Administracinė byla Nr. I-23-121/2012

Bylos proceso Nr.3-61-3-02002-2009-8

                                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 16.6,61

(S)

                                VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

                                                          SPRENDIMAS

                                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

     Vilnius                                                                                                2012 m. spalio 26 d.

    Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, dalyvaujant atsakovo atstovei Jovitai Gedgaudaitei-Fiodorovienei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos atstovui Vygandui Joskaudui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretieji suinteresuoti asmenys - Vidaus reikalų ministerijos Centrinė specialioji ekspertų komisija, Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos komisija, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

     Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

     n u s t a t ė:

pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus AVPK) viršininko 2009 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 10-TE-532 „Dėl tarnybos eigos" 5 punktą; 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato (PK) Nusikaltimų tyrimo skyriaus (NTS) tyrėjo pareigas (B lygis 7 kategorija); 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną dieną nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2009-10-30) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priverstinės pravaikštos dienas padauginant iš vidutinio darbo užmokesčio; 4) panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2009-10-30 įsakymą Nr. 10-V-736 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo“; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

    Paaiškina, kad jis iki 2009-10-30 ėjo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo PK NTS tyrėjo pareigas, o Vilniaus AVPK viršininko 2009-10-30 įsakymu Nr. 10-TE-532 buvo atleistas iš tarnybos, atleidimo pagrindas - Statuto 53 str. 1 d. 17 punktas ir 56 str. 1 dalis bei VRM 2009-10-28 įsakymas Nr. 1V-572 ,,Dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“. Su pastaruoju įsakymu jis buvo supažindintas 2009-10-30, tačiau iki šiol jam nėra aiškus sprendimo panaikinti jam leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (toliau - Leidimas) faktinis pagrindas. Su skundžiamu įsakymu jis buvo supažindintas tik 2009-11-02, be to, jis nebuvo perkeltas į kitas galimas eiti pareigas. Su skundu 2009-11-24 kreipėsi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją (PAKK) dėl VRM 2009-10-28 įsakymo Nr.1V-572 dalies, kuria panaikintas Leidimas, ir Centrinės specialiosios ekspertų komisijos (CSEK) 2009-10-13 sprendimo panaikinimo.

      Skundžiamas įsakymas naikintinas remiantis šiais argumentais:

1. Dėl teisės į informaciją pažeidimo paaiškina, kad skundžiamas įsakymas yra individualus teisės aktas, tačiau jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 str. 1 dalies reikalavimų, kadangi jame nurodytas tik abstraktus teisinis pagrindas, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Tokia skundžiamo įsakymo formuluotė nepagrįstai suvaržo pareiškėjo teisę žinoti konkrečias priežastis, dėl kurių jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos, apriboja jo galimybę teisingai suprasti ir tinkamai gintis dėl kaltinimo ir aplinkybių, sukėlusių jam sunkias neigiamas pasekmes, todėl pažeidžia jo teisę į informaciją bei į tinkamą teisminę gynybą.

