinimą juridinio asmens atžvilgiu šis teismas motyvavo tuo, jog juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė – jis atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, taigi juridinio asmens atstovo paaiškinimai, kad jam nėra žinoma apie padarytą nusikalstamą veiką, negali būti suprantami kaip baudžiamosios atsakomybės vengimas ar juridinio asmens kaltės neigimas.

16.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018 ir kt.). Teisės požiūriu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą. 

17.       Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai tinkamai motyvavo ir padarė pagrįstą išvadą, jog Š. Š. prisipažino kaltu ir davė parodymus tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų, toks prisipažinimas ir gailėjimasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų bei nuosekliai formuojamos teismų praktikos. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, neatleidę Š. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas.

18.       Tačiau, esant iš esmės analogiškai situacijai, teismai nuo baudžiamosios atsakomybės atleido juridinį asmenį – MB „B“, perdavę laiduotojos J. Š. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatydami vienerių metų laidavimo terminą. Tokio skirtingo iš esmės analogiškos situacijos teisinio vertinimo teismai skundžiamuose sprendimuose tinkamai nemotyvavo. Taip pat nepagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis kitų aptariamam atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės būtinų sąlygų buvimą. Šioje baudžiamojoje byloje teismai sutelkė dėmesį vien į formalų BK 40 straipsniui taikyti būtinų sąlygų išvardijimą, neatlikę nuodugnesnio individualizuoto įvertinimo.

19.       Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų sąlygų visumai. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos yra daugiau formalios (išskyrus sąlygas, nurodytas šios straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose) ir teismų praktikoje plačiai bei nuosekliai aptartos, tačiau to paties straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos laiduotojo asmeninės savybės, veiklos pobūdis ir galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui reikalauja išsamesnės analizės bei pagrindimo, ypač svarstant klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo juridiniam asmeniui.

20.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens, kaip savarankiško teisinių santykių subjekto, specifiškumą lemia ir tai, jog jis, turėdamas savarankišką struktūrą, teisnumą ir veiksnumą, būdamas savarankiškas teisinių santykių subjektas, tų santykių dalyvis yra per fizinius asmenis (vadovą, įgaliotą atstovą ir pan.); vadinasi, juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Būtent toks juridinio asmens specifiškumas suponuoja tai, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Taigi, atsižvelgiant į minėtą juridinio asmens specifiką, baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, BK nurodytos veikos nustatymo.

21.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą turi būti atsižvelgta ir į kaltininko – fizinio asmens – bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Šiuo atveju svarbu, ar juridinis asmuo užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Taigi, nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinis asmuo. Tai, kad juridinio asmens organai nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-7-84/2012). 

22.       Aptartos kaltininko (fizinio asmens) bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšio su juridiniu asmeniu aplinkybės taip pat gali būti labai svarbios ir sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ypač svarstant klausimą dėl laiduotojo tinkamumo ir galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrais atvejais būtent kaltininkas (fizinis asmuo) gali turėti galimybę daryti didžiausią įtaką juridiniam asmeniui. Pavyzdžiui, esant vienpakopei valdymo struktūrai ir būnant vienasmeniu valdymo organu – atstovauti įmonei ex officio (pagal pareigas), t. y. be atskiro įgaliojimo, o jo veiksmai laikomi paties juridinio asmens veiksmais. Tokiais atvejais BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos vertinimas juridiniam asmeniui negali būti atsietas nuo kaltininko – fizinio asmens, nes tai lemia juridinio asmens specifika.

23.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalyje pateikta juridinio asmens sąvoka: „Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.“ CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organų nariai gali būti tik fiziniai asmenys, o kitų organų nariai – ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 1 dalimi, juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

24.       Taigi tam, kad būtų nustatytas kaltininko (fizinio asmens) bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšys su juridiniu asmeniu, o kartu ir įvertinta galimybė taikyti BK 40 straipsnį juridiniam asmeniui, būtina atsižvelgti į juridinio asmens teisinę formą, organų struktūrą bei kompetenciją, taip pat į kaltininko realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai. Tačiau ir toks vertinimas neturėtų apsiriboti formaliu kaltininko dalyvavimo juridinio asmens organuose (ypač valdymo) fakto nustatymu. Teismai turėtų kruopščiai įvertinti, ar de jure (teisiškai) paskirtas vadovas yra ir faktinis juridinio asmens vadovas, nes formalus požiūris gali sudaryti sąlygas netinkamai taikyti BK 40 straipsnį.

