Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-456-317/2018

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00943-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – S. L. (S. L.) atstovo advokato Arūno Juodžio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo S. L. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       S. L. administracine tvarka nubaustas dėl to, kad 2018 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūrai (toliau – Kauno RAAD) UAB „(duomenys neskelbtini)“ davus pakartotinį privalomąjį nurodymą (duomenys neskelbtini), kuris turėjo būti įvykdytas iki 2018 m. gegužės 14 d., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. L. 2018 m. gegužės 7 d. prašymu terminą pratęsus iki 2018 m. gegužės 21 d., pakartotinis privalomasis nurodymas (duomenys neskelbtini)/1, ir pratęsus įvykdymo terminus, neįvykdytas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. L., būdamas atsakingu už įmonės veiklą, 2018 m. gegužės 21 d. neįvykdė pakartotinio privalomojo nurodymo (duomenys neskelbtini) (ir jo pratęsimo (duomenys neskelbtini)/1), duoto 2018 m. gegužės 2 d. Kauno RAAD, nepaėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių pavojingų atliekų (atliekų kodas 110105*) ir tokiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. L. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 21 straipsnio 3 dalį, kuri įpareigoja apie privalomojo nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įvykdymo arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos pranešti raštu (pateikiant tiesiogiai, paštu, elektroniniu paštu) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, davusiam privalomąjį nurodymą, taip pat pažeidė AAVKĮ 54 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

2.       Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu S. L. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1300 eurų dydžio bauda.

3.       Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą S. L. nutraukti.

3.1.                      Skunde nurodoma, kad traukiant S. L. administracinėn atsakomybėn, būtina įrodyti ne tik objektyviuosius ANK 317 straipsnio 2 dalies požymius, bet ir nustatyti nubaustojo priešingą teisei, kaltą (tyčinį ar neatsargų) veikimą arba neveikimą. Būtina įvertinti nurodymo (duomenys neskelbtini) teisėtumą ir privalomumą vykdyti, objektyvias S. L. galimybes jį įvykdyti. Taip pat svarbu nustatyti, ar nurodymas (duomenys neskelbtini) laikytinas pakartotiniu.

3.2.                      Apeliantas teigia, jog apylinkės teismas nenustatinėjo nurodymo (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir dėl to skundžiamame nutarime nepasisakė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo ir nėra aptariamų atliekų turėtojas. Atliekų turėtojo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 4 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju atliekos buvo perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartis, sudarytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Vakarų laivų gamykla“, jos buvo pagamintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos gamybos metu laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismui pateiktas 2017 m. gruodžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Vakarų laivų gamykla“ raštas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo perėmusi atliekų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir niekada nebuvo jų savininkė, turėtoja ar darytoja. Vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsaja su aptariamomis atliekomis yra tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atliekas paėmė iš patalpų, kurias po UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo UAB  „(duomenys neskelbtini)“.

3.3.                      Pažymima, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams kartu su antstole N. B. nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), buvo įsitikinta, jog jokių žymėjimų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti atliekų priklausomybę ant jų laikymo tarų nebuvo. 2016 m. birželio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant konteinerių su atliekomis nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimo ar kitokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti atliekų priklausymą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors skundžiamame nutarime nurodyta, jog šios aplinkybės yra abejotinos, nepagrįstos kitų įrodymų visuma, tačiau administracinėje teisenoje galioja nekaltumo prezumpcija, o įrodinėjimo pareiga tenka pareigūnams, atliekantiems nusižengimo tyrimą. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai nutarime nenurodė jokių administracinio nusižengimo protokolą surašiusių pareigūnų pateiktų įrodymų, kurie pagrįstų teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo konkrečių nurodyme (duomenys neskelbtini) nurodytų 40,237 t atliekų turėtojas. Dėl to, apelianto teigimu, šiai bendrovei nekyla ATĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta atliekų turėtojo prievolė atliekas perduoti jų tvarkytojams arba tvarkyti atliekas pačiai.

