Civilinė byla Nr. e2A-275-587/2023
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00583-2020-4
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.11.6;
2.1.5.2; 2.6.8.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4
(S)
Kauno apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Jurgitos Sujetienės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV logistics“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aistas“ apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25-418/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNVD logistics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aistas“, tretiesiems asmenims N. P. ir K. J. K. dėl nuostolių atlyginimo daikto ir gerbūvio trūkumams pašalinti.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „RNVD logistics“ (toliau – ir UAB „RNVD logistics“), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aistas“ (toliau – ir UAB „Aistas“) priteisti: 1) 61 146,75 Eur nuostolius už gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų statybos darbų defektų taisymo darbus; 2) 4 094,56 Eur nuostolius už ¼ dalies žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gerbūvio (grindinio) darbų trūkumų taisymo darbus; 3) 6 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) 17669,46 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo UAB „Šlamas ir partneriai“ projektą pastatė keturis sublokuotus vieno buto gyvenamuosius namus. Druskininkų savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 27 d. rašytiniame pritarime statinio projektui Nr. RPP-12-150427-00021 atsakovė nurodyta statinio statytoja. Ji laikytina šiuo metu ieškovei nuosavybės teise priklausančio ginčo namo tiek statytoju / rangovu, tiek šio nekilnojamojo turto savininku ir pardavėju. Atsakovė su ieškove 2017 m. kovo 28 d. sudarė dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo - pardavimo sutartį, 2017 m. spalio 24 d. pasirašytas ir įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre priėmimo – perdavimo aktas. Ieškovė nuo 2017 m. spalio 24 d. tapo įsigyto nekilnojamojo turto savininkė. Pradėjus naudotis įsigytu namu, ėmė ryškėti statinio ir kiemo grindinio įrengimo statybos trūkumai. Ieškovė 2020 m. kovo 30 d. pateikė atsakovei pretenziją, nurodė, jog name yra matomi terasos, namo langų vitrinų, pastatų komunikacijos šachtų, pastato stogo, lauko durų, kiemo trinkelių ir grindinio įrengimo ir kitų statybos darbų trūkumai. 2020 m. balandžio 9 d. buvo apžiūrėti ieškovei ir trečiajam asmeniui N. P. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Parengtas defektų nustatymo aktas, nustatyti statybos darbų defektai buvo nurodyti 2021 m. balandžio 26 d. pateiktame patikslintame ieškinyje. Statytojo atstovas sutiko su nustatytais defektais, šį aktą pasirašė. Atsakovė nustatytų defektų tinkamai nepašalino. 2020 m. gegužės 6 d. pakartotinai atlikta gyvenamųjų namų apžiūra. Nustatyti defektai nurodyti 2021 m. balandžio 26 d. pateiktame patikslintame ieškinyje. 2020 m. gegužės 5 d., dalyvaujant ieškovei, trečiajam asmeniui ir techninės apžiūros vadovui A. P. bei specialistei A. S. atlikta grindinio vizualinė apžiūra, surašytas vizualinės apžiūros aktas Nr. 2-2020, dėl kurio atsakovė neprieštaravo. 2020 m. birželio 25 d. atsakovė pateikė ieškovei 2020 m. birželio 15 d. parengtą eksperto N. B. išvadą, kuria siekiama sumažinti darbų apimtį. Ieškovė 2021 m. kovo 24 d. pateikė specialisto A. K. parengtą ginčo statinio - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), termovizijos ataskaitą, bandymų protokolą Nr. 2316. Specialisto nustatyta, kad sandarumo koeficientas faktiškai atitinka tik D energinio naudingumo klasės reikalavimus. 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo aktu buvo nustatyta, kad abiem pastatams priskirtos žemės sklypo dalys – grindiniai nelygūs, duobėti, kaupiasi ir užsistovi balos. Ieškovė siekdama išsiaiškinti numatomų darbų apimtis bei jų atlikimo kaštus, kreipėsi į UAB ,,Statybos ABC“ dėl preliminarios rangos sutarties parengimo ir sudarymo bei lokalios sąmatos pateikimo, bendra darbų kaina yra 4 094,56 Eur.
3. Atsakovė UAB „Aistas“ su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė 2017 m., prieš sudarant 2017 m. kovo 28 d. dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, apžiūrėjo ketinamą įsigyti turtą. Pirkimo – pardavimo sutartimi patvirtino, kad perkamas turtas (butas ir dalis žemės sklypo) atitinka visus jos keliamus reikalavimus (sutarties 7.2.1. p – 7.2.2. p.). Ieškovė nurodo, kad atsakovė 23 kv. m. bendrai naudojamos žemės sklypo dalies neišklojo trinkelėmis, dėl IĮ „Žemata“ matininko 2021 m. sausio 10 d. nustatytų faktinių žemės sklypo ribų didina ieškinį, prašo priteisti 3 215,76 Eur dėl atstatomos esamos trinkelių dangos ir 168,17 Eur naujai įrengiamos trinkelių dangos. Sudėjus šias sumas gaunasi 3 383 Eur, tačiau ieškovė prašo priteisti 4 094,56 Eur. Tarp šalių nebuvo sudaryta rangos sutartis, iš kurios galėtų kilti ginčas dėl atliktų darbų apimties, ieškovė siekia 23 kv. m. pasididinti trinkelių plotą atsakovės sąskaita. Nenorėdama konfliktuoti, atsakovė sutiko ištaisyti dalį ieškovės nurodytų defektų, spaudžiama ieškovės teisininkės pasirašė aktą. Atsakovė niekada nesutiko, jog trinkelės įrengtos nekokybiškai, samdyti rangovai trinkeles taisė 2019 m. dalyvaujant ieškovams pagal jų nurodymus. Ieškovė neįrodė, jog trinkelių nelygumai atsirado ne dėl netinkamos trinkelių dangos eksploatacijos dėl sunkiasvorės technikos.
4. 2020 m. birželio 5 d. ekspertas N. B. apžiūrėjo butus adresu (duomenys neskelbtini), jam pateikti ginčo butų statybos dokumentai. Parengta eksperto išvada, kurioje konstatuota: nustatyti apie 3-5 milimetrų nelygumai nedideliame trinkelių aikštelės plote (apie 5 kv. m.) ties namu (duomenys neskelbtini), kurie gali trukdyti lietaus vandeniui nutekėti į šulinį ir to pasėkoje atsirasti trumpalaikių, nežymių balų aikštelėje; apžiūros metu matomi nepilnai užpildyti tarpai atsijomis tarp trinkelių; UAB „Aistas“ aikštelės defektus sutinka pašalintu savo sąskaita, kaštai 204,55 Eur plius PVM. UAB „Aistas“ advokatė 2020 m. liepos 12 d. pareiškimu kreipėsi į ieškovę sudaryti sąlygas atsakovei ištaisyti 3 752,22 Eur kainos trūkumus: 1) apie 5 kv. m. plote sutvarkyti trinkelių nelygumus ir užpildyti nepilnai užpildytus tarpus atsijomis; 2) sutvarkyti esamų lanko durų tarpines; 3) pertvarkyti laiptus; 4) sutvarkyti stogo latako nuolydį, pertvarkyti stoge esantį nubėgimo kanalą ir pašalinti drėgmės prasiskverbimo žymes, tinkamai užsandarinti; 5) iškeisti vitrinų rėmus ir atlikti apdailos darbus po rėmų keitimo (rėmas nupirktas); 6) ištaisyti mikro trūkius fasade, kamino apskardinimą ir užsandarinti šachtą. Ieškovė su siūlymu nesutiko. Ieškovės su ieškiniu pateikta sutartis ir lokalinės sąmatos nėra nei pasirašytos, nei patvirtintos, nepagristos būtinybe atlikti jose nurodytus darbus. Sąmatos parengtos skirtingų bendrovių, tačiau akivaizdu, jog rengtos to pačio asmens. Ieškovė siekia perstatyti namą ir pakeisti eilę statybinių medžiagų. Pažymėjo, jog dalį statybiniu medžiagų pristatė pati ieškovė, statant objektą kitos statybinės medžiagos taip pat buvo derinamos su ieškove, sutarties 4.1.1 punkte šalys susitarė, kad 31 985 Eur suma užskaitoma už pirkėjo parduotas medžiagas pardavėjui pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADR NETW1704. UAB „Aistas“ sutinka naikinti 2017 m. sandorį, atgal pasiimti turtą ir ieškovei sumokėti už turtą gautus pinigus, taip išspręsti ginčą.
5. Ginčo butas su dalimi žemės sklypo buvo įgytas 2017 m. kovo 8 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ieškovė į teismą turėjo kreiptis per 6 mėnesius nuo daikto įgijimo dienos – iki 2017 m. rugsėjo 8 d. Ieškovė kreipėsi į teismą 2020 m., ženkliai praleido ieškinio senaties terminą. Prašo taikyti ieškinio senatį.
6. Trečiasis asmuo N. P. ieškinio reikalavimus palaiko, prašo juos tenkinti.
7. Trečias asmuo K. J. K. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad namas pastatytas tinkamai ir priduotas eksploatacijon įstatymų nustatyta tvarka. Pirkėjai, įsigydami nekilnojamąjį turtą, turėjo galimybę jį apžiūrėti. Ieškovei nekilnojamas turtas tiko, jį apžiūrėjo ir įsigijo. Ieškovės nurodomi trūkumai sublokuotuose namuose atsirado pastato eksploatacijos metu dėl pačių savininkų kaltės. Ieškovės pateiktose sąmatose numatyti darbai – įrengti naujas terasas, pakeisti langus bei lauko duris į naujas, pakeisti vidaus grindis, dalį stogo ir t.t. yra nepagrįsti ir niekuo neįrodyti. Atsakovė sutinka dalį trūkumų pašalinti, todėl neturėtų būti ginčo apskritai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovei 28 938,00 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 886,06 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovės trečiajam asmeniui N. P. priteisė 419,27 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Valstybei iš atsakovės priteisė 60,63 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės – 60,62 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimų.
9. Teismas konstatavo, kad byloje pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė sutiko su pirkėjų nurodytais daikto trūkumais, žadėjo juos pašalinti. 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo aktu specialistas A. Z. nustatė turto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų defektus: terasos, vitrinos, stogo, lauko durų įrengimo trūkumus, nėra priešgaisrinių kopėčių. 2020 m. balandžio 20 d. apžiūros metu papildomai nustatyti terasos, stogo, trinkelių ir grindų defektai, kurie užfiksuoti apžiūros ir defektų nustatymo akte, pasirašytame kaip 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo akto priedas Nr. 1. Atsakovė sutiko su nustatytais trūkumais, 2020 m. balandžio 24 d. pateikė atsakymą, nurodė terminus defektų trūkumams ištaisyti. 2020 m. gegužės 6 d. vizualinės apžiūros aktu Nr. 2-2020 nustatyti grindinio dangos bei statybos projekto Nr. KOT15/01-SPP-SA-8 detalės DGR-03 trūkumai: nesilaikyta projekto sprendinių, nėra skaldos, trinkelės suklotos netolygiai, po lietaus telkšo balos; nesuvestas borto ir trinkelių aukštis, trinkelės nupjautos kreivai, trūksta atsijų. Atsakovė po vykusio susirašinėjimo informavo, kad su dalimi 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo akte bei 2020 m. gegužės 6 d. defektų nustatymo akto priede Nr. 1 pažymėtų statybos darbų trūkumų nesutinka.
10. Specialisto V. R. 2020 m. spalio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 4/20 konstatuota, kad K. G. išduotas atitikties deklaravimo dokumentas lauko durims neatitinka teisės aktų reikalavimų. 2021 m. spalio 1 d. teismas skyrė atsakovės atliktų namo statybos darbų defektų nustatymo ir šių defektų pašalinimo kainos nustatymo ekspertizę. 2022 m. kovo 28 d. gautas eksperto T. M. teismo ekspertizės aktas su lokalinėmis sąmatomis, nurodyta, kad statybos defektų šalinimo kaštai sudaro 30 340 Eur, iš jų: 1) netinkamai atlikti stogo įrengimo darbai, ant stogo neįrengtas žaibolaidis, neįrengtos kopėčios patekti ant stogo, ant stogo nesumontuotos sniego gaudyklės – 7 544 Eur; 2) netinkamai įrengti langai ir lauko durys – 16 046 Eur; 3) netinkamai įrengta komunikacijos šachta – 25 Eur; 4) netinkamai įrengti lauko laiptai – 397 Eur; 5) neįrengta akmens skaldos nuogrinda – 197 Eur; 6) netinkamai išklotos trinkelės kieme – 4 112 Eur; 7) tvoros perkėlimas – 617 Eur; 8) netinkamas terasos įrengimas – 1 402 Eur.
11. Ieškovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimą grindė UAB „Dzūkijos statyba“, UAB „Statrama“ ir MB „Artfiksa“, UAB „Nordfenster“, UAB „Baltijos darbas“, UAB „Alvista“ ir UAB „MT trans“ pateiktomis sąmatomis. Teismas nesivadovavo šiais įrodymais, dėl to, kad defektus, jų apimtį nustatė ir kaštus paskaičiavo neturintys specialiųjų technikos žinių ir kompetencijos asmenys.
