Baudž. byla Nr. 1-71-255/2016 m.
Proceso Nr. 1-01-1-54355-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.2.4.1.; 2.3.6.; 2.3.6.4.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,
dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,
kaltinamojo gynėjui advokatui J. S.,
nukentėjusiajai R. T.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju- žuvies apdorotoju, gyv. (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies10 punkte.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė:
kaltinamasis V. G. sunkiai sužalojo žmogų: 2015 m. rugsėjo 29 d., apie 8 val., (duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose vairuotojas- žuvies apdorotojas V. G. vieną kartą kumščiu sudavė į pilvą žuvies apdorotojai R. T. ir jai padarė pilvo sumušimą ir blužnies ir kepenų-skrandžio raiščio plyšimą, kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11. punktu) ir tokiu būdu sunkiai sužalojo R. T..
Apklaustas teismo kaltinamasis V. G. parodė, kad R. T. yra jo sesers augintinė. Abu bendrauja nuo vaikystės, dirbo vienoje darbovietėje (duomenys neskelbtini). Jis dirba vairuotoju-žuvies apdorotoju, o R. T. dirbo žuvies apdorotoja. Konfliktų tarp jų nebuvo, darbe R. mėgdavo vadovauti kitiems, nors jų pareigos buvo vienodos. 2015 m. rugsėjo 29 d., apie 8 val., jis apdoroti nešėsi dėžę karšių, o R. T. pradėjo aiškinti, kad pirmiausia reikia ruošti ne karšį, o plekšnę. Pasakė dar kažką ne tik dėl žuvies, išvedė jį iš kantrybės. Jis susinervino ir norėjo trenkti jai kumščiu į nugarą, kai ši buvo nusisukusi ir pasilenkusi. Tačiau R. T. pasiėmė talpyklą, stojosi ir sukosi, todėl jis netyčia pataikė R. ne į nugarą, o į pilvą. Viskas įvyko staiga. Sudavė dešinės rankos kumščiu, mano, kad sudavė nestipriai, tačiau ji pargriuvo ant grindų ir susiėmusi pilvą ėmė šaukti. Jis išsigando, suprato, kad sudavė per stiprų smūgį. R. išvežė į ligoninę, po kurio laiko jis sužinojo, kokie sužalojimai jai buvo padaryti. Buvo nuvykęs atsiprašyti, atsiprašymą ji priėmė, o žalos atlyginimo pinigais nepriėmė, todėl dalį žalos atlyginimo jis pasiuntė paštu. Dėl įvykio gailisi, nenorėjo ir nesitikėjo sukelti tokių pasekmių. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, stengsis kuo greičiau atlyginti žalą.
Nukentėjusioji R. T. parodė, kad įvykio dieną atvažiavo į darbą, užėjo pas meistrą pasitarti dėl darbų eigos. Meistras pasakė, kokios žuvies trūksta ir kokius darbus reikia atlikti pirmiau. Ji grįžo į cechą, vyrai jau dirbo. V. G. tempė talpyklą, rengėsi dirbti kitą darbą. Ji pasakė, jog pirmiausia reikia išskrosti žuvį ir paruošti sūdymui. V. tokiu nurodymu buvo nepatenkintas, nenorėjo nurodyto darbo daryti, kažką pasakė, kad pačios pasidarytų. Ji kažką atsakė, nuėjo pasiimti talpyklos, pasilenkė, pasiėmė talpyklą ir sukosi į šviesą žiūrėti, ar talpyklą nėra kiaura. Staiga pajuto stiprų smūgį, kuris buvo suduotas į pilvą iš apačios. Ji pargriuvo ant žemės, jautė stiprų skausmą, tačiau nenorėjo važiuoti į ligoninę, manė, kad praeis. Kai nuvyko į ligoninę, gydytojas pasakė, kad jei nebūtų suteikta pagalba, po kelių valandų galėjo numirti. Ligoninėje buvo daroma operacija. Dvi paras praleido reanimacijoje, dar apie savaitę gulėjo ligoninėje. Grįžusi namo apie du mėnesius negalėjo dirbti, negalėjo normaliai valgyti, pūsdavo vidurius, naktį atsibusdavo iš skausmo, nesuprato, kas darosi. Vartojo vaistus, medikai sakė, kad pats organizmas susitvarkys. Nukrito svoris. Nuolat turi vartoti geležį, nuolat šalta. Susirado kitą darbą, kuris yra sunkesnis ir mažiau apmokamas. Į buvusį darbą negali grįžti, nes nenori kiekvieną dieną matytis su kaltinamuoju. Dėl patirto sužalojimo buvo pašalinta blužnis, teko iškęsti didelį fizinį skausmą, ji nerimauja, kad sužalojimas paveiks tolimesnį gyvenimą ateityje. Už patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, susirūpinimą dėl sveikatos ir dėl savo ateities prašo priteisti 6000 eurų neturtinę žalą. Taip pat patyrė 64,15 eurų turtinę žalą, todėl iš kaltinamojo prašo priteisti 6064,15 eurų.