25.       Teismai nustatė, kad Š. Š. yra MB ,,B“ vadovas ir šio juridinio asmens savininkas, turintis teisę priimti sprendimus šios įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir veikiantis šio juridinio asmens naudai ir interesais. Tokios faktinės aplinkybės rodo, jog Š. Š. įtaka ir sprendimai juridinio asmens – MB „B“ veiklai yra esminiai ir lemiantys. Taigi, šioje byloje nagrinėjamu atveju tiesioginė laiduotojo įtaka juridiniam asmeniui BK 40 straipsnio 3 dalies prasme yra negalima ir gali būti realizuota tik per įtaką juridinio asmens vadovui – nuteistajam Š. Š.. Esant tokiai situacijai, teismai turėjo įvertinti BK 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sąlygas ir savo sprendimus argumentuoti, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad laiduotoja J. Š. yra MB ,,B“ direktoriaus motina ir atstovo senelė, tačiau nenurodė jokių motyvų dėl šios laiduotojos galimybių daryti teigiamą įtaką juridiniam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas, tiesiog formaliai pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui ir nepateikdamas papildomų motyvų, šios klaidos neištaisė.

26.       Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje teismai, svarstydami galimybę atleisti nuteistąjį Š. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, iš esmės konstatavo, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, nes nuteistojo kaltės pripažinimą lėmė tyrimo metu surinkti svarūs jo kaltės įrodymai, o ne savanoriškas prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo. Kadangi gailėjimasis teismų praktikoje yra siejamas su neigiamu savo poelgio vertinimu bei savikritišku požiūriu, krimtimusi dėl padarytos veikos, galima teigti, kad besigailintis asmuo rodo norą taisytis ir daugiau nebenusikalsti. Toks gailėjimasis padidina teigiamos laiduotojo įtakos tikimybę ir, esant kitoms sąlygoms, suteikia pagrindą svarstyti BK 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos buvimą, ir atvirkščiai – gailėjimosi nebuvimas paneigia tokios tikimybės buvimą, taip pat ir galimybę taikyti BK 40 straipsnį.  

27.       Nepaisant to, kad BK 40 straipsnį galima taikyti tik esant šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai, sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo juridiniam asmeniui, priklausomai nuo aptarto kaltininko (fizinio asmens) ryšio su juridiniu asmeniu, gali būti svarbus atskirų sąlygų buvimo vertinimas kaltininkui (fiziniam asmeniui), nors šis kaltininkas nuo atsakomybės ir negalėtų būti atleidžiamas, nesant aptariamų sąlygų visumos. Pažymėtina ir tai, kad aptarta juridinio asmens specifika lemia tai, kad kuo kaltininko (fizinio asmens) vaidmuo priimant juridinio asmens sprendimus yra svarbesnis, tuo didesnę reikšmę turi jo individualus vertinimas, sprendžiant galimybę taikyti BK 40 straipsnį juridiniam asmeniui.

28.       Nagrinėjamoje byloje nusikalstamą veiką padarė Š. Š., veikdamas kaip juridinį asmenį kontroliuojantis ar jam vadovaujantis asmuo, formuojantis juridinio asmens valią ir kuriantis juridinio asmens veiksmus. Todėl žemesnieji teismai, nusprendę, kad tokią padėtį valdant juridinį asmenį užimantis asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nevertino ir tinkamai nemotyvavo, kodėl juridinio asmens, kuriam niekas kitas, išskyrus Š. Š., teisėtos įtakos daryti negali, atveju ši sąlyga yra nustatyta.

29.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendyje ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 16 d. nutartyje BK 40 straipsnio reikalavimai atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės juridinį asmenį – MB „B“ pagal laidavimą nėra tinkamai įgyvendinti. Dėl to skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties dalis, kuria atmestas prokuroro skundas dėl juridinio asmens MB „B“ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, naikintina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 383 straipsnis) ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas privalo pašalinti šioje nutartyje aptartus pažeidimus bei trūkumus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 16 d. nutarties dalį, kuria atmestas prokuroro skundas dėl juridinio asmens MB „B“ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                                                        Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė

Olegas Fedosiukas

Pranas Kuconis

Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis

Artūras Ridikas