2. Dėl Leidimo panaikinimo ir atleidimo neteisėtumo paaiškina, kad pagal VTPĮ 18 str. 1 d. 4 punktą, 16 str. 2 d. 13 punktą, Konstitucijos 31 str. 1 dalį, Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 21 str. 2 dalį, 14 straipsnį bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nuo 1999 m. formuojamą teismų praktiką baudžiamosiose bylose (LAT plenarinės sesijos 1999-11-12 nutartis byloje Nr. 2K-280/1999), asmuo laikomas patrauktu baudžiamojon atsakomybėn tik nuo tada, kai jo atžvilgiu įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis. Be to, remiantis teisingumo, protingumo ir nekaltumo prezumpcijos principais, tik paaiškėjus šioms aplinkybėms yra galimos kilti įstatymuose numatytos pasekmės, kurios taip pat turi būti proporcingos. Pareiškėjo teigimu, jis jokios nusikalstamos veikos nėra padaręs, nėra traukiamas ir niekada nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nebuvo pagrindo panaikinti jam Leidimą kitais pagrindais. Gi faktas, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, neįrodo pareikštų įtarimų pagrįstumo ar kaltės (tyčios) ir tuo labiau nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog asmuo, kuriam pareikšti įtarimai, yra praradęs valstybės pasitikėjimą, kadangi toks tyrimas gali būti nutrauktas pagal BPK 3 ir 212 straipsnius. Be to, vien nurodytų aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl tyčinės nusikalstamos veikos. Taigi CSEK sprendimas ir VRM įsakymas, priimti remiantis nepagrįstomis prielaidomis, yra neteisėti, kadangi reiškia a priori asmens pripažinimą kaltu padarius tyčinę nusikalstamą veiką, šiurkščiai pažeidžiant Konstitucijos 31 str. 1 ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 dalyse įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą. VTPĮ 16 str. 2 d. 13 punkto pagrindu Leidimas galėtų būti panaikintas, kai nebelieka jokių pagrįstų abejonių dėl asmens padarytos nusikalstamos veikos ir jo tyčios. Pareiškėjo atveju šios aplinkybės nėra nustatytos, todėl neteisėtai ir nepagrįstai panaikinus jam Leidimą, buvo pažeisti teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir nekaltumo prezumpcijos principai. Kadangi VRM įsakymo dalies pagrįstumas ir teisėtumas yra abejotinas, todėl jo pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas (jo 5 punktas), taip pat negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Tai, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas VRM įsakymas, nėra pakankamas pagrindas atleisti jį iš pareigų, kadangi toks atleidimas neatitinka ir proporcingumo, ir teisingumo principų. Šiuo atveju konstitucinės teisės į darbą ribojimas (atleidimas iš darbo) yra neproporcingas galimam demokratinės visuomenės tikslui, tarp tikslų ir priemonės akivaizdžiai nėra pusiausvyros. Jei ir egzistuoja atitinkamas demokratinės visuomenės tikslas, kad asmuo, atliekant jo atžvilgiu ikiteisminį ar operatyvinį tyrimą, faktiškai nedirbtų atitinkamo darbo, tai toks tikslas neabejotinai gali būti pasiekiamas kita švelnesne ir proporcinga priemone - nušalinimu nuo darbo (pareigų) (Darbo kodekso (DK) 123 str., BPK 157 str., Statuto 28 str.). Atleidimas iš darbo tų asmenų, kurių atžvilgiu yra tik atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, reikštų neproporcingus laisvės pasirinkti darbą ir verslą suvaržymus (Konstitucijos 48 str. 1 d.). Nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikoma BPK 157 straipsnyje numatyta priemonė - įtariamojo nušalinimas nuo pareigų. LVAT administracinėje byloje Nr. A14-642/07 nustatė, kad dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos teisėtumo, kai jis atleidžiamas kaip netekęs leidimo dirbti su slapta informacija dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio ar operatyvinio tyrimo, LVAT yra pasisakęs 2005 m. spalio 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A7-481-05 pagal pareiškėjo A.S. skundą atsakovei Specialiųjų tyrimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo. Minimoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad „atleidimas iš tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnybos Statuto 12 str. 2 d. 6 punkte numatytu pagrindu - dėl leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikinimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo - pažeidžia proporcingumo principą ir šiuo atveju netaikytinas, nes, siekdamas proporcingumo, įstatymų leidėjas numatė specialias teisines priemones (teisinius apribojimus) - tarnybos pareigūno nušalinamą nuo pareigų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn - visą baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo laikotarpį (Statuto 24 str. 1 d. 2 p.). Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 17 punkto normos konstrukcija lingvistiniu požiūriu nėra tapati Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 12 str. 2 d. 6 punkto normai - pirmojoje įstatymų leidėjas tiesiogiai nenaudoja žodžių „gali būti". LVAT konstatavo, kad šis skirtumas nedaro esminės įtakos nurodytų teisės normų turinio aiškinimui bendrųjų teisės principų (teisingumo, protingumo, proporcingumo) kontekste.

Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnis numato pareigūno nušalinimo nuo pareigų institutą, kuris laikytinas proporcingu ir teisingu pareigūno tarnybinių teisių suvaržymui analogiškoje nagrinėjamai situacijoje - kai įstatymo nustatyta tvarka nėra patvirtinta jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką. Be to, pareiškėjo manymu, neaišku, dėl kokių priežasčių nebuvo realizuota ir įstaigos (atsakovo) vadovo galimybė problemą išspręsti ir kitu būdu - pvz., dalies funkcijų, susijusių su įslaptinta informacija, vykdymo apribojimu, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas pareiškėjui 2009 m. vasario 28 d. išdavė leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo", ir šis leidimas nebuvo panaikintas, todėl, pareiškėjo manymu, atsakovas, vadovaudamasis Statuto 16 straipsniu bei teisingumo ir proporcingumo principais, taip pat turėjo galimybę perkelti jį dirbti į kitas pareigas, o pareiškėjo žiniomis, tokia galimybė buvo.

3. Dėl teisės aktų prieštaravimo Konstitucijai. Vadovaudamasis Statuto 53 str. 1 d. 17 punktu, 56 str. 1 dalimi, 53 str. 1 d. 4 punktu, 16 str. 4 dalimi, 6 str. 1 dalimi pareiškėjas daro išvadą, kad įstatymų leidėjas privalėjo Statute numatyti galimybę perkelti pareigūną į kitas pareigas ir kai jam atimama specialioji teisė, būtina jo užimamos pareigybės funkcijoms vykdyti. Nesant tokio teisinio reguliavimo, yra pažeidžiamas konstitucinis proporcingumo principas. Tokia teisinė situacija turėtų būti vertinama kaip teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija. KT yra konstatavęs, jog teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas, paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų visuomeninių santykių turinį, turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje dalyje), nes to reikalauja aukštesnės galios teisės aktas, inter alia pati Konstitucija (KT 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Dėl Statuto 16 straipsnio legislatyvinės omisijos yra pažeidžiamas ne tik proporcingumo principas, bet ir Konstitucijos 33 str. 1 dalyje įtvirtinta teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Be to, nei Statute, nei VTPĮ nenumatyta pažeistų teisių atstatymo procedūra, jei pareikšti įtarimai nepasitvirtina ir pradėtas ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Kadangi VTPĮ nenumato laikino teisės dirbti su slapta informacija apribojimo, kartu šiame įstatyme įtvirtintos leidimų dirbti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija išdavimo taisyklės nedraudžia išduoti tokį leidimą asmeniui, kuriam anksčiau leidimas dirbti su slapta informacija buvo panaikintas dėl įtarimų nusikalstamos veikos padarymu. Taigi, pagal dabartinį teisinį reguliavimą atitinkamos pasekmės asmeniui gali atsirasti vien formaliu pagrindu, t.y. tik esant įtarimui, kas teisinėje valstybėje negali būti laikoma teisėta. Leidimo dirbti su slapta informacija atėmimas nėra savitikslis: jis gali sukelti asmeniui atitinkamas pasekmes - atleidimą iš tarnybos, todėl VRM įsakymo dalies, kuria pareiškėjui atimtas Leidimas, teisinis pagrindas - VTPĮ 18 str. 1 d. 4 punktas - galimai yra prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui - t.y. Konstitucijai. Taip pat svarstytinas klausimas, ar skundžiamo įsakymo 5 punkto priėmimo teisinis pagrindas - Statuto 53 str. 1 d. 17 punktas - nesudaro prielaidų pažeisti dvigubo baudimo negalimumo principą įtvirtintą Konstitucijos 31 str. 5 dalyje, kadangi dėl tų pačių aplinkybių asmeniui yra taikomos 2 sankcijos: specialiosios teisės atėmimas ir atleidimas.

4. Dėl Vilniaus AVPK 2009-10-30 įsakymo Nr. 10-V-736 panaikinimo paaiškina, kad 2009-10-30 įsakymas Nr. 10-V-736 neatitinka VAĮ 8 str. 1 dalies reikalavimų, kadangi jame yra nurodytas tik abstraktus teisinis pagrindas, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, iš jo turinio neaišku, kokiu faktiniu pagrindu jis priimtas, tokia įsakymo formuluotė suvaržo jo teisę žinoti konkrečias priežastis, dėl kurių jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos, jam buvo atimtos specialiosios teisės, tokiu būdu apribojamos jo galimybės tinkamai suprasti ir gintis nuo kaltinimo, pažeidžia jo teisę į informaciją bei tinkamą teisminę gynybą. Kaip 2009-10-30 įsakymo Nr. 10-V-736 priėmimo pagrindas yra nurodytas įsakymas Nr. 1V-572, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui 2009-03-13 išduotas leidimas (duomenys neskelbtini), jame nėra jokių nuostatų dėl leidimo panaikinimo. Įsakymas Nr. 1V-572 yra apskųstas. Taigi 2009-10-30 įsakymas Nr. 10-V-736 yra naikintinas kaip priimtas netinkamu ir nepgrįstu pagrindu (b.l.2-11, 80-82).

