Civilinė byla Nr. e2A-631-302/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00363-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Fima“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Telekonta“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fima“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. panaikinti atsakovės UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą dėl laimėtojo nustatymo, įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti trečiojo asmens UAB „Telekonta“ atitiktį Konkurso sąlygų 25.4 – 25.6 punktų reikalavimams, t. y. patikrinti UAB „Telekonta“ ISO 9001:2000 (LST EN ISO 9001:2001), ISO 14001:2004 (LST EN ISO 14001:2005), LST 1977:2008 (BSI-OHSAS 18001:2007) sertifikatus ir įsitikinti ar jie atitinka konkurso sąlygų reikalavimus atlikti darbus bendrųjų statybų srityse;
1.2. panaikinti 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą, kuriuo neleista susipažinti su trečiojo asmens UAB „Telekonta“ pasiūlymo dalimi, įpareigoti atsakovę leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo nekonfidencialiais dokumentais, įskaitant užpildytą tiekėjo siūlomos įrangos ir medžiagų techninių duomenų lentelę (lentelės 4 stulpelis) (Konkurso sąlygų 11 priedas), įrangos gamintojų ir modelių pavadinimus, specifikacijas, brošiūras, aprašymus, naudotojo vadovus ir kitais panašaus turinio techninius dokumentus;
1.3. įpareigoti atsakovę pateikti trečiojo asmens UAB „Telekonta“ kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, kurie pagal Konkurso sąlygų 63.3 punktą negali būti laikomi konfidencialiais.
2. Nurodė, kad atsakovė vykdo pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu „SMART infrastruktūros įdiegimas ir gatvių apšvietimo tinklų, esančių Klaipėdos LEZ teritorijoje, rekonstrukcijos darbų pirkimas“ (toliau – Pirkimas). 2020 m. lapkričio 11 d. pranešimu perkančioji organizacija paskelbė pasiūlymų eilę ir pirmoje vietoje nurodė trečiąjį asmenį UAB „Telekonta“. Ieškovė 2020 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją dėl susipažinimo su trečiojo asmens pasiūlymu. 2020 m. lapkričio 12 d. jai buvo leista susipažinti tik su nereikšminga trečiojo asmens pasiūlymo dalimi, kurios jis nenurodė kaip konfidencialios, t. y. su trečiojo asmens pasiūlymo forma, pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento forma (toliau – EBVPD), su kitais pasiūlymo dokumentais susipažinti neleista, nes trečiasis asmuo juos nurodė kaip konfidencialius.
3. Ieškovės vertinimu, perkančioji organizacija neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė leisti susipažinti su prašomais duomenimis ir pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 20 straipsnio reikalavimus, todėl 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė pretenziją, kurios perkančioji organizacija 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu netenkino. Nurodė, kad tą pačią dieną pakartotinai pateikė pretenziją dėl neleidimo susipažinti su trečiojo asmens kvalifikacijos dokumentais ir VPĮ 20 straipsnio reikalavimų pažeidimo, taip pat dėl to, jog ieškovės nuomone, trečiojo asmens ISO ir OHSAS sertifikatai neatitinka Konkurso sąlygų 25.4 – 25.6 punktų reikalavimų, t. y. tokie sertifikatai negalėjo būti išduoti visiems bendriesiems statybos darbams, kadangi trečiasis asmuo neturi teisės verstis nurodyta veikla – atlikti visus bendruosius statybos darbus.
4. Perkančioji organizacija 2020 m. lapkričio 24 d. atmetė pretenziją argumentuodama, kad trečiasis asmuo ieškovės reikalaujamą atskleisti informaciją nurodė kaip konfidencialią. Be to, patikrinus trečiojo asmens dokumentus, buvo įvertinta, kad jis turi teisę verstis nurodyta veikla (bendrieji statybos darbai) ir turi ISO ir OHSAS sertifikatus tai veiklai.
5. Ieškovė nesutikdama su atsakovės sprendimais, nurodė, kad perkančioji organizacija pažeidė nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje įtvirtintas taisykles dėl tiekėjo pasiūlymo atskleidimo ir konfidencialios informacijos apimties, kadangi neleido susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dalimi, kuri ne tik objektyviai, bet ir VPĮ požiūriu negali būti konfidenciali, net ir trečiajam asmeniui nurodžius priešingai. Pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos sprendimai netinkamai motyvuoti, neužtikrina tiekėjo teisės į efektyvią (veiksmingą) gynybą, nes pateikti tik formalūs atsakymai, o tai pažeidžia skaidrumo, lygiateisiškumo principus. Ieškovės vertinimu, informacijos įslaptinimas ir konfidencialumas turi būti aiškinamas itin siaurai, o konfidencialia informacija negalima laikyti trečiojo asmens įvykdytų sutarčių sąrašo, nes ieškovė niekaip negali pasinaudoti praeities duomenimis, pakeisti trečiojo asmens patirties, kvalifikacijos ir iš to gauti naudos. Be to pažymėjo, kad ji yra bendradarbiavusi su trečiuoju asmeniu, taip pat paties trečiojo asmens interneto puslapyje nurodomi jo klientai, todėl remiantis VPĮ 33 straipsniu trečiojo asmens su perkančiosiomis organizacijomis ar perkančiaisiais subjektais sudarytos sutartys yra viešinamos.
6. Ieškovės vertinimu, konfidencialiais duomenimis nelaikomi duomenys apie trečiojo asmens duomenų d4l pašalinimo pagrindų nebuvimą – socialinio draudimo įmokų, mokesčių sumokėjimą, trečiojo asmens specialistų sąrašas (išskyrus asmens duomenis), turimi ISO ir OHSAS sertifikatai, kuriuos pats trečiasis asmuo nurodo savo interneto puslapyje. Trečiasis asmuo nėra įrangos gamintojas, todėl nedisponuoja komercine paslaptimi, susijusia su siūlomos įrangos techniniais sprendiniais. Dėl to jo siūlomos įrangos gamintojų ir modelių pavadinimų bei techninių aprašymų taip pat negalima laikyti konfidencialia informacija. Pažymėjo, kad nereikalavo jokių techninių duomenų, kuriuose būtų atskleista komercinė paslaptis ar informacija, suteikianti gamintojams konkurencinį pranašumą. Tiekėjo nurodymas dėl konfidencialios informacijos nėra privalomas perkančiajai organizacijai, ji pati turi įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar prašymas pagrįstas. Tuo tarpu atsakovė rėmėsi ne savo pačios atliktu tyrimu, o tik trečiojo asmens deklaracija ir jokių trečiojo asmens argumentų dėl konfidencialumo nepateikė, todėl apribojo ieškovės teises į efektyvią pažeistų teisių gynybą, nesilaikė argumentavimo pareigos.
7. Ieškovės įsitikinimu, perkančioji organizacija nepagrįstai pripažino, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitiko Konkurso sąlygų reikalavimus, kadangi jis neturi ISO ir OHSAS sertifikatų toms veikloms, kurios įtvirtintos Konkurso sąlygų 25.4 – 25.6 punktuose. Dėl to tiekėjo pasiūlymas turėjo būti atmestas VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 48 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad pagal Konkurso sąlygų 25.4 – 25.6 punktus reikalaujama, jog tiekėjas turėtų sertifikatus ne konkrečioms darbų sritims, bet visiems bendriesiems statybos darbams. Kadangi perkančioji organizacija nepateikė susipažinti trečiojo asmens kvalifikacijos ir atitikties standartams dokumentų, ieškovė 2020 m. lapkričio 19 d. pretenzijoje rėmėsi viešai skelbiama kompetentingos institucijos – Statybos produktų sertifikavimo centro, kuris suteikia teisę vykdyti bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, informacija. Šios institucijos registre nurodyta, kad trečiajam asmeniui suteikta teisė būti ypatingojo statinio statybos rangovu, tačiau, įvertinus bendrųjų statybos darbų apibrėžimą, akivaizdu, jog trečiasis asmuo neturi teisės atlikti dalies bendrųjų statybos darbų, todėl ISO bei OHSAS sertifikatai negali būti išduoti šioms veikloms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 29 d. sprendimu civilinės bylos dalį pagal ieškovės UAB „Fima“ reikalavimą dėl UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 8910098 panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo įvertinti trečiojo asmens UAB „Telekonta“ pasiūlymo atitiktį Konkurso sąlygų 25.4 – 25.6 punktų reikalavimams ir pateikti UAB „Telekonta“ kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, nutraukė. Kitą ieškinio dalį atmetė.
9. Teismas įvertinęs ieškovės pretenzijų ir ieškinio turinį, konstatavo, kad ieškovė netinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka dalyje dėl 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo, kuriuo nustatytas laimėtojas ir dėl sprendimo neleisti jai susipažinti su kitais, išskyrus 11 priede esančiais, trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais, pagrindžiančiais jo kvalifikaciją ir pašalinimo pagrindų nebuvimą. Pažymėjo, kad nors ieškovė 2020 m. lapkričio 16 d. pretenziją pavadino „Dėl laimėjusio tiekėjo pasiūlymo“, tačiau iš jos turinio matyti, jog ieškovė pretenziją teikė dėl to, kad negavo dalies trečiojo asmens UAB „Telekonta“ pasiūlymo, jos vertinimu, nekonfidencialių dokumentų. Jokių argumentų dėl 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo, kuriuo sudaryta pasiūlymų eilė, neteisėtumo ieškovė nei 2020 m. lapkričio 16 d. pretenzijoje, nei 2020 m. lapkričio 19 d. pakartotinai pateikusi pretenziją nenurodė. 2020 m. lapkričio 19 d. pretenzijoje ieškovė tik prašė patikrinti trečiojo asmens sertifikatus ir įsitikinti ar jie atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus atlikti darbus bendrųjų darbų srityje.
10. Teismas, ieškovės argumentus, kad ji neturėdama prašomų dokumentų negalėjo įvertinti trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygoms, pripažino teisiškai nereikšmingais, nes ne ieškovė šiuo atveju yra kompetentinga įvertinti pasiūlymus. Teismo vertinimu, vien tik prašymo 2020 m. lapkričio 16 d. pretenzijoje dėl sprendimo panaikinimo suformulavimas be jokių prašymą pagrindžiančių aplinkybių ir argumentų, pats savaime nėra tinkamas VPĮ 101 straipsnio 3 dalies, 102 ir 103 straipsnių požiūriu, ypač kai ieškiniu sprendimas ginčijamas jau kitu pagrindu – trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimu Konkurso sąlygoms.
11. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. lapkričio 11 d. prašymu ieškovė prašė susipažinti su viešojo pirkimo laimėtoju pripažinto dalyvio pateiktu pasiūlymu. 2020 m. lapkričio 12 d. perkančioji organizacija ieškovei pateikė laimėjusio pasiūlymo dalis, nepažymėtas konfidencialiomis, apmokėjimo patvirtinimą, EBVPD, laidavimo draudimą ir užtikrinimo raštą. Ieškovė 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė pretenziją, kuria prašė leisti susipažinti tik su UAB „Telekonta“ pasiūlymo techniniais dokumentais. Dėl nesupažindinimo su kitais trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais ieškovė nustatytu terminu pretenzijos nereiškė. Taigi, įvertinęs pretenzijos turinį, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog ieškovė pateikė pretenziją ne tik dėl neleidimo susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo techniniais dokumentais, bet ir su visais kitais dokumentais. Teismo vertinimu, ieškovės teiginys, kad žodžiai „įskaitant, bet neapsiribojant“ būtent ir reiškė, jog ji siekė gauti visus, ne tik techninius, trečiojo asmens pasiūlymo dokumentus, nepagrįstas įvertinus pretenzijos turinį ir perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jos. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad ieškovė tik 2020 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymą dėl trečiojo asmens kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų pateikimo ir šią pretenzijos dalį kvalifikuoja kaip prašymą. Į jį buvo atsakyta 2020 m. lapkričio 24 d. raštu, kuriuo prašymas netenkintas, tačiau dėl jo ieškovė pretenzijos nebereiškė.
12. Teismas kaip prašymą perkančiajai organizacijai taip pat kvalifikavo ir ieškovės 2020 m. lapkričio 19 d. pretenzijos dalį dėl trečiojo asmens UAB „Telekonta“ sertifikatų, į kurį buvo atsakyta 2020 m. lapkričio 24 d. pranešimu ir kuriame nurodyta, kad patikrinus trečiojo asmens dokumentus buvo nustatyta, jog ISO ir OHSAS sertifikatai apima visus bendruosius ir specialiuosius statybos darbus pagal STR 1.06.01:2016 1 priedą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pripažino ieškovę nesilaikiusia privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, o iš trečiajam asmeniui išduotų sertifikatų, nustatęs, kad jie suteikia teisę atlikti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, pastatų ir inžinerinių statinių bendruosius ir specialiuosius statybos ir apdailos darbus, projektavimą, techninę priežiūrą, aptarnavimą, informacinių technologijų sistemų kūrimą, projektavimą, įrengimą ir aptarnavimą, konstatavo, jog nėra pagrindo laikyti, kad atsakovė neteisėtai atmetė ieškovės prašymą, todėl dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.
13. Įvertinęs nutrauktą civilinės bylos dalį, konstatavo, kad ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės teisės susipažinti su trečiojo asmens pateiktu pasiūlymu, konkrečiai – Konkurso sąlygų 11 priedu ir kitais techninio pobūdžio dokumentais, kurie, atsakovės ir trečiojo asmens vertinimu, sudaro konfidencialią informaciją, komercinę trečiojo asmens paslaptį. Teismas sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais.
14. Teismas nustatė, kad Pirkimo objektas nėra atskiri gaminiai ar prekės, o jų visuma, sujungta į vieną funkcionuojančią sistemą. Dėl to atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo 11 priede nurodytą informaciją laiko konfidencialia informacija, kuri atitinka komercinės paslapties kriterijus, nes priede (lentelėje) pateikiama informacija ne tik apie komercinius partnerius, kurių gaminius naudos vykdydama viešajame pirkime sudarytą sutartį, tačiau ir apie naudojamus technologinius sprendimus, kuriais skirtingos prekės sujungiamos į bendrą unikalią sistemą, ir kokiu būdu užtikrinamas tokios sistemos efektyvus funkcionavimas, pritarė trečiojo asmens argumentams, jog jeigu kitiems konkurentams būtų atskleisti šie duomenys, jis nebetektų konkurencinio pranašumo ir konkurentai galėtų pasinaudoti jo per ilgą praktiką sukauptomis specifinėmis žiniomis sukurta unikalia Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkančia sistema. Teismas taip pat pažymėjo, kad tokia informacija saugotina ir pagal trečiojo asmens UAB „Telekonta“ vidinius dokumentus, o būtent – 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 31-2-1.4.V-V patvirtintą Komercinių paslapčių sąrašą. Dėl to ieškovės reikalavimo įpareigoti perkančiąją organizaciją leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dalimi, kurioje yra pateikti įrangos pavadinimai ir techniniai aprašymai, netenkino.
15. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad tiekėjai negalėjo siūlyti jokių unikalių planų, kurie būtų paremti turima know – how ar komercine paslaptimi, iš Pirkimo sąlygų 13 ir 14 priedų nustatęs, jog juose yra SMART infrastruktūros fizinio išdėstymo planas, gatvės apšvietimo ir pėsčiųjų perėjų brėžiniai, bet ne techniniai ir technologiniai sprendiniai, užtikrinantys įrangos tarpusavio suderinamumą ir sujungimą į vientisą sistemą.
16. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovės 2020 m. lapkričio 19 d. atsakymas į pretenziją nėra išsamiai motyvuotas, yra glaustas ir abstraktus, tačiau pažymėjo, jog tai nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl to buvo apribotos ieškovės teisės į savo interesų gynybą, nes iš ieškovės prašymų ir pretenzijų perkančiajai organizacijai bei procesinių dokumentų matyti, jog pakankamai aišku, kokiu pagrindu atsisakyta pateikti prašomus dokumentus, ir niekas nesutrukdė ieškovei pareikšti du prašymus ir dvi pretenzijas perkančiajai organizacijai bei ieškinį teismui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
17. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Fima“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
17.1. Apeliantė tinkamai pasinaudojo ikiteismine stadija, t. y. kreipėsi dėl susipažinimo su visu trečiojo asmens pasiūlymu. 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė pretenziją 1, 2020 m. lapkričio 19 d. pateikė pretenziją 2, kuri nebuvo pakartotinė, o kuria ginčijama – trečiojo asmens kvalifikacijos atitikimas Pirkimo sąlygų reikalavimams, perkančiosios organizacijos sprendimas neleisti susipažinti su trečiojo asmens kvalifikacijos dokumentais, perkančiosios organizacijos sprendimas neleisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dalimi, kurioje pateikti siūlomų įrenginių gamintojai ir modeliai. Pretenzijų bei ieškinio reikalavimai visiškai sutapo.
17.2. Apeliantė nesutinka, kad nebuvo ginčijamas perkančiosios organizacijos 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo neteisėtumas. Šis perkančiosios organizacijos sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad trečiasis asmuo neatitinka nustatytų kvalifikacijos reikalavimų. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinio reikalavimai buvo patikslinti konkrečiai pagal teismo reikalavimą ištaisyti trūkumus, t. y. teismas įpareigojo nurodyti identiškus reikalavimus ieškinyje, kurie buvo įtvirtinti ir 2020 m. lapkričio 16 d. bei 2020 m. lapkričio 19 d. pretenzijose. Apeliantei įvykdžius reikalavimą, teismas jau sprendime nurodė, kad nebuvo laikytasi ikiteisminės ginčo stadijos, tačiau tai neatitinka tikrovės. Be to, apeliantė negalėjusi susipažinti su trečiojo asmens kvalifikacijos dokumentais, reikalavo ne iš karto pripažinti jo kvalifikaciją neatitinkančia Pirkimo sąlygų reikalavimų, o reikalavo grįžti į iki pažeidimo buvusią padėtį ir iš naujo atlikti veiksmus.
17.3. Teismas neteisingai vertina, kad 2020 m. lapkričio 19 d. apeliantės pateiktas raštas nėra laikytinas pretenzija. Apeliantė pasinaudojo savo teise prašyti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu 2020 m. lapkričio 11 d. Perkančioji organizacija leido susipažinti su dalimi trečiojo asmens pasiūlymo 2020 m. lapkričio 12 d. Apeliantės 2020 m. lapkričio 19 d. pateiktas raštas yra reakcija į perkančiosios organizacijos atsisakymą leisti susipažinti su trečiojo asmens kvalifikacijos dokumentais, t. y. pretenzija dėl tokio neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo. 2020 m. lapkričio 19 d. pretenzija buvo pateikta nepraleidus VPĮ nustatyto termino pretenzijoms pateikti. Be to, VPĮ nėra draudžiama perkančiosios organizacijos tą patį sprendimą ginčyti skirtingais pagrindais, taip pat VPĮ nėra nustatyta, kad apeliantė privalo savo teises ginti ir visus pagrindus nurodyti vienoje pretenzijoje. Kadangi pretenzijų pagrindai buvo netapatūs, tai nėra pagrindo 2020 m. lapkričio 19 d. pateiktos pretenzijos vertinti skirtingai nei 2020 m. lapkričio 16 d. pretenzijos. Apeliantė taip pat pažymi, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl to ar 2020 m. lapkričio 19 d. pateiktas raštas laikytinas pretenzija, ar prašymu.
17.4. Teismo sprendime nepagrįstai vertinama, kad trečiasis asmuo sukūrė unikalią sistemą ir jos komponentai laikytini konfidencialia informacija. Pati perkančioji organizacija parengė priedą Nr. 11, kuriame tik pateikiami tiekėjo siūlomos įrangos ir medžiagų techninių duomenų atitikties įrodymai. Taigi nei vienas tiekėjas, įskaitant trečiąjį asmenį, nesiūlė savo pasirinktų parametrų įrangos, o turėjo tik pateikti perkančiosios organizacijos nurodytus reikalavimus atitinkančią rinkoje gaminamą įrangą. Tiekėjai taip pat neturėjo pareigos pateikti savo sprendinių, nes sprendinys jau buvo apibūdintas Pirkimo sąlygų 13 – 14 prieduose.
17.5. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad Pirkimo sąlygų 13 – 14 priedai nepateikia techninių, technologinių sprendinių, užtikrinančių įrangos tarpusavio suderinamumą, kadangi jie aiškintini kartu su Pirkimo sąlygų 11 priedu. Pažymi, kad visų Pirkime dalyvaujančių tiekėjų sprendiniai yra vienodi, t. y. tiek pat kamerų, tiek pat kitų įrenginių, visi įrenginiai atitinka tuo pačius minimalius techninius parametrus, visų tiekėjų įrenginiai vienodai išdėstyti tose pačiose perkančiosios organizacijos nurodytose vietose, taigi, nėra nieko unikalaus trečiojo asmens pasiūlyme, kas lemtų jo konfidencialumą.
17.6. Apeliantė taip pat pažymi, kad trečiajam asmeniui įdiegus įrenginius, jų gamintojai ir modeliai bus viešai prieinami, todėl akivaizdu, jog ši individualizuota informacija, kurios prašė apeliantė. nesudaro jokio pranašumo trečiajam asmeniui bei nelaikytina konfidencialia. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimu, kad trečiojo asmens pateiktas įmonės komercinių paslapčių sąrašas yra pakankamas informacijos konfidencialumo įrodymas.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
18.1. 2020 m. lapkričio 16 d. raštu apeliantė sąlyginai aiškiai kvestionavo atsakovės sprendimą dėl konfidencialios informacijos, tačiau tame pačiame rašte sprendimo dėl laimėtojo atžvilgiu apeliantė nepateikė visiškai jokios argumentacijos ir nenurodė jokių aplinkybių, kodėl toks sprendimas turėtų būti laikomas neteisėtu, o jos prašymas – tenkinamas. 2020 m. lapkričio 19 d. raštu apeliantė pateikė kelis prašymus, tarp kurių ir prašymą pateikti trečiojo asmens kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus. Apeliantė formuluodama šį prašymą jį aiškiai ir tiesiogiai suformulavo kaip prašymą, o ne pretenziją. Dar daugiau, šiame rašte apeliantė nereikalavo panaikinti ankstesnius atsakovės sprendimus, rašte nenurodė aplinkybių ir nepateikė argumentacijos, kuri leistų atsakovei pagrįstai manyti, kad šis prašymas yra pretenzija. Tuo atveju, jei apeliantė ketino pateikti pretenziją, o ne prašymą, ji tai turėjo aiškiai ir suformuluoti.
18.2. Apeliantės teiginiai, kad tiekėjai nesiūlė savo pasirinktų parametrų įrangos, nesiūlė savo sprendinių yra klaidinantys. Iš Pirkimo sąlygų 13 ir 14 priedų, juose yra SMART infrastruktūros fizinio išdėstymo planas, gatvės apšvietimo ir pėsčiųjų perėjų brėžiniai, bet ne techniniai ir technologiniai sprendiniai, užtikrinantys įrangos tarpusavio suderinamumą ir sujungimą į vientisą sistemą. Pats Pirkimo objektas suponuoja, kad perkama ne atskiros prekės, įranga, bet visa sistema (ir jos diegimas), susidedanti iš daugelio komponentų, kurie turi būti atrinkti, suderinti ir funkcionuojantys tarpusavyje kaip viena sistema.
18.3. Priešingai nei teigia apeliantė, teikdami pasiūlymą Pirkimui tiekėjai galėjo ir privalėjo siūlyti savo sprendinius ir savo pasirinktą įrangą, užtikrindami, kad ta įranga atitiktų atsakovės apibrėžtus parametrus, bet ir funkcionuotų kartu – kadangi atskirus reikalavimus tenkinantys įrangos vienetai visgi gali kartu veikti netinkamai, neužtikrindami tinkamo visos sistemos veikimo. Tiek apeliantės, tiek trečiojo asmens viešai deklaruojama vykdoma veikla nėra įrangos prekyba, bet yra integruotų ir kompleksinių sprendimų įgyvendinimas. Dėl to apeliantės teiginiai, kad tiekėjai šiame Pirkime tiesiog siūlė aiškiai apibrėžtas prekes, kertasi netgi su veikla, kurią pati apeliantė deklaruoja vykdanti.
18.4. Apeliantės bandymas niveliuoti sudėtingos sistemos, susidedančios iš daugelio komponentų, kuriuos būtina suderinti tarpusavyje, Pirkimą iki paprasto atskirų prekių (įrenginių) rinkinio pirkimo yra visiškai nepagrįstas ir teismas sprendime pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad trečiasis asmuo siūlė jo know – how parengtą ir atitinkamai konfidencialų sprendinį, kuris negali būti atskleistas jo konkurentei apeliantei, nes taip ši įgytų nepagrįstą konkurencinį pranašumą.
18.5. Atsakovė taip pat pažymi, kad yra visiškai nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog įdiegus įrangą, jų gamintojai ir modeliai bus viešai prieinami / matomi. Tokie teiginiai nepagrįsti faktiniais duomenimis ir (ar) Pirkimo dokumentų reikalavimais, bet ir savo esme tokie sistemos komponentai, kaip belaidžio internetinio tinklo bazinis ryšio modelis, duomenų apdorojimo programinė įranga, serveris ir kt. negalėtų būti fiziškai prieinami pašaliniams asmenims. Tuo labiau jiems nebūtų prieinama informacija apie visus sistemos komponentus bei jų tarpusavio veikimą.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Telekonta“ prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
19.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2020 m. lapkričio 19 d. buvo teiktas tik prašymas įvertinti trečiojo asmens kvalifikaciją, o ne skundas dėl jau atlikto vertinimo ir priimto sprendimo panaikinimo. Šiame prašyme nebuvo ginčytas trečiojo asmens kvalifikacijos atitikimas reikalavimams, o prašyta pakartotinai įvertinti trečiojo asmens ISO ir OHSAS sertifikatus. Apeliantė ir pati nurodo, kad 2020 m. lapkričio 19 d. prašyme nereikalavo panaikinti jau priimto atsakovės sprendimo dėl trečiojo asmens kvalifikacijos įvertinimo, o prašė pakartotinai atlikti kvalifikacijos vertinimo veiksmus.
19.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad prašymas iš naujo įvertinti ar trečiojo asmens ISO ir OHSAS sertifikatai atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus savaime turėjo reikšti reikalavimą pripažinti, jog trečiasis asmuo neatitiko kvalifikacinių reikalavimų ir jo pasiūlymas turėjo būti atmestas. Prašymas pakartotinai įvertinti trečiojo asmens kvalifikaciją reiškia atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, galimybę priimti vieną iš keleto sprendimų. Tuo atveju, jei apeliantė manė, kad atsakovės sprendimas dėl pasiūlymų eilės yra neteisėtas, turėjo prašyti jį panaikinti, o ne prašyti dar kartą atlikti analogišką procedūrą, kuri jau buvo atlikta.
19.3. Aplinkybė, kad teismas priėmė ieškinį nereiškia, jog jau ieškinio priėmimo metu buvo priimtas sprendimas dėl to, kad ieškinio reikalavimai atitinka apeliantės teiktų pretenzijų reikalavimus. Šis klausimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl nebuvo ir objektyviai negalėjo būti nustatytas ieškinio priėmimo metu.
19.4. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad 2020 m. lapkričio 19 d. raštu buvo skundžiamas atsakovės sprendimas neleisti susipažinti su trečiojo asmens kvalifikaciją pagrindžiančiais dokumentais. Šiame rašte nėra nurodyta nei viena aplinkybė, priežastis ar motyvas, kodėl perkančiosios organizacijos atsisakymas leisti susipažinti būtent su kvalifikaciją ir pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančiais trečiojo asmens pasiūlymo duomenimis buvo neteisėtas. Apeliantė tik prašė pakartotinai įvertinti 2020 m. lapkričio 16 d. pretenziją. 2020 m. lapkričio 19 d. rašte buvo keliamas tik trečiojo asmens pasiūlymo 11 priedo nepateikimo klausimas. Tuo tarpu dėl kvalifikacinių duomenų buvo pateiktas prašymas susipažinti su kvalifikaciniais trečiojo asmens duomenimis. Taigi apeliantė pasisakė tik dėl trečiojo asmens pasiūlymo 11 priedo neatskleidimo, bet ne dėl kitų pasiūlymo duomenų neatskleidimo.
19.5. Apeliantė neteisingai ir nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo tik pateikė rinkoje gaminamas prekes, atitinkančias atsakovės nustatytus reikalavimus, ir neturėjo šiame Pirkime sukurti ir pasiūlyti unikalaus sprendinio. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė, kaip perkančioji organizacija, buvo nurodžiusi reikalavimus atskiriems sistemos komponentams. Vadovaujantis Pirkimo sąlygomis buvo numatyti tiek reikalavimai, tiek kiekiai atskiroms apjungtinos sistemos dalims, tačiau nepateikiami jokie reikalavimai sujungtinai sistemai, kaip vientisai funkcionuojančiai technologinei visumai. Šiuo konkrečiu atveju konfidencialiais duomenimis ir savo komercine paslaptimi trečiasis asmuo laiko duomenis apie tai, kokius konkrečius įrenginius, turinčius atsakovės nustatytas savybes ir suderinamus su kitais, taip pat atsakovės nustatytas savybes atitinkančiais įrenginiais, kaip vientisos sistemos visumą Pirkime pasiūlė trečiasis asmuo.
19.6. Pažymi, kad Pirkimu perkamą sistemą sudaro daugybė skirtingų įrenginių. Rinkoje yra daugybė skirtingų gamintojų, kurie gali pasiūlyti skirtingas transporto registravimo ir indentifikavimo kameras. Tam, kad skirtingų gamintojų, skirtingų modelių įrenginiai pagal pagrindines Pirkimo sąlygose nurodytas technines charakteristikas ir pagal tas, kurios Pirkimo sąlygose nenurodytos, bet egzistuoja kaip įrenginio technologijos dalis, galėtų sąveikauti tarpusavyje ir veikti kaip vientisa, nepertraukiamai funkcionuojanti sistema, kurią būtų galima pasiūlyti už konkurencingą kainą, trečiasis asmuo turėjo savo komercinių paslapčių, savo know – how ir per ilgą praktiką sukauptų specifinių žinių pagrindu pasiūlyti unikalų tokios sistemos komponentų apjungimo sprendimą. Šie duomenys trečiajam asmeniui turi komercinę vertę, kadangi tokių duomenų jo konkurentai neturi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatė.
Dėl civilinės bylos dalies nutraukimo
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir dėl trečiojo asmens kvalifikaciją bei pašalinimo pagrindų nebuvimą pagrindžiančių dokumentų išreikalavimo, konstatavęs, kad apeliantė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantė pateikusi 2020 m. lapkričio 16 d. pretenziją jokių argumentų dėl atsakovės 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo, kuriuo sudaryta pasiūlymų eilė, neteisėtumo, nenurodė. Pažymėjo, kad sprendimo neteisėtumą apeliantė pretenzijoje siejo su trečiojo asmens pateikto pasiūlymo duomenų neatskleidimu jai, tačiau neargumentavo ir neįrodinėjo, kaip jos prašomų pateikti duomenų neatskleidimas turėjo įtakos ginčyti sprendimo teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad apeliantė jokių argumentų dėl 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo neteisėtumo neišdėstė ir 2020 m. lapkričio 19 d. pretenzijoje.
22. Apeliantė nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis pažymi, kad tinkamai pasinaudojo ikiteismine stadija, nes negalėjusi susipažinti su trečiojo asmens kvalifikacijos dokumentais, reikalavo ne iš karto pripažinti trečiojo asmens kvalifikaciją neatitinkančią Pirkimo sąlygų reikalavimų, o reikalavo grįžti į iki pažeidimo buvusią padėtį ir iš naujo atlikti veiksmus – įvertinti trečiojo asmens sertifikatų apimtį ir atitikimą Pirkimo sąlygų reikalavimams.
23. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą bei atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovės 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo, kuriuo sudaryta pasiūlymų eilė, atžvilgiu, apeliantė nesilaikė privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pagrįstai šioje dalyje bylą nutraukė.
24. CPK 423(2) straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tiek CPK 423(4) straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, tiek ir kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai. Tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus dėl to, jog tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje ir buvo perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017).
25. Kasacinis teismas šiuo klausimu taip pat yra konstatavęs, kad priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias (apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus) principui, lemtų besąlyginę tiekėjo teisę skųsti perkančiųjų organizacijų veiksmus, paneigtų ikiteisminę ginčo stadiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017).
26. Atsižvelgiant į kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad tiekėjai turi imperatyvią pareigą VPĮ nustatytais atvejais prieš pareikšdami reikalavimus teisme, laikytis ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir kreiptis su pretenzija į perkančiąją organizaciją. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014). Tiekėjai, nesilaikę išankstinės privalomos ginčų nagrinėjimo tvarkos, turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką, be kita ko, riziką, kad jiems pareiškus ieškinį teisme, šį ieškinį gali būti atsisakyta priimti arba kad jų ieškinio pagrindu iškelta byla galės būti nutraukta.
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad nors apeliantė 2020 m. lapkričio 16 d. pretenziją pavadino „Dėl laimėjusio tiekėjo pasiūlymo“, tačiau įvertinus jos turinį matyti, jog apeliantė pretenziją pateikė dėl to, kad negavo dalies trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų, kuriuos trečiasis asmuo laiko konfidencialiais. Šios pretenzijos turinys atskleidžia, kad nors reikalavimų dalyje apeliantė formaliai pažymėjo, jog prašo panaikinti sprendimą dėl pasiūlymų eilės, tačiau jokių argumentų dėl laimėtojo nustatymo apeliantė nepateikė, taip pat ir nenurodė jokių aplinkybių, kodėl toks atsakovės sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu.
28. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės 2020 m. lapkričio 19 d. pretenziją vertino kaip raštą, nes šiuo raštu apeliantė prašė: sustabdyti pirkimo procedūras, kol bus išnagrinėta pretenzija ir priimtas motyvuotas sprendimas; pakartotinai išnagrinėti 2020 m. lapkričio 16 d. pretenziją ir pateikti motyvuotą sprendimą; pateikti UAB „Telekonta“ kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, kurie pagal Konkurso sąlygų 63.3 punktą negali būti laikomi konfidencialiais; patikrinti UAB „Telekonta“ ISO 9001:2000 (LST EN ISO 9001:2001), ISO 14001:2004 (LST EN ISO 14001:2005), LST 1977:2008 (BSI-OHSAS 18001:2007) sertifikatus ir įsitikinti, ar jie atitinka konkurso sąlygų reikalavimus atlikti darbus bendrųjų statybų srityse; panaikinti 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 8940048, neleidžiantį susipažinti su laimėjusio dalyvio technine dokumentacija; leisti susipažinti su UAB „Telekonta“ pasiūlymo nekonfidencialiais dokumentais, įskaitant (bet neapsiribojant) užpildyta Tiekėjo siūlomos įrangos ir medžiagų techninių duomenų lentele (lentelės 4 stulpelis) (Konkurso sąlygų 11 priedas), įrangos gamintojų ir modelių pavadinimais, specifikacijomis, brošiūromis, aprašymais, naudotojo vadovais ir kitais panašaus turinio techniniais dokumentais.
29. Nors apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir tvirtina, kad 2020 m. lapkričio 19 d. pateikta pretenzija nėra prašymas leisti susipažinti su trečiojo asmens kvalifikacijos dokumentais, o reikalavimas, jog perkančioji organizacija pakeistų savo ankstesnį sprendimą, tačiau su tokia jos pozicija nėra pagrindo sutikti.
30. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliantės 2020 m. lapkričio 19 d. pretenzijos turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra pagrįsta. Pažymėtina, kad ir šioje pretenzijoje apeliantė neskundė konkrečių perkančiosios organizacijos veiksmų dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir neįrodinėjo tokių veiksmų neteisėtumo. Apeliantė iš esmės prašė pakartotinai įvertinti trečiojo asmens ISO ir OHSAS sertifikatus, bet ne ginčijo trečiojo asmens kvalifikacijos atitikimą reikalavimams. Kitų skundžiamų kaip neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų pretenzijose nenurodoma.
31. Pažymėtina, kad VPĮ 101 straipsnio 1 dalis nustato, jog pretenzijoje turi būti nurodoma kokie būtent perkančiosios organizacijos veiksmai ir sprendimai laikytini neteisėtais ir kodėl juos reikėtų pakeisti. Teisėjų kolegija nenustatė, kad apeliantė būtų nurodžiusi kokius nors atsakovės neteisėtus veiksmus dalyje dėl trečiojo asmens kvalifikacijos vertinimo. Apeliantė nei vienoje pretenzijoje neprašė pripažinti trečiojo asmens kvalifikacijos netinkama, o prašė tik įvertinti, ar kvalifikacija tinkama, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. lapkričio 19 d. pretenziją laikė prašymu atlikti veiksmus, o ne pretenzija VPĮ prasme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškiniu taip pat negalėjo būti pareikštas reikalavimas, kuris nebuvo nagrinėjamas išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka.
32. Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojęs apeliantę ištaisyti ieškinio trūkumus, t. y. patikslinti ieškinio reikalavimus, jai patikslinus reikalavimus, turėjo nagrinėti bylą iš esmės, o ne bylą nutraukti, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantės ieškinį nagrinėjimui, nereiškia, kad jo priėmimo metu buvo priimtas sprendimas, jog ieškinio reikalavimai atitinka teiktų pretenzijų reikalavimus. Kai ieškinio priėmimo metu būtina išanalizuoti prašymo ar pretenzijos turinį detaliau, įstatymas nedraudžia tai atlikti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir nustačius tokius neatitikimus, nutraukti bylą.
33. Dėl išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo apeliantės pateiktų pretenzijų turinį bei pagrįstai pripažino, jog apeliantė nesilaikė privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir todėl bylą šioje dalyje nutraukė. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų priešingai, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti bei neįrodyti.
Dėl konfidencialios informacijos
34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė siekė įsigyti kompleksinę išmaniąją infrastruktūrą, susidedančią iš transporto registravimo, identifikavimo ir nuskaitymo, teritorijos stebėjimo, belaidžio internetinio tinklo, duomenų apdorojimo ir kaupimo sistemų, veikiančių tarpusavyje, o ne pavienes šių sistemų sudedamąsias dalis, atskiras prekes ar gaminius, kurie egzistuoja rinkoje. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei trečiojo asmens teismui pateiktus paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad trečiojo asmens pasiūlytos įrangos pavadinimai, modeliai, tiekėjai bei techniniai aprašymai šiuo konkrečiu atveju atitinka konfidencialios informacijos pobūdį, nes trečiojo asmens pasiūlytos įrangos komplektacija, konkrečiai atskirų įrangos vienetų sukomplektavimas ir suderinimas yra trečiojo asmens sprendinys ir jį atskleidus tretiesiems asmenims, pastarieji, nepatirdami jokių sąnaudų, įgytų komercinę reikšmę turinčią informaciją, padarytų žalos trečiojo asmens konkurencingumui.
35. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog trečiasis asmuo sukūrė unikalią sistemą ir jos komponentai laikytini konfidencialia informacija. Pažymi, kad nei vienas tiekėjas nesiūlė savo pasirinktų parametrų įrangos, o turėjo tik pateikti perkančiosios organizacijos nurodytus reikalavimus atitinkančią rinkoje gaminamą įrangą. Be to, atsakovė nurodė konkretų įrangos kiekį, jos technines savybes, jos išdėstymo ir sujungimo planą, todėl trečiasis asmuo negalėjo keisti šių reikalavimų, siūlyti savo unikalių planų.
36. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas užtikrinti neiškraipytą konkurenciją, be kitų priemonių, pasiekiamas ir tuo, jog perkančiosios organizacijos turi pareigą, grindžiamą abipusiu šalių pasitikėjimu ir bendradarbiavimu, neatskleisti ūkio subjektų pateiktos informacijos, susijusios su viešojo pirkimo sutarčių sudarymu, ir užtikrinti jos konfidencialumą. Šios pareigos laikymasis neturi būti susilpnintas pralaimėjusios šalies besąlygine teise, padavus pretenziją ar ieškinį teismui, gauti šią informaciją. Viešojo pirkimo procedūrų peržiūrėjimo metu konfidencialumą privalo užtikrinti už peržiūros procedūrą atsakinga institucija. Vis dėlto reikalavimas saugoti konfidencialią informaciją turi būti derinamas su veiksmingos teisinės apsaugos principu ir bylos šalių teise į gynybą bei teisminės institucijos pareiga užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Varec SA prieš Belgijos valstybę, C-450/06; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013).
37. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, jog jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų tik slapta – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
38. Šiuo atveju nustatyta, kad Pirkimo objektas yra SMART infrastruktūros įdiegimo ir gatvių apšvietimo tinklų rekonstrukcijos darbai. Pirkimo sąlygų 10 priede nurodyta, kad objektas susideda iš daugelio elementų, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Pirkimu perkama ne atskiros prekės, įranga, bet visa sistema (ir jos diegimas), susidedanti iš daugelio komponentų, kurie turi būti suderinti ir funkcionuoti tarpusavyje kaip viena sistema. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad trečiasis asmuo konfidencialiais duomenimis ir savo komercine paslaptimi laiko duomenis apie tai, kokie konkretūs įrenginiai, turintys atsakovės nustatytas savybes ir suderinami su kitais, sudaro vientisą sistemą. Trečiasis asmuo paaiškino, kad rinkoje yra daugybė įvairių, skirtingų ir pagrindinius Pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkančių įrenginių, tačiau tam, jog skirtingų gamintojų, modelių įrenginiai pagal pagrindines Pirkimo sąlygose nurodytas technines savybes galėtų sąveikauti tarpusavyje ir veikti kaip vientisa sistema, jis turėjo savo komercinių paslapčių ir per ilgą praktiką sukauptų žinių pagrindu pasiūlyti unikalų tokios sistemos komponentų apjungimo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiasis asmuo pagrindė duomenų apie siūlomos sistemos svarbą ir tokių duomenų atitiktį komercinės paslapties reikalavimams – tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovė vykdo veiklą toje pačioje srityje, konkuruoja tarpusavyje, todėl duomenų apie tai, kokie skirtingų gamintojų, skirtingų modelių, skirtingų leidimų įrenginiai, atitinkantys Pirkimo sąlygų reikalavimus, yra tarpusavyje suderinami ir gali būti pasiūlyti kaip vientisa sistema atsakovei, kurie tiekėjo laikomi komercine paslaptimi, atskleidimas galėtų sudaryti sąlygas sužinoti, kad šie įrenginiai gali būti apjungti į vieną sistemą, kaip šiuos įrenginius sujungti bei kaip užtikrinti jų tinkamą funkcionavimą. Tokiu būdu būtų įgytas pranašumas prieš konkurentą ateities pirkimuose.
39. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teikdami pasiūlymą tiekėjai neturėjo pareigos pateikti savo sprendinių. Priešingai, tiekėjai turėjo užtikrinti, kad siūloma įranga ne tik atitiktų atsakovės apibrėžtus parametrus, bet ir funkcionuotų kartu, nes atskirus reikalavimus tenkinantys įrangos vienetai kartu gali veikti netinkamai ir neužtikrinti tinkamo sistemos veikimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiekėjai turėjo pasiūlyti ne atskiras prekes, bet būtent šiam Pirkimui pritaikytą sprendinį visai sistemai.
40. Pastebėtina ir tai, kad pati apeliantė prašomus duomenis laiko konfidencialiais ir savo komercine paslaptį sudarančiais duomenimis, nes teikdama pasiūlymą nurodė, jog šie duomenys yra konfidencialūs. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog trečiojo asmens Pirkime siūlytos sistemos atskiri komponentai, kurie apjungiami į bendrą funkcionuojančią sistemą laikytini konfidencialiais. Be to, apeliantė nenurodė argumentų, kaip prašomų atskleisti duomenų nepateikimas apeliantei sukliudė tinkamai ginti savo pažeistas teises.
41. Nurodytų aplinkybių kontekste spręstina, kad ieškovės teisės, nesuteikiant jai trečiojo asmens komercinę paslaptį sudarančių duomenų, nebuvo pažeistos, todėl tiek atsakovės sprendimas neatskleisti tokių duomenų ieškovei, tiek pirmosios instancijos teismo išvados dėl tokio sprendimo teisingumo yra teisėtos ir pagrįstos.
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų
42. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties
43. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes bei teisinius argumentus, patvirtinančius pirmosios instancijos teismo išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei UAB „Fima“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
46. Atsakovė UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ prašo priteisti iš apeliantės 2 624,49 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. už prašymo leisti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimą – 721,16 Eur bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 1 903,33 Eur. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą.
47. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 1 454,8 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 891,24 Eur (1 454,8 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašoma priteisti 1 903,33 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, be to pažymėtina, kad teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atsižvelgia į bylos sudėtingumą, procesinio dokumento apimtį bei šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį bei apimtį, bylos sudėtingumą, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš apeliantės UAB „Fima“ 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimą turėjo 721,16 Eur išlaidų, bendroje sumoje priteistina 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
48. Trečiasis asmuo UAB „Telekonta“ prašo priteisti iš apeliantės 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą. Kadangi trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtinto dydžio ir yra tinkamai pagrįstos, jos priteistinos trečiajam asmeniui iš apeliantės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“, juridinio asmens kodas 121289694, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“, juridinio asmens kodas 110707092, 2 200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“, juridinio asmens kodas 121289694, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Telekonta“, juridinio asmens kodas 144803197, 1 210 Eur (tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Antanas Rudzinskas
Agnė Tikniūtė