Administracinio nusižengimo byla

                             Nr. AN2-132-361/2019

 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01665-2018-2 

 (S)

 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4;

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. atstovo advokato E. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutarimo,

n u s t a t ė:

1. 2018 m. gruodžio 18 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos vyresnysis tyrėjas M. K. I. A. surašė administracinio nusižengimo protokolą, už tai, kad ji, nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., klientams pardavė prekių už bendrą 3 453 Eur ir gautai pajamų sumai neišrašė apskaitos dokumento, t. y. kasos pajamų orderio, grynųjų pinigų priėmimo kvito ar kito apskaitos dokumento, pagrindžiančio pinigų mokėjimo (gavimo) faktą. Per 2018 m. birželio mėn. vadovė I. A. klientams pardavė prekių už 644 Eur, 2018 m. liepos mėn. už 2 809 Eur, kurių neįtraukė į bendrijos buhalterinę apskaitą ir dėl to VMI pateiktose deklaracijose deklaravo nekorektiškus duomenis apie faktiškai gautas bendrijos pajamas bei mokėtiną į valstybės biudžetą Pridėtinės vertės mokesčio sumą (toliau – PVM). 2018 m. rugsėjo 10 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė I. A. neužtikrino, kad pateiktose PVM deklaracijose už 2018 m. birželio-liepos mėn. būtų deklaruoti teisingi duomenys, t. y. pateiktose PVM deklaracijose už 2018 m. birželio-liepos mėn. nedeklaravo bendros 3 453 Eur PVM apmokestinamų tiekimų sumos ir 724,97 Eur pardavimo PVM sumos. Už 2018 m. birželio mėn. nedeklaravo 644 Eur PVM apmokestinamų tiekimų sumos ir 134,88 Eur pardavimo PVM sumos, už 2018 m. liepos mėn. nedeklaravo 2 809 Eur PVM apmokestinamų tiekimų sumos ir 590,08 Eur pardavimo PVM sumos ir tokiu būdu savalaikiai į valstybės biudžetą nesumokėjo bendros 724,96 Eur PVM sumos (už 2018 m. birželio mėn. 134,88 Eur, už 2018 m. liepos mėn. 590,88 Eur). Tokiais veiksmais bendrijos vadovė I. A. kaltinta pažeidusi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių, 16 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004-04-13 Nr. IX-2112) 8 straipsnio 1 dalies ir 40 straipsnio reikalavimus ir padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalyje ir ANK 205 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. vasario 25 d. nutarimu I. A. pripažino kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 187 straipsnio 2 dalyje (2017-05-23 įstatymas Nr. XIII-375) ir ANK 205 straipsnio 6 dalyje (2017-01-01 įstatymas Nr. XII-1869), ir nubaudė: pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį – 150 Eur bauda; pagal ANK 205 straipsnio 6 dalį 3 000 Eur bauda. Vadovaudamasis ANK 38 straipsniu skyrė galutinę nuobaudą – 3 000 Eur baudą. 

3. Apeliantė skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant jos veikoje jai inkriminuotų nusižengimų požymių. Taip pat prašo paskirti ekspertizę arba skirti užduotį specialistui dėl byloje tiriamo bendrijos mokestinio laikotarpio. Teigia, jog byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog ji padarė nusižengimus. Teismas nepagrįstai pripažino ją padarius nusižengimus, neteisingai įvertino byloje surinktus rodymus.

3.1. ANK 205 straipsnio 6 dalies taikymui būtina įrodymais pagrįsti konkrečius asmens apgaulingus veiksmus tvarkant buhalterinę apskaitą tikslu nuslėpti arba nuslepiant atitinkamą dydį mokesčių, kurie turėjo būti sumokėti pagal įstatymus, nustatyti, jog nuo nuslėptų ar neapskaitytų pajamų tikrinamu laikotarpiu buvo būtina sumokėti mokesčius pagal įstatymus. Žodis „apgaulingas“ lingvistine prasme reiškia „kuris su apgaule, klastingas“. Apgaulė – veiksmai, elgesys ar žodžiai, kuriais sąmoningai norima apgauti, suklaidinti. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas nukreiptas prieš pagrindinį buhalterinės apskaitos tikslą – parengti tinkamą ir objektyvią informaciją, kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis. Kitaip tariant, apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą ne tik renkama ir kaupiama tokia informacija, kuri neatspindi tikrųjų ūkio subjekto veiklos rezultatų, bet juos slepia. Tokios iškreiptos informacijos vienintelis ir esminis tikslas – suklaidinti konkrečius buhalterinės informacijos vartotojus.