Atsakovas, atsikirsdamas į skundą, prašo jį atmesti. Paaiškina, kad pagal Vilniaus AVPK viršininko 2008-11-19 įsakymą Nr. 10-V-166 „Dėl pareigybių, susijusių su įslaptintos informacijos naudojimu ir jos apsauga, sąrašo patvirtinimo" pareiškėjo pareigybei reikalingas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, o jo netekęs, M. P. nebegalėjo atlikti savo tiesioginių pareigų ir tęsti tarnybos, todėl laikinasis Vilniaus AVPK viršininkas A. M., vadovaudamasis Statuto 53 str. 1 d. 17 punktu, 56 str. 1 dalimi bei VRM 2009-10-28 įsakymu Nr. 1V-572, 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 10-TE-532, atleido M. P. iš vidaus tarnybos. Statuto 56 str. 1 dalies nuostata dėl atleidimo iš pareigų yra orientuota į operatyvumą. Pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, už visą laikotarpį pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis, o nesant teisių pažeidimo - negalimas ir šio tariamo teisių pažeidimo gynimas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti skundžiamą įsakymą atmestinas. Sprendimus dėl leidimo dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija išdavimo arba panaikinimo priima CSEK, todėl skundas dalyje dėl pareiškėjo reikalavimų dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo Vilniaus AVPK atžvilgiu, atmestini, nes Vilniaus AVPK negali atsakyti už pareiškėjo reikalavimus ir teiginius, adresuotus CSEK.

Pareiškėjo santykiai su Vilniaus AVPK nutrūko 2009-10-30, todėl 2009-10-30 Vilniaus AVPK viršininko įsakymu Nr. 10-V-736 buvo panaikintas 2009-02-18 pareiškėjui išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pareigybei reikalingas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ (b.l.14-15).

Trečiasis suinteresuotas asmuo CSEK atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Dėl vidaus reikalų ministro 2009-10-28 įsakymo Nr.1V-572 paaiškina, kad jis yra teisėtas ir atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, t.y. 1) pagrįstas teisės normomis -VTĮ 18 str. 2 dalies, 18 str. 1 d. 4 punkto, 16 str. 2 d. 13 punkto nuostatomis, priimtas vadovaujantis CSEK 2009-10-13 posėdžio sprendimu, bei 2) minėtame akte nurodytos faktinės aplinkybės - M. P. Vilniaus AVPK ONTV pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 str. 2 dalį (ši informacija pateikta Vilniaus AVPK 2009-10-12 rašte Nr.10-S-19319). Remiantis LVAT praktika, VAĮ 8 str. 1 dalies nuostata, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, nereiškia, kad sprendimas, t.y. institucijos valia, turi būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte. Pareiškėjo motyvai, kad asmuo laikomas patrauktu baudžiamojon atsakomybėn tik nuo tada, kai jo atžvilgiu įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, nėra aktualūs šioje byloje, nes leidimas pareiškėjui buvo panaikintas ne dėl to, kad jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikaltamą veiką, bet dėl to, kad jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas (VTPĮ 16 str. 2 d. 13 p.). Dėl Vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Konstitucijai nurodo, kad atleidžiant tuo pagrindu, kad asmens atžvilgiu atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, taikomas Statuto 3 straispnyje įtvirtintas vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principas, pagal kurį pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir kt.) yra kompensuojami Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (išmokama Statuto 57 straipsnyje numatyta išeitinė kompensacija, paskiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija). Statuto 16 str. 4 dalyje nustatytas atleidimo pagrindas yra susijęs su priežastimis, nepriklausomomis nuo pareigūno valios, todėl įstatymo leidėjas numatė galimybę tokį pareigūną, kuris negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės, perkelti į kitas pareigas. Pareiškėjo atveju Statuto 53 str. 1 d. 17 punkte nustatytas atleidimo pagrindas yra susijęs su priežastimis, priklausančiomis nuo pareigūno valios. Pareigūnas, stodamas į vidaus tarnybą prisiekia (Statuto 12 str.) gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas. Pareiškėjas, būdamas vidaus tarnybos pareigūnu, galėjo ir privalėjo numatyti savo neteisėtų veiksmų pasekmes. Taigi nėra pagrindo kreiptis į KT. Dėl Statuto 28 straipsnio ir VTPĮ 18 str. 1 d. 4 punkto atitikties Konstitucijai nepasisako, nes šiuo klausimu jau yra kreiptasi į KT. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepasisako ir dėl pareiškėjo atleidimo teisėtumo, nes dėl to yra priimtas atsakovo sprendimas (b.l.49-50).

