Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-16][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-1308-324-2018].docx
Bylos nr.: e2-1308-324/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Revilė" 303399447 Ieškovas
Viliušis ir Astromskis 302644153 ieškovo atstovas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 188734347 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Kauno miesto savivaldybės administracija 188764867 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Žyminis mokestis
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Apeliacinis procesas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu (dublikai, triplikai)
Atskirieji skundai
Pirmosios instancijos teismo teisė sutikti su atskiruoju skundu ir pačiam panaikinti skundžiamą nutartį
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
Bylinėjimosi išlaidos
Procesinių terminų atnaujinimas
Kitos bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Procesiniai terminai

?

 

Civilinė byla Nr. e2-1308-324/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01260-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.14.; 3.2.6.1.

 (S)

 

 

img1 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 12 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė,

sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,  

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Odetai Gecevičienei, atsakovams K. Š., D. V., E. R. G., P. Ž., T. A. M., R. V., V. K., atsakovų atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Revilė“ ieškinį atsakovams R. L., K. Š., D. Š., V. G., I. T., L. N., R. V., A. B., S. S., D. V., B. L., V. K., E. R. G., T. A. M., P. Ž. dėl turtinės žalos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai,  

 

nustatė:

 

ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašo solidariai iš atsakovų priteisti 53 686,96 Eur turtinei žalai atlyginti (52 267 Eur būsimų nuostolių ir 1 419,96 Eur patirtų išlaidų), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Palaikydama savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė nuosavybės teise valdo 0,1236 ha ploto kitos paskirties daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – žemės sklypas) ir visus jame esančius statinius. Ketina sklype pastatyti daugiabutį gyvenamą namą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. gruodžio 10 d. priėmė įsakymą Nr. A-3465 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo“ (toliau tekste – 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymas), kuriuo žemės sklypo naudojimo būdas pakeistas iš „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“. Atsakovai skundu dėl 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymo panaikinimo kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją, kuri 2015 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. B14-4-3/2015 (B14-1-7/2015) skundą atmetė. Atsakovai 2015 m. rugsėjo 29 d. pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, kuriuo prašė panaikinti 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamo įsakymo galiojimą bei uždrausti atlikti veiksmus, susijusius su daugiabučio ir daugiaaukščio namo projektavimo ir statybos darbais žemės sklype. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones atsisakė taikyti, o 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1968-406/2016 skundą atmetė. Savivaldybės administracinių ginčų komisija ir teismas sprendimuose pasisakė, kad įsakymas pats savaime gretimų sklypų gyventojų teisių ar įstatymo saugomų interesų objektyviai nepažeidžia. Žemės sklypo naudojimo būdas pakeistas ieškovei pateikus prašymą ir visą priklausiančią dokumentaciją Kauno m. savivaldybės administracijai, kuriai nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti keisti žemės sklypo naudojimo būdą. Atsakovai 2016 m. rugsėjo 9 d. pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriuo prašė tuos sprendimus panaikinti (administracinė byla Nr. A-1959-261/2017)  (Nr. A-207-261/2018). Prasidėjus atsakovų inicijuotiems teisminiams ginčams ieškovė, siekdama įgyvendinti statybą, parengė daugiabučio gyvenamojo namo projektinius pasiūlymus ir 2015 m. gruodžio 14 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams. Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio 23 d. šiam ieškovės prašymui nepritarė dėl Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos, kurioje keliamas reikalavimas panaikinti 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymą. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2405-554/2016 nepritarimą panaikino. 2016 m. birželio 2 d. projektiniams pasiūlymams buvo pritarta, tačiau tas procesas dėl atsakovų skundų užsitęsė daugiau nei pusmetį, o ieškovė dėl Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme atsakovų inicijuotos administracinės bylos Nr. A-1959-261/2017 (Nr. A-207-261/2018) negalėjo imtis jokių statybos veiksmų. Dar atsakovai inicijavo teisminį ginčą Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-3110-423/2017, kurioje prašė panaikinti trečiojo asmens 2017 m. gegužės 30 d. ieškovei išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-21-170530-00561 statyti naują statinį. Atsakovai pateikia subjektyvius vertinimus, remiasi nepagrįstomis faktinėmis aplinkybėmis, nepateikia konkrečių įrodymų, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai ar pažeidžiant gyventojų teises ir interesus. Dėl šių atsakovų veiksmų (inicijuotų nepagrįstų teisminių ginčų) ieškovės daugiabučio ir daugiaaukščio namo projektavimo ir statybos darbai buvo sustoję, šiuo metu didžioji statybos darbų dalis atlikta. Nežino, kada statybos darbai bus baigti ir kas juos vykdo. UAB „Kornela“ skaičiavimais, pagal 2016 m. kovo mėn. objektinę sąmatą bendra statybos kaina 2016 m. buvo 815 873 Eur (be PVM), o pagal 2017 m. kovo mėn. objektinę sąmatą tų pačių statybos darbų bendra kaina yra 868 140 Eur (be PVM), iš viso darbų kaina nuo 2016 m. pirmojo ketvirčio iki 2017 m. gegužės 30 d. statybos leidimo išdavimo išaugo 52 267 Eur (be PVM) suma (nuo pradinės statybų sumos padidėjo 6,4 procento). Statybos prasideda nuo žemės sklypo aptvėrimo, todėl ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. pirmojo ketvirčio (kovo mėnesio) iki 2017 m. gegužės 30 d. statybos leidimo išdavimo) ieškovė privalėjo aptverti ir prižiūrėti žemės sklypą, tvora buvo išsinuomota. Dėl aptvėrimo ir priežiūros darbų ieškovė patyrė 1 419,96 Eur išlaidas. Jei būtų išduotas statybos leidimas, statybos būtų pradėtos ir baigtos 2016 m., ieškovė kaip verslo subjektas gautų naudą, tačiau dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ji patiria išlaidas ir nuostolius dėl vis augančių statybos kainų bei sklypo priežiūros išlaidų. Atsakovai savo teisėmis akivaizdžiai piktnaudžiauja ir naudojasi nesąžiningai, todėl turi atlyginti ieškovei padarytą bei būsimą žalą, jų civilinė atsakomybė yra deliktinė. Ieškovės patirtos 1 419,96 Eur išlaidos aptveriant ir prižiūrint žemės sklypą yra tiesioginiai nuostoliai (CK 6.249 str.). Žemės sklypas buvo aptvertas ne pradedant statybas, bet atsakovams inicijavus teisminius ginčus ir ieškovei sustabdžius bet kokius darbus. Išaugusios darbų kainos 52 267 Eur sumai yra būsimi nuostoliai, jie realūs, nes ieškovė šias sumas turės sumokėti už statybos darbus. Atsakovų veiksmai neteisėti, prieštarauja draudimui įgyvendinti savo civilines teises pažeidžiant kitų asmenų interesus ir teises. Kauno m. savivaldybės administracijai įvertinus ieškovės prašymą ir dokumentaciją, nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti keisti žemės sklypo naudojimo būdą. Atsakovų kaltė akivaizdi. Nepaisydami savivaldybės ginčų komisijos ir teismo sprendimų išaiškinimų, jie toliau teikė skundus, taip suvaržė ieškovės teises ir interesus atlikti statybas 2016 m. Suvokdami savo veiksmų rezultatus jie sąmoningai ir tikslingai teikia skundus, siekdami sustabdyti ieškovės planuojamus atlikti darbus neribotam terminui. Tarp atsakovų veiksmų ir ieškovės nuostolių yra priežastinis ryšys. Atsakovų veiksmai lėmė, kad ieškovė negalėjo pasitvirtinti priešprojektinių pasiūlymų bei statybos projekto 2016 metais. Projektiniuose pasiūlymuose numatyta statybos pradžia 2016 m. I ketvirtis, statybos pabaiga — 2016 m. IV ketvirtis. Jei atsakovai nebūtų inicijavę nepagrįstų teisminių ginčų, ieškovė laiku būtų pradėjusi statybos darbus ir minėtos išlaidos bei nuostoliai nebūtų patirti.