3.2. Teismas nemotyvavo kaip pasireiškė apeliantės apgaulė, kokie konkretūs veiksmai ar neveikimas rodo jos siekį tyčia apgaulingai tvarkyti bendrijos buhalterinę apskaitą. Apeliantė neigia turėjusi tikslą tyčia apgaulingai tvarkyti bendrijos buhalterinę apskaitą, o nežymūs pažeidimai galėtų būti vertinami kaip netyčiniai, aplaidūs. Apeliantė pripažįsta, jog tvarkydama bendrijos buhalterinę apskaitą galbūt padarė nežymių pažeidimų, tačiau tokie pažeidimai neturi įtakos ir nekeičia bendrijos finansinių rodiklių, jų neiškreipia, o visos buhalterinės operacijos įformintos tinkamai, gauti pinigai apskaityti. Kai kuriais atvejais pirkėjams buvo pavėluojama išduoti pinigų priėmimą patvirtinančius dokumentus, tačiau visgi tokie dokumentai buvo sudaromi, o gauti pinigai apskaitomi kasoje. Taigi, iš apeliantės paaiškinimų matyti, jog ji neturėjo tikslo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir apgaulingai netvarkė, bendrijos veiklos rezultatai nebuvo slepiami, buvo viešinami ir prieinami.

3.3. Teismas nepagrįstai kritiškai, kaip gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės, vertino apeliantės teisminio nagrinėjimo metu pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus ir dokumentus. Apeliantės teigimu, tokie įrodymai patvirtina, jog tikrinamu laikotarpiu iš pirkėjų gautos grynųjų pinigų sumos buvo įneštos į bendrijos kasą.  Aplinkybė, jog apeliantė iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento turėjo atstovą ir neteikė tyrimui reikšmingų duomenų, tačiau reikšmingus duomenis teikė teisminio nagrinėjimo metu, nereiškia, kad toks jos elgesys prieštarauja ANK nuostatoms. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo nepriimti apeliantės papildomų dokumentų. Be to, iki protokolo apeliantei surašymo, apeliantė net negalėjo numatyti apie jai inkriminuotinus nusižengimus. Todėl nesant pareikštiems kaltinimams, nebuvo pagrindo teikti papildomus duomenis. Byloje pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), o ne apeliantei. Be to, prieš protokolo surašymą ir jį rašant, niekas neprašė, kad apeliantė pateiktų paaiškinimą dėl nusižengimų, nesiūlė ir nereikalavo papildomų dokumentų, o dokumentų, kurių iš jos reikalavo ji pateikė. Todėl tik teisme ji pateikė papildomus dokumentus.

3.4. Teismas, teikdamas didesnę įrodomąją reikšmę specialistės paaiškinimams ir atmesdamas apeliantės paaiškinimus ir jos poziciją patvirtinančius įrodymus dėl pinigų įnešimo į kasą, neteisingai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nuostatas. Teismas neatsižvelgė į tai, jog kasos knygos įrašai yra reikšmingi teisingam bylos išsprendimui ir turi lemiamą reikšmę inkriminuotų nusižengimų kvalifikavimui. Pagal Taisyklių 3 punktą, pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną (Taisyklių 11 punkto 3 dalis). Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą (Taisyklių 16 punkto 1 dalis). Ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens nustatyta tvarka kasininko ataskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko ataskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje (Taisyklių 17 punkto 2 dalis). Iš nurodytų Taisyklių turinio matyti, jog visos kasos operacijos turi būti įrašomos į kasos knygą. Pinigų įnešimai arba neįnešimai į kasą turi matytis iš registrinių kasos knygos įrašų. Šiuo atveju specialistė byloje pateikė išvadą dėl neapskaitytų pajamų neturėdama kasos knygos, t. y. neturėdama jokių duomenų apie įvykusias kasos operacijas. Taigi byloje pateiktą specialisto paaiškinimą teismas turėjo vertinti kritiškai ir juo nesivadovauti. Byloje apeliantės pateikti aktualaus, tikrinamo laikotarpio, kasos knygos išrašai rodo, jog ginčijamos pinigų sumos pagal kasos pajamų orderius bendrijoje gautos, užpajamuotos, įneštos į kasą ir atvaizduotos kasos knygoje. Apeliantė įrodė, jog gautas pinigų sumas tinkamai apskaitė, tinkamai deklaravo, sumokėjo mokesčius. Byloje nėra duomenų, jog institucija, kurios pareigūnas surašė protokolą, būtų iš apeliantės pareikalavęs bendrijos kasos knygą, kitus buhalterinius dokumentus. Kadangi tokių duomenų iš apeliantės nebuvo reikalaujama, ji pati pateikė šiuos duomenis. Teismas priėmė apeliantės pateiktus rašytinius duomenis,  todėl turėjo juos vertinti ir jais vadovautis.

3.5. Teismas nepagrįstai atsisakydamas byloje skirti kitam specialistui užduotį išvadai dėl byloje nagrinėjamų klausimų gauti, be pagrindo vadovavosi byloje apklaustos specialistės paaiškinimais, jog apeliantės pateikti papildomi dokumentai nekeičia išvados. Specialistė nepateikė ar ekspertizės akto, o tik rašytinį paaiškinimą, kuris nėra tapatus eksperto aktui ar specialisto išvadai. Teismas pripažino, jog byloje reikalingos specialios žinios, todėl be pagrindo vadovavosi specialistės paaiškinimu. Specialistė prieš teikdama paaiškinimą, neturėjo apeliantės pateiktų papildomų duomenų. Todėl specialistės paaiškinimas aiškiai prieštarauja byloje esamiems įrodymams. Tikrinamo laikotarpio kasos pajamų orderiai, kasos knygos išrašai, didžiosios knygos išrašai, sąskaitos, mokėjimai rodo, jog pinigai buvo įnešti į kasą, apskaityti kasos knygoje, naudojami bendrijos veikloje. Specialistė, turėdama būti nešališka, minėtais duomenimis be pagrindo nesivadovavo. Kadangi yra akivaizdūs prieštaravimai tarp specialistės paaiškinimų ir esamų bendrijos buhalterinių dokumentų, taip pat atsižvelgiant į tai, jog specialistė negalėjo tiksliai nurodyti, iš kokių bendrijos buhalterinių apskaitos dokumentų ji davė atitinkamus paaiškinimus, siekiant pašalinti esančius prieštaravimus ir abejones, yra pagrindas skirti užduotį kitam specialistui tikslu gauti išvadą apie tikrinamu laikotarpiu bendrijoje neva neapskaitytas sumas.

3.6. Teismas, padarydamas išvadą, jog nuo neapskaitytų sumų turėjo būti sumokėti mokesčiai, atitinkamai patikslintos deklaracijos, neteisingai sprendė dėl neapskaitytų sumų pobūdžio ir paskirties, neteisingai nustatė minėtų sumų apmokestinimo momentą, dėl to neteisingai taikė ir aiškino aktualias PVM įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas. Iš teisminio nagrinėjimo metu apeliantės pateikto rašytinio paaiškinimo turinio, matyti, jog ginčo sumos neturi būti apmokestintos PVM, kadangi yra avanso sumos. PVM įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog neatsižvelgiant į šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš perduodant prekes ar suteikiant paslaugas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės bus perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos (įstatyme visiškas arba dalinis atlygis, mokamas prieš prekės perdavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu). Jeigu avansas gaunamas, kai pagal sandorio sąlygas prekės bus perduotos arba visos paslaugos suteiktos anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti prekių tiekimo arba paslaugų teikimo apmokestinamuoju momentu laikyti avanso gavimo momentą ir nuo gauto avanso skaičiuoti PVM šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai apmokestinamoji vertė yra marža, apskaičiuota šio įstatymo 102 ir 107 straipsniuose nustatyta tvarka. VMI komentaras šiuo klausimu pateiktas su atitinkamais pavyzdžiais, kuriuo teismas turėjo vadovautis (https://www.infolex.lt/taA/mi Article.aspx?ld=884D7AD7-9CFF-4685-840E-B3435E08E0A2). Bendrijos klientai (pirkėjai) prieš užsakydami prekes atlikdavo mokėjimus avansu, o kai užsakymas būdavo įvykdytas ir pirkėjai atsiimdavo prekes, tuomet būdavo išrašoma PVM sąskaita faktūra, kas atitinka aptariamo įstatymo nuostatas. Teismas avansu gautų sumų apmokestinimo momento klausimo apskritai nesprendė, o apeliantės paaiškinimai bei pridėti įrodymai teismo neįvertinti ir dėl jų visiškai nepasisakyta. Akivaizdu, jog tikrinamu laikotarpiu apeliantė klientams pardavė prekių už bendrą 3 453 Eur pajamų sumą ir išrašė šiai sumai apskaitos dokumentus, t. y. kasos pajamų orderius, kurie pagrindžiančia pinigų mokėjimo (gavimo) faktą. Priešingos teismo išvados yra neteisingos.

4. Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba (toliau – Institucija), atsiliepimu su apeliantės skundu nesutinka. Teigia, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina apeliantės kaltę padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus. Visos teisiškai reikšmingos aplinkybės byloje nustatytos laikantis teisės normų, yra pakankamos, nuoseklios, logiškos ir patikimos. Jokių prieštaraujančių aplinkybių byloje nenustatyta ir neužfiksuota.

4.1. Institucija 2018 m. rugpjūčio 30 d. gavo kriminalinės žvalgybos informaciją, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjamos keraminės plytelės fiziniams asmenims neišduodant buhalterinės apskaitos dokumento, kuris  patvirtintų plytelių įsigijimą. Patikrinimo metu apeliantė paaiškinime ir administracinio nusižengimo protokole pripažino padariusi administracinius nusižengimus numatytus ANK 187 straipsnio 2 dalyje ir ANK 205 straipsnio 6 dalyje, dėl nusižengimų padarymo nuoširdžiai gailėjosi, pažadėjo artimiausiu metu patikslinti PVM deklaracijas, sumokėti mokesčius. Šios aplinkybės buvo vertinamos kaip jos  atsakomybę lengvinančios, tačiau bylą nagrinėjant teisme ji pakeitė parodymus ir kaltės nebepripažino, todėl apylinkės teismas sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių pagrįstai nenustatė.   

4.2. Iš patikrinimo metu paimtų ir iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautų užsakymo lapų turinio, užsakymus sudariusių fizinių asmenų paaiškinimų, matyti, kad dalį pardavimų apeliantė neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą ir nepateikė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų prekių įsigijimą ir pardavimą, taip siekdama nuslėpti ir nuslėpdama daugiau kaip 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių. 

4.3. Institucijos specialistas apžiūrėjęs paimtą iš MB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterį nustatė, kad jame kaupiami duomenys apie užsakymus, sudarytus su klientais dėl plytelių pardavimo. Kompiuteryje daugiau duomenų ir buhalterinės apskaitos dokumentų, susijusių su MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nenustatė. Sulyginus MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus su iš MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietos paimtame kompiuteryje rastais duomenimis, nustatyta, kad buhalterinės apskaitos dokumentai, pagrindžiantys įvykusias ūkines komercines operacijas, t. y. prekių pardavimą už 3 453 Eur, nebuvo pateikti buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei. Patikrinimo metu apeliantė nepateikė jokių papildomų MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie įrodytų jos nekaltumą. Tik teisme pradėjus nagrinėti bylą apeliantė pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus ir suvestinius registrus. Tarp patikrinimo metu pateiktų dokumentų nebuvo pateikti įmonės pirkimo ir pardavimo registrai, kuriuose butų matomi įmonės finansiniai rodikliai. Apeliantė apgaulingai tvarkė įmonėje buhalterinę apskaitą, nes ne visos ūkinės komercinės operacijos buvo įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą, o įmonės finansiniai rodikliai buvo iškreipti. Apeliantė MB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą, pirkimo ir pardavimo registrus, pateