Civilinė byla Nr. e2-597-909/20223

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06122-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.2.1; 2.6.6.2; 2.6.8.9; 2.6.11.1; 2.6.21; 3.1.1.2.6; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 15 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,

sekretoriaujant Katažynai Grinevič,

dalyvaujant ieškovo mažosios bendrijos „Proficona“ atstovams vadovui V. B., advokatui Gediminui Gudeliauskui,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Profispa“ vadovui M. J., advokato padėjėjui Vladimir Kononov,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo mažosios bendrijos „Proficona“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Profispa“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       ieškovas mažoji bendrija (toliau – MB) „Proficona“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (DOK-51707), prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Profispa“ 16 680,77 Eur skolos, 12 500 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. 

 

2.       Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir atsakovas tam tikrą laiką vykdė ekonominę veiklą, bendradarbiavo. 2021 m. birželio pabaigoje atsakovas kreipėsi į ieškovą su prašymu suteikti paslaugą, t. y. apmokėti už atsakovo perkamų prekių (baseino mozaiką) logistiką, nes tuo metu atsakovo įmonė turėjo finansinių sunkumų. Atsakovas su ieškovu sutarė, kad ieškovas tarpininkaus tarp UAB „DM transportas“ ir atsakovo atvežant baseino mozaiką (toliau - prekes) iš Ispanijos. UAB „DM transportas“ pristatė prekes atsakovui ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija DM Nr.0001480 ieškovui. Atsakovas priėmė prekes pasirašydamas CMR Transportavimo važtaraštį TR134426-154609. Ieškovas sumokėjo už faktiškai atsakovui UAB „DM transportas“ suteiktas logistikos paslaugas. Už tarpininkavimą teikiant logistikos paslaugas 2021 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Serija PRO Nr. 0000225, 650 Eur su PVM sumai. Atsakovas ne kartą buvo informuotas apie esamą skolą telefonu, elektroniniais laiškais, raštais, nors pranešimus atsakovas gavo, tačiau į juos neatsakė, neinformavo dėl atsiskaitymo.

 

3.       Ieškovas ir atsakovas bendradarbiavo vystant verslą, t. y. atsakovas turi palankiomis sąlygomis sudaręs tiekimo sutartis su Ispanijos baseino dalių ir chemijos gamintojais. Šalys sutarė, kad ieškovas savo ir skolintomis lėšomis įgys prekių iš Ispanijos tarpininkaujant atsakovui. Atsakovas įsipareigojo pritaikyti dideles nuolaidas sau pasiliekant iki 10 proc. maržą nuo perparduotos produkcijos ieškovui. Atsakovas įsipareigojo padėti ieškovui realizuoti užsakytą produkciją parduodant esamiems atsakovo klientams. Ieškovas turėjo sukurti elektorinę parduotuvę ir pradėti elektroninę prekybą. Ieškovas 2021 m. birželio 30 d. iš savo lėšų pagal atsakovo išankstinę sąskaitą ISA Nr.2043 atliko avansinį mokėjimą už baseino įrangos prekes. Atsakovas pristatė prekes už 5 349,54 Eur su PVM ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija ir Nr. PR2021-5. 

 

4.       Ieškovas pagal Šalių bendradarbiavimo susitarimą iš skolintų lėšų 2021 m. rugsėjo 20 d. atliko 12 991,44 Eur su PVM avansinį mokėjimą atsakovui, pagal atsakovo pateiktą baseino chemijos prekių sąrašą. Atsakovas neturėjo pinigų baseino chemijos logistikai, todėl už logistiką ieškovas turėjo susimokėti pats, o vėliau logistikos sąskaitas pateikti atsakovui apmokėti. Atsakovas blogai organizavo baseino chemijos prekių pristatymą, jos buvo vežamos per kelis kartus mažais kiekiais, tai padidino baseino chemijos kainą ieškovui. Baseino chemijos prekių pristatymas vėlavo, be to, atsakovas nesugebėjo pristatyti visos apimties užsakytų baseino chemijos prekių. Atsakovas nevykdė savo įsipareigojimo tinkamai ir laiku pristatyti produkciją, padėti realizuoti atvežtą produkciją, nemokėjo susidariusių skolų, pradėjo vengti ieškovo, neatsakinėjo į skambučius, el. žinutes ir el. laiškus, todėl ieškovo atstovas 2021 m. lapkričio 26 d. inicijavo šalių susitikimą, kurio metu šalys pasirašė Susitarimą dėl skolos grąžinimo Nr. 1 (toliau - Susitarimas). Šalys Susitarime susitarė dėl 12 523,34 Eur su PVM sumos ir numatė, kad: a) ieškovas pagal šalių pasirašytą prekių - priėmimo perdavimo aktą parduoda dalį nerealizuotų baseino įrangos prekių (pirktos iš atsakovo pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija ir Nr. PR2021-5) atsakovui už 2 150 Eur su PVM sumą; b) ieškovas grąžina, o atsakovas priima atgal baseino chemijos prekes, pagal ieškovo 2021 m. rugsėjo 20 d. atliktą avansinį mokėjimą už baseino chemijos prekes. Šalys sutarė, kad atsakovo skola už grąžintas, nepristatytas prekes sudaro 8 606,74 Eur su PVM plius ieškovo išlaidos už logistikos paslaugas vežant baseino įrangos ir baseino chemijos prekes 1 766,60 Eur su PVM; c) atsakovas padengs dalį įsiskolinimo 2 523,34 Eur su PVM iki 2021 m. gruodžio 8 d., likusią skolos sumą grąžins ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 17 d. Jei atsakovas neatlieka mokėjimų iki nustatytų datų, ieškovas įgyja teise reikalauti atsakovo grąžinti visą sumą ir reikalauti sumokėti 5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo bendros skolos sumos; d) atsakovui pardavus prekes, gautos piniginės lėšos per 2 darbo dienas privalo būti skiriamos skolos dengimui. Ieškovas nurodė, kad atsakovas įvykdė tik neženklią dalį Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, t. y. 2021 m. gruodžio 7 d. padengė dalį įsiskolinimo 2 523,34 Eur su PVM..

 

5.       Ieškovas nurodė, kad vykdant tarpusavio ekonominį bendradarbiavimą, šalys susitarė kartu nuomoti biuro ir sandėliavimo patalpas. Šalys 2021 m. vasario 1 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. 210201/1 (toliau - JVS), kurios pagrindu Šalys lygiomis dalimis išsinuomojo sandėliavimo ir administracines patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš UAB „Gembine“ . JVS 3.1.3 punktas numatė, kad mokėjimus už patalpų nuomą ir administracines išlaidas apmokės ieškovas, o atsakovas pagal JVS 3.1.4 punktą įsipareigojo su ieškovu atsiskaityti ne vėliau kaip iki kalendorinių metų pabaigos. Ieškovas 2021 m. gruodžio 13 d. išrašė ir pateikė atsakovui PVM SF Serija PRO 0000242 suma 5 747,06 su PVM. Suma apskaičiuota padalinus į dvi lygias dalis visas mokėtinas sumas už biuro-sandėlio nuomą ir administracines išlaidas iki sutarčių nutraukimo. Atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs su ieškovu ir nėra įvykdęs JVS prisiimto įsipareigojimo.

 

6.       Ieškovas nurodė, kad ieškovas pardavė atsakovui naudotus statybos įrankius ir 2021 m. gruodžio 13 d. pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Serija PRO Nr. 0000239. Atsakovo atstovas M. J. priėmė minėtus įrankius pasirašydamas ant PVM sąskaitos faktūros, pretenzijų dėl įrankių būklės neturėjo. Atsakovas 2022 m. sausio 27 d. atliko dalinį mokėjimą 250 Eur sumai, liko nesumokėta 300 Eur suma pagal sąskaitą faktūrą Serija PRO Nr. 0000239. Ieškovas ne kartą žinutėmis, skambučiais el. paštu ragino apmokėti skolą. Atsakovas 2022 m. vasario 17 d. el. paštu atsakė, kad neturi pakankamai lėšų ir įrankius 300 Eur sumai gali grąžinti. Ieškovas atsakydamas el. laišku nesutiko priimti atsakovo daugiau kaip 2 mėnesius naudotus ir neaiškios techninės būklės įrankius. Taigi, atsakovo įsipareigojimas atsikaityti už nupirktus įrankius nebuvo įvykdytas.

 

7.       Ieškovas nurodė, kad bandė padėti atsakovui ir maksimaliai pagal savo galimybės, siūlė atidėti skolos sumokėjimo terminą. Ieškovas nurodė, kad jeigu atsakovas periodiškai, kad ir mažomis sumomis (už parduotas baseino prekes) mokės dalinius mokėjimus ir bus akivaizdus geranoriškas atsakovo bendradarbiavimas, ieškovas neskaičiuos netesybų. Ieškovas 2022 m. sausio 25 d. parengė ir elektroniniu paštu uab.profispa@gmail.com  nusiuntė susitarimo projektą sutikdamas neskaičiuoti delspinigių jei skola bus sumokėta iki 2022 m. vasario 25 d., tačiau atsakovas su šiuo pasiūlymu nesutiko, į jį neatsakė. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad su atsakovu tampa vis sunkiau bendrauti, daugelis ieškovo iniciatyvų spręsti skolų klausimus yra ignoruojamos, atsakovas galimai tyčia vilkina skolos grąžinimą, nėra geranoriškai nusiteikęs mokėti susidariusią skolą net dalimis. Ieškovas kiekvieną dieną dėl atsakovo nesumokamos skolos patiria nuostolius. Atsakovas žino, kad ieškovas skolinosi pinigus baseino prekių pirkimui pagal skolos sutartį su joje numatytomis netesybomis. Atsakovas, neatiduodamas skolos, didina ieškovo skolas kreditoriams. Ieškovui yra pareikšti kreditoriniai reikalavimai dėl laiku negrąžintos skolos ir skaičiuojami delspinigiai. Ieškovas, siekdamas paskutinį kartą taikiai susitarti su atsakovu 2022 m. kovo 8 d. elektroniniu paštu uab.profispa@gmail.com išsiuntė pranešimą Nr. 220308/VB1 (analogiškas pranešimas buvo išsiųstas 2022 m. kovo 9 d. registruotu paštu; 2022 m. kovo 14 d. el. paštu į atsakovo buhalteriją) su reikalavimu sumokėti visas susidariusias skolas iki 2022 m. kovo 15 d. ir taip išvengti dar didesnių nuostolių susidarymo. Pranešimu ieškovas dar kartą pabandė susitarti su atsakovu sutikdamas sumažinti delspinigių sumą jei skola bus apmokėta iki 2022 m. gegužės 15 d. Pranešimu ieškovas pateikė visų susidariusių skolų detalizaciją ir informavo, kad pranešimo išsiuntimo dieną „Skolininkas skolingas Kreditoriui pagal sąskaitas faktūras 650+283,71+2 150+5 747,06 = 8 830,77Eur, pagal Susitarimą, už suteiktas paslaugas, parduotas prekes bendra mokėtina suma 16 680,77 Eur bei 31 300 Eur priskaičiuotų netesybų“. Ieškovas iki 2022 m. kovo 15 d. dienos negavo atsakovo skolos ir priskaičiuotų delspinigių apmokėjimo.

 

8.       2022 m. kovo 1 d. atsakovas elektroniniu laišku pateikė ieškovui 2021 m. gruodžio 30 d. dienai išrašytą skolų suderinimo aktą 6 331,94 Eur sumai. Tačiau atsakovo pateiktas skolų suderinimo aktas neatitinka skolos suminės išraiškos už ieškovo suteiktas paslaugas, atliktus avansinius mokėjimus, todėl ieškovas atsisakė jį pasirašyti ir pateikė (2022 m. kovo 8 d.) teisingą pagal išrašytas sąskaitas ir atliktus pavedimus sudarytą skolų suderinimo aktą. Didžioji atsakovo skolos ir netesybų dalis yra susidariusi iš šalių Susitarimu patvirtintų įsipareigojimų neįvykdymo. Atsakovas įsipareigojo ir prisiėmė rizika Susitarime nustatytomis sąlygomis ir terminais grąžinti skolą (Susitarimo 9, 10 punktai). Atsakovo direktorius M. J. yra ir ieškovo dalininkas, todėl atsakovui yra puikiai žinoma, kad ieškovas nuo 2021 m. gruodžio 31 d. sustabdė veiklą, t. y. nevykdo jokios veiklos, negauna pajamų. Atsakovas žino, kad yra pagrindinis ieškovo skolininkas ir supranta, kad atsakovo skolos yra tiesiogiai susijusios su ieškovo kreditorių kreditoriniais reikalavimais. Ieškovo nuomone, atsakovui yra naudinga nemokėti skolos, nes ieškovui bankrutavus, atsakovas galėtų išvengti skolų mokėjimo.

 

9.       Ieškovas akcentavo, kad atsakovas nėra atsiskaitęs pagal 2021 m. lapkričio 26 d. Susitarimą, todėl ieškovo prašymu, atsakovui kyla pareiga mokėti susitarime nustatytus delspinigius. Delspinigių sumą iki šio ieškinio pareiškimo dienos pagal minėto Susitarimo 9 punktą būtų 36 317,87 Eur (12 523,34 Eur x 5 proc. x 58 dienos). Atsakovui nevykdant savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, ieškovas turėtų teisę reikalauti visų Susitarime nurodytų delspinigių, nes jie buvo nurodyti dėl to, kad atsakovas visiškai nemokėjo jokių palūkanų už naudojimąsi pinigais, o pinigų grąžinimas nustatytais terminais buvo esminė Susitarimo sąlyga. Tačiau ir šiomis aplinkybėmis, ieškovas sutinka geranoriškai taikyti nuolaidas ir sumažinti reikalaujamų delspinigių sumą iki 12 500 Eur. Ieškovas taip pat nurodė, kad vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, atsakovas, ieškovui reikalaujant, turi mokėti 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

10.       Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-79305), kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašė skirti ieškovui ir jo vadovui asmeniškai po 5 000 Eur baudos už piktnaudžiavimą teise ir aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimą, po pusę sumos priteisiant atsakovui.

 

11.       Atsakovas nurodė, kad ieškovo nurodyti teiginiai prieštarauja faktinei situacijai. Atsakovo akcininkas M. J. yra ir ieškovo dalyvis, turintis 50 procentų akcijų (dalių). Ieškovo vadovas įkalbėjo M. J. kartu kurti verslą. Vystant verslą, pradėjo aiškėti keisti dalykai, t. y. atsakovo akcininkas ir jo įmonė turėjo tik dirbti, o ieškovas – tik gauti pinigus. Įmonės nemokumo problemos kilo dėl nuostolingo objektų rangos darbų vykdymo. Net šešios iš aštuonių rangos darbų sutarčių buvo nuostolingos. Esminės nuostolių atsiradimo priežastys: nekompetentingi darbuotojai, darbų vadovo nebuvimas, meistrų nepriežiūra, per maži darbų įkainiai komerciniuose pasiūlymuose, darbai atlikti su broku ir jo taisymas, sutartinių terminų nesilaikymas, per didelės išlaidos darbuotojų išlaikymui. Šios priežastys nurodytos MB „Proficona“ akcininkų susirinkime. Ieškovas ieškiniu bando klaidinti teismą, kad šalių nesiejo jokie kiti santykiai, išskyrus baseino chemijos reikalus, biuro nuomą, statybos įrankių pardavimą. Tačiau pagal susitarimą su ieškovu atsakovas įvykdė visus ieškovo prisiimtus darbus objekte „Grožio terapijos ir chirurgijos klinika“ Sugiharos gatvėje ir juos pridavė užsakovui. Nei vienas ieškovo darbuotojas objekte nedirbo, darbų nepridavė ir neatliko atsakovo pateikiamose teismui sąskaitose-faktūrose nurodytų darbų. Visus darbus už ieškovą atliko atsakovas ir pridavė objekto savininkui – užsakovui. Užsakovas sumokėjo ieškovui už atliktus atsakovo darbus. Taigi, ieškovas tiek žodžiu, tiek kitomis formomis nuolat buvo raginamas atsiskaityti už atsakovo atliktus darbus objekte, tačiau sistemiškai vengė ne tik kad atsiskaityti už atliktus darbus, bet ir nereagavo į atsakovo akcininko, taip pat ir ieškovo dalininko, prašymus pateikti visą ieškovo buhalterinę apskaitą, sutartis, dokumentaciją susipažinimui ir analizei. Dėl pažeistų teisių gynimo atsakovas ruošiasi kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.   

 

12.       Atsakovas taip pat nurodė, kad kadangi visus darbus „Grožio terapijos ir chirurgijos klinika“ objekte atliko atsakovas, todėl tuo pagrindu atsakovas išrašė sąskaitas-faktūras ieškovui ir atliko vienašalį įskaitymą. Apie atliktus atsakovo veiksmus ieškovas informuotas telefonu, taip pat 2022 m. kovo 9 d. ieškovui registruotu laišku buvo išsiųstas pranešimas dėl vienašalio įskaitymo. Atsakovo teigimu, įskaitymas yra galiojantis ir nenuginčytas. Atsakovas pridūrė, kad užsakovas nutraukė su ieškovo rangos sutartį, su juo pilnai atsiskaitė ir vėliau sudarė sutartį su atsakovu.

 

13.       Atsakovas teigia, kad ieškovas siekia gauti pinigus už neatliktus darbus ir apgaudinėja partnerius, darbuotojus, elgiasi nesąžiningai. Taigi, ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, nes žinodamas, kad gavo pinigus už objekte (duomenys neskelbtini) atliktus darbus, kurių jis faktiškai neatliko, žinodamas, kad šiuos darbus atliko atsakovas, žinodamas, kad neatsiskaitė su atsakovu už pastarojo atliktus darbus, tiesiogine nukreipta tyčia pareiškė ieškinį, žinodamas, kad jokia skola neegzistuoja. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo skirti ieškovui ir jo vadovui asmeniškai po 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise ir aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimą, po pusę sumos priteisiant atsakovui.

 

14.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas vadovas V. B. palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad šalys buvo susitarusios dėl 5 procentų dydžio delspinigių, toks dydis buvo numatytas dėl to, kad ieškovas pats skolinosi pinigus iš kitų kreditorių ir šią aplinkybę atsakovas žinojo, taigi atsakovas žinojo visas rizikas, kas gresia, jei atsakovas sutartu terminu neperves pinigų. Atsakovo vadovas melavo, kad turi investuotoją ir neužilgo grąžins pinigus. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes išrašė nepagrįstas sąskaitas-faktūras, kurių ieškovui neįteikė, ir jų pagrindu atliko vienašalį įskaitymą. Pranešimas apie vienašalį įskaitymą buvo siųstas ieškovui registruotu adresu, šio pranešimo ieškovas faktiškai negavo, o atsakovas apie tai puikiai žinojo, kad registracijos adresu pranešimas neįsiteiks, nes nėra pašto dėžutės. Apie atsakovo neva atliktą įskaitymą ieškovas sužinojo tik šioje byloje iš atsakovo pateikto atsiliepimo. Ieškovas nepripažįsta vienašalio įskaitymo. Visiškai neaišku, už ką išrašytos atsakovo sąskaitos-faktūros, jos visiškai nepagrįstos. Objekte (duomenys neskelbtini) gatvėje ieškovas savo pajėgumais atlikinėjo darbus, tačiau projektas ieškovo nebuvo užbaigtas, nes atsakovo vadovas, kaip vedantis meistras, tyčia nustojo eiti į projektą, neprižiūrėjo darbuotojų, dėl to sutartis dėl minėto objekto nutrūko, dėl ko ieškovas gavo baudas ir jam nebuvo sumokėta už darbus, t. y. buvo atsiskaityta tik dalinai. Darbus šiame objekte užbaigė atsakovas, už juos pats atsakovas gavo pinigus, todėl atsakovas elgiasi nesąžiningai, vilkina procesą. Ieškovo vadovas asmeniškai eidavo pabaigti objekte vykdomus darbus, ieškovas buvo įsigijęs statybinių medžiagų, jos liko objekte po sutarties pasibaigimo, o atsakovas darbus objekte baigė būtent su medžiagomis, kurios buvo pirktos už ieškovo lėšas. Skola yra susidariusi už tarpininkavimo paslaugas, už avansinį sumokėjimą už prekes, taip pat už nuomą, už kurią atsakovas niekada nemokėjo, bei dėl įrankių pardavimo, kuriuos atsakovas yra priėmęs ir atlikęs dalinį mokėjimą. Atsakovas pagal Susitarimą (dėl baseino įrangos ir chemijos) yra sumokėjęs dalinę įmoką. Į Susitarimą skola dėl nuomos ir įrankių neįeina, už tai yra išrašytos atskiros sąskaitos. Skolos reikalauja iš atsakovo, nes ieškovas pats yra skolingas kitiems kreditoriams, t. y. yra priimtas teismo įsakymas byloje eL2-9365-1098/2022, kurioje skolininkas yra MB „Proficona“. Ieškovo atstovas akcentavo, kad dėl baseino chemijos atgabenimo buvo bendra šalių iniciatyva, chemijos pirkimas planuotas, kad atidaryti elektroninę parduotuvę, tačiau atsakovas jos nesukūrė, ir neįvykdė savo įsipareigojimų. Investavimo sprendimai buvo bendri, atsakovas žinojo apie visas galimas rizikas. Šiuo metu baseino chemija turi būti pas atsakovą, ieškovas ja nedisponuoja. Ieškovas yra specialistas statybų srityje, o atsakovas yra profesionalas baseino įrangos srityje, todėl šiam turėjo būti žinoma, kad bus reikalinga licencija dėl chemijos pardavimo, to ieškovas nežinojo. Ieškovas pirko baseino chemiją per atsakovą, kadangi šis turėjo nuolaidų. Atsakovas bando save pateikti kaip silpnesnę šalį. Atsakovas sistemiškai daro žalą ieškovui, su ieškovu neatsiskaito.  

 

15.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas vadovas M. J. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti, palaikė reikalavimą dėl baudos ieškovui ir jo vadovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesu. Papildomai paaiškino, kad su ieškovo vadovu buvo draugai, jam įrenginėjo „džakuzi“ vonią. Ieškovo vadovas pasiūlė jam steigti verslą – mažąją bendriją. Įsteigus bendriją, rado objektą Sugiharos gatvėje, laimėjo konkursą, pradėjo ten darbus, samdė darbuotojus, viskas buvo gerai, užsakovas pervedė ieškovui pinigus. Sąmatą šiam projektui darė jis, taip pat visus darbus jis irgi darė, kaip UAB „Profispa“ meistras, visos sąskaitos-faktūros išrašytos už tai, ką jis padarė savo rankomis. Dar buvo keli statybos objektai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dirbo apie 14-15 darbuotojų. Už (duomenys neskelbtini). projektą ieškovui pervesti pinigai „išgaravo“. Sutarties su atsakovu dėl objekto (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta. Jis, kaip atsakovo darbuotojas (meistras), baigė darbus tame objekte ir gavo apmokėjimą iš užsakovo, taip pat darbams atlikti naudojo objekte likusias medžiagas. Ieškovo vadovas tyčia neteikė jam jokių dokumentų, buvo nuomojamos bendros patalpos, ieškovas pradėjo nebemokėti pinigų, prasidėjo pykčiai, buvo neatsiskaityta su kitais darbuotojais. Kad išbristi iš skolų, nuspręsta atidaryti elektroninę parduotuvę prekiauti baseino įranga ir chemija. Jis surašė reikalingų kiekių sąrašą, išrašė išankstines sąskaitas. Visas prekes pristatė į (duomenys neskelbtini), esančias patalpas. Ieškovo vadovas nupjovė spyną, iš patalpų dingo įrankiai, mozaikos, buvo kviestas antstolis aprašyti chemiją. Per akcininkų susirinkimą ieškovo vadovas sakė, kad bus bankrotas, atsakovas sutiko realizuoti prekes iš draugiškų santykių. Tos prekės guli sandėliuose, jam tų prekių nereikia, gali jas ieškovui grąžinti, bandė grąžinti chemiją tiekėjams į Ispaniją, bet jau buvo suėjęs terminai. Prekes įsigijo atsakovas, jis ir yra prekių savininkas. Po Susitarimo pasirašymo jis pervedė 2 500 Eur, paskui nebeturėjo pinigų. Susitarime nurodytas delspinigių dydis buvo šalių aptartas, jis matė dydį, tačiau ieškovo vadovas jį įkalbėjo, neįsivertino investavimo rizikos. Įskaityme nurodytos sąskaitos buvo išrašytos už darbus, kurių pagrindas – žodinis susitarimas, kad pasidalins darbus. Sąskaitas išrašė vėliau, nes ieškovas, kaip subrangovas, turėjo atsiskaityti su atsakovu. Pripažįsta, kad skola už patalpų nuomą buvo. Pripažįsta, kad buvo įrankių pardavimas, dalį yra sumokėjęs. Dėl logistikos paslaugų nurodė, kad tai buvo draugiški santykiai, jis irgi važinėjo su savo automobiliu. Iš esmės nurodė pripažįstantis, kad buvo visos skolos. Nurodė, kad įskaitymą atliko, kai prasiėjo teisminis procesas, apie tai buvo informavęs ieškovą ir žodžiu.           

 

16.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Gediminas Gudeliauskas baigiamųjų kalbų metu palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skola susidarė pagal sąskaitas-faktūras ir pagal Susitarimą. Pats atsakovas pripažino, kad sumos pagrįstos, Susitarimas buvo pradėtas vykdyti. Dėl delspinigių dydžio atsakovas pats sutiko su tokiu dydžiu. Ieškovo lėšos buvo skolintos, dėl to yra priimtas teismo sprendimas, taigi poreikis didesnėms netesyboms egzistavo. Ieškovas geranoriškai netesybas yra sumažinęs daugiau nei pusę. Įskaitymas atsakovo buvo atliktas tuo metu, kai prasidėjo teisminis ginčas, nėra įrodymų apie sąskaitų pateikimą ieškovui, nėra įrodymų, kad pranešimas apie įskaitymą ieškovui buvo įteiktas, nėra aišku, kas ką įskaito, su kuriomis skolomis, taigi įskaitymas yra negaliojantis, niekinis. Taipogi nėra ieškovo piktnaudžiavimo procesu, kadangi ieškovas atsakovo išrašytų sąskaitų nepripažįsta, su įskaitymu nesutinka, atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad darbų (duomenys neskelbtini) objekte.   

 

17.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas Vladimir Kononov baigiamųjų kalbų metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šiuo atveju visos problemos perkeliamos atsakovui. Užsakytų prekių realizavimą ieškovas sustabdė pats, žinojo apie privalomas licencijas. Su ieškovu (duomenys neskelbtini) objekte užsakovas atsiskaitė. Vienašališkas įskaitymas yra galiojantis, nes sumos atitinka, ieškovui buvo išsiųstas dar iki ieškinio teisme pateikimo. Taigi, jokios skolos nėra.

 

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

 

18.       Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

 

19.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-758-1120/2020).

 

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

20.       Pagal Juridinių asmenų registro išrašą matyti, kad MB „Proficona“ valdymo organai mažosios bendrijos narių susirinkimas, nariai M. J. ir V. B., atstovu išrinktas V. B.. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys bendradarbiavo ir vykdė bendrą ekonominę veiklą. Šalys bendrą veiklą vykdė tiek žodinių, tiek rašytinių susitarimų pagrindu. Bendra veikla apėmė ieškovo atliktas tarpininkavimo paslaugas iš Ispanijos atvežant baseino mozaiką, baseino įrangą ir baseino chemiją. Šalys taip pat kartu nuomojosi administracines biuro ir sandėlio patalpas, taip pat ieškovas pardavė ieškovui naudotus statybos įrankius, suteikė transportavimo paslaugas.   

 

21.       Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2021 m. vasario 1 d. šalys sudarė Jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią šalys sutarė, kad už patalpų nuomą ir administravimo paslaugas mokės lygiomis dalimis. Minėta sutartimi šalys išsinuomojo sandėliavimo ir administracines patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš UAB „Gembine“ . Ieškovas 2021 m. gruodžio 13 d. išrašė ir pateikė atsakovui sąskaitą 5 747,06 sumai su PVM. Suma apskaičiuota padalinus į dvi lygias dalis visas mokėtinas sumas už biuro-sandėlio nuomą ir administracines išlaidas iki sutarčių nutraukimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šį įsipareigojimą būtų įvykdęs.

 

22.       2021 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 650 Eur už logistikos (transportavimo) paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad ši suma būtų sumokėta ieškovui. 

 

23.       2021 m. rugsėjo 20 d. ieškovas atliko atsakovui avansinį mokėjimą 12 991,44 Eur (su PVM) sumai pagal atsakovo pateiktą baseino chemijos prekių sąrašą. Byloje nustatyta, kad prekės atsakovui buvo pristatytos. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad prekės yra sandėlyje, jų savininkas – atsakovas.

 

24.       2021 m. lapkričio 26 d. šalys pasirašė avansinio mokėjimo grąžinimo Susitarimą dėl skolos grąžinimo Nr. 1. Susitarime nurodyta, kad atsakovas dalimis padengs 12 523,34 Eur (su PVM) įsiskolinimą ieškovui, t. y. 2 523,34 Eur (su PVM) sumokės ieškovui iki 2021 m. gruodžio 8 d., o likusią sumą (10 000 Eur) sumokės iki 2022 m. sausio 17 d., tame tarpe 2 150 Eur sumą pagal ieškovo išrašytą 2021 m. gruodžio 13 d. sąskaitą-faktūrą PRO Nr. 0000240 už parduotas prekes. Sutartais terminais atsakovas grąžino dalį skolos – 2 523,34 Eur (su PVM). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs likusią sumą ieškovui.

 

25.       2021 m. gruodžio 13 d. ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą 550 Eur sumai už parduotus įrankius. Atsakovas pagal pateiktą sąskaitą 2022 m. sausio 27 d. sumokėjo ieškovui 250 Eur sumą, likusi nesumokėta suma sudaro 300 Eur. Ieškovas atliko įskaitymą su atsakovo išrašytos ir likusios neapmokėtos sąskaitos Nr. PR2021-11 likučiu – 16,29 Eur. Taigi, likusi atsakovo neapmokėta suma sudaro 283,71 Eur (300 Eur – 16,29 Eur). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią sumą (283,71 Eur) būtų ieškovui sumokėjęs.

 

26.       2022 m. kovo 8 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovą apie susidariusias skolas, nurodė, kad šio rašto išsiuntimo dieną atsakovas yra skolingas ieškovui 16 680,77 Eur skolos (pagal sąskaitas-faktūras ir pagal Susitarimą) bei 31 300 Eur delspinigių. Ieškovas nurodė padengti įsiskolinimą iki 2022 m. kovo 15 d. Pranešimas buvo išsiųstas atsakovui registruotu paštu bei elektroniniu paštu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų padengęs ieškovo prašomas sumas.

 

27.       Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė 2022 m. kovo 8 d. pranešimą dėl vienašalio įskaitymo bei kartu su šiuo pranešimu pateiktas atsakovo ieškovui išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas 2021 m. gruodžio 1 d. 225 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 3 d. 943,80 Eur sumai, 2022 m. sausio 6 d. 7 421,54 Eur sumai, 2022 m. sausio 7 d. 717,41 Eur sumai, 2022 m. sausio 10 d. 1 950,52 Eur sumai, 2022 m. sausio 11 d. 4 235 Eur sumai, 2022 m. sausio 12 d. 1 089 Eur sumai, 2022 m. sausio 13 d. 386,88 Eur sumai, 2022 m. sausio 14 d. 242 Eur sumai. Taigi iš viso išrašytų sąskaitų suma sudaro 17 211,15 Eur. 2022 m. kovo 8 pranešime dėl vienašalio įskaitymo nurodoma, kad atsakovas pagal ieškovo prašymą atliko darbus projekte Sugiharos gatvėje ir išrašė ieškovui PVM sąskaitas faktūras bendrai 10 720,35 Eur sumai, dalį sumos (2 773,34 Eur) atsakovas ieškovui pervedė, dalį sumos (750 Eur) už patalpų nuomą atsakovas pervedė tiesiogiai UAB „Gembine“, taip pat nurodyta, ieškovas nuomojosi iš atsakovo įrankius, neapmokėjo sąskaitų už stiklo mozaiką, transporto paslaugas. Atsakovas pranešime nurodė, kad įskaito ieškovo atsakovui sąskaitomis išrašytas sumas už prekes, transporto paslaugas, remonto paslaugas, už naudotus įrankius, patalpų nuomą, iš viso 20 397,91 Eur. Kaip nurodyta pranešime, atsakovui atlikus įskaitymą, ieškovas lieka skolingas atsakovui be palūkanų ir delspinigių 338,58 Eur sumą. Atsakovas šį pranešimą atsakovui siuntė 2022 m. kovo 8 d. registruot laišku. Byloje nėra duomenų, kad šis pranešimas faktiškai būtų buvęs įteiktas ieškovui.

 

Dėl skolos priteisimo

 

28.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už ieškovo atsakovui suteiktas tarpininkavimo paslaugas, už parduotas prekes, patalpų nuomą pagal jungtinės veiklos sutartį, už ieškovo suteiktas transportavimo (logistikos) paslaugas. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovas iš esmės neginčijo faktinių aplinkybių, kad tarp šalių buvo susiklostę paslaugų teikimo, pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, šalis siejo bendra ekonominė veikla. Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo ieškovo atsakovui išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, neginčijo aplinkybės, kad pagal jas atsakovas nebuvo atsiskaitęs. Ieškovas ieškinio reikalavimus kildina iš šalių laisva valia sudaryto Susitarimo dėl skolos grąžinimo bei papildomai išrašytų sąskaitų už patalpų nuomą ir įrankių pardavimą. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad tiek sąskaitose, tiek Susitarime nurodytos sumos yra teisingos, prieštaravimų dėl jų neturėjo. Taigi, atsakovas iš esmės pripažino, kad pagal ieškovo reikalavimus buvo skolingas atsakovui bendrą 16 680,77 Eur sumą.

 

29.       Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-540-450/2022) (CK 6.159 straipsnis).

 

30.       Kaip minėta, tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo, jungtinės veiklos bei paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).  Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys tarpininkavimo bei transportavimo paslaugų teikimo, prekių ir įrankių pirkimo-pardavimo sutartis sudarė žodžiu, o jungtinės veiklos sutartį (dėl biuro ir sandėliavimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendros nuomos – sudarė raštu (2021 m. vasario 1 d.). Byloje nėra ginčo, kad ieškovas atsakovui paslaugas suteikė, prekes pardavė. Pagal minėtas sutartis ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitas – faktūras, kurių atsakovas neapmokėjo. Siekdamos susitarti dėl atsakovo ieškovui susidariusios skolos konkrečių sumų ir grąžinimo terminų, šalys 2021 m. lapkričio 26 d. sudarė rašytinį Susitarimą, kuriame susitarė, kad atsakovas dalimis padengs 12 523,34 Eur (su PVM) įsiskolinimą ieškovui, t. y. 2 523,34 Eur (su PVM) sumokės ieškovui iki 2021 m. gruodžio 8 d., o likusią sumą (10 000 Eur) sumokės iki 2022 m. sausio 17 d. Dalį sumos (2 523,34 Eur (su PVM) atsakovas ieškovui sumokėjo sutartu terminu. Kita skolos dalis (pagal Susitarimą bei pagal sąskaitas už patalpų nuomą ir įrankių pardavimą) liko nepadengta.  

 

31.       CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Ginčo tarp šalių, kad atsakovas būtų negavęs prekių ar paslaugų, byloje nėra. Atsakovas bylos nagrinėjimo procese pripažino skolą ieškovui ir skolos dydžio iš esmės neginčijo. Darytina išvada, kad atsakovas nesilaikė sutartinių nuostatų, laiku neatsiskaitė už parduotas prekes, suteiktas paslaugas, neįvykdė Susitarimo dėl skolos grąžinimo, taigi atsakovas pažeidė sutartis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 16 680,77 Eur skola (CK 6.38, 6.200, 6.256, 6.305, 6.716, 6.969 straipsniai).

 

32.       Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad atsakovo prievolės ieškovui pasibaigė įskaitymu, atliktu 2022 m. kovo 8 d. pranešimu. Tačiau teismas su šiuo atsakovo argumentu neturi pagrindo sutikti dėl žemiau išdėstytų motyvų.

 

33.       Pažymėtina kad CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu <...>, taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, todėl teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014, 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008). Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimo į ieškinį pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). Taigi atsakovui ginantis nuo ieškinio vienašaliu įskaitymu pagal CK 6.130 straipsnį, jam tenka procesinė pareiga įrodyti, kad buvo laikomasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) ir įskaitymo teisėtumą bei pagrįstumą.

 

34.       Atsakovas nurodė, kad pranešimą apie įskaitymą ieškovui išsiuntė 2022 m. kovo 8 d. registruotu paštu, teigė, kad apie tai pranešė ir žodžiu. Tuo tarpu ieškovas teigė, kad apie vienašalį įskaitymą faktiškai sužinojo tik šio teisminio proceso metu, gavęs atsiliepimą. Nors byloje atsakovas pateikė registruotos siuntos kvitą, tačiau iš jo nėra galimybės nustatyti, kad registruota siunta ieškovui buvo faktiškai įteikta, juolab, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad įmonė deklaruotos buveinės adresu neturi pašto dėžutės. Taip pat byloje liko neįrodyta aplinkybė, kad atsakovas žodžiu pranešė ieškovui apie įskaitymą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų įteikęs ieškovui PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu jis atliko įskaitymą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pripažino, kad sąskaitos buvo išrašytos vėliau, neneigė fakto, kad jų ieškovui nebuvo pateikęs. Byloje nėra pateikta duomenų, kad sąskaitose nurodyti darbai buvo atlikti, paslaugos suteiktos, prekės perduotos. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu, ieškovui išreiškus nesutikimą dėl minėtų paslaugų suteikimo, darbų atlikimo, prekių perdavimo, atsakovui buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius darbų atliko, prekių suteikimo, prekių perdavimo faktą, nustatytas terminas papildomiems įrodymams ar paaiškinimams pateikti, tačiau atsakovas nei papildomų įrodymų, nei papildomų paaiškinimų nepateikė. Todėl darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, kad sąskaitose nurodyti darbai buvo atlikti, paslaugos suteiktos, prekės perduotos. Akivaizdu, kad tarp šalių dėl šių aplinkybių yra kilęs ginčas. Teismo vertinimu, pranešimo apie įskaitymą turinys yra neaiškus, nesuprantamas, prievolės neapibrėžtos. Taigi, atsakovui neįrodžius aplinkybės, kad apie įskaitymo faktą ieškovui buvo žinoma ir tinkamai pranešta, neįrodžius, kad darbai buvo atlikti, paslaugos suteiktos, prekės parduotos, įskaitymas negali būti pripažįstamas galiojančiu ir teisėtu. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovo argumentai dėl atsakovo prievolės ieškovui pasibaigimo įskaitymu yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl atmestini. 

 

Dėl delspinigių priteisimo

 

35.       Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 straipsnis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

 

36.       Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 12 500 Eur delspinigių. Ieškovas teigia, kad pagal Susitarimo 9 punktą būtų atsakovas turėtų mokėti 36 317,87 Eur delspinigius (12 523,34 Eur x 5 proc. x 58 dienos), tačiau ieškovas sutinka geranoriškai sumažinti delspinigius iki 12 500 Eur sumos.

 

37.       Susitarimo 9 punkte nurodyta, kad jei skolininkas neatlieka mokėjimų iki nustatytų datų, kreditorius įgyja teisę reikalauti grąžinti visą sumą ir sumokėti netesybas, t. y. 5 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo bendros skolos sumos. Taigi, minėtai Sutarimo 9 punkte įtvirtintai sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali numatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas. Tačiau pažymėtina ir tai, kad nepaneigiant nurodytų sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).

 

38.       Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016; kt.). CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas.

 

39.       Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad atsakovas savo prievolės atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas, parduotas prekes neįvykdė. Skolos dalis, kurią atsakovas nustatytais terminais padengė pagal Susitarimą sudaro 2 523,34 Eur, likusi skolos dalis – 10 000 Eur – Susitarime nurodytu terminu (iki 2022 m. sausio 17 d.) nebuvo padengta. Taigi, ieškovas padengė apytiksliai 20 procentų, t. y. penktadalį, susidariusios skolos. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 12 500 Eur delspinigių, kas šiuo atveju 125 procentus pagal Susitarimą nepadengtos likusios skolos sumos. Teismo vertinimu, toks delspinigių dydis neatitinka rinkoje nustatytų netesybų normų ir yra neprotingas, neproporcingas, pažeidžia teisėtus kitos šalies (atsakovo) interesus, neatitinka šalių interesų pusiausvyros. Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Nagrinėjamu atveju, ieškovas teigė, kad pats yra pasiskolinęs lėšų, todėl patiria nuostolius, dėl to ir buvo nustatytas toks delspinigių dydis, tačiau vis tik šių aplinkybių rašytiniais įrodymais nepagrindė, nenurodė, kokio dydžio nuostolius jis patyrė realiai, ar bent kokie yra minimalūs ieškovo patiriami nuostoliai. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas turėjo realią galimybę derėtis dėl delspinigių dydžio, kas sukelia abejones, ar sąlyga nustatyta sąžiningai, realiai įvertinant kilsiančių pasekmių riziką. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas pilna apimtimi prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija atsakovo padarytam pažeidimui bei ieškovo nuostoliams (kurių dydį patvirtinančių įrodymų byloje nėra), todėl konstatuotina, kad ieškovo prašoma priteisti 12 500 Eur delspinigių suma yra akivaizdžiai per didelė. Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šalių sutartą 5 procentų delspinigių normą sumažinti iki 0,2 procento. Atsižvelgiant į tai, kad pradelsta atsiskaityti 58 dienas, o nesumokėta suma pagal Susitarimą sudaro 10 000 Eur, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1 160 Eur (10 000 Eur x 0,2 proc. x 58 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad šalys susitarė, kad delspinigiai skaičiuojami nuo nesumokėtos skolos sumos. Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad atsakovas dalį Susitarime nurodytos skolos sumos sumokėjo, todėl likusi nesumokėta Susitarime nurodyta suma sudaro 10 000 Eur, o ne 12 523,34 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteisiama 1 160 Eur delspinigių, o likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

 

        Dėl procesinių palūkanų priteisimo

 

40.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 8 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

41.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius gali reikalauti palūkanų pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą. Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas priteisti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad egzistuoja abi aukščiau aptartos sąlygos procesinėms palūkanoms skaičiuoti.

 

42.       Pagal CK nuostatas palūkanas gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimas. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytas palūkanas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

 

43.       Tarp šalių ginčo nėra, jog šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų normos ir dėl to, kad ginčo šalių sandoriai atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Ieškovas prašė priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutikimo motyvų dėl prašomo priteisti palūkanų dydžio nėra nurodęs. Remiantis http://www.euribor-rates.eu/ecb-refinancing-rate pateikiama informacija apie pagrindines Europos centrinio banko refinansavimo operacijoms taikomas fiksuotąsias palūkanų normas, yra pagrindas nagrinėjamu atveju taikyti 8 procentų dydžio palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 8 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos skolos ir delspinigių sumos (17 840,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovo tenkinamas kaip pagrįstas (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

 

Dėl atsakovo prašymo skirti ieškovui ir jo vadovui baudą

 

44.       Atsakovas atsiliepime prašė skirti ieškovui ir jo vadovui asmeniškai po 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise ir aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimą, po pusę sumos priteisiant atsakovui. Atsakovas motyvavo tuo, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, nes pareiškė ieškinį, žinodamas, kad jokia skola neegzistuoja. Teismo posėdžio metu atsakovo vadovas nurodė, kad palaiko tokį atsiliepime pareikštą reikalavimą, tačiau papildomų argumentų šiam prašymui pagrįsti nenurodė.

 

45.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais. Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti proceso eigą), toks elgesys negali būti toleruojamas. Pagal CPK 95 straipsnio, reglamentuojančio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, nuostatas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti skirta iki 5 000 Eur dydžio bauda. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl CPK 95 straipsnio taikymo, pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

 

46.       Atsakovas baudą ieškovui ir jo vadovui prašė skirti už aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimą. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsižvelgiant į teisminės gynybos prieinamumo principą, įstatymas suteikia teisę asmenims kreiptis į teismą, kad būtų apginta jų pažeista ar ginčijama jų teisė arba įstatymo saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti skolą ir delspinigius iš atsakovo. Teismas ieškovo reikalavimus tenkino, priteisė iš atsakovo skolą bei delspinigius (jų dydį atitinkamai sumažindamas), vadinasi, ieškovas į teismą kreipėsi pagrįstai. Taigi, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas ar jo atstovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis kreipiantis į teismą, todėl nėra pagrindo jam skirti baudą (CPK 95 straipsnis). 

 

47.       Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

48.       Ieškovas ieškinyje prašė iš atsakovo priteisti 1 843 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 754 Eur žyminis mokestis ir 1 089 Eur atstovavimo išlaidos (DOK-41162).

 

49.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacija). Ieškovas įrodymus dėl atstovavimo išlaidų pateikė laiku, iš pateiktos detalizacijos matyti, kad ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, patirtos išlaidos yra realios, būtinos bei pagrįstos.

 

50.       Bendra ieškinio reikalavimo suma sudarė 29 180,77 Eur, tačiau teismas ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovui 17 840,77 Eur sumą (kas sudaro 61,13 proc.), o likusioje dalyje dėl 11 340 Eur (38,87 proc.) ieškinio reikalavimus atmetė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, yra pagrindas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 1 126,62 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 843 Eur x 61,13 proc.), o likusioje dalyje reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

 

51.       Atsakovas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nesprendžiamas.

 

Dėl pašto išlaidų

 

52.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija (8,96 Eur) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – šios išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai). Sumokėjus šias išlaidas, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

                                                

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Profispa“ ieškovo mažosios bendrijos „Proficona“ naudai 16 680,77 Eur (šešiolika tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimties eurų 77 ct) skolą, 1 160 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimties eurų) delspinigius, 8 (aštuonis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos skolos ir delspinigių sumos (17 840,77 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1 126,62 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atmesti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Profispa“ prašymą dėl baudos skyrimo.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Profispa“ į valstybės biudžetą 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) pašto išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                           Justa Raciūtė