Administracinė byla Nr. eA-877-756/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01669-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. ir atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) vado 2019 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. 47TE-374 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pripažinta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Įsakymas yra neteisėtas, nes tarnybinio nusižengimo pareiškėjas nepadarė. Atsakovas nepagrįstai vertino, kad už tokio pobūdžio nusižengimą turi būti skiriama viena iš griežčiausių nuobaudų – griežtas papeikimas. Tarnybiniu nusižengimu pripažinti veiksmai, kai 2018 m. vasario 6 d. pareiškėjas vykdė budėjimą akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Klaipėdos nafta“ Suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – ir SGDT) 1 poste prie vaizdo stebėjimo pulto (T1), nustačius, jog budėjimo metu jis miegojo, todėl netinkamai stebėjo saugomą teritoriją, taip pat pažeidė SGDT apsaugos plane nustatytą objekto apsaugos vykdymo tvarką, nes valgė ir stebėjimą vykdė pažeisdamas uniformos dėvėjimo taisykles. Tarnybinio patikrinimo išvadoje neaptarta nuobaudos rūšies – griežtas papeikimas – skyrimo būtinybė. Tarnybinio patikrinimo išvada yra nemotyvuota, nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjo kaltė dėl konstatuotų tarnybinių nusižengimų padarymo neįrodyta.
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
3.1. Atsakovas pagal suteiktą diskreciją, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 4 dalimi, atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-579 (toliau – ir Išvada) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 29 d. nutartį, Įsakymu pripažino, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
3.2. Išvadoje konstatuota, kad 2018 m. vasario 6 d. nuo 05.00 val. iki 06.00 val. ir nuo 08.00 val. iki 09.00 val. budėdamas SGDT 1 poste prie AB „Klaipėdos nafta“ SGDT vaizdo stebėjimo pulto (T1) pareiškėjas valgė nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje, todėl tyčiniais veiksmais pažeidė Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos AB „Klaipėdos nafta“ SGDT apsaugos plano 3 priede, esančiame Postų žiniaraštyje, nustatyto sargybų grafiko 17.5, 18.1 papunkčius, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės etikos kodekso 5.14 punktą ir Pareigūnų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklių 12 punktą. Pareiškėjo netinkamas pareigų atlikimas sudarė sąlygas nepakankamam objekto saugumo užtikrinimui, kadangi galimo nusikalstamo kėsinimosi į saugomą objektą atveju galėjo kilti sunkios pasekmės. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas sukėlė pavojų ne tik saugomam objektui, bet ir kitiems jame dirbantiems asmenims, o netinkama pavojingo objekto apsauga buvo formuojamas neigiamas visuomenės požiūris į Tarnybą. Pareiškėjo netinkamas pareigų atlikimas pagrįstai įvertintas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. 47TE-374 „Dėl tarnybinio nusižengimo pripažinimo“ jį suformuluodamas taip: „pripažįstu, kad vidaus tarnybos (duomenys neskelbtini) S. S., (duomenys neskelbtini) (atleistas iš vidaus tarnybos 2019 m. balandžio 23 d.), padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda papeikimas“.
5. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad ginčijamas Įsakymas, kuriuo pripažinta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – priimtas vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 4 dalimi, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) J. Z. 2018 m. balandžio 20 d. patvirtintą tarnybinio patikrinimo „Dėl viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) E. J., (duomenys neskelbtini) S. S., (duomenys neskelbtini) V. D. veiksmų išvados Nr. 47D-529“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjo tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, kad jis 2018 m. vasario 6 d. nuo 05.00 val. iki 06.00 val. ir nuo 08.00 val. iki 09.00 val., budėdamas AB „Klaipėdos nafta“ SGDT 1-ame poste prie vaizdo stebėjimo pulto (T1), valgė, dalį stebėjimo laiko sėdėjo užmerktomis akimis, nes miegojo, stebėjimą vykdė su atrištais batraiščiais. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėta, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Tarnybos AB „Klaipėdos nafta“ SGDT apsaugos plano, patvirtinto 2017 m. lapkričio 17 d. Tarnybos Klaipėdos dalinio vado įsakymu Nr. 47/3V-4 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio vado 2017 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 47/3V-2 „Dėl AB „Klaipėdos nafta“ SGDT apsaugos plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 17.5 punkto nuostatą, vykdant tarnybą VSP pulto įrangos pagalba stebėti saugomą teritoriją, 18.1 punkte numatytą draudimą poste rūkyti, miegoti, vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas, žaisti azartinius žaidimus, SGDT apsaugos plano 3 priede, esančiame Postų žiniaraštyje, nustatytą sargybų grafiką, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės etikos kodekso 5.14 punkte nustatytą prievolę, kad pareigūnas turi visada vilkėti tvarkingą uniformą ir kitus drabužius, ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklių 12 punkte nustatytą prievolę, jog pareigūnai tarnybinę uniformą privalo dėvėti tvarkingą, švarią, užsagstytą. Batai turi būti nuvalyti. Dėvint batus paaukštintu aulu, laisvi batraiščių galai surišami už aulo. Dėvint tarnybinę uniformą, pareigūno statusui identifikuoti pareigūnai privalo visada turėti su savimi tarnybinį pažymėjimą <..>.
6. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas neigia tarnybinio nusižengimo padarymo faktą, jį iš esmės patvirtina AB „Klaipėdos nafta“ (duomenys neskelbtini) L. Š. 2018 m. vasario 6 d. pranešimas, (duomenys neskelbtini) A. V. 2018 m. kovo 9 d., 2018 m. kovo 27 d. tarnybiniai pranešimai, 2018 m. vasario 6 d. SGDT sargybos 1-ojo posto vaizdo stebėjimo medžiaga ir 2018 m. vasario 5 d. patvirtintas Posto žiniaraštyje numatytas sargybų grafikas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai nurodyta, jog tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia.
7. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl praleisto termino skirti nuobaudą, nustatęs, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos 2018 m. gegužės 9 d. pranešimas Nr. PS/15, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas pareigūnams E. J., V. D. ir S. S., įsiteisėjo 2019 m. birželio 26 d., kada Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi šioje dalyje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą palikto nepakeistu.
8. Vertindamas pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą teismas pažymėjo, kad objekto statusas negali būti kriterijumi pareigūno pažeidžiančius veiksmus kvalifikuojant kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjo padaryti nusižengimai sukėlė kokius nors objektyvius neigiamus padarinius, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas yra charakterizuojamas neigimai, pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
9. Įvertinęs tarnybinių nusižengimų pobūdį ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Įsakyme nurodyta tarnybinė nuobauda yra per griežta, todėl Įsakymas keistinas, jį suformuluojant taip: „pripažįstu, kad (duomenys neskelbtini) S. S., (duomenys neskelbtini) (atleistas iš vidaus tarnybos 2019 m. balandžio 23 d.), padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda papeikimas“.
III.
10. Pareiškėjas S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma:
10.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Tarnybos vadui priimant ginčijamą Įsakymą nebuvo pažeistas Statuto 39 straipsnio 4 dalyje nustatytas 30 dienų terminas. Tarnyba taip pat pažeidė Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 23 punkte nustatytą 20 dienų terminą pranešimui apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą įteikti.
10.2. Teismas nevertino svarbių procedūrinių pažeidimų, užfiksuotų atsakovo 2018 m. balandžio 3 d. pranešime „Dėl tarnybinio nusižengimo“ ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nustatant, ar pareiškėjas padarė vieną tarnybinį nusižengimą ar kelis.
10.3. Teismas nepagrįstai nevertino faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad Tarnybinio patikrinimo išvada paremta tik prielaida, jog pareiškėjas tarnybos metu miegojo.
10.4. Teismas nepagrįstai pakeitė Įsakymą formuluodamas jį taip, kad pareiškėjui turėtų būti skirtas ne griežtas papeikimas, bet papeikimas. Pareiškėjui nebuvo pagrindo skirti nei griežto papeikimo, nei papeikimo, kadangi tokios nuobaudos šioje byloje yra per griežtos, net jei ir būtų nustatyti pažeidimai. Nei atsakovas Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei teismas skundžiamame sprendime neindividualizavo, kodėl pareiškėjui turėtų būti skiriamos tokios griežtos nuobaudos, ir už kurį pažeidimą (-us), t. y. ar už miegojimą, ar už valgymą, ar už tai, kad nebuvo suraišioti batraiščiai. Visa tai įrodo, kad tyrimas atliktas neišsamiai, neįsigilinus į aplinkybes bei neindividualizavus nuobaudos griežtumo.
11. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde nurodoma:
11.1. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, teisinio aiškumo principą, nes neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų, neaptarė klausimų, reikšmingų svarbioms bylai aplinkybėms nustatyti; teismas, darydamas nepagrįstas išvadas dėl bylos faktų, klaidingai nustatė iš esmės visą bylos faktinę situaciją.
11.2. Teismas neteisingai įvertino pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumą padarytam pažeidimui. Atsakovas sprendė, kad pareiškėjo netinkamas pareigų vykdymas vertintinas kaip šiurkštus nusižengimas valstybės tarnautojo pareigoms Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 29 straipsnio 6 dalies 10 punkto prasme. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo, neatsižvelgė į šią teisiškai reikšmingą aplinkybę.
11.3. Teismas netinkamai nustatė ir įvertino pareiškėjo atliktų veiksmų turinį, nevertino Išvadoje nustatytų pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo elementų, įrodančių nusižengimo šiurkštumą, t. y. pareiškėjo tyčinės kaltės formos; pareiškėjo elgesio, kuris laikytinas įstatymų ypatingai saugomų vertybių (nacionalinio saugumo) pažeidimu Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 10 punkto taikymo prasme; ginčo santykius reguliuojančių specialiųjų teisės normų – Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatų.
11.4. Teismas, švelnindamas pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, kadangi būtent teismo neteisingai įvertintos Išvadoje nustatytos reikšmingos aplinkybės, kad pareiškėjas sąmoningais veiksmais nesilaikė pareigūnui nustatytos drausmės reikalavimų, vienareikšmiškai kenkdamas visos vidaus tarnybos sistemos geram vardui ir autoritetui, taip pat nustatyta faktinė aplinkybė, jog daromo tarnybinio pažeidimo faktas paaiškėjo ne dėl pareiškėjo pastangų, o SGDT (duomenys neskelbtini) L. Š. ir kitų Tarnybos pareigūnų dėka, kuri būtent ir indikuoja, jog pareiškėjo pasirinktas elgesys (sąmoningas teisės aktų reikalavimų nepaisymas) daro neigiamą įtaką kitų pareigūnų požiūriui į drausmę tarnybos metu, sudaro pagrindą teigti, jog tarnybinė nuobauda – papeikimas – neatitinka pareiškėjo padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnio ir šia tarnybine nuobauda nebus pasiektas tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslas.
12. Pareiškėjas S. S. atsiliepime į atsakovo Tarnybos apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad nors atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia ypatingai svarbiu objekto statusu ir galimai galėjusiomis kilti pasekmėmis, tačiau teismas tinkamai įvertino, kad nuobauda paskirta per griežta, kadangi jokių pasekmių nėra, o pats saugomas objektas negali turėti įtakos nuobaudos griežtumui. Pareiškėjas prieš tai neturėjo drausminių nuobaudų, daugiau kaip 20 metų tarnybą vykdė pavyzdingai, daugybę kartų buvo skatintas. Atsakovas kryptingai dėjo pastangas siekdamas sukompromituoti pareiškėją, ką patvirtina ir byloje pateikti duomenys apie kitam pareigūnui darytą psichologinį poveikį.
13. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, susijusias su tarnybinio patikrinimo procedūra, kurių nebuvo pateikęs skunde pirmosios instancijos teismui, bei su tuo susijusius reikalavimus, todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys dėl Statuto 39 straipsnio 4 dalyje numatyto 30 dienų termino skirti tarnybinę nuobaudą ir Aprašo 23 punkte numatyto 20 dienų termino pažeidimų. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 47D-529 grindžiama prielaidomis. Šiuos pareiškėjo teiginius paneigia bylos medžiaga, t. y. liudytojų parodymai, vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas pareiškėjo netinkamas jam priskirto strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio objekto apsaugos funkcijos vykdymas. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl paskirtos nuobaudos neproporcingumo. Tiek Išvadoje nustatyta pareiškėjo tyčinė kaltės forma, tiek nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjo užfiksuotame padarytame tarnybiniame nusižengime yra šiurkštumo elementai, nulėmė pareiškėjo nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, todėl šiuo atveju atsakovas skundžiamu Įsakymu pagrįstai pritaikė tarnybinio nusižengimo sunkumui proporcingą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje tarnybinis ginčas kilo dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 47TE-374, kuriuo pripažinta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo.
15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymą pakeitė, jį suformuluodamas taip, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
16. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinius skundus pateikė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, šiurkščiai pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 56, 57 straipsniuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Atsakovas gi laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingos aplinkybės, jog ginčo santykius reguliuoja specialioji teisės norma – Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas ir nepagrįstai sušvelnino pareiškėjui skirtą nuobaudą.
17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto aplinkybes, susijusias su procedūriniais pažeidimais, padarytais atliekant tarnybinį patikrinimą: netinkamo (nesuprantamo) pranešimo jam apie galimai padarytą pažeidimą surašymu ir pavėluotu įteikimu (Aprašo 23 p.), pavėluotu kreipimusi į profesinę sąjungą (kurios narys yra pareiškėjas) dėl sutikimo skirti nuobaudą (Aprašo 32 p.), kurių jis nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui ir dėl kurių teismas sprendime nepasisakė. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertins apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl įvairių procesinių pažeidimų, padarytų, pareiškėjo vertinimu, tiriant tarnybinį nusižengimą bei skiriant jam tarnybinę nuobaudą, kuriais jis negrindė savo skundo pirmosios instancijos teismui ir dėl kurių nepasisakė posėdžio nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme metu.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčijamas įsakymas priimtas nepažeidus Statuto 39 straipsnio 4 dalyje nustatyto 30 dienų termino. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam ginčui spręsti tinkamai aiškino ir taikė Statuto 39 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies nuostatas, pagal kurias tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos (t. y. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados surašymo ir pateikimo asmeniui, skiriančiam pareigūną į pareigas dienos), tačiau į šį terminą neįskaitomas laikas kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl nedarbingumo, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui. Iš bylos duomenų matyti, kad Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta ir Valstybės saugumo tarnybos vado pavaduotojo, atliekančio Tarnybos vado funkcijas, patvirtinta 2018 m. balandžio 20 d. Atsakovo skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui Klaipėdos apygardos administracinio teismo išnagrinėtas ir sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 26 d., priėmus nutartį Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo įsakymas dėl nuobaudos pareiškėjui priimtas nepraleidus Statute nustatyto 30 d. (ir, juolab) vienerių metų termino, visiškai pagrįsta.
20. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, konstatuojant tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašytų pažeidimų padarymą ir jų teisinį įvertinimą, teigia, kad jam neaišku, ar atsakovas pareiškėjui inkriminavo vieną, ar tris pažeidimus. Dėl šių apelianto argumentų teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
21. Tarnybinio patikrinimo išvadoje aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, kad jis 2018 m. vasario 6 d. nuo 05.00 val. iki 06.00 val. ir nuo 08.00 val. iki 09.00 val., budėdamas AB „Klaipėdos nafta“ SGDT 1-ame poste prie vaizdo stebėjimo pulto, netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku, valgė, dalį stebėjimo laiko sėdėjo užmerktomis akimis, nes miegojo, stebėjimą vykdė avėdamas batais su atrištais batraiščiais. Tokiais veiksmais S. S. pažeidė Tarnybos AB „Klaipėdos nafta“ SGDT apsaugos plano, patvirtinto 2017 m. lapkričio 17 d. Tarnybos Klaipėdos dalinio vado įsakymu Nr. 47/3V-4 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio vado 2017 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 47/3V-2 „Dėl AB „Klaipėdos nafta“ SGDT apsaugos plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 17.5 punkto nuostatą, vykdant tarnybą VSP pulto įrangos pagalba stebėti saugomą teritoriją, 18.1 punkte numatytą draudimą poste rūkyti, miegoti <...>, SGDT apsaugos plano 3 priede, esančiame Postų žiniaraštyje, nustatytą sargybų grafiką, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės etikos kodekso 5.14 punkte nustatytą prievolę, kad pareigūnas turi visada vilkėti tvarkingą uniformą ir kitus drabužius, ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklių 12 punkte nustatytą prievolę, jog pareigūnai tarnybinę uniformą privalo dėvėti tvarkingą, švarią, užsagstytą. Dėvint batus paaukštintu aulu, laisvi batraiščių galai surišami už aulo. Šiuos pareiškėjo veiksmus (neveikimą) patvirtina ne tik vaizdo įrašas, bet ir pareigūnų L. Š., A. D., A. V. tarnybiniai pranešimai, R. R. paaiškinimas.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo šioje byloje nurodomas aplinkybes, Išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, nustatytus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, neturi faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su pareiškėju, kad atsakovas Įsakymu nepagrįstai paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą už Išvadoje nurodytą pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje įrodė, jog pareiškėjas nesilaikė SGDT apsaugos plano, Tarnybinės etikos kodekso, Pareigūnų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklių nuostatų, taip pat tinkamai neatliko Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, t. y. kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Visi pažeidimai, padaryti vykdant tarnybą 2018 m. vasario 6 d. nuo 5.00 iki 6.00 val. ir nuo 8.00 iki 9.00 val. pareiškėjui buvo nurodyti 2018 m. balandžio 3 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo.
23. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, yra neproporcinga ir per griežta. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas yra šiurkštus, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino pareiškėjo atliktų veiksmų turinį, sprendime nevertino Išvadoje nustatytų pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo elementų, rodančių nusižengimo šiurkštumą bei aplinkybės, kad ginčo santykius reguliuoja specialioji teisės norma – Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas.
24. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodyta, kad ,,vertinant pareigūnų, saugančių AB ,,Klaipėdos nafta” suskystintų dujų terminalą, veiksmus, atkreiptinas dėmesys, kad šis objektas yra svarbus ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis objektas, todėl jo apsauga negali būti vykdoma aplaidžiai. Toks aukščiau nagrinėtas pareigūnų netinkamas pareigų vykdymas turi būti vertinamas kaip šiurkštus nusižengimas valstybės tarnautojo pareigoms“. Tačiau nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra nurodoma jokių argumentų, dėl kurių pareiškėjui siūloma skirti būtent griežtą papeikimą, jis nebuvo apkaltintas kokios nors Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo normos pažeidimu.
25. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą.
26. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos sušvelninimo, įvertino, kad byloje nenustatyta, jog padaryti pažeidimai sukėlė kokius nors objektyvius neigiamus padarinius, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, tai, kad nenustatyta tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Tad konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktus įrodymus apie pareiškėjo padarytą nusižengimą ir kitas aplinkybes, reikšmingas tarnybinei nuobaudai paskirti, laikydamasis ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų, ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
27. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
28. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl paskirtos nuobaudos griežtumo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
29. Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo ir jam skirtinos tarnybinės nuobaudos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. S. ir atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Milda Vainienė