 

Atsakovai su ieškiniu nesutinka.

Palaikydami savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus atsakovai ir jų atstovas paaiškino, kad atsakovų veiksmai, įstatymų nustatyta tvarka kreipiantis į savivaldybės administracinių ginčų komisiją ir Kauno apygardos administracinį teismą, yra teisėti. Asmens, kurio teisės ir laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą yra Konstitucijos garantuojama absoliuti teisė, jos teisingą ir veiksmingą įgyvendinimą privalo garantuoti ir užtikrinti valstybė. Atsakovai yra (duomenys neskelbtini) gyventojai, kai kurių sklypai tiesiogiai ribojasi su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-1968-406/2016 konstatavo atsakovų veiksmų teisėtumą. Be to, Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. l-4660-406/2015 atmetė pareiškėjų reikalavimą uždrausti Kauno miesto savivaldybei ir UAB „Revilė“ atlikti veiksmus, susijusius su daugiabučio ir daugiaaukščio namo projektavimo ir statybos darbais žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl atsakovų skundo nagrinėjimas nesustabdė ieškovės veiksmų. Ieškovės nurodomos aplinkybės neįrodo elgesio standartų pažeidimo, dėl kurio atsakovų kreipimasis teisminės gynybos būtų neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme. Procesinis dispozityvumo principas garantuoja atsakovams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Nesant teisinių pagrindų atsakovų veiksmus pripažinti neteisėtais, nėra sąlygų kilti atsakovų deliktinei civilinei atsakomybei. Ieškovei statybos leidimas buvo išduotas ne 2016 m., o 2017 metų gegužės 30 d. Iki tol statybos darbų ji negalėjo pradėti pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ji kelis kartus keitė projektinius pasiūlymus, taip elgėsi vykstant procesui administracinėje byloje Nr.I-1968-406/2016. Tai įrodo, jog leidimą statyti gavo 2017 m. gegužės 30 d. ne dėl atsakovų veiksmų. Gavusi statybos leidimą, ieškovė ir po to jokių statybos veiksmų nepradėjo iki 2017 m. lapkričio vidurio (10 dienos). Atsakovai apskundė Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 30 d. leidimo išdavimą Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-3110-423/2017, tačiau toje byloje neprašė reikalavimų užtikrinimo priemonių, t.y. tarp jų veiksmų skundžiant atsakovų interesus pažeidžiančius aktus ir ieškovės statybos darbų pradžios 2017 m. nėra priežastinio ryšio. Nei vienas iš atsakovų nežinojo apie ieškovės iniciatyva iškeltą administracinę bylą Nr. eI-2405-554/2016, nors tokiame ginče jie yra suinteresuoti asmenys. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu nekonstatavo ieškovės teisės pradėti statybas, neįpareigojo Kauno miesto savivaldybės administracijos pritarti ieškovės projektiniams pasiūlymams ir besąlygiškai išduoti statybos leidimą ieškovei. Ieškovės teiginiai apie išlaidas žemės sklypo priežiūrai yra deklaratyvaus pobūdžio. Sklype 2017 m. vasarą buvo išsikeroję kelių metrų aukščio augalai Sosnovskio barščiai, kurie kėlė realią grėsmę aplinkinių namų gyventojams, ypatingai vaikams. Sosnovskio barščius ieškovė ėmėsi naikinti, pareikalavus Kauno miesto Žaliakalnio seniūnijos seniūnui B. G.. Ieškovės išlaidos, patirtos dėl jos žemės sklypo priežiūros bei būsimos statybvietės aptvėrimo tvora, negali būti vertinamos kaip žalos padarymas. Šias išlaidas ji būtų patyrusi nepriklausomai nuo atsakovų veiksmų. Ieškinys pateiktas tikslu įbauginti atsakovus, priversti juos atsisakyti savo teisių ir teisėtų interesų gynybos kituose procesuose. Tai patvirtina ir ieškovės reikšta pretenzija atsakovams. Ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Prašo ją nubausti 5000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos paskiriant atsakovams lygiomis dalimis.

Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, bylą prašo nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės reikalavimai nėra tiesiogiai susiję su Kauno miesto savivaldybės administracijos teisėmis ir pareigomis, todėl dėl ieškinio pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra. Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. birželio 2 d. pritarė ieškovės pateiktiems daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektiniams pasiūlymams, o 2017 m. gegužės 30 d. išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-21-170530-00561. Ieškinys galėtų būti tenkinamas tuo atveju, jei ieškovė pagrįstų visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas bei realią patirtą žalą (nuostolius).

 

Ieškinys atmestinas.

 

Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų, rašytinių įrodymų ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų administracinėse bylose nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,1236 ha ploto kitos paskirties daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).  

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A-3465 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo“ šio žemės sklypo naudojimo būdas buvo pakeistas iš mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą.

Atsakovai 2015 m. rugpjūčio 28 d. šį įsakymą apskundė Kauno miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, prašydami jį panaikinti. Komisija 2015 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. B14-4-3/2015 (B14-1-7/2015) skundą atmetė. Atsakovai 2015 m. rugsėjo 29 d. pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymo panaikinimo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamo įsakymo galiojimą bei uždrausti atlikti veiksmus, susijusius su daugiabučio ir daugiaaukščio namo projektavimo ir statybos darbais žemės sklype. Nurodė, kad visi pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) gyventojai, kai kurių sklypai tiesiogiai ribojasi su UAB „Revilė“ nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl dėl skundžiamų administracinių aktų, atvėrusių galimybę kaimynystėje statyti daugiabutį ir daugiaaukštį namą, suprastėja gyvenimo kokybė, sumažėja turto vertė ir tai pažeidžia pareiškėjų teises. Tais atvejais, kai yra keičiami galimi žemės naudojimo būdai ir pobūdis, turi būti rengiamas detalusis planas, o skundžiamas įsakymas buvo priimtas neatlikus teritorijų planavimo dokumento rengimo proceso, be privalomo visuomenės dalyvavimo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones atsisakė taikyti, 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1968-406/2016 skundą atmetė. Konstatavo, kad pagal bendrojo plano sprendinius naudojimo būdas „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ ginčo teritorijoje yra leistinas ir galimas, pareiškėjai bendrojo plano, kurio pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas, rengimo metu turėjo galimybę dalyvauti šio teritorijų planavimo dokumento svarstymo su visuomene procedūrose. Atsakovai dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2018 m. kovo 30 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. A-207-261/2018).