Dėl vadovavimo kitiems darbuotojams paaiškina, kad ji nevadovavo, tik stengėsi gerai atlikti jai pavestą darbą. Ji dirbo tą patį žuvies apdorotojos darbą kaip ir kiti darbuotojai, tačiau įmonės direktorius jai buvo pasakęs prižiūrėti tvarką, kad darbai būtų greičiau atliekami. Ji užeidavo paklausti meistro dėl darbų eigos, grįžusi nurodydavo kitiems žuvies apdorotojams, ką pirmiausiai reikia padaryti. Gali būti, kad dėl darbų eigos pakalbėti su meistru užeidavo ir kiti darbuotojai. Nei direktorius, nei meistras nebuvo pasakęs kitiems darbuotojams, kad ji organizuos darbą ir kad jos reikia klausyti, tačiau ji į darbą žiūri labai atsakingai ir stengėsi, kad darbai vyktų be pertraukos, kad nebūtų pažeidinėjami nustatyti terminai.
Liudytojas A. D. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba meistru, yra pažįstamas su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja, vadovauja jų darbui. Už darbų skirstymą tiesiogiai atsakingas yra jis, tačiau nukentėjusioji R. T. buvo viena iš stropesnių darbuotojų. Jis pasitardavo su R. dėl darbų eigos, o ji perduodavo jo nurodymus kitiems darbuotojams. Įsakymu ar kitu dokumentu tokia tvarka nebuvo įtvirtinta, darbo sutartyje ji nėra įvardyta kaip vyresnioji pagal pareigas žuvies apdorotoja. Kitiems darbuotojams nebuvo nurodyta klausyti R., tačiau jie R. klausydavo. Jeigu kildavo kokios problemos, taip pat darbuotojai sakydavo R., o ji ateidavo ir perduodavo administracijai. Priedas už darbų organizavimą ar vadovavimą R. T. nebuvo mokamas. V. G. taip pat yra geras darbuotojas, nei dėl jo darbo, nei dėl elgesio darbe jokių problemų iki nagrinėjamo įvykio nebuvo kilę. Įvyko jis nematė, tik girdėjo, kad ginčas kilo dėl R. nurodymų, ką pirmiau reikia dirbti. Mano, kad jeigu jis pats būtų pasakęs nurodymus, konfliktas nebūtų kilęs.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, surašytame 2015 m. rugsėjo 30 d., yra nurodyta, kad įvykis įvyko Šilutės r., (duomenys neskelbtini). Užfiksuotas (duomenys neskelbtini) gamybinio cecho bendras vaizdas ( t.1, b. l. 3, 6–9).
Specialisto išvadoje Nr. G 1978/15 (03) nurodyta, kad iš tyrimui pateiktos medicininės dokumentacijos matyti, kad R. T. konstatuotas pilvo sumušimas ir blužnies ir kepenų- skrandžio raiščio plyšimas, kraujo išsiliejimas į pilvo ertmę. Sužalojimai padaryti suduodant ne mažiau kaip du trauminius kontaktinius smūgius kietais bukais, galbūt turinčiais ribotą paviršių, daiktais. Sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatyto taisyklių 6.6.11 punktu) (b. l. 65–66).
Specialisto išvadoje Nr. pG 2255/15(03) duota papildoma išvada, kad remiantis Šilutės ligoninės chirurgo J. V. apklausa, kurioje yra tiksliau nurodytos sužalojimų lokalizacijos, galima teigti, kad blužnies bei blužnies-skrandžio raiščio plyšimas galėjo atsirasti ir nuo vieno trauminio kontaktinio smūginio kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, poveikio į pilvo viršutinį aukštą (b. l. 76–77).
