Administracinė byla Nr. eA-71-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01936-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo
2017 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Z. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.        Pareiškėjas G. Z. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. rugsėjo 26 d. teismui pateikė skundą, kuriame pareiškėjas prašė priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT, atsakovo atstovas) 25 199,81 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti ir 3 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindė šiomis aplinkybėmis:

1.1.                       Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2008 m. birželio 4 d. pareiškėjas ir B. P.. (miręs (duomenys neskelbiami), jo teisių perėmėjas – A. P.) sudarė sutartį, pagal kurią B. P. įsipareigojo parduoti, o pareiškėjas nupirkti žemės sklypą ar sklypus, į kurį ar kuriuos B. P. bus atkurtos nuosavybės teisės pagal Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 28 d. išvadą Nr. 2152 ( toliau – ir Išvada Nr. 2152), už 80 000 Lt (23 169,60 Eur) kainą. Valstybės tarnautoja A. V. neteisėtai parengė ir perdavė B. P. Išvadą Nr. 2152 ir sudarė sąlygas B. P. iš pareiškėjo G. Z. gauti pinigines lėšas - 80 000 Lt (23 169,60 Eur).

1.2.                       Dėl valstybės tarnautojos A. V. nusikalstamų veikų, padarytų laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 11 d. iki 2010 m. vasario 17 d., jai dirbant Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje, dėl kurių yra įsiteisėjęs 2015 m. lapkričio 5 d. apkaltinamasis teismo nuosprendis Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-160-246/2015, pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas sužinojęs, kad Išvada Nr. 2152 yra galimai neteisėta, kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl 2008 m. birželio 4 d. sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad B. P. mirė (duomenys neskelbiami), atsakovu  buvo patrauktas jo sūnus A. P.. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė 2008 m. birželio 4 d. sutartį, sudarytą tarp G. Z. ir B. P., priteisė iš A. P. 80 000 Lt užstato, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. gruodžio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šio teismo sprendimo vykdymo procese G. Z. naudai iš A. P. buvo išieškota 20 025,29 Lt (5799,72 Eur). A. P. daugiau jokio turto ar pajamų, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, neturėjo. Antstolis M. P. 2014 m. kovo 4 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. 0123/12/01169/S. Neišieškotos skolos likutis skundo padavimo dieną sudarė 63 717,71 Lt arba 18 453,92 Eur, t. y. tiesioginiai pareiškėjo nuostoliai dėl A. V. neteisėtų veiksmų. Be to, G. Z., sumokėjęs B. P. 80.000,00 Lt pagal aukščiau nurodytą sutartį, negalėjo pats naudotis šiais pinigais. Pareiškėjo šiuo atveju patirti nuostoliai - negautos pajamos - 5 % dydžio metinės palūkanos už B. P. perduotą pinigų sumą, už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 4 d. iki 2014 m. kovo 4 d., t. y. 23 292,21 Lt, kas sudaro 6 745,89 Eur. Taigi, pareiškėjas dėl A. V. neteisėtų veiksmų šiuo metu yra patyręs 25 199,81 Eur turtinės žalos (18 453,92 Eur + 6 745,89 Eur), kurią privalo atlyginti valstybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalies pagrindu.

1.3.                      Dėl neteisėtų valstybės tarnautojos A. V. veiksmų pareiškėjas teigia praradęs pasitikėjimą valstybės institucijomis bei žmonėmis, patyrė stresą, neteisybės jausmą, nerimą, didelius dvasinius išgyvenimus dėl nepasiteisinusių ateities lūkesčių, nes žemės sklype planavo vykdyti veiklą. Be to, dėl valstybės tarnautojos veiksmų, patyrė didelę turtinę žalą, iki šiol atgavo tik nežymią dalį prarastos pinigų sumos. Taip pat, dėl prasidėjusių ilgų teisminių procesų, t. y. tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo Nr. (duomenys neskelbiami), o taip pat ir civilinės bylos Nr. 2-(duomenys neskelbiami) (kurioje pareiškėjas kreipėsi dėl sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo) nagrinėjimo tapo irzlus, piktas, jautėsi pažemintas ir apgautas valstybės, jos tarnautojų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, savo patirtą neturtinę žalą dėl neteisėtų valstybės tarnautojos veiksmų pareiškėjas vertino 3 000,00 Eur. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbiami), kurioje valstybės tarnautoja A. V. pripažinta kalta dėl nusikalstamų veikų įsiteisėjo 2016 m. liepos 22 d. Kauno apygardos teismui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) išnagrinėjus apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, senaties terminas skaičiuotinas nuo 2016 m. liepos 22 d., todėl į teismą kreipėsi nepraleidęs šio termino.

2.       Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė taikyti ieškinio senatį, o jei teismas nuspręstų taikyti ieškinio senatį – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

2.1.                      Nurodė, jog A. V. nusikalstamas veikas padarė nuo 2005 m. vasario 11 d. iki 2010 m. vasario 17 d. dirbdama Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbiami) specialiste. Pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) ir Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) A. V. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir jai skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams ir devyniems mėnesiams, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, ir 200 MGL dydžio bauda.

2.2.                      Atsakovo atstovo teigimu valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

2.3.                       Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pareiškėjo naudai Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) priteisė turtinę žalą. Pareiškėjas pateikdamas 2016 m. rugsėjo 27 d. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą senaties terminą. Pagal teismų praktiką, viešosios žalos atlyginimo atsakomybės atveju nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltę, todėl trejų metų terminas kreiptis į teismą neturi būti skaičiuojamas nuo Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbiami). Pagal 2008 m. birželio 4 d. preliminariosios sutarties sudarytos tarp ieškovo G. Z. ir B. P. (toliau – ir sutartis), mirusio 2010 m. balandžio 14 d., 6 punktą dėl pardavėjo – B. P. nesąžiningų ir įstatymams prieštaraujančių veiksmų (apgaulės būdu ar neteisėtai įsigytos nuosavybės teisės į minėtą turtą atkūrimo dokumentai ir pan.) jis įsipareigojo sumokėti baudą ir atlyginti padarytus nuostolius. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) ir Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) yra nurodyti epizodai, kai B. P. elgėsi nesąžiningai. Pažymėjo, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos negali atsakyti ir prisiimti atsakomybės už privačių asmenų sandorius, sutartis bei prisiimtus asmeninius įsipareigojimus ir riziką. Pats pareiškėjas taip pat veikė rizikingai, pirkdamas teisę į nuosavybės teisių įgyvendinimą, t. y. Išvadą Nr. 2152, kai pats nuosavybės teisių atkūrimas savaime yra sudėtingas procesas, o išvados būna įgyvendinamos tik ateityje.

2.4.                      Atsakovo atstovas nurodė, kad Lietuvos valstybei, atstovaujamai NŽT, negali kilti teisinių pasekmių. Skunde nenurodytas prašomos žalos dydžio pagrįstumas ir konkretūs paskaičiavimai, prašoma priteisti suma yra nepagrįstai didelė. Pats pareiškėjas veikė rizikingai ir suprato galimas neigiamas pasekmes, kadangi sutartyje aptarė apgaulės ir neteisėtus nuosavybės teisių atkūrimo procesus bei atsakomybę už juos.

II.

3.        Kauno apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2017 m. kovo 6 d. sprendime pareiškėjo G. Z. skundą atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad bylos duomenys patvirtina, kad Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus specialistė A. V. suklastojo Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 28 d. išvadą Nr. 2152 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, įrašydama į šią išvadą tikrovę neatitinkančias žinias, dėl ko pareiškėjas prarado teisę 2008 m. birželio 4 d. sudarytos preliminarios sutarties pagrindu ateityje įsigyti žemės sklypą, į kurį turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės minėtos išvados pagrindu.  Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) ir Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) A. V. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir jai skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams ir devyniems mėnesiams, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant trejiems metams bei 200 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda.

5.       Nurodė, kad pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį pareiškėjui teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą atsirado, kai jis suprato sužinojęs apie tai, jog B. P. nuosavybės teisė į 2008 m. birželio 4 d. sutartyje aptartą žemės sklypą apskritai nebus atkurta, todėl pareiškėjas neteks teisės įgyti šį žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas, žinodamas ir suprasdamas apie pažeistas teises, 2010 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl minėtos 2008 m. birželio 4 d. sutarties nutraukimo bei skolos ir palūkanų priteisimo. Taigi, pareiškėjas ėmėsi konkrečių priemonių siekdamas apginti savo pažeistas teises, kaip pats nurodė Kauno apylinkės teismui, apie savo teisių pažeidimą supratęs iš Kauno miesto ir Kaišiadorių žemėtvarkos skyrių (2010 m. lapkričio 16 d. ir 2010 m. lapkričio 22 d. raštų), kad nuosavybės teisių atkūrimas B. P. į žemės sklypą pagal Išvadą Nr. 2152 negalimas ir dėl to jis neįgis nuosavybės teisių į žemės sklypą pagal 2008 m. birželio 4 d. sutartį. Konstatavo, kad pareiškėjo argumentai nepagrįsti, jog terminas skundui paduoti dėl žalos priteisimo turi būti skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojos A. V. apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

6.       Kadangi pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir termino neprašė atnaujinti, o atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių įtakojančių ieškinio senaties atnaujinimą, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III.

7.       Pareiškėjas G. Z. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išvadas.

8.       Pareiškėjo vertinimu, pareiškėjas nepraleido ieškinio senaties termino, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2016 m. liepos 22 d., t. y. įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbiami), kuriame buvo konstatuota valstybės tarnautojos A. V. neteisėta veika. Nurodė, kad kai pareiškėjas 2010 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl 2008 m. birželio 4 d. preliminariosios sutarties nutraukimo CK 6.219 straipsnio pagrindu, jam nebuvo žinoma apie Išvados Nr. 2152, kurią suklastojo valstybės tarnautoja A. V., neteisėtumą bei ją parengusios tarnautojos neteisėtus veiksmus. Kitaip tariant, pareiškėjas nesuprato, kad jo teisės pažeistos dėl valstybės tarnautojo neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad veiksmų neteisėtumui pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, kiekvienu konkrečiu būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės aktų nuostatos buvo pažeistos neteisėtais veiksmais, kokią žalą sukėlė. Nurodo, kad Kauno apygardos administracinio 2017 m. kovo 6 d. sprendimas neatitinka suformuotos teismų praktikos dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį, pagal kurią asmens pažeista teisė gali būti apginta, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus, dėl kurių kilo žala; nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai pareikšti galimas neteisėtas veikas.

9.       Atsakovo atstovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ieškinio senaties sutrumpintą 3 metų terminą, jį pradedant skaičiuoti nuo sužinojimo apie valstybės valdžios subjekto ar valstybės pareigūno neteisėtus veiksmus dienos. Be to, nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės tam, kad kiltų viešojo subjekto atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

10.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl NŽT pareigūno neteisėtų veiksmų (neveikimo) padarytų suklastojus išvadą dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. P. ir jos pagrindu tarp pareiškėjo ir B. P. sudarius preliminarią žemės pirkimo- pardavimo sutartį, kurios vertė 23 169,60 Eur.

11.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, atsakovo prašymu pritaikęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą.

12.       Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas turtinės žalos faktą nagrinėjamu atveju sieja su negalėjimu įgyvendinti su B. P. sudarytos sutarties, pagal kurią B. P. įsipareigojo parduoti, o pareiškėjas nupirkti žemės sklypą ar sklypus, į kurį ar kuriuos B. P. bus atkurtos nuosavybės teisės pagal Išvadą Nr. 2152, už 80 000 Lt (23 169,60 Eur) Nustatyta, kad pareiškėjui iš B. P. (jam mirus – jo teisių perėmėjo A. P.) buvo išieškota 20 025,29 Lt (5799,72 Eur). Taigi, likusius patirtus nuostolius pareiškėjas grindžia 5 % dydžio metinėmis palūkanomis 2008 m. birželio 4 d. iki 2014 m. kovo 4 d., kas sudaro 6 745,89 Eur, o bendrą turtinės žalos sumą nurodo lygią 25 199,81 Eur (18 453,92 Eur + 6 745,89 Eur).

13.       Pareiškėjas jo patirtą neturtinę žalą kildina iš valstybės tarnautojos neteisėtų veiksmų atliekant savo pareigas, t. y. išvados, kurios pagrindu tarp B. P. ir pareiškėjo buvo sudaryta žemės pirkimo-pardavimo preliminarioji sutartis, suklastojimo. Pareiškėjas nurodo, kad dėl tokių valstybės tarnautojos neteisėtų veiksmų, pareiškėjas prarado pasitikėjimą valstybės institucijomis, nerimą dėl neišsipildžiusių lūkesčių. Jam padarytą neturtinę žalą vertina 3 000 Eur.

14.       Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą ir  kokių nors objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, nenurodė. Pareiškėjo teigimu ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo to momento, kai jis sužinojo apie valstybės tarnautojo, kurio veiksmais buvo sukelta žala, kaltę.

15.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

16.       CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo atstovas prašė pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

17.       Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad, jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas dėl ieškinio senaties taikymo, pabrėžė, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga.
CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviąja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005, 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009, 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. 3K-3-460-915/2015).

18.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teiginius, susijusius su aplinkybe, kad jis apie patirtus nuostolius suprato, tik kai įsigaliojo valstybės tarnautojos apkaltinamasis nuosprendis, t. y. 2016 m. liepos 22 d., įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbiami), kuriame buvo konstatuota valstybės tarnautojos A. V. neteisėta veika, juos laiko neįtikinamais, nes byloje esantys duomenys paneigia tokį pareiškėjo įvykių aiškinimą: pareiškėjas jau iš Kauno miesto ir Kaišiadorių žemėtvarkos skyrių 2010 m. lapkričio 16 d. ir 2010 m. lapkričio 22 d. raštų turinio suprato, kad nuosavybės teisių atkūrimas B. P. į žemės sklypą pagal Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 28 d. išvadą Nr. 2152 negalimas ir dėl to jis neįgis nuosavybės teisių į žemės sklypą pagal 2008 m. birželio 4 d. sutartį. Pareiškėjas jau 2010 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl savo teisių gynimo.  Civilinės bylos nagrinėjimo metu Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. kovo 10 d. įsakymu panaikino Išvadą Nr.2152 kaip neteisėtą ir apie tai buvo žinoma pareiškėjui, tai paminėta ir  Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendime. Taigi pareiškėjas realiai patyrė turtinius nuostolius 2008 metais ( sumokėjęs pinigus B. P.), o neturtinę žalą – 2010-2011 metais ( kai sužinojo, kad dokumentai yra suklastoti ir žemės sklypo ar sklypų savininku jis netaps). Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pareiškėjo sužinojimo apie jo pažeistas teises ir teisę į žalos atlyginimą momentą.

19.       Teisėjų kolegija akcentuoja, jog CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

20.       Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2222-1062/2018, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1121-492/2018). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-532-662/2017). 

21.       Įvertinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pats pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo anksčiau pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, o iš bylos duomenų nėra pagrindo manyti, kad tokios svarbios priežastys egzistavo.  

22.       Dėl pareiškėjo argumentų, kad ieškinio senatis skaičiuotina nuo atsakovo valstybės tarnautojo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo (valstybės tarnautojo kaltės nustatymo), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs kad, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (pvz. žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1695/2010). Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Taigi, konkrečiu atveju, pareiškėjas jau 2010 m. pabaigoje suprato, kad negalės įgyvendinti sutarties Išvados  Nr.2152 pagrindu. 2011 metais  ši išvada buvo panaikinta, tuo pripažįstant valstybės tarnautojo veiksmų neteisėtumą, o 2015 - 2016 metais priimti nuosprendžiai A. V. atžvilgiu tik kvalifikavo jos veikas baudžiamosios teisės požiūriu. 

23.       Ginčui aktualaus teisinio reguliavimo ir nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pareiškėjas, pasirinkdamas tokį elgesio modelį ginant savo teises, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Netinkamas procedūrinių reikalavimų suvokimas traktuotinas kaip subjektyvaus pobūdžio priežastys, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties  terminas, nes šios priežastys nesutrukdė pareiškėjui pasinaudoti teisinio atstovavimo institutu. Byloje nesant svarbių  ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių ir esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, konstatuotina, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, vadovavosi teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                              Ramūnas Gadliauskas        

        Ričardas Piličiaukas

        Arūnas Sutkevičius