Ieškovė 2015 m. gruodžio 14 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą pritarti parengtiems ir viešai su visuomene apsvarstytiems daugiabučio gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), projektiniams pasiūlymams. Kauno miesto savivaldybės administracija atsakė į prašymą 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (33.200)R-5483. Jame nurodė, kad Kauno apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-4660-406/2015, kurioje keliamas reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. A-3465 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo“. Teismo sprendimas minėtoje byloje gali daryti įtaką esminiams projektinių pasiūlymų sprendiniams, todėl sprendimą dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams priims tik gavusi teismo sprendimą. Ieškovė šį sprendimą apskundė teismui. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-2405-554/2016 pagal pareiškėjo UAB „Revilė“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, konstatavo, kad ginčijamas sprendimas nepagrįstas jokiomis teisės aktų normomis, jame nėra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, t.y. nepriimtas joks sprendimas pareiškėjo prašymo atžvilgiu, tik nurodyta, jog sprendimą dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams savivaldybės administracija priims ateityje. Dėl to jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatytų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų. Skundžiamą sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją teisės aktų nustatytais terminais iš naujo išnagrinėti UAB „Revilė“ 2015 m. gruodžio 14 d. prašymą pritarti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), statybos projektiniams pasiūlymams.

Kauno m. savivaldybės administracija 2016 m. birželio 2 d. išvada Nr. 70-27-85 projektiniams pasiūlymams pritarė. Ieškovė 2017 m. kovo 28 d. pateikė prašymą gauti statybos leidimą. Kauno m. savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 30 d. išdavė ieškovei leidimą Nr. LSNS-21-170530-00561 pagal projektą žemės sklype statyti daugiabutį gyvenamąjį namą. Be kita ko, jame nurodyta, kad nuo šio leidimo registracijos dienos panaikinamo-(ų) leidimo(-ų) duomenys yra tokie: registracijos Nr. LNS-21-140116-00027, registracijos data 2014 m. sausio 16 d. Ieškovė pastarojo statybos leidimo į bylą neteikė ir neteigia, kad pagal jį galėjo atlikti statybos darbus 2016 m. – 2017 m. gegužės 30 d. laikotarpiu. Atsakovai 2014 metų leidimo išdavimo neskundė ir nurodo žinantys, kad jis buvo išduotas ne to daugiabučio namo statybai, kurią šiuo metu ginčija, o mažesnio aukštingumo statiniui. Ieškovė to nepaneigė.

Pareiškėjai 2017 m. birželio 30 d. skundu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją, prašydami panaikinti 2017 m. gegužės 30 d. išduotą statybos leidimą, motyvuojant tuo, kad projektinių pasiūlymų viešo svarstymo susirinkimo stenograma yra surašyta tendencingai ir neatitinka tikrovės; kad projektiniai pasiūlymai neatitinka STR „Statinio projektavimas“ 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ 8.3 punkto reikalavimų; pažeidžia STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 191 punkto imperatyvius reikalavimus dėl privažiavimų; neatitinka Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 148.7 punkto nuostatų; projektinis pasiūlymas dėl 18 automobilių statymo dviejuose cokoliniame aukšte esančiuose garažuose pažeidžia STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 146.1 punkto reikalavimus; nėra duomenų apie elektros energijos tiekimą daugiabučiam ir daugiaaukščiam pastatui; rėmėsi kitais 8 punktuose nurodytais pažeidimais išduodant statybos leidimą. Nurodė, kad visiems pažeidimams įtakos turėjo vienintelė aplinkybė – tai, jog nėra jokių galimybių 12 arų sklype pastatyti 5 aukštų daugiau nei 20 butų gyvenamąjį namą taip, kad žemės sklype dar liktų vietos žaliajai vejai, transporto judėjimui, būtinai infrastruktūrai. Dėl šių aplinkybių pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas nuvertės, suintensyvės judėjimas (duomenys neskelbtini), atsiras papildomų triukšmo šaltinių, sumažės privatumas, todėl pablogės pareiškėjų gyvenimo sąlygos. 2017 m. rugsėjo 29 d. atsakovai dėl to paties dalyko padavė skundą administraciniam teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2691-423/2018 pagal pareiškėjų R. L., K. Š., D. Š., V. G., I. T., L. N., R. V., A. B., S. S., D. V., B. L., V. K., E. G., T. A. M., P. Ž. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, AB „Energijos skirstymo operatorius“, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, UAB „Kauno vandenys“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Revilė“, UAB „RA studija“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, R. C., Š. B., M. P., V. J. dėl statybos leidimo panaikinimo pareiškėjų skundą atmetė, sprendimas nėra įsiteisėjęs.