3.4.                      Pasak apelianto, teismas nutarime visiškai nepasisakė dėl to, kad institucija nepateikė įrodymų, jog nurodyme (duomenys neskelbtini) nurodytas 40,237 t atliekų kiekis yra būtent ėsdinimo (druskos) rūgštis (atliekų kodas 110105*), o ne kita cheminė medžiaga, ir kad tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)i“ atliekos. Tai reiškia, kad tai gali būti bet kurio kito asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduota atlieka, už kurios tvarkymą ir perdavimą tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atsakinga. Vien tai, kad važtaraščiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodytas ne jam priklausančių atliekų siuntėju, nesukelia prievolės šiai bendrovei atliekas tvarkyti pačiai ar perduoti jų tvarkytojams. Institucija neįrodė, jog būtent nurodyme (duomenys neskelbtini) nurodytos 40,237 t atliekų buvo perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal tuos važtaraščius, kuriuose siuntėju buvo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne pagal tuos važtaraščius, kuriuose siuntėju buvo nurodyta pati atliekų turėtoja UAB „(duomenys neskelbtini)“.

3.5.                      Pažymima, jog yra būtina nustatyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ rastos atliekos yra būtent ėsdinimo (druskos) rūgštis (atliekų kodas 110105*) dar ir dėl to, kad tokių duomenų reikia atliekų tvarkymo paslaugas teikiantiems asmenims, kad pastarieji galėtų įvertinti, ar gali suteikti atitinkamos atliekos tvarkymo paslaugą. Kreipusis į nurodyme (duomenys neskelbtini) nurodytą atliekų saugotoją – UAB „(duomenys neskelbtini)“, ši bendrovė duomenų ir dokumentų apie atliekų cheminę sudėtį taip pat nesuteikė. Neturėdama duomenų apie atliekų cheminę sudėtį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali nupirkti atliekų tvarkymo paslaugos ir vien jau dėl to negali įvykdyti nurodymo (duomenys neskelbtini).

3.6.                      Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog nurodymas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra pakartotinis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su apylinkės teismo motyvais, jog nurodyme (duomenys neskelbtini) nurodytos faktinės aplinkybės yra tos pačios tęsinės kaip ir ankstesniame nurodyme (duomenys neskelbtini). Nesant įrodymų apie atliekų cheminę sudėtį, negalima jų identifikuoti kiekviename iš minėtų nurodymų, todėl nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad nurodymas (duomenys neskelbtini) yra pakartotinis. Nurodyme (duomenys neskelbtini) nurodytas 50,676 t atliekų kiekis skiriasi nuo nurodyme (duomenys neskelbtini) nurodyto. Nurodyme (duomenys neskelbtini) teigiama, kad 146,296 t druskos rūgšties buvo sutvarkyta, kas sudaro pagrindą išvadai, kad į institucijos nurodytą sutvarkytą atliekų kiekį patenka ir visas 50,676 t tariamos druskos ėsdinimo rūgšties atliekų kiekis, o tokiu atveju nurodymas (duomenys neskelbtini) negali būti vertinamas kaip išduotas dėl tos pačios atliekos, tai yra pakartotinis.

4.       Atsiliepime į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Kauno administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vedėja V. G. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundas atmetamas.

6.       Apeliaciniame skunde ginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 317 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir prašoma administracinę teiseną nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7.       ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė S. L. veiksmuose buvus ANK 317 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytiems požymiams.

8.       ANK 317 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku.

9.       Pagal ANK 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi ir tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo laiku neįvykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatyti reikalavimai, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko esant jo kaltei, t. y. tyčia arba dėl neatsargumo. Be to, teismų praktikoje bylose dėl apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimų nevykdymo ne kartą yra nurodyta, jog turi būti išsiaiškinama, koks asmuo yra atsakingas už reikalavime nurodytų sričių vykdymą, tai yra, ar atsakomybėn traukiamas asmuo yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas, taip pat turi būti įvertinama, ar asmuo realiai turėjo galimybę įvykdyti institucijos privalomuosius nurodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N62-559/2011, N575-987/2010, N62-764/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-46-2014).

10.       Nagrinėjamu atveju S. L. pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį patrauktas atsakomybėn dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė AAVKĮ 21 straipsnio 3 dalį ir 54 straipsnio 2 dalį, kadangi ši bendrovė po pakartotinio 2018 m. gegužės 2 d. nurodymo (duomenys neskelbtini) per nustatytą ir nurodymu (duomenys neskelbtini)/1 pratęstą terminą neperdavė jai priklausančių pavojingų atliekų (atliekų kodas 110105) atliekų tvarkytojams, turintiems teisę jas tvarkyti. Nesutikdamas su inkriminuojamu nusižengimu, nubaustojo atstovas skunde aukštesnės instancijos teismui tvirtino, kad byloje esančiais duomenimis nenustatyta, jog pavojingos atliekos – ėsdinimo (druskos) rūgštys priklausė būtent „(duomenys neskelbtini)“, taigi skundžiamame nutarime nevertintas institucijos nurodymo teisėtumas. Be to, nežinant šių medžiagų cheminės sudėties, bendrovei nebuvo galimybės jų perduoti atliekų tvarkytojui. Pažymima, jog nurodymas (duomenys neskelbtini) negali būti vertinamas kaip pakartotinis nurodymui (duomenys neskelbtini), kadangi juose nurodytas atliekų, kurias reikia perduoti atliekų tvarkytojui, kiekis skiriasi.

11.       Iš bylos duomenų nustatyta, jog Kauno RAAD 2016 m. balandžio 20 d. privalomuoju nurodymu (duomenys neskelbtini) nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai ir pažeidžiant nustatytus reikalavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotas 50,676 t druskos rūgščių atliekas perduoti atliekų tvarkymą įgaliotoms atlikti įmonėms iki 2016 m. gegužės 20 d. ir apie reikalavimo įvykdymą informuoti nurodymą priėmusį pareigūną. Iki nurodyto termino bendrovė šio reikalavimo neįvykdė, jo teisėtumą apskundė. Nors ABTĮ nėra imperatyvaus reikalavimo sustabdyti nurodymo vykdymą ar pratęsti jame nurodytą terminą tuo atveju, kai nurodymo vykdytojas ginčija jo teisėtumą, tačiau nagrinėjamu atveju institucija – Kauno RAAD UAB „(duomenys neskelbtini)“ tęsė Privalomojo nurodymo (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą iki 2018 m. balandžio mėnesio, kuomet Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – LVAT) galutine ir neskundžiama 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi įvertinęs iš esmės analogiškus pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentus kaip ir dėstomi nagrinėjamame skunde ginčijant nurodymo (duomenys neskelbtini)  teisėtumą, sprendė, jog nurodymas (duomenys neskelbtini) pateiktas teisėtai ir pagrįstai. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ departamentas raštu „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų sutvarkymo“ kreipėsi ir 2018 m. balandžio 11 d., tačiau bendrovei geranoriškai nesutikus įvykdyti nurodyme (duomenys neskelbtini) pateikto reikalavimo, 2018 m. gegužės 2 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir galutine 2018 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi palikta galioti institucijos pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį jos vadovui S. L. paskirta administracinė nuobauda. Pasibaigus nurodymo (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminui, tą pačią dieną kaip ir minėtas administracinio nusižengimo protokolas, tai yra 2018 m. gegužės 2 d., Kauno RAAD buvo surašytas pakartotinis privalomas nurodymas (duomenys neskelbtini), kurio įvykdymo terminas pratęstas 2018 m. gegužės 14 d. nurodymu (duomenys neskelbtini)/1 iki 2018 m. gegužės 21 d.

12.       Kauno RAAD 2018 m. gegužės 2 d. privalomuoju nurodymu (duomenys neskelbtini) pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinį reikalavimą neteisėtai ir pažeidžiant nustatytus reikalavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotas 40,237 t druskos rūgščių atliekas perduoti atliekų tvarkymą įgaliotoms atlikti įmonėms ir apie reikalavimo įvykdymą informuoti nurodymą priėmusį pareigūną. Priešingai nei teigiama atstovo skunde, vien tai, kad nurodytas atliekų kiekis skiriasi nuo nurodyme (duomenys neskelbtini) nurodytojo, nesudaro pagrindo spręsti, kad nurodymas (duomenys neskelbtini) nėra pakartotinis. Kaip matyti iš nurodymo (duomenys neskelbtini) turinio, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų buvo paimta iš viso 186,533 t UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių pavojingų atliekų. Iš šio kiekio iki nurodymo (duomenys neskelbtini) surašymo, buvo likusi nesunaikinta šios medžiagos dalis – 50,676 t. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 29 d. rašto UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. S-151 matyti, jog ėsdinimo (druskos) rūgštis, kuri buvo pristatyta šiai bendrovei galutiniam sutvarkymui, yra nuolat tvarkoma, taigi nesutvarkytų atliekų kiekis objektyviai mažėja ir iki 2018 m. gegužės 2 d. nurodymo (duomenys neskelbtini) likęs nesutvarkytas kiekis yra 40,237 t. Dėl šios priežasties, nuolat vykstant atliekų tvarkymo darbams ir nuo pirmojo privalomojo nurodymo (duomenys neskelbtini) iki pakartotinio nurodymo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) surašymo praėjus daugiau nei dviem metams, nėra pagrindo spręsti, jog dėl nurodyme (duomenys neskelbtini) nurodyto mažesnio atliekų kiekio šis nurodymas negali būti laikomas pakartotiniu nurodymui (duomenys neskelbtini).

13.       Apeliaciniame skunde iš esmės analogiškais argumentais kaip ir dėl nurodymo (duomenys neskelbtini) ankstesnių administracinio bei administracinio nusižengimo procesų metu ginčijamas nurodymo (duomenys neskelbtini) teisėtumas, motyvuojant tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali būti laikomas atliekų turėtoju. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi ir nagrinėjamu atveju, kuomet sprendžiamas klausimas dėl iš esmės to paties (tik mažesnio likusio nesutvarkytos medžiagos kiekio) Kauno RAAD privalomuoju (jau pakartotiniu) nurodymu formuojamo reikalavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismas neturi pagrindo kvestionuoti LVAT minėtoje administracinėje byloje atlikto įrodymų vertinimo dėl privalomojo nurodymo (duomenys neskelbtini) teisėtumo.

14.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. gegužės 2 d. (ir 2018 m. gegužės 14 d.) privalomasis nurodymas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) buvo išduotas kompetentingo subjekto, turinčio teisę surašyti tokį nurodymą – Kauno RAAD. Privalomajame nurodyme nustatytas jo įvykdymo terminas, aiškiai ir konkrečiai nurodyta, ką asmuo, kuriam šis nurodymas adresuojamas, turi įvykdyti, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš pradžių neginčijusi nurodyme nurodytų atliekų priklausomybės bei inicijavusi termino reikalavimui įvykdyti pratęsimą, tik vėliau kvestionuodama nurodymo teisėtumą, jo iki nustatyto ir pratęsto termino neįvykdė. Priešingai nei teigiama skunde, duomenų, kurie sudarytų pagrindą tvirtinti, kad Privalomasis nurodymas (duomenys neskelbtini) (ir (duomenys neskelbtini)) iki nustatyto termino nebuvo įvykdytas dėl objektyvių priežasčių, administracinio nusižengimo byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nutarime apylinkės teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, padarė pagrįstą ir faktines aplinkybes atitinkančią išvadą, kad S. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį privalėdamas sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti bei paklusti teisėtiems pareigūnų reikalavimams, o pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 3 dalį būdamas įpareigotas apie privalomojo nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įvykdymo ar nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino, šių pareigų neįvykdė ne dėl objektyvių tam sukliudžiusių priežasčių.

15.       Įvertinus aptartus duomenis, apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl Privalomojo nurodymo reikalavimų pagrįstumo bei teisėtumo šioje byloje detaliau nenagrinėtinos, kadangi Privalomojo nurodymo (duomenys neskelbtini) teisėtumas nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. AAVKĮ 23 straipsnis numato, kad privalomąjį nurodymą įstatyme nustatytu terminu asmuo, dėl kurio jis priimtas, gali apskųsti atitinkamiems pareigūnams, o pastarųjų sprendimai gali būti skundžiami teismui. Pagal ABTĮ 17 straipsnį skundų dėl privalomojo nurodymo teisėtumo nagrinėjimas priskirtas apygardų administraciniams teismams. Taigi privalomojo nurodymo teisėtumo klausimo nagrinėjimas priskirtinas specialiosios, o ne bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, priešingai nei skunde nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pagrįstai. Jokių duomenų, kad nurodymas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) įstatymų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos priimtu įsiteisėjusiu sprendimu būtų panaikintas, nėra. Nesant įsiteisėjusio sprendimo pripažinti minėtą nurodymą neteisėtu, jis laikomas galiojančiu ir turi būti privalomai vykdomas, juolab, kad iš esmės analogiškais argumentais ginčytas nurodymas (duomenys neskelbtini), kuris nurodymui (duomenys neskelbtini) laikytinas pakartotiniu, buvo įvertintas galutiniu ir neskundžiamu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu ir paliktas galioti. Kadangi Privalomojo nurodymo (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nagrinėjamoje byloje negali būti sprendžiamas iš naujo, apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės reikšmingi tik sprendžiant Privalomojo nurodymo (duomenys neskelbtini) galiojimo klausimą, plačiau neanalizuojami, o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatas nesutikimas su individualiu teisės aktu, kuris gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas (duomenys neskelbtini) galioja, o jame nustatytas terminas įpareigojimams įvykdyti (iki 2018 m. gegužės 21 d.) jau yra suėjęs, egzistuoja visos aplinkybės S. L. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį.

16.       Ginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybės dėl bendrovės galimumo vykdyti nurodyme (duomenys neskelbtini) pateiktus reikalavimus, atstovas pateikė duomenis, jog kreipusis dėl atliekų perdavimo jų tvarkytojui, nežinant cheminės medžiagos sudėties, objektyviai reikalavimas negali būti įvykdytas, kadangi negali būti nupirktos atliekų tvarkymo paslaugos. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien tai, kad Kauno RAAD iki šiol UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog Privalomajame nurodyme (duomenys neskelbtini) nurodytos atliekos yra būtent ėsdinimo (druskos) rūgštis (atliekų kodas 110105*), nelaikytina pakankamu pagrindu privalomojo nurodymo nevykdymui. Iš bylos duomenų matyti, kad bendrovės atsakingi asmenys jau praėjus nurodyme nustatytam ir pratęstam jo įvykdymo terminui, 2018 m. birželio 26 d. siuntė užklausas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 40,237 t ėsdinimo (druskos) rūgščių sutvarkymo. Kaip matyti iš šio elektroninio susirašinėjimo turinio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesidomėjo, ar norint užsisakyti atliekų sutvarkymo paslaugas, privaloma pateikti rašytinius įrodymus dėl atliekų cheminės medžiagos sudėties, o kreipėsi tik dėl ėsdinimo (druskos) rūgšties sutvarkymo galutinės kainos. Atsakydamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ užklausimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nereikalavo pateikti Kauno RAAD (ar kitų institucijų, įmonių ar įstaigų) dokumentus, kurie patvirtintų atliekų, dėl kurių siekiama sudaryti atliekų sutvarkymo paslaugų teikimo sutartį, cheminę sudėtį, tay yra patvirtinti, kad atliekos yra būtent ėsdinimo (druskos) rūgštis. Priešingai, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo atsakymo matyti, jog ši bendrovė sutiko atvykti į vietą, kurioje saugomos atliekos, bei paimti mėginius iš atliekų laikymo talpų, siekiant nustatyti jų cheminę sudėtį. Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. gegužės 2 d. nurodymo (duomenys neskelbtini) terminas šių laiškų siuntimo metu jau buvo praėjęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. L., gavęs Institucijos privalomąjį nurodymą, esant įsiteisėjusiam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimui dėl analogiško nurodymo (duomenys neskelbtini), kurį vertinant ryšium su nurodymu (duomenys neskelbtini), pastarasis yra laikomas pakartotiniu, visiškai nesiaiškino susidariusios situacijos ir jos išsprendimo būdų bei galimybių, tačiau savo neveikimą, net ir priėmus neskundžiamą teismo sprendimą, kuriuo patvirtintas Privalomojo nurodymo (duomenys neskelbtini) teisėtumas, pakartotinai teisino privalomojo nurodymo prieštaringumu ir neteisėtumu, taip nepagrįstai siekdamas išvengti pareigos jį vykdyti.

17.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, pripažinęs S. L. padariusiu ANK 317 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įstatymo nuostatų nepažeidė, išsamiai ir motyvuotai įvertino byloje esančią medžiagą ir nubaustojo dėstomus argumentus. Skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą jame nurodytais motyvais ir keisti ar panaikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

        Palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

        Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                               Algirdas Jaliniauskas