12. Teismo ekspertas T. M. ekspertizę atliko remdamasis pateikta civiline byla Nr. e2-25-418/2022, papildomai gautomis prašymų / pateikimo informacijomis, tyrimo metu taikė dokumentinį, vizualinį / regimąjį, matematinius tyrimo metodus. Defektų – stogo, langų ir lauko durų laiptų defektų, akmens skaldos nuogrindų, trinkelių, tvoros, atsiradimo priežastimis įvardijo netinkamai atliktus statybos darbus ir netinkamos kokybės gaminius, nes jie neatitinka supaprastinto statybos projekto ir statybos reglamentų, bei kitų teisės aktų. Teismas vadovavosi teismo eksperto T. M. atlikta ekspertize, kadangi ekspertizė atlikta išsamiau, taikant įvairius tyrimo metodus, ekspertizės akte padarytos išvados yra pagrįstos medžiaga, kuria ekspertas vadovavosi atlikdamas ekspertizę. Eksperto N. B. atlikta ekspertizė yra primityvi, paremta tik gaminių atitikties deklaracijomis ir fotofiksijos būdu nustatytais defektais, ekspertas nesivadovavo visa bylos medžiaga, ginčo statinio projektu. Teismo eksperto T. M. kvalifikacija ženkliai aukštesnė ir platesnė ekspertizės srityje (turi 4 kvalifikacijos atestatus), negu N. B. (turi 2 kvalifikacijos atestatus).
13. Teismas konstatavo, kad visi teismo eksperto T. M. nustatyti defektai atsirado dėl supaprastinto statybos projekto nesilaikymo, o ne dėl netinkamo statinių eksploatavimo; jie egzistavo ieškovei sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei statybos defektų pašalinimo darbų kaštus. Teismas sprendė, kad atsakovė yra šiuo metu ieškovei nuosavybės teise priklausančio ginčo namo statytoja / rangovė, šio nekilnojamojo turto savininkė ir pardavėja.
14. Pagal teismo eksperto paskaičiavimus defektų šalinimo kaštai sudaro 30 340 Eur, tačiau 1 402 Eur šioje sumoje sudaro netinkamas terasos įrengimas, kuris nebuvo numatytas projekto sprendiniuose. Teismas sprendė, kad dėl to atsakovei nekyla pareiga atlyginti šių išlaidų, iš atsakovės ieškovei priteisė 28 938 Eur, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytus terminus. Iš teismo eksperto T. M. ekspertizės akto matyti, kad defektai atsirado dėl nukrypimų nuo supaprastinto statybos projekto ir statybos reglamentų, bei kitų teisės aktų, kas tiesiogiai įrodo atsakovės kaltę ir pareigą atsakyti už šiuos defektus per garantinį penkių metų terminą. Teismas konstatavo, kad netaikytinas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Atsakovė pripažino namo defektus, sutiko ir bandė juos taisyti, todėl pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį tokie atsakovės veiksmai nutraukia ieškinio senaties terminą.
16. Ieškovė prašė priteisti 17 669,46 Eur bylinėjimosi išlaidas: 12 328,86 Eur atstovavimo išlaidas ir 5 340,60 Eur papildomas bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad ieškovė savarankiškai rinko įrodymus, kuriuos pateikė teismui, dėl to patyrė papildomų išlaidų. Teismas šalims bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai tenkintų reikalavimų daliai. Tenkinus 44,36 procentus (28 938,00 x 100 proc. : 65 241,31 Eur) ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteisė 7 838,17 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei iš ieškovės – 55,64 procentus proporcingai nepatenkintų ieškovės reikalavimų daliai, t. y. 3 952,11 Eur. Teismas, atlikęs įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisė 3 886,06 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas tenkino trečiojo asmens N. P. prašymą priteisti iš atsakovės 419,27 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas šalims paskirstė valstybei atlygintinas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
17. Ieškovė UAB „RNDV logistics“ apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl nuostolių priteisimo ir teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti, tenkinti ieškovės UAB „RNDV logistics“ ieškinio reikalavimus visiškai – priteisti papildomai iš atsakovės ieškovei 36 303,31 Eur nuostolių už gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/4 dalies žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų gerbūvio (grindinio) ir kitų statybos darbų defektų taisymo darbus ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; 2) prijungti prie bylos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), skelbimų nuotraukas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl 36 303,31 Eur nuostolių priteisimo (65 241,31 Eur – 28 938 Eur = 36 303,31 Eur) ir dėl teismo eksperto paskaičiuotų 1 402 Eur terasos remonto kaštų priteisimo.
17.2. Teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovės į bylą pateiktomis UAB „Dzūkijos statybą“ bei UAB „Statrama“ statinio defektų šalinimo sąmatomis. UAB „Dzūkijos statyba“ parengė iš viso 39 982,10 Eur vertės lokalinę sąmatą. UAB „Statrama“ specialistai pagal pateiktą 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo aktą su 2020 m. gegužės 6 d. priedu Nr. 1 bei pakartotinai apžiūrėjus statinį bei kiemo teritoriją, parengė iš viso 39 874,38 Eur sumos lokalinę sąmatą. Ieškovė nuostolius įvertino remdamasi mažesnės kainos kriterijumi – 39 874,38 Eur suma. Ieškovei UAB „Statybos ABC“ pateikė preliminarią rangos sutartį bei lokalinę sąmatą, kurioje planuojami darbai: 1) atstatoma esama trinkelių danga – 3 215,76 Eur bei 2) naujai įrengiama trinkelių danga – 168,17 Eur. Bendra darbų kaina sudarė 4 094,56 Eur. Nagrinėjant civilinę bylą pirmos instancijos teisme, dėl prasidėjusių infliacinių procesų ir ženklaus statybos darbų bei medžiagų kainų statybų sektoriuje didėjimo, UAB „Statrama“ atsisakė atlikti statybos rangos darbus pagal pateiktą statybos darbų sąmatą už 39 874,38 Eur kainą. Ieškovė 2021 m. balandžio 23 d. sudarė preliminarią rangos sutartį su MB „Artifiksa“, statybos darbų kaina padidėjo 21 272,37 Eur suma (įskaitant PVM). Bendra statinio statybos darbų trūkumų šalinimo kaina tuo metu buvo nustatyta 61 146,75 Eur. Ieškovė 2021 m. balandžio 26 d. pateikė patikslintą ieškinį.
17.3. Eksperto T. M. teismo ekspertizės akte Nr. e2-25-418/2022 eksperto parengtų sąmatų ir jose nurodomų statybos darbų, statybinių medžiagų, įrenginių kainos bei šių darbų apimtys, ieškovei sukėlė pagrįstų abejonių. Ieškovė kreipėsi į statybines bendroves, iš kurių gauti pasiūlymai, sąmatos: 1) UAB „Nordfenster“ dėl langų defektų šalinimo komercinių pasiūlymų Nr. 22-035-01 ir Nr. 22-035 bendra kaina su PVM sudarė 21 125,11 Eur ir 22 886,94 Eur; 2) UAB „RANLangai“ komercinio pasiūlymo Nr. R22-142 dėl langų defektų šalinimo bendra kaina su PVM sudarė 17 850 Eur. UAB „MT trans“ pateikė komercinį pasiūlymą Nr. 2022-013 dėl trinkelių dangos remonto, lauko durų, komunikacijų kanalo, lauko laiptų, terasos defektų šalinimo ir kitų reikiamų statybos darbų; bendra darbų kaina sudarė 32 326,36 Eur. Ieškovės jau patirtų ir būsimų išlaidų suma šalinant defektus, renkantis gautus mažiausios kainos komercinius pasiūlymus, sudaro 67 746,36 Eur. Teismas turėjo vadovautis šiais komerciniais pasiūlymais, kurie tuo metu atspindėjo realiausią defektų šalinimo darbų kainą. Pasiūlymus pateikė profesionalios įmonės, savo srityje dirbančios daugiau nei 10 metų, jose dirba specialiųjų žinių turintys asmenys, kurie skaičiuoja ir teikia darbų apskaičiavimo kaštus / komercinius pasiūlymus. Įmonės nenustatinėjo defektų apimties vadovavosi eksperto T. M. ekspertizės aktu ir jame nurodytais defektais, jos tik paskaičiavo darbų / medžiagų kainą. Teismo ekspertas T. M., nustatydamas ir įvertindamas ekspertizės akte nustatytus statybos darbų trūkumus, tai grindė projektuotojo UAB „Šlamas ir partneriai“ parengto ginčo statinio, teritorijos sutvarkymo projekto sprendiniais / duomenimis. Teismo ekspertas T. M. 2022 m. birželio 17 d. teismo posėdyje akcentavo, kad skaičiuodamas defektų šalinimo kaštus jis vadovavosi išimtinai tik UAB „Sistela“ teikiamais duomenimis; jų kainos paskaičiavimai gali neatitikti realių rinkos kainų, kadangi duomenų atnaujinimas stipriai vėluoja; kainų pokyčiai ir darbo jėgos trūkumas yra subjektyvūs veiksniai, į kuriuos UAB „Sistela“ teikiamais duomenimis nėra atsižvelgiama. Ekspertas nurodė, kad nuo 2021 m. iki 2022 m. statybos darbų kainos išaugo ženkliai. Teismas nevertino ir nesirėmė CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinu visiško patirtų nuostolių atlyginimo principu. Šiuo atveju liko iš dalies neapgintos ieškovės teisės.
17.4. Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikti neatidėliotini ieškovei priklausančio gyvenamojo namo stogo remonto darbai. UAB „Baltijos darbas“ atliko būtinus / neatidėliotinus stogo rekonstrukcijos / remonto, hidroizoliacijos įrengimo bei apdailos darbus, už kuriuos ieškovė faktiškai sumokėjo 17 570 Eur. Pirmos instancijos teismas vadovavosi teismo eksperto T. M. teismo ekspertizės akte nurodyta statybos darbų ir reikiamų tiems darbams atlikti medžiagų kaina su PVM, kurią sudaro 7 544 Eur. Ieškovės patirti realūs nuostoliai dėl stogo defektų šalinimo yra 2,3 karto didesni nei paskaičiavo teismo ekspertas. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į ieškovės realiai patirtus nuostolius.
17.5. Ieškovė nesutinka su teismo motyvais, jog terasa, kurios 1 402 Eur remonto kaštus ji prašė priteisti, nebuvo numatyta projekto sprendiniuose. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 522 dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, galiojusių ginčo gyvenamojo namo kadastrinių matavimų atlikimo metu, (toliau – ir taisyklės) 17.1., 152 punktus, terasa nebuvo atspindėta projektiniuose dokumentuose bei, tuo pačiu, pažymėta gyvenamojo namo 2017 m. sausio 9 d. kadastrinių matavimų byloje. Kad terasa iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo buvo faktiškai pastatyta, patvirtina gyvenamo namo pardavimo skelbimo nuotrauka; UAB „Šlamas ir partneriai“ supaprastinto keturių sublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) supaprastinto projekto sprendiniuose (pirmo aukšto planas M1:500, žymuo KOT15/1-SPP-SA-1 ir brėžinį Fasadai, žymuo KOT15/01-SPP-SA-4) šalia pirmo aukšto lango suprojektuotos ir įrengtos įėjimo į/iš terasos durys. Fotonuotraukoje matosi, kad šios durys išėjimui į terasą buvo faktiškai sumontuotos. Liudytojų parodymai, kiti įrodymai leidžia teigti, kad atsakovė savo veiksmais patvirtindama nekokybiškai atliktus terasos montavimo darbus ir įsipareigodama juos ištaisyti bei taisydama, neginčijamai pripažino, kad ieškovei, gyvenamąjį namą pardavė kartu su terasa.
17.6. Teismo eksperto T. M. parengtame teismo ekspertizės akte Nr. e2-25-418/2022 buvo pateiktos bendros 12 940 Eur sumos lokalinės sąmatos dėl gyvenamojo namo, defektų nustatymo ir defektų kaštų apskaičiavimo. UAB „MT trans“ ieškovei pateikė komercinį pasiūlymą Nr. 2022-013 ir sąmatą su nurodytomis kainomis už kurias sutiktų atlikti reikiamus statybos darbus, t. y. atlikti trinkelių dangos remontą, naujai išklotų trinkeles, ištaisytų lauko durų defektus, ištaisytų komunikacijų kanalo defektus, ištaisytų lauko laiptų defektus, ištaisytų terasos defektus ir kitus reikiamus statybos darbus gyvenamajame name. Darbų kaina su PVM iš viso sudaro 32 326,36 Eur.
18. Atsakovė UAB „Aistas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2022 m. spalio 6 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti atsakovei iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. byla išnagrinėta šališko ir suinteresuoto bylos baigtimi teismo. Sprendimas priimtas pažeidžiant CK normas, reglamentuojančias ieškinio senatį bei pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas, pažeidus civilinės bylos teismingumo taisykles dėl ieškinio reikalavimo sumos. Dėl 65 241,31 Eur ieškinio sumos byla teisminga Kauno apygardos teismui, tačiau teismas atmetė atsakovės prašymą perduoti bylą apygardos teismui. Teismas netenkino atsakovės prašymo pašalinti iš bylos trečiąjį asmenį N. P., jai teismo sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių. Teismas ieškovės prašomą ekspertizę skyrė išimtinai ieškovės nurodytam teismo ekspertui. Dėl to, kad byla išnagrinėta pažeidus teismingumo taisykles, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 327, 329 straipsnius egzistuoja absoliutaus teismo sprendimo panaikinimo pagrindas.