Iš 2010 m. gegužės 26 d. darbo sutarties Nr. 77 matyti, kad R. T. dirbo S. P. (duomenys neskelbtini) žuvies apdorotoja. S. P. (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. kovo 1 d. pertvarkyta į (duomenys neskelbtini), darbo santykiai tęsiami (b. l. 103–105).
Remiantis anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis V. G. tarpusavio konflikto su nukentėjusiąja R. T. metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jai į pilvą, padarydamas nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą. Pats kaltinamasis kaltę visiškai pripažįsta nuo pirmos apklausos momento, tačiau nurodo, jog tyčios sužaloti nukentėjusiąją neturėjo, smūgiavo į nugarą ir tik todėl, kad nukentėjusioji netikėtai pasisuko ir stojosi, pataikė jai į pilvą.
Nekyla abejonių, kad teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotus kūno sužalojimus nukentėjusiajai padarė kaltinamasis. Akivaizdu, kad būdamas tvirto kūno sudėjimo (ūgis apie 172 cm, svoris apie 115 kg) kaltinamasis V. G. kumščiu suduodamas smūgį smulkaus kūno sudėjimo (ūgis 158 cm, svoris apie 49 kg) nukentėjusiajai suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti rimtą pavojų nukentėjusiosios sveikatai ir gyvybei, ir sąmoningai siekė kilusių pasekmių, nors jų ir nedetalizavo (t. y. kaltinamajam buvo tas pats, kokio sunkumo laipsnio sužalojimus patirs nukentėjusioji), taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika buvo kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Kaltinime nurodoma, kad sužalojimas buvo padarytas dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo, t. y. dėl to, kad vairuotojas-žuvies apdorotojas V. G. nenorėdamas paklusti (duomenys neskelbtini) gamybos meistro A. D. nurodymui iš visų esamų žuvies rūšių pirmiausia paruošti plekšnę, perdavusiai jam minėtą nurodymą žuvies apdorotojai R. T. iš pykčio vieną kartą kumščiu sudavė į pilvą ir sunkai ją sužalojo. Įvertinus nustatytas aplinkybes nėra pagrindo sutikti su kaltinime nurodytu kvalifikuojančiu požymiu, kad nusikalstama veika padaryta dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nužudymas dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą (ir atitinkamai sunkus sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo kvalifikuojamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą), kai jis padaromas siekiant sukliudyti nukentėjusiojo teisėtai veiklai vykdant tarnybos ar piliečio pareigas dabar ar ateityje, taip pat kerštaujant už tokią veiklą, įvykdytą praeityje. Tarnybos pareigų vykdymas – tai ne tik valstybės tarnautojų veikla, bet ir kiekvieno asmens, vykdančio tarnybos pareigas, išplaukiančias iš įstatymų, kitų teisės aktų, tarnybinių nuostatų, pareiginių instrukcijų, darbo sutarties ir pan., valstybinėje, visuomeninėje ar privačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, veikla. Veikla, kurią vykdė nukentėjusioji (nurodymų davimas, kokius darbus dirbti bendradarbiams) nei įstatymais, nei darbo sutartimi, nei (duomenys neskelbtini) lokaliniais aktais nebuvo numatyta. Kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo A. D. parodymais ir darbo sutartimi nustatyta, kad nukentėjusioji dirbo žuvies apdorotoja, o kaltinamasis dirbo vairuotoju-žuvies apdorotoju. Pagal pavaldumo santykius nė vienas iš jų nebuvo aukštesnis už kitą, R. T. nei darbo sutartimi, nei (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu ar kitokiu rašytiniu nurodymu nebuvo pavesta organizuoti darbą ceche ar vadovauti kitiems darbuotojams. Nors nukentėjusioji dirbo stropiai ir atsakingai, perduodavo meistro nurodymus kitiems darbuotojams, tačiau remiantis liudytojo gamybos meistro A. D., kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad kiti darbuotojai nei žodžiu, nei raštu nebuvo supažindinti su tokia darbų organizavimo tvarka. Liudytojas A. D. parodė, kad už darbų skirstymą yra atsakingas jis, tai paneigiančių įrodymų į bylą pateikta nebuvo. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes kaltinamojo ir nukentėjusiosios konfliktas vertintinas ne kaip konfliktas, kilęs dėl tarnybos pareigų vykdymo, o kaip buitinis konfliktas, kilęs tarp bendradarbių darbo vietoje. Kaltinamojo V. G. veika perkvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamasis V. G. padarė tyčinį sunkų smurtinį nusikaltimą, nusikaltimu padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai bei sukėlė realią grėsmę jos gyvybei. Tik dėka nukentėjusiajai operatyviai suteiktos kvalifikuotos medicininės pagalbos nusikaltimas nesukėlė dar sunkesnių pasekmių. Nukentėjusioji nurodo, kad ir šiuo metu jaučia neigiamas sužalojimo pasekmes.
Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vedęs, dirbantis, darbovietės administracijos ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai.
Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tą aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 29 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis teigia, kad išgyvena dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios, siekė atlyginti jai dalį padarytos žalos, bylos nagrinėjimo metu pašto perlaida pervedė jai 2078,60 eurų (t. 2, b. l. 4), tačiau nukentėjusioji nurodo, kad iki to laiko, kol teismo nuosprendžiu jai bus priteistas žalos atlyginimas, pinigus priimti ji atsisako. Valstybinės ligonių kasos (t.1, b. l. 184) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (t. 2, b. l. 3) pareikštus ieškinius V. G. atlygino visiškai.
Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį (padarytas tyčinis sunkus smurtinis nusikaltimas), į teigiamai charakterizuojamą kaltinamojo asmenybę (dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka) į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikaltimo pasekmes (galėjo sukelti negrįžtamas pasekmes, tačiau jų pavyko išvengti), kaltinamajam skirtina bausmė, mažesnė negu sankcijos vidurkis. Yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis). Taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kaltinamasis įpareigotinas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai R. T. padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. T. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 64,15 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Kaltinamasis su pareikštu ieškiniu sutinka, nurodo, kad stengsis pagal galimybes kuo greičiau atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nukentėjusiojo parodymais ir anksčiau aptartais kitais įrodymais nustatyta, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Yra visos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos: kaltinamojo kaltė, neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusioji patyrė materialinę žalą, kurią sudaro išlaidos gydymui, vaistams ir kt. Iš pateiktų kasos kvitų (t. 1. b. l. 34) matyti, kad gydymosi metu nukentėjusiajai pirkti vaistai ir kiti gydymosi reikmenys. Patirta turtinė 64,15 eurų žala pagrįsta pateiktais rašytiniais įrodymais ir priteistina iš kaltinamojo.
Ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat tenkintina visiškai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atlyginant neturtinę žalą visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnio, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalies bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.).
Kaip jau buvo minėta, dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė stresą, fizinį skausmą, nesaugumo jausmą, iki šio laiko jaučia pagrįstą baimę dėl ateities. Ji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį nepataisomas pasekmes – buvo pašalintas vidaus organas – blužnis. Dėl padaryto sužalojimo iškentė fizinį skausmą, nepatogumus, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes ir neturtinės žalos nustatymo kriterijus, įvertinus traumos pobūdį, sunkumą, patirto sužalojimo įtaką nukentėjusiosios dabartiniam gyvenimui ir ateičiai, daroma išvada, kad prašoma priteisti neturtinė žala atitinka įstatyme numatytus teisingumo ir protingumo kriterijus ir priteistina iš kaltinamojo.
2016-01-08 Klaipėdos apygardos prokuroro nutarimu (1 t., b. l. 127, 128) civilinio ieškinio užtikrinimui laikinai iki 2016-07-08 apribotos nuosavybės teisės į kaltinamojo V. G. turtą. Nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo turtą, neviršijantį pareikšto ieškinio dydžio, t. y. 6064,15 eurų, pratęstinas iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2015-12-22 pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš V. G. 1877,95 eurų (1 t., b. l. 88-90). V. G. padarytą žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlygino, 2016-02-15 pervedė į sąskaitą 1877,95 eurų, todėl civilinė ieškovė ieškinio atsisakė (t. 1, b. l. 184). Atsisakymas priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 p.)
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš V. G. 481,51 eurų (t. 1, b. l. 163-165, 185). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė pinigų pervedimo kvitą iš kurio matyti, kad 2016-03-29 į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sąskaitą jis pervedė 481,51 eurų (t. 2, b. l. 3). Kadangi civiliniam ieškovui padaryta žala atlyginta, ieškinys atmestinas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas)
Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktą, bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant V. G. be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai R. T. padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Priteisti iš V. G. 64,15 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo R. T..
Iki civilinio ieškinio įvykdymo pratęsti nuosavybės teisių apribojimą 6064,15 eurų vertės V. G. turtui.
Bylą dalyje dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.
Teisėja Regina Bertašienė