Trečiasis suinteresuotas asmuo PAKK, atsikirsdama į skundą, paaiškina, kad 2009-11-24 gavo M. P. skundą dėl vidaus reikalų ministro 2009-10-28 įsakymo Nr.1V-572 ,,Dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ dalies, kuria panaikintas 2009-03-13 išduotas leidimas (duomenys neskelbtini), panaikinimo. Vidaus reikalų ministerijai pateikus medžiagą, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas sprendimas, M. P. skundas bus nagrinėjamas artimiausiame PAAK posėdyje (b.l.66).

    Atsakovo atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas 2011-07-05 nuosprendžiu yra nuteistas už tarnybinio nusikaltimo padarymą, jam 3 metus atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.

    Trečiojo suinteresuoto asmens PAKK atstovas skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad Komisijos sprendimas paliktas galioti.

Skundas atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

          1. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas M. P. nuo (duomenys neskelbtini) (su pertraukomis) tarnavo vidaus reikalų sistemoje, nuo 2003-08-22 (su pertraukomis) dirbo Vilniaus AVPK 1-jo PK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus jaunesniuoju inspektoriumi (nuo 2003-12-24 tyrėju) (tarnybos byla Nr.26, toliau - ,,ten pat“, I dalis, b.l.2-3).

         Vilniaus AVPK M. P. 2009-02-18 išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Riboto naudojimo“, o Vilniaus AVPK viršininko 2009-03-10 įsakymu Nr. 10-TE-134 nuo 2009-03-16 jis buvo paskirtas į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo PK NTS tyrėjo pareigas. VRM 2009-03-13 M. P. išdavė leidimą (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Visiškai slaptai“. Leidimas galioja iki 2014-02-20 (ten pat, III dalis).

                       2. Vilniaus AVPK Personalo skyrius 2009-08-07 raštu Nr. 10-S-15507 pranešė VRM Bendrojo departamento direktoriui, kad Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo PK NTS tyrėjo M. P. atžvilgiu Vilniaus AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje (ONTV) pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 228 str. 2 dalį (b.l.61).

         Vilniaus AVPK ONTV vyresnysis tyrėjas J. D. 2009-10-12 tarnybiniu pranešimu informavo Vilniaus AVPK viršininko pavaduotoją, kad Vilniaus AVPK ONTV 2009-05-18 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-01018-09 pagal nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 2 dalyje, požymius Vilniaus AVPK 1-ojo PK NTS vyresniojo tyrėjo K. S. ir tyrėjo M. P. atžvilgiu. Atliekant telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos kontrolę, gauta duomenų, kad K. S. vadovavo dviejų asmenų grupei - A. P. ir A. S., kurie 2009 metais nuo gegužės mėnesio iki liepos mėnesio pabaigos vykdė vagystes iš parduotuvių, esančių prekybos centruose ,,Akropolis“, ,,Panorama“, ,,Europa“. Gauta informacija pasitvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai patvirtino, kad atpažįsta M. P., kaip aktyviai dalyvavusį kartu su K. S. piktnaudžiaujant tarnyba. Atsižvelgus į tai, tikslinga K. S. ir M. P. panaikinti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (b.l.63).

3. CSEK, 2009-10-13 posėdyje nutarė siūlyti vidaus reikalų ministrui, vadovaujantis VTPĮ 18 str. 1 d. 4 punktu, 16 str. 2 d. 13 punktu, 18 str. 2 dalimi, panaikinti Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo PK NTS tyrėjui M. P. 2009-03-13 išduotą leidimą (duomenys neskelbtini) dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma ,,Visiškai slaptai“ (posėdžio protokolo Nr. 1-8RN-3(RN), b.l.57-58).

    Atsižvelgęs į šį sprendimą, vadovaudamasis VTPĮ 18 str. 2 dalimi, VRM ministro 2006-04-14 įsakymu Nr. 1V-145 patvirtintų CSEK nuostatų 6.4 punktu, vidaus reikalų ministras 2009-10-28 priėmė įsakymą Nr. 1V-572, kurio priedo lentelės eilės Nr. 2 panaikino M. P. 2009-03-13 išduotą leidimą (duomenys neskelbtini) dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma ,,Visiškai slaptai“ VTPĮ 18 str. 1 d. 4 punkto, 16 str. 2 d. 13 punkto pagrindu (b.l.52-56).

   Vilniaus AVPK viršininkas, vadovaudamasis VRM ministro 2009-10-28 įsakymu Nr. 1V-572, 2009-10-30 priėmė įsakymą Nr. 10-V-736 panaikinti M. P. 2009-02-18 išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija (b.l.19).

   VRM 2009-10-30 raštu Nr. 1D-8127 pranešė M. P., kad jam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikintas vidaus reikalų ministro 2009-10-28 įsakymu Nr.1V-572 (b.l.59-60).

                      4. Vadovaudamasis Statuto 53 str.1 d. 17 punktu, 56 str. 1 dalimi, VRM 2009-10-28 įsakymu Nr. 1V-572, Vilniaus AVPK viršininkas 2009-10-30 priėmė įsakymą Nr.10-TE-532 ,,Dėl tarnybos eigos“, kuriuo 2009-10-30 atleido iš vidaus tarnybos vyresnįjį inspektorių M. P., Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ojo PK NTS tyrėją (b.l.12).

       PAKK 2009-11-24 gautas M. P. skundas dėl vidaus reikalų ministro 2009-10-28 įsakymo Nr. 1V-572 ,,Dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ dalies, kuria panaikintas 2009-03-13 išduotas leidimas (duomenys neskelbtini), panaikinimo (b.l.66, 67-70).

       PAKK 2010-02-26 posėdyje (protokolo Nr. 56-1) nutarė pripažinti VRM ministro 2009-10-28 įsakymo Nr. 1V-572 dalį, kuria panaikintas leidimas M. P., ir CSEK 2009-10-13 protokolo Nr. 1-8RN-3(RN) dalį pagrįstomis (b.l.109-110).

       5. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT), prašydamas panaikinti PAKK 2010-02-26 protokolinį sprendimą Nr. 56-1; panaikinti VRM 2009-10-28 įsakymo Nr. 1V-572 dalį dėl leidimo (duomenys neskelbtini) panaikinimo; panaikinti CSEK 2009-10-13 posėdžio sprendimą (protokolo Nr. 1-I-8RN-3(RN)); įpareigoti VRM grąžinti jam leidimą (b.l.102, 103-105).

        VAAT 2012 m. kovo 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. III-62-624/10 nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti CSEK 2009 m. spalio 13 d. protokolinį sprendimą Nr. I- 8RN-3(RN), kurioje siūloma panaikinti M. P. leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Kitą pareiškėjo M. P. skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. VAAT konstatavo, kad sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas, gali būti priimamas ne tik atsiradus ar paaiškėjus VTPĮ 16 str. 2 d. 13 punkte nurodytoms aplinkybėms, bet ir papildomo tikrinimo metu įsitikinus, kad tolesnis asmens darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę tokios informacijos saugumui. Įvertinęs aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame pareiškėjui M. P. 2009 m. rugpjūčio 3 d. buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 2 dalyje, yra baigtas, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo M. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 2 dalyje, kuri pagal BK 11 str. 4 dalies nuostatas priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, yra įsiteisėjęs, gi pagal VTPĮ (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 16 str. 2 d. 6 punktą teistumo turėjimas už apysunkį nusikaltimą yra kliūtis išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, teismas padarė išvadą, kad VRM 2009 m. spalio 28 d. įsakymo dalis, kuria panaikintas Leidimas, ir PAKK 2010 m. vasario 26 d. protokolinis sprendimas Nr. 56 -1 yra pagrįsti, juos naikinti teismas nenustatė pagrindo. Atsižvelgus į VTPĮ (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 16 str. 2 d. 6 punkto nuostatas ir minėtą įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo įpareigoti VRM pareiškėjui M. P. grąžinti leidimą. Bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti CSEK 2009 m. spalio 13 d. protokolinį sprendimą Nr. I-8RN-3(RN) nutraukė, kadangi tokio pobūdžio sprendimuose, kaip išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2007 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A16-696/2007 yra įforminamas tik siūlymas paslapčių subjektui. Kadangi siūlymas pats savaime pareiškėjo M. P. teisių ir pareigų neįtakoja, jis nelaikytinas administraciniu aktu, skundžiamu administracine tvarka, o ginti savo teises, susijusias su leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, turėjimu, pareiškėjas gali ginčydamas šiuo klausimu priimtą paslapčių subjekto sprendimą, kas šiuo atveju ir yra padaryta.

LVAT, išnagriėnęs bylą apeliacine tvarka, 2012-08-16 priėmė nutartį Nr. A-444-2409/2012 VAAT 2012 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė ir išvados.

Šios bylos dalykas yra patikrinti, ar teisėtai (t.y. pagal teisės aktų reikalavimus) pareiškėjui skundžiamu atsakovo įsakymu yra panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija bei ar teisėtai jis dėl šios priežasties atleistas iš vidaus tarnybos.   

Leidimų dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija išdavimo, anuliavimo tvarką ir kitus su tuo susijusius teisinius santykius reglamentuoja 2003-12-16 Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas Nr. IX-1908 (VTPĮ).

Minėta, jog skundžiamu Vilniaus AVPK viršininko 2009-10-30 įsakymu Nr. 10-V-736 M. P. 2009-02-18 išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikintas VRM ministro 2009-10-28 įsakymo Nr. 1V-572 pagrindu, o pastarasis įsakymas priimtas VTPĮ 18 str. 1 d. 4 punkto, 16 str. 2 d. 13 punkto pagrindu. VTPĮ 16 str. 2 d. 13 punkte numatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, o VTPĮ 18 str. 1 d. 4 punktas nustato, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 16 str. 2 dalyje; pagal šio įstatymo 18 str. 2 dalį paslapčių subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento motyvuotu teikimu panaikina leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

         Pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai nustatyti 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintame Vidaus tarnybos statute. Minėta, jog skundžiamas Vilniaus AVPK viršininko 2009-10-30 įsakymas Nr. 10-TE-532 ,,Dėl tarnybos eigos“, kuriuo M. P. atleistas iš tarnybos, priimtas pasirėmus Statuto 53 str.1 d. 17 punktu, 56 str. 1 dalimi bei VRM 2009-10-28 įsakymu Nr. 1V-572.

Statuto 53 str. 1 d. 17 punkte numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Vadovaujantis Statuto 56 str. 1 dalimi, esant šio Statuto 53 str. 1 d. 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardintiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu.

Minėta, kad VRM ministro 2009-10-28 įsakymo Nr. 1V-572 teisėtumas yra patikrintas įsiteisėjusiu VAAT 2012 m. kovo 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. III-62-624/2010, todėl jokio pagrindo naikinti skundžiamus Vilniaus AVPK viršininko 2009-10-30 įsakymą Nr. 10-V-736 bei Vilniaus AVPK viršininko 2009-10-30 įsakymą Nr. 10-TE-532 ,,Dėl tarnybos eigos“, nėra.

Kiti skundo reikalavimai yra išvestiniai iš paminėtų dviejų, todėl negali būti tenkinamai.                                        Nepatenkinus nei vieno iš skundo reikalavimų, negali būti tenkinamas ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 44, 45 str.), be to, pareiškėjas nepateikė jokių išlaidų turėjimą pagrindžiančių įrodymų.   

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 punktu, 147 str.,  teisėja

n u s p r e n d ė :

pareiškėjo M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

  Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                            Nijolė Žalnieriūnienė