 

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl atsakovų civilinės atsakomybės, kurią ieškovė kildina iš delikto.

 

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Atsakovų civilinės atsakomybės konstatavimui turi būti įrodytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.245 – 6.250 straipsniai). Teismas sprendžia, kad ieškovė šių sąlygų viseto neįrodė.

Neteisėtu atsakovų veikimu ieškovė įvardijo Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymo dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ginčijimą ir šio proceso metu atsakovų pareikštą prašymą sustabdyti įsakymo galiojimą bei uždrausti atlikti veiksmus, susijusius su daugiabučio ir daugiaaukščio namo projektavimo ir statybos darbais; Kauno m. savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 14 d. atsisakymą pritarti projektiniams pasiūlymams; 2017 m. gegužės 30 d. išduoto statybos leidimo ginčijimą; skundų teikimą, siekiant sustabdyti ieškovės planuojamus atlikti darbus neribotam terminui.

Bylos proceso metu, detalizuodama atsakovų veiksmų neteisėtumą teikiant skundus, ieškovės atstovė 2018 m. liepos 5 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, registracijos Nr. DOK-20478, kuriuose nurodė, jog 2015 m. rugpjūčio 14 d. gyventojai (atsakovai) pateikė paklausimą Kauno m. savivaldybės administracijai ir sužinojo apie žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimą; nepareiškė prašymų dėl įrodymų išreikalavimo iš Kauno m. savivaldybės ar UAB „Revilė“ administracinėje byloje Nr. I-1968-406/2016; 2015 m. spalio 12 d. pateikė atskirąjį skundą dėl 2015 m. spalio 12 d. teismo nutarties atsisakyti priimti pareiškėjų skundą dėl praleisto termino skundui pareikšti administracinėje byloje Nr. I-1968-406/2016; 2015 m. spalio 26 d. pateikė paklausimą valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, ar 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymo priėmimo metu galiojantys teisės aktai numatė galimybę tam tikrais atvejais keisti nustatytą žemės sklypo naudojimo būdą nerengiant teritorijų planavimo dokumento; 2015 m. lapkričio 30 d. administracinėje byloje Nr. I-1968-406/2016 pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl 2015 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo; 2016 m. kovo 10 d. teismo posėdžio metu, t. y. po 3 mėn., prašė priimti papildomus dokumentus – nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, 2016 m. sausio 25 d. išrašą dėl statybos leidimų išdavimo, prašė teismo išreikalauti statybos leidimą ir su tuo susijusius dokumentus, pateikti spalvotą bendrojo plano ištrauką, todėl teismo posėdis atidėtas iki 2016 m. gegužės 12 d., šiais veiksmais pažeisti ABTĮ 11 str. nustatyti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai; 2016 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio metu prašė iš savivaldybės išreikalauti detalųjį planą, nors toks prašymas galėjo būti pateiktas ir iki posėdžio, kuris buvo  atidėtas iki 2016 m. rugpjūčio 18 d., šiais veiksmais pažeisti ABTĮ 11 str. nustatyti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai. Ieškovės teigimu, nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. dėl atsakovų inicijuoto teisminio ginčo Kauno apygardos administraciniame teisme ji neturėjo galimybės pateikti tvirtinti projektinių pasiūlymų ir dėl to negalėjo būti laiku parengtas bei pateiktas tvirtinti statybos projektas, kaip numatyta projektiniuose pasiūlymuose: 2015 m. gruodžio 23 d. atsakovai pateikė raštą „Dėl projektinių pasiūlymų adresu (duomenys neskelbtini)“ projektuotojui „RA studija“ ir Kauno m. savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjui dėl STR pažeidimų projektiniuose pasiūlymuose; 2015 m. gruodžio 14 d.   projektiniai pasiūlymai kartu su susirinkimų medžiaga buvo pateikti tvirtinti Kauno m. savivaldybės administracijai ir turėjo būti pradėta techninio projekto rengimo procedūra bei vėliau gautas statybos leidimas, tačiau 2015 m. gruodžio 16 d. atsakovų atstovas E. Sergaitis pateikė pareiškimą Kauno m. savivaldybės administracijai direktoriui dėl aplinkybių, dėl kurių negali būti tvirtinami projektiniai pasiūlymai ir 2015 m. gruodžio 23 d. Kauno m. savivaldybės administracija nutarė sprendimą dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams priimti tik gavusi sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1968-406/2016; Kauno m. savivaldybės administracija 2016 m. birželio 2 d. pritarė projektiniams pasiūlymams, kurie vėliau buvo ilgą laiką derinami dėl atsakovų reiškiamų pretenzijų; atsakovai inicijavo administracinės bylos Nr. 1-4669-554/2016 iškėlimą ginčydami Kauno m. savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 2 d. išvadą pritarti projektiniams pasiūlymams, Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. jų skundą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad sprendimas pritarti projektiniams pasiūlymams iš esmės yra tarpinio procedūrinio pobūdžio.

Atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovai, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) nustatyta tvarka kvestionuodami Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymą dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo, 2017 m. gegužės 30 d. Kauno m. savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą bei prašydami teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, elgėsi neteisėtai.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5 straipsnis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią teismų praktiką šiuo klausimu, pagal kurią vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, esminės reikšmės turi ne bylos, kurioje buvo kreiptasi teisminė gynybos, baigtis, o asmens kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2015 m. gruodžio 04 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637/2015).

Nors sprendime išvardintais administracinio teismo sprendimais atsakovų reikalavimai buvo atmesti, Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1968-406/2016 konstatavo, kad asmens, pateikusio skundą teismui, materialinis teisinis suinteresuotumas ginčyti atitinkamą aktą kiekvienu atveju teismo yra vertinamas tai konkrečiai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir atitinkamus ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekste. Pareiškėjai skunde yra nurodę konkrečias aplinkybes, kuriomis remdamiesi teigia, kad atsakovo sprendimu jų subjektinės teisės ir įstatymo saugomi interesai yra ribojami, t. y. jie pagrindžia materialinio suinteresuotumo buvimo aplinkybes, todėl galima daryti išvadą, kad ginčijamas įsakymas sukelia pareiškėjams teisines pasekmes ir jų teisės gali būti ginamos tokiu būdu, kokį nurodo pareiškėjai savo skunde.

Cituojamoje administracinėje byloje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas (konstatuota, kad žemės sklypo naudojimo būdas galėjo būti pakeistas ir neparengus detaliojo plano, tik atsižvelgiant į bendrojo plano sprendinius), tačiau pažymėta, kad pareiškėjai, manydami, jog žemės sklype suprojektuoto ir (ar) statomo pastato projektas neatitinka bendrojo plano, specialiojo plano ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimų, turi teisę ginčyti tokio pastato projektą (jo statybą) kompetentingoms institucijos (įstaigoms) teisės aktų nustatyta tvarka (administracinė byla Nr. A-207-261/2018).

Tokiu būdu atsakovų veiksmų teisėtumas inicijavus ginčą dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo konstatuotinas vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu.

Minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvados paneigia ir ieškovės argumentus dėl piktnaudžiavimo teise, reiškiant pretenzijas pastato projekto atžvilgiu.

Asmenų teisę prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones reglamentuoja ABTĮ 70 straipsnis, todėl toks administracinėje byloje Nr. I-1968-406/2016 pateiktas pareiškėjų (atsakovų) prašymas uždrausti Kauno m. savivaldybei ir UAB „Revilė“ atlikti veiksmus, susijusius su daugiabučio ir daugiaaukščio namo projektavimo ir statybos darbais žemės sklype, nėra neteisėtas. Priešingai, nei teigia ieškovė, Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjų reikalavimą atmetė motyvuodamas, kad pareiškėjų argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo siejami su prevenciniu būsimų, ateityje galimų pareiškėjų teisių pažeidimu, kad skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimus teismui nesuteikia.

Tokiu būdu atsakovų skundo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymo panaikinimo nagrinėjimas nesustabdė jokių ieškovės ketinamų atlikti statybos veiksmų. Juos įgyvendinti tapo galima tik gavus statybos leidimą, kuris išduotas 2017 m. gegužės 30 d. (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovės teigimu, žala atsirado nuo 2016 m. pirmojo ketvirčio (kovo mėn.) iki statybos leidimo gavimo, todėl tarp žalos ir administracinės bylos Nr. I-2691-423/2018 inicijavimo nėra priežastinio ryšio. Kita vertus, minėta, jog savo interesų gynimas įstatymų nustatyta tvarka nesuponuoja veiksmų neteisėtumo. Ieškovė neginčija, kad statybą pradėjo 2017 m. lapkričio mėnesį, nors administracinėje byloje Nr. I-2691-423/2018 laikinosios apsaugos priemonės jai nebuvo pritaikytos (atsakovai to neprašė).

Nėra atsakovų neteisėtų veiksmų ir dėl Kauno m. savivaldybės administracijos atsisakymo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (33.200) R-5483 pritarti ieškovės parengtiems ir viešai su visuomene apsvarstytiems daugiabučio gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), projektiniams pasiūlymams. Sprendimą priėmė ne atsakovai, o Kauno miesto savivaldybės administracija, be to, nebuvo jokio sprendimo. Nurodomoje byloje priimtu Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu nėra konstatuota ieškovės teisė pradėti statybas žemės sklype (duomenys neskelbtini) ar Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiga besąlygiškai išduoti statybos leidimą ieškovei.

