Administracinė byla Nr. eI3-636-422/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02551-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 24.4; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 8 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,
sekretoriaujant Henrikai Milevskei,
dalyvaujant pareiškėjai J. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama įpareigoti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka pateikti jos prašyme nurodytus dokumentus ir visą su tarnybiniu nusižengimu susijusią tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą.
Pareiškėja skunde, rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu nurodė, jog 2020 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. P11-370 „Dėl tarnybinės nuobaudos J. J. skyrimo“ jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Su tarnybine nuobauda pareiškėja nesutiko ir ketino kreiptis į teismą, todėl 2020 m. rugpjūčio 13 d. elektroniniu paštu pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikti visus su jos tarnybinio nusižengimo tyrimu ir tarnybinės nuobaudos skyrimu susijusius dokumentus iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. Iki nurodytos datos nesulaukusi jokio atsakymo, 2020 m. rugpjūčio 19 d. priminė apie prašymą ir prašymą pateikė pakartotinai.
Tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorius po priminimo, reaguodamas į jos laišką, 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. parašė jai elektroninius laiškus, kuriuose teigė, kad prašymas netinkamai pasirašytas, neva neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ numatytos jo padavimo tvarkos.
Pareiškėja pažymėjo, jog prašė jos prašymo neregistruoti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje naudojamoje Dokumentų valdymo sistemoje, nes joje registruojami dokumentai yra prieinami visiems savivaldybės administracijos darbuotojams.
Tvirtino, jog vėlesniu elektroniniu laišku patikslino, kad Dokumentų valdymo sistemoje registruoti prašymą galima tik tuo atveju, jei prašymas nebus įkeltas į sistemą ir nebus sudaryta galimybė pašaliniams asmenims matyti jame pateiktą tik su pareiškėjos asmeniu susijusią informaciją, dėl to paprašė su tarnybiniu tyrimu susijusius dokumentus pateikti jai asmeniškai, t. y. neįkeliant jų į Dokumentų valdymo sistemą.
Pareiškėjos nuomone, toks prašymas nereiškė, kad dokumentas neturėtų būti užregistruotas visai arba kad jo nereikia nagrinėti. Pareiškėja pažymėjo, kad nei atsakymo, nei prašomų pateikti dokumentų per teisės aktais nustatytą terminą negavo.
Pareiškėja tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija neveikimu, nepateikdama prašomų dokumentų, apribojo jos teises į teisėtų interesų gynimą teisme. Negavus visos tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos, nežinant visų tyrimo aplinkybių, buvo apribotos pareiškėjos galimybės parengti kuo išsamesnį skundą teismui.
Atsakovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija atsiliepime skundą prašė palikti nenagrinėtą. Atsiliepime į skundą ir atsiliepime į pareiškėjos rašytinius paaiškinimus nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla
Nr. eI3-7956-644/2020 dėl 2020 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. P11-370 „Dėl tarnybinės nuobaudos J. J. skyrimo“ panaikinimo pagal pareiškėjos skundą atsakovei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai. Savivaldybės administracija, vykdydama teismo įpareigojimą, 2020 m. rugsėjo 18 d. (dar iki nagrinėjamos bylos iškėlimo) pateikė atsiliepimą kartu su visais kitais turimais su ginčo nagrinėjimu susijusiais dokumentais, todėl išnyko teisinis ginčas, dėl kurio buvo kreiptasi į teismą, skundo patenkinimas pareiškėjos teisėms įtakos neturės. Tvirtino, kad atsakovė pareiškėjai netrukdė ir netrukdo ir neriboja jos galimybių ginti savo teisėtus interesus teisme.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas netenkintinas.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl informacijos, susijusios su tarnybinės nuobaudos paskyrimu, nepateikimo.
Teisę gauti informaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas, ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.). Įstatyme įtvirtinta, jog institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (4 straipsnis).
Prašymo pateikimą reglamentuoja Įstatymo 12 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta, jog pareiškėjas, norėdamas gauti dokumentus, kreipiasi į instituciją ir pateikia prašymą (1 d.). Prašyme nurodo, kokius dokumentus ir kokiu būdu pageidauja gauti, savo vardą, pavardę, adresą (jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo) arba pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinės adresą, atstovo vardą ir pavardę (jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo) ir kontaktinius duomenis <...>. Pagal Įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, prašymai gali būti teikiami tiesiogiai, pareiškėjui atvykus į instituciją, siunčiami paštu arba teikiami elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė nustatyti pareiškėjo tapatumą. Prašymai, išskyrus žodinius prašymus, registruojami, tvarkomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, institucija, nustačiusi, kad pareiškėjo prašyme nurodyti duomenys yra neišsamūs ar netikslūs, per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į pareiškėją, kad šis patikslintų prašymą, ir nurodo, kokių duomenų prašyme nepakanka ir kur juos gauti, o kai prašyme pateikti duomenys netikslūs, išaiškina pateiktų duomenų netikslumus ir kaip juos pašalinti. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog visi raštu, įskaitant elektroninę formą, institucijai pateikti prašymai turi būti pasirašyti pareiškėjo arba jo atstovo.
Pažymėtina, jog Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog institucija, nustačiusi atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui, kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodydama teisinį pagrindą.
Bylos duomenys įrodo, jog pareiškėja su 2020 m. rugpjūčio 13 d. prašymu dėl dokumentų pateikimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydama iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateikti jai patvirtintas visų dokumentų, susijusių su tarnybinės nuobaudos skyrimu, kopijas. Pasirašytą minėtą prašymą, skenuotą, .pdf formatu, išsiuntė elektroniniu laišku. 2020 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl prašomų dokumentų pateikimo. Tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorius atsakė, jog prašymai turi būti tinkamai pasirašyti ir įregistruoti Dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS). Atsakydama į šį laišką 2020 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėja nurodė, jog jos prašymas yra pasirašytas tinkamai. 2020 m. rugpjūčio 20 d. (duomenys neskelbtini) rajono administracijos direktorius pareiškėjai pateikė atsakymą, kuriame pakartotinai nurodė prašymą teikti per DVS, tačiau prašomų dokumentų, susijusių su dėl jos atliktu tarnybiniu tyrimu, pareiškėjai nepateikė.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ginčui aktualios redakcijos 331 straipsnio nuostatas, asmenys, dėl kurių pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, be kita ko, turi teisę, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, gauti priimtą sprendimą, jo prašymu susipažinti su neįslaptinta tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga arba gauti jos kopiją (5 p.). Šio pobūdžio informacijos gavimą įtvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d.) 9 punkto nuostatos, pagal kurias valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, turi teisę susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus (toliau – ir motyvuota išvada) ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga.
Teismo vertinimu, pareiškėjos prašymo pateikimas atitiko Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl jo pateikimo būdo, formos ir turinio (pateiktas elektroninėmis priemonėmis, pasirašytas, aiškaus turinio), todėl privalėjo būti išnagrinėtas, pateikiant dokumentus arba motyvuotai atsisakant juos pateikti iš karto po motyvuotos išvados apie tarnybinio tyrimo rezultatus surašymo, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos (Įstatymo 14 straipsnis).
Byloje nustatyta, jog prašomų dokumentų, susijusių su dėl pareiškėjos atliktu tarnybiniu tyrimu, jos 2020 m. rugpjūčio 13 d. prašymo pagrindu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija nepateikė, todėl būtų teisinis pagrindas įpareigoti atsakovę juos pateikti.
Tačiau konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo skundo tenkinimui.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-330-644/2021 pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai dėl 2020 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. P11-370 „Dėl tarnybinės nuobaudos J. J. skyrimo“ panaikinimo. Teismas, susipažinęs su minimos administracinės bylos procesu, nustatė, kad pareiškėja skundą pateikė 2020 m. rugpjūčio 25 d. Atsakovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 18 d. minėtoje byloje pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir su atsiliepimu pateikė medžiagą, susijusią su dėl J. J. atliktu tarnybiniu patikrinimu. Pažymėtina, kad proceso dalyviai turi teisę teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, tikslinti skundo pagrindą ir dalyką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
49–52 straipsniai). Kaip matyti iš administracinės bylos Nr. eI3-330-644/2021 proceso, pareiškėjai per Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ EPP posistemį 2020 m. spalio 5 d. buvo išsiųsti šaukimas bei atsiliepimas su visais prie jo pateiktais priedais. Taigi akivaizdu, kad pareiškėja dokumentus, susijusius su tarnybinės nuobaudos skyrimu, dėl kurių kreipėsi į atsakovę, gavo ir su jais susipažino. Šias aplinkybes pareiškėja patvirtino ir bylą nagrinėjant teisme.
Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012, 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 ir kt.).
Teismo nuomone, realias teisines pasekmes pareiškėjai sukelia (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. P11-370 „Dėl tarnybinės nuobaudos J. J. skyrimo“. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad pareiškėja šį individualų administracinį aktą yra apskundusi teismui ir jo teisėtumo klausimas šiuo metu yra sprendžiamas administracinėje byloje Nr. eI3-330-644/2021 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-02154-2020-0).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog, nors pagal pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 13 d. prašymą atsakovė ir nepateikė norimos informacijos, tačiau pareiškėja prašomus dokumentus, susijusius su tarnybinės nuobaudos skyrimu (dėl kurių nepateikimo kelia ginčą šioje byloje), gavo ir su jais susipažino kitoje byloje (Nr. eI3-330-644/2021), todėl įpareigoti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka pateikti pareiškėjos prašyme nurodytus dokumentus ir visą su tarnybiniu nusižengimu susijusią tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą nebėra teisinio pagrindo.
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, byloje darytina išvada, jog pareiškėjos reikalavimo patenkinimas nagrinėjamoje byloje neturės įtakos jos subjektinėms teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, t. y. teisinių pasekmių nebesukels, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Ši išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (žr., pvz., 2008 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1283/2008, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2019 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2571-662/2019 ir kt.).
Pareiškėja skunde ir paaiškinimuose akcentavo, jog atsakovės neveikimas apribojo jos galimybes ir sutrukdė jai laiku tinkamai parengti skundą teismui dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo.
Teismas pažymi, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis garantuoja kiekvieno suinteresuoto subjekto teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kaip matyti iš nustatytų byloje aplinkybių, pareiškėja laiku ir sklandžiai realizavo šią teisę apskųsdama teismui, jos manymu, neteisėtai paskirtą tarnybinę nuobaudą, dėl kurios ginčas nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI3-330-644/2021.
Į nagrinėjamą bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog prašomų dokumentų nepateikimas pažeidė jos teises ar teisėtus interesus, susijusius su teismine gynyba dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo. Pažymėtina, jog pareiškėja, gavusi ir susipažinusi su atsakovės atsiliepimu administracinėje byloje Nr. eI3-330-644/2021 bei visais dokumentais, susijusiais su tarnybinės nuobaudos skyrimu, manydama, jog skundo parengimui kreipimosi į teismą metu nepakako duomenų, vadovaudamasi ABTĮ 50 straipsniu, turėjo teisę tikslinti skundą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Byloje nėra duomenų apie jos procesinių teisių, be kita ko, ir dėl ABTĮ 49–52 straipsniuose numatytų teisių, apribojimus.
Teismas pažymi, jog šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nenagrinėjamas, tačiau pareiškėjai manant, jog buvo pažeistos jos teisės atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu) dėl prašomų dokumentų nepateikimo, neužkertamas kelias jai kreiptis į teismą atskira tvarka dėl teisių gynimo (ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Pareiškėja pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (40 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad atsakovė pateikė pareiškėjos prašomus dokumentus, tačiau tik tada, kai to pareikalavo teismas administracinėje byloje Nr. eI3-330-644/2021. Todėl teismo vertinimu, atsakovės elgesys suponuoja išvadą, kad pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.
Pagal ABTĮ 41 straipsnio nuostatas, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė 2021 m. sausio 11 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), kuro pirkimo už 14,25 Eur sumą kvitą. Pareiškėja prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nedetalizavo, iš kurios vietos ar kokio miesto ji vyko į teismo posėdį, nenurodė ir nepateikė dokumentų, patvirtinančių automobilio markę, galingumą, ir kitų duomenų, iš kurių galima būtų apskaičiuoti realiai patirtas pareiškėjos kelionės į teismo posėdį išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėja nepateikė tinkamų įrodymų, iš kurių objektyviai būtų galima spręsti apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 ir
84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos J. J. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Janina Vitunskienė