18.2. Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo data ir turto perdavimas yra itin svarbios aplinkybės vertinant 2017 m. kovo 28 d. sutarties sąlygas bei reikalavimų pareiškimo terminus. Nagrinėjamu atveju akivaizdžiai praleistas ieškinio senaties terminas, kas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Teismas neteisingai taikė CK 6.698 straipsnį, ši norma taikytina sudarius rangos sutartį ir susiklosčius rangos santykiams.
18.3. Teismas visiškai nepaisė šalių pirkimo – pardavimo sutartyje aptartų sąlygų. Ieškovė matė perkamo gyvenamojo namo būklę, tam tikrų dalykų nebuvimą, todėl ieškinys turėjo būti atmestas ir šiuo pagrindu. Teismas netinkamai vertimo įrodymus bei eksperto T. M. išvadą. Atsakovė kategoriškai nesutiko su eksperto T. M. kandidatūra. Teismo ekspertizės aktas atliktas nekvalifikuotai.
18.4. Atsakovė turėjo pilną teisę keisti sprendinius ir nekoreguoti projekto, keičiant neesminius sprendinius projekto koreguoti nereikia, nebent to reikalauja statytojas. Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 7 544 Eur už stogo įrengimo darbus, 16 046 Eur už viso namo langus ir lauko duris, 25 Eur už neva netinkamai įrengtą šachtą, 397 Eur už lauko laiptus, 617 Eur už tvoros perkėlimą, 197 Eur už neįrengtą akmens skaldos nuogrindą bei 4 112 Eur už netinkamai išklotas trinkeles – iš viso 28 938 Eur. Teismas nepagrįstai nesivadovavo teismo eksperto N. B. ekspertizės aktu. Teismas atmetė reikalavimą dėl nuostolių priteisimo už terasos įrengimą, bet priteisė už tvoros perkėlimą, nors ši taip pat nebuvo numatyta projekte. Teismas nepasisakė ir nevertino trečiojo asmens K. J. K. parodymų.
18.5. Teismas tinkamai neištyrė ieškovės pateiktų išlaidų pagrįstumo ir nepagrįstai priteisė 3 886,06 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei bei 419,27 Eur trečiajam asmeniui N. P.. Ieškovės pateiktos 17 669,46 Eur bylinėjimosi išlaidos dirbtinai didintos užvedant atskiras bylas, eilę kartų didinant ir tikslinant ieškinius, ką teismas turėjo įvertinti. Didelė dalis išlaidų yra nesusijusios su ieškiniu arba susijusios su nepagrįstais ieškinio reikalavimais. Teismas sprendime nesivadovavo ir UAB „Statybos proceso valdymas“ aktu bei kitais duomenis, tačiau išlaidas vis tiek priteisė.
18.6. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų kitaip, atsakovė prašo mažinti priteistiną nuostolių dydį.
19. Atsakovė UAB „Aistas“ atsiliepimu į ieškovės UAB „RNDV logistics“ apeliacinį skundą prašo ieškovės UAB „RNDV logistics“ apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, palikti nepakeistą; priteisti atsakovei iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovės net 65 241,31 Eur, t. y. sumą, artimą nekilnojamojo turto vertei (įgyta už 80 000 Eur), įrodinėjo trečiojo asmens N. P. tėvo, A. P., parengta nuostolių taisymo sąmata, kurią akivaizdžiai perrašė kitos bendrovės, bei papildomomis verslo subjektų pateiktomis sąmatomis. A. P. sąmatos yra identiškos UAB „Dzūkijos statyba“ ir UAB „Statrama“ parengtoms lokalinėms sąmatoms. Ieškovė po penkerių metų nuo nekilnojamojo turto įgijimo sugalvojo susigrąžinti viso turto kainą. Teismas nors ir nesivadovavo parengtomis sąmatomis, tačiau priteisė ieškovei A. P. sumokėtas išlaidas. Atsakovė net sutiko šį pirkimo sandorį panaikinti, grąžinti ieškovei pinigus ir padengti rinkos padidėjimo kainą, tačiau ieškovė su tuo nesutiko. Tai įrodo, kad ieškovei įgytas turtas tinka.
19.2. Pateiktos sąmatos negali būti laikomos objektyviais nuostolių dydžio įrodymais. Iš sąmatų neaišku, kodėl parinktos pačios brangiausios medžiagų kainos; sąmatose nurodomos itin brangios ir neadekvačios darbų kainos. Atsakovė laiko visiškai nepagrįstu ieškovės argumentą, kad teismas turėjo vadovautis UAB „Dzūkijos statyba“, UAB „Statrama“, UAB „Statybos ABC“, UAB „Nordfenster“, UAB „RANLangai“, UAB „MT trans“ pateiktais paskutiniais komerciniais pasiūlymais.
19.3. Terasa prie gyvenamojo įrengta papildomai, kaip dovana pirkėjui, ji ne tik, kad nebuvo inventorizuota, tačiau nebuvo teisiškai registruota ir numatyta projekte. Ieškovė įgydama gyvenamąjį namą, matė iš kokių medžiagų ir ant kokio pagrindo įrengta terasa, jai tiko terasos lentų kokybė ir jos pritvirtinimas, todėl ieškovė negali reikalauti jokių nuostolių. Ieškovė gali terasą išardyti ir pašalinti, už ją net nėra sumokėjusi pardavėjui. Teismo ekspertas N. B. savo išvadoje nurodė, kad joks teisės aktas ar norminis dokumentas nedraudžia montuoti WPC terasines lentas ant medinio karkaso ir nenumato prievolės po terasa įrenginėti drenažo sistemą.
19.4. Atsakovė laiko nepagrįstais ieškovės argumentus, kad teismas turėjo vadovautis ieškovės pateikta sutartimi su UAB „Baltijos darbas“ bei kartu pateikta sąmata ir apmokėjimo pavedimu. Stogo dangos pakeitimas nebuvo būtinas ar neatidėliotinas darbas, jos keisti apskritai nereikėjo. Be to, ieškovė pati prašė stogo dangą dengti čerpėmis, kurias pati pristatė, bei tiekė kitas statybines medžiagas, kurios buvo panaudotos namo statybai. Ieškovė apskritai dėl stogo dangos negali reikšti pretenzijų. Dangos pakeitimo ar kitų nurodytų darbų 17 570 Eur kaina yra neprotinga, už tokią sumą galima pakeisti 3-jų tokių gyvenamųjų namų stogų dangas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kiek apskritai kainavo stogo danga, kiek už ją buvo sumokėta, kiek kainavo darbai, papildomos medžiagos. Nesuvokiamas ieškovės tikslas samdyti bendrovę UAB „Baltijos darbas“, kuri yra už 300 km.
19.5. UAB „Sistela“ sistema yra valstybės patvirtinta rinkos kainas paskaičiuojanti sistema, todėl eksperto T. M. bandymas padėti ieškovei, jo samprotavimai apie nestabilią rinką, kainų augimą gali būti vertinami tik eksperto suinteresuotumu. Ieškovės argumentas, kad teismas pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą yra visiškai neteisingas. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta dalies žemės sklypo ir namo pirkimo – pardavimo sutartis už 80 000 Eur. Ieškovė reikalauja tik 14 759,00 Eur mažesnės kainos nei sumokėjo už visą turtą. Teismui pateikta termovizijos ataskaita neturi jokios reikšmės, dėl pastatų klasės netinkamumo nėra pareikšta jokių reikalavimų. Tyrimas atliktas nepranešus ir nedalyvaujant kitai šaliai, tokiu tyrimu labai paprasta iškreipti tyrimo rezultatą.
20. Ieškovė UAB „RNDV logistics“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Aistas“ apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės UAB „Aistas“ apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. atsakovės teiginiai, jog bylą išnagrinėjo šališkas baigtimi teismas yra nepagrįsti. Bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumas ir suinteresuotumas bylos baigtimi negali būti grindžiamas vien tik vienai iš šalių nepalankių / palankių procesinių sprendimų priėmimu ar procesinių veiksmų atlikimu. Atsakovės atstovės prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti Kauno apygardos teismui buvo pateiktas jau po to, kai teismas, laikydamasis nustatytų teismingumo taisyklių, buvo išsprendęs ieškinio priėmimo klausimą. Teismas visiškai pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl bylos perdavimo kitam teismui.
20.2. Atsakovė yra verslininkė, jos tikslas – parduoti sukurtą statybos būdu nekilnojamąjį daiktą. Statybos teisinių santykių kontekste atsakovė veikia ir kaip statytoja, ir kaip rangovė. Atsakovės vykdoma veikla yra artima statybos įstatyme nustatytai statybos ūkio būdu veiklai. Ieškovei priklausančio ginčo statinio statybos baigtumas įregistruotas 2017 m. kovo 8 d., todėl darytina išvada, kad ginčo gyvenamojo namo garantiniai terminai pagal įstatymą baigiasi atitinkamai 2022 m. kovo 8 d. (bendrasis statinio garantinis terminas) ir 2027 m. kovo 8 d. (garantinis terminas dėl paslėptų statinio elementų). Ieškovei 2020 m. kovo 30 d. pareiškus pretenziją ir atsakovei pagal šią pretenziją neištaisius statybos darbų trūkumų, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodomą šešių mėnesių sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Terminas pareikšti ieškinį teisme baigėsi 2020 m. rugsėjo 30 d., ieškovė ieškinį teismui pateikė 2020 m. rugpjūčio 19 d. Ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
20.3. Atsakovė visiškai nevertina to, kad tęsiantis bylos nagrinėjimui ženkliai išaugo nekokybiškai atliktų statybos darbų defektų taisymo kainos, dėl ko ir buvo padidinta ieškinio suma. Pirmos instancijos teismas pakankamai plačiai ir motyvuotai nurodė argumentus, dėl kurių teismas nesivadovavo eksperto N. B. išvadomis. Ekspertas N. B. išvadoje atliko visiškai nesuprantamus ir nekonkrečius netinkamai atliktų statybos darbų ištaisymo kaštų paskaičiavimus; iš vis neatliko ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, kiemo trinkelių, terasos ir kitų nekokybiškai atliktų statybos darbų ištaisymo kaštų paskaičiavimų. Išvadoje nenurodyti konkretūs dokumentai, kiti faktiniai duomenys, kurių pagrindu ekspertas N. B. pateikė išvadas.
20.4. Ieškovė nesutinka, kad nurodyti statybos darbų trūkumai, už kurių taisymą reikalaujama iš atsakovės priteisti nuostolius, ieškovei buvo žinomi ir buvo akivaizdūs. Nekokybiški statybos darbai buvo paslėpti, įprastomis sąlygomis nematomi ir nesuprantami, juos aptikto ir nustatė tik statybų specialistai. Apžiūrint perkamą namą ieškovės atstovas nebuvo supažindintas su statinio projektu bei kadastrinių matavimų byla, nebuvo sudarytos galimybės pirkėjui susipažinti su perkamo statinio ir teritorijos sutvarkymo projektiniais dokumentais. Ieškovės atstovas, nebūdamas statybų specialistu, sudaręs sandorį, turėjo pagrįstą lūkestį, kad perkamas ginčo gyvenamasis namas, priklausanti teritorija, pilnai atitinka teisės aktais nustatytus reikalavimus tokios paskirties objektams, o jų statybos buvo vykdomos nenukrypstant nuo projektinės dokumentacijos. Parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Dėl teismo šališkumo bei absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo
23. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes bylos nagrinėjimo metu buvo tenkinami įvairūs ieškovės prašymai, o atsakovės prašymai buvo atmetami. Teisėjų kolegija sprendžia, kad procesinių veiksmų atlikimas bei procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Vien šaliai nepalankių teismo procesinių sprendimų priėmimas nėra teismo šališkumo įrodymas, todėl jos teiginiai apie skundžiamą sprendimą priėmusios teisėjos šališkumą, atmestini kaip nepagrįsti.
24. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad byla pirmąja instancija turėjo būti nagrinėjama Kauno apygardos teisme, todėl egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. CPK 33 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieškinio reikalavimo padidinimas, ieškinio dalyko pakeitimas, priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas išsprendžia visus su ieškinio (priešieškinio) priėmimu susijusius klausimus ir nagrinėja visą bylą iš esmės. Taigi, pirmosios instancijos teismas, po ieškinio reikalavimo padidinimo išnagrinėjęs bylą iš esmės, procesinės teisės normų nepažeidė.
Dėl ieškinio pagrindo bei dalyko
25. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Aistas“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo UAB „Šlamas ir partneriai“ projektą pastatė keturis sublokuotus vieno buto gyvenamuosius namus. Iš Druskininkų savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 27 d. rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-12-150427-00021 matyti, kad atsakovė nurodyta statinio statytoja, o deklaracija apie statybos baigtumą VĮ „Registrų centras“‘ Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2017 m. kovo 8 d.
26. 2017 m. kovo 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1598 atsakovė pardavė ieškovei ginčo nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini) – ¼ žemės sklypo, ir pastatą – gyvenamąjį namą esantį (duomenys neskelbtini).
27. Ieškovė nurodė, kad parduoto turto defektus pastebėjo dar 2017 metais, reiškė atsakovei eilę pretenzijų dėl pastato bei gerbūvio trūkumų šalinimo, nepavykus susitarti 2020 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į teismą dėl nuostolių dėl trūkumų šalinimo priteisimo.
28. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1) 61 146,75 Eur nuostolius už gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų statybos darbų defektų taisymo darbus; 2) 4 094,56 Eur nuostolius už ¼ dalies žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gerbūvio (grindinio) darbų trūkumų taisymo darbus; 3) 6 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) 17669,46 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prašė Atsakovė UAB „Aistas“ su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pirmos instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 28 938,00 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
29. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad su dalimi trūkumų atsakovė sutiko. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, bandė juos šalinti, iš minėto šalių elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad, ieškovė neįleido atsakovės darbuotojų šalinti dalies trūkumų, kadangi nutarė pati juos šalinti.
30. Ieškovė reikalaujamą nuostolių atlyginimą grindė UAB „Dzūkijos statyba“, UAB „Statrama“ ir MB „Artfiksa“, UAB „Nordfenster“, UAB „Baltijos darbas“, UAB „Alvista“ ir UAB „MT trans“ pateiktomis sąmatomis. Atsakovė teikė įrodymą – 2020 m. birželio 15d. teismo eksperto N. B. išvadą ir sąmatą kad trūkumams pašalinti reikalinga 3 752,22 Eur.
31. 2021 m. spalio 1 d. pirmos instancijos teismas skyrė atsakovės atliktų namo statybos darbų defektų nustatymo ir šių defektų pašalinimo kainos nustatymo ekspertizę, 2022 m. kovo 28 d. teisme buvo gautas teismo ekspertizės aktas su lokalinėmis sąmatomis, pagal kuriuos statybos defektų šalinimo kaštai sudaro 30 340 Eur.
32. Pirmos instancijos teismas nesivadovavo ieškovės pateiktomis sąmatomis, kadangi defektus, jų apimtį nustatė ir jų kaštus paskaičiavo neturintys tam specialiųjų technikos žinių ir kompetencijos asmenys, be to, šios sąmatos buvo sudarytos nevertinant statinio projekto. Taip pat nesivadovavo eksperto N. B. atlikta ekspertize, nurodė, kad ji yra primityvi, paremta tik gaminių atitikties deklaracijomis ir fotofiksijos būdu nustatytais defektais, ekspertas nesivadovavo visa bylos medžiaga, ginčo statinio projektu, todėl yra neišsami ir neparemta civilinės bylos medžiaga, be to jo kvalifikacija žemesnė už teismo paskirto eksperto T. M. kvalifikaciją.
33. Pirmos instancijos teismas, pavedant ekspertizę atlikti UAB ,,Super Status“ ekspertui T. M. pirmu klausimu prašė nustatyti ar ieškovės UAB ,,RNDV Logistics“ nuosavybės įsigytoje ¼ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliekant teritorijos tvarkymo statybos darbus ir statant pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), statybos darbai buvo atlikti laikantis UAB ,,Šlamas ir partneriai“ parengto keturių sublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Supaprastinto statybos projekto, LR Statybos įstatymo, gyvenamojo namo ir teritorijos tvarkymo statybos darbus reguliuojančių organizacinių tvarkomųjų statybos techninių reglamentų (STR), statybinių medžiagų ir/ar gyvenamojo namo įrangos montavimo nustatytos technologijos, kitų statinių statybos procesą, higienos normos ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nustačius, kad gyvenamojo namo statybos ir teritorijos tvarkymo statybos darbai buvo atlikti pažeidžiant/nesilaikant Keturių sublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Supaprastinto statybos projekto, LR Statybos įstatymo, gyvenamojo namo ir teritorijos tvarkymo statybos darbus reguliuojančių organizacinių tvarkomųjų statybos techninių reglamentų (STR) statybinių medžiagų ir/ar gyvenamojo namo įrangos montavimo nustatytos technologijos, kitų statinių statybos procesą, higienos normas ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nurodyti/nustatyti kokie konkretūs atlikti gyvenamojo namo ir teritorijos tvarkymo statybos darbai (statybos darbų apimtys), panaudotos statybinės medžiagos (jų kiekiai) ir/ar gyvenamojo namo įrangą neatitinka išvardintų Prašymo reikalavimų, nurodyti, kokius statybos, statybos-remonto/montavimo darbus būtina atlikti, panaudoti statybines medžiagas ir/ar įrangą, šalinant nustatytus gyvenamojo namo ir teritorijos tvarkymo nekokybiškai atliktus statybos darbus.
34. 2022 m. kovo 28 d. teisme buvo gautas teismo ekspertizės aktas kuriame nurodyta, kad statybos defektų šalinimo kaštai sudaro 30 340 Eur. Taigi, kaip minėta teismas vadovavosi išimtinai šio eksperto išvadomis, nurodant, kad kadangi visi teismo eksperto T. M. nustatyti defektai atsirado dėl nesilaikymo Supaprastinto statybos projekto, o ne dėl netinkamo eksploatavimo, kaip kad teigia atsakovė, akivaizdu, kad jie egzistavo jau ieškovei sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei statybos defektų pašalinimo darbų kaštus.
35. Taigi, pirmos instancijos teismas nesiaiškindamas dėl kokių priežasčių atsirado statinio trūkumai juos vertino iškirtinai pagal tai, ar ieškovei parduoti daiktai atitinka supaprastinto statybos projekto nurodymus. Tai patvirtina pirmos instancijos teismo sprendimas iš eksperto nurodytos sumos minusuoti netinkamus terasos įrengimo kaštus ir priteisti likusią jo ekspertizės akte nurodytą sumą, nedetalizuojant bei neanalizuojant atskirų trūkumų dalimis.
36. Pirmos instancijos teismas laikė, kad atsakovas UAB ,,Aistas“ šioje situacijoje turi būti laikomas šiuo metu priklausančio ieškovei nuosavybės teise tiek ginčo namo statytoju/rangovu, tiek šio nekilnojamojo turto savininku ir pardavėju. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu nėra rangovė, kadangi CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį, kai tuo tarpu ginčo byloje ieškovė nebuvo statinio pastatymo užsakovė, ji pirko jau baigtą ir priduotą statinį, todėl nagrinėjamoje byloje taikytini CK 6.333-6.338, 6.399 straipsniai, nustatantys daiktų kokybės reikalavimus bei trūkumų šalinimą, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytus terminus.
37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjant šią bylą neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
38. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2014).
39. Kaip minėta apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo kokie konkretūs nustatyti statybos trūkumai ir kiek kainuotų kiekvieno jų šalinimas, ne dėl to, kad jis neatitinka projekto, o dėl to, kad dėl jo negalima tinkamai eksploatuoti statinio. Ieškovė pirko jau pastatytą, priduotą statinį, todėl reikšti pretenzijų dėl to, kad jis nepilnai atitinka projektą, jeigu jis yra tinkamas naudoti, neturi teisinio pagrindo, kadangi ji nėra užsakovė atsakovės atžvilgiu, atsakovė jos atžvilgiu nėra rangovė. Pirmos instancijos teismas neanalizavo bei nepatikrino aplinkybių, bei nevertino atsakovės argumentų, kad sprendimas sudaryti sandorį buvo priimtas atsižvelgiant į faktines nekilnojamojo turto objekto charakteristikas, bei šių argumentų nepaneigė. Nesant duomenų, kad šalys susitarė dėl gyvenamojo namo, kuris atitiktų projektinę dokumentaciją, pardavimo, reikalavimas priteisti nuostolių, susijusių su išlaidomis visų projektinės dokumentacijos reikalavimų tiksliam išpildymui, atlyginimą vertintinas kaip reikalavimas daiktą, dėl kurio pardavimo buvo susitarta, pakeisti į kitokį daiktą, kuris nebuvo sandorio objektu.
40. Pirmos instancijos teismas nenurodė, kokiu pagrindu ieškovė galėjo tikėtis nusipirkti kitokį nekilnojamo turto objektą, negu kad jis buvo akivaizdžiai matomas (stogo danga, langai, laiptai ir kt.).
41. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nesiaiškino ir tos aplinkybės, kad ieškovė atsakovei tiekė statybines medžiagas, ir nors nebuvo statinio užsakovė, reiškė reikalavimus dėl statinio jo statybos metu, be to nesiaiškino, kodėl būdama statybos verslo profesionalė pirko statinį, kuris jos manymu neatitiko projekto. Taip pat pirmos instancijos teismas nesiaiškino dėl ko atsirado įdubimai gerbūvio trinkelėse, kadangi nepaneigta atsakovės versija, kad jomis galėjo važinėti ir sunkiasvorė technika, nes šalia, turtą eksploatuojant ieškovei, buvo pastatytas kitas statinys, kurio atsakovė nestatė.
42. Pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl teisių gynimo būdo tinkamumo, įvertinant tai, kad atsakovas su dalimi trūkumų bei jų šalinimu sutiko, tačiau, kaip nustatyta iš šalių susirašinėjimo, ieškovė neleido atsakovei jų šalinti.
43. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, ieškovei ėmus reikšti pretenzijas, siūlė atpirkti iš jos ginčo pastatą, tačiau ieškovė su tuo nesutikdama ėmėsi įvairių sąmatų sudarymo, stogo dangos keitimo darbų ir kt. Pirmos instancijos teismas dėl šių faktinių aplinkybių nepasisakė ir jų nenagrinėjo, nepasisakė dėl reikalavimo racionalumo, kai vietoj trūkumų šalinimo buvo siūloma atpirkti daiktą iš ieškovės, ko pasėkoje ieškovė nebūtų turėjusi jokių nuostolių.
44. Be to atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, reikšdama ieškinio reikalavimus, iš atsakovės įsigytų nekilnojamųjų daiktų trūkumų nesiejo su jų neatitikimu supaprastintam statybos projektui, tik vėliau, po ekspertizės atlikimo ši aplinkybė tapo akcentuojama. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, turėjo aiškintis, ar nėra paslėptų ieškovei parduoto turto trūkumų, dėl kurių šio turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, arba jo naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba būtų jo visai nepirkęs, arba būtų už jį tiek nemokėjęs. O nustatęs, kad nekilnojamieji daiktai buvo parduoti su trūkumais, dėl ko atsakomybė tenka daikto pardavėjui, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar daiktai gali būti naudojami su esamais trūkumais, ar trūkumai yra pašalinami ir gali būti pašalinti, įvertinant ir tai, ar ištaisyti daiktų trūkumus yra protinga, atsižvelgiant į daiktų trūkumams ištaisyti reikalingas išlaidas. Taip pat pirmos instancijos teismas neanalizavo ar trūkumai galėjo atsirasti dėl netinkamos statinio, gerbūvio (trinkelių) eksploatacijos.
45. Pažymėtina ir tai, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti, turi būti įvertinta aplinkybių visuma. Visgi pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl konstatuotų nekilnojamųjų daiktų trūkumų akivaizdumo, dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės rūpestingumo ir atidumo laipsniu sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, su aplinkybe, jog ieškovė taip pat yra statybų verslo profesionalė (tai patvirtina byloje pateikti ieškovės įstatai).
46. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to ieškovė, prašydama teismo priteisti iš atsakovės nuostolių, susijusių su iš atsakovės įsigytų nekilnojamųjų daiktų statybos darbų trūkumų pašalinimu, atlyginimą turėjo juos įrodyti. Atsakovė, gindamasi nuo pareikšto ieškinio ir neigdama statybos darbų trūkumus, turėjo įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį.
Dėl ieškinio senaties taikymo
47. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti atsakovės prašymą dėl ieškinio senaties taikymo.
48. Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino (CK 6.338 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. CK 6.698 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per penkerius metus (1 punktas); dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) (2 punktas); dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų (3 punktas).
49. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pirmą kartą su pretenzija dėl tam tikrų įsigytų nekilnojamųjų daiktų trūkumų ieškovė į atsakovę kreipėsi 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Tarp šalių kurį laiką vyko derybos, atsakovė pripažino dalį defektų, tačiau 2020 gegužės mėnesį pareiškė, kad su dalimi defektų nesutinka, todėl ieškovei atsirado pagrindas spręsti, kad jos subjektinė teisė yra pažeista (atsakovė atsisakė tenkinti jos reikalavimus) ir jog nuo šio momento prasideda sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduotų nekilnojamųjų daiktų trūkumų teisme pareikšti. Taigi, ieškovė kreipdamasi į teismą 2020 m. rugpjūčio 25 d., nepraleido šešių mėnesių ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su tokio pobūdžio reikalavimu, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino faktinių aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nustatant nekilnojamųjų daiktų trūkumus ir pardavėjo atsakomybę už šiuos trūkumus. Nenustačius nurodytų aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kadangi pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
51. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, jog pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl atsakovės pareigos atlyginti nuostolius dėl parduotų nekilnojamųjų daiktų trūkumų, konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
52. Nusprendus perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidos šalims nepaskirstomos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Jurgita Sujetienė
Lina Žemaitienė