Nesutiktina su ieškove, kad atsakovai yra kalti dėl jos 2015 m. gruodžio mėn. pateiktų projektinių pasiūlymų nepatvirtinimo iki 2016 m. gegužės 9 d. (su projektinių pasiūlymų patvirtinimu ieškovė sieja 2017 m. gegužės 30 d. statybos leidimo gavimo datą). Minėta, kad teise ginčyti žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimą atsakovai naudojosi teisėtai. 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą netvirtinti šių pasiūlymų priėmė ne atsakovai, o Kauno m. savivaldybės administracija (CPK 182 straipsnio 2 p., Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr. I-4660-406/2015). 2017 m. gegužės 30 d. statybos leidimas buvo išduotas pagal statytojo pateiktą projektą. Statybos leidimo išdavimo procedūrą reglamentavo statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, pagal kurį projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu ir kitais šio STR 7.1 ir 7.2 punktuose numatytais įstatymais, teisės aktais bei projekto rengimo dokumentais: projektiniais pasiūlymais – kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip medžiaga statinio projektuotojo parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą ir gali būti naudojami specialiesiems architektūros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti; projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas, atsižvelgęs į Reglamento 13 priedo nuostatas; statinio projektavimo užduotimi (technine užduotimi), t.y. statytojo patvirtintu dokumentu, kuriame nurodoma visa projekto rengimo paslaugų apimtis ir sumanyto statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai, kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant projektą; tipinio statinio projekto rengimo dokumentais (tipinio statinio projekto technine užduotimi, statinio rodikliais, dokumentais, nustatytais Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, kaimyniniuose žemės sklypuose esančių pastatų savininkų rašytiniu sutikimu sujungti projektuojamą pastatą ir kaimynui (kaimynams) priklausantį (priklausančius) pastatą (pastatus) į vieną gaisrinį skyrių). Projektinių pasiūlymų viešas svarstymas reglamentuotas šio STR VII skyriuje „Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių projektinius pasiūlymus“. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektinių pasiūlymų viešas svarstymas vyko 2015 m. spalio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 3 d., todėl su svarstymu susijęs atsakovų veikimas – 2015 m. gruodžio 3 d. raštas projektuotojui ir Kauno m. savivaldybės administracijai dėl STR pažeidimų projektiniuose pasiūlymuose, 2015 m. gruodžio 16 d. raštas Kauno m. savivaldybės administracijai dėl aplinkybių, dėl kurių projektiniai pasiūlymai negali būti tvirtinami – įstatymų laikymosi požiūriu nėra neteisėtas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė pripažino, kad projektinius pasiūlymus keletą kartų keitė atsižvelgiant į gyventojų prieštaravimus bei institucijų, su kuriomis turi būti derinami projektiniai sprendiniai, pastabas. Minėta, kad atsakovų teisė ginčyti tokio pastato projektą (jo statybą) kompetentingoms institucijoms (įstaigoms) teisės aktų nustatyta tvarka yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-207-261/2018. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad atsakovų skunde dėl 2017 m. gegužės 30 d. statybos leidimo nuginčijimo nurodyti argumentai yra susiję su STR 1.07.01:2010 7 punkte nurodytais elementais bei kriterijais, kuriais vadovaujantis rengiamas pastato projektas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų. Atsakovų veikimas kritikuojant projektinius pasiūlymus viešojo svarstymo metu ir ginčijant teisme nėra neteisėtas (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų byla Nr. I-2691-423/2018). Nei viename iš nagrinėjamoje byloje minimų administracinių teismų sprendimų nėra konstatuota, kad atsakovai, gindami savo teises, jomis piktnaudžiauja.

Ieškovė nepateikė įrodymų apie statybos leidimo išdavimo datos sąsają su faktu, kad atsakovai 2016 m. lapkričio 7 d. inicijavo administracinės bylos iškėlimą ginčydami  Kauno m. savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 2 d. išvadą pritarti projektiniams pasiūlymams. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. jų skundą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad sprendimas pritarti projektiniams pasiūlymams iš esmės yra tarpinio procedūrinio pobūdžio. Po jo priėmimo statytojas rengia statinio projektą, kuris vėliau gali būti patvirtintas arba nepatvirtintas, galiausiai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Tol, kol nebus išduotas statybos leidimas, skundžiamas sprendimas pareiškėjams nesukelia jokių pasekmių (administracinė byla Nr. 1-4669-554/2016). Klausimas dėl pareiškėjų skundo priėmimo buvo išspręstas per kelias dienas, nėra jokių duomenų apie ieškovės veiklos, rengiant statinio projektą ir siekiant gauti statybos leidimą, apribojimus, susijusius su minimu atsakovų skundu.

Ieškovė nepagrindė, kuo neteisėtas atsakovų veikimas, 2015 m. rugpjūčio 14 d. paklausus Kauno m. savivaldybės administracijos dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ar 2015 m. spalio 26 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ar 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymo priėmimo metu galiojantys teisės aktai numatė galimybę tam tikrais atvejais keisti nustatytą žemės sklypo naudojimo būdą nerengiant teritorijų planavimo dokumento.

Administracinio teismo priimtų procesinių sprendimų apskundimą apeliacine tvarka reglamentuoja ABTĮ. Ieškovės argumentą dėl bylos vilkinimo paneigia apžiūrėtos administracinės bylos Nr. I-1968-406/2016 medžiaga, atsakovų atstovo paaiškinimai 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje bei 2018 m. liepos 31 d. rašytiniai paaiškinimai, registracijos Nr. DOK-22792. Dėl ieškovės argumentų, susijusių su atsakovų veiksmais vilkinant administracinių bylų procesą ir taip kliudant įgyvendinti statytojos teises, pažymėtina, kad tokia faktine aplinkybe ieškinys nebuvo grindžiamas.

Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė ir ieškinyje nurodomos žalos fakto. Nepriklausomai nuo atsakovų veikimo ginant savo teises, žemės sklypo (statybvietės) aptvėrimu ji privalėjo pasirūpinti vadovaujantis Žemės įstatymo 21 straipsnyje reglamentuotomis žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigomis bei statybos leidimų nuorodomis apie statytojo pareigą aptverti teritoriją vykdant žemės darbus (STR 1.06.01:2016 40 punktas). Ieškovė nepateikė duomenų apie realią įgyvendintos statybos kainą, nežino, ar ieškovę ir sąmatą sudariusią bendrovę sieja sutartiniai santykiai, ar skaičiavimai yra tik teoriniai, todėl, jei atsakovų neteisėti veiksmai ir būtų įrodyti, skirtumas tarp 2016 metų lokalinėje sąmatoje nurodytos statybos kainos ir 2017 m. kovo mėn. buvusių statybos kainų žalos dydžio nepagrįstų.

Neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų, netaikytina kaltės prezumpcija ir nesvarstytinas priežastinio ryšio klausimas. Ieškovė neįrodė aiškiai išreikšto atsakovų piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jų civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, ieškinys netenkintinas kaip nepagrįstas.

Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ir atsakovų prašymą nubausti ieškovę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis už tai, kad, atsakovų teigimu, ieškinys pateiktas tikslu juos įbauginti ir priversti atsisakyti savo teisių ir teisėtų interesų gynybos kituose procesuose.

CPK 95 straipsnyje 1 dalyje numatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

 Kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas besikartojantis aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Nagrinėjamoje byloje piktnaudžiavimu savo teisėmis abi šalys įvardija viena kitos veiksmus, kylančius iš teisės įgyvendinti statinio statybą ir teisę kvestionuoti šios statybos teisėtumą. Tuo tikslu abi šalys naudojasi teisminės gynybos institutu. Ieškovės ieškinio pripažinimas nepagrįstu savaime nereiškia, kad teise kreiptis į teismą ji naudojasi ne pagal paskirtį. Analogišką išvadą teismas padarė ir dėl atsakovų įgyvendinamos priešpriešinės teisės, nors jų reikalavimų administracinis teismas irgi nepatenkino. Taigi, piktybiško ieškovės naudojimosi teismine gynyba šiuo atveju nėra.   

Atsakovams, kurių naudai priimtas sprendimas, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai patyrė 1500 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidas, kurių pagrįstumą ir sumokėjimą patvirtina 2018 m. liepos 4 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 21/2018 ir 2018 m. liepos 4 d. pinigų priėmimo kvitas. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (įsakymo 2015 m. kovo 20 d. redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atsakovų prašymu priteistinos K. Š. (CPK 98 straipsnis).

Valstybei iš ieškovės priteistinos 23,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

 

nusprendžia:

 

ieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Revilė“, juridinio asmens kodas 303399447, 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Revilė“, juridinio asmens kodas 303399447,   23,88 (dvidešimt tris Eur 88 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

 

 

Teisėja                Virginija Gudynienė

 


Paminėta tekste:
  • A-207-261/2018
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • eI-2405-554/2016
  • CK6 6.263 str. Pareiga atlyginti padarytą žalą
  • CK
  • I-1968-406/2016
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • CK1 1.137 str. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • I-2691-423/2018
  • CPK
  • 3K-3-94/2010
  • 3K-3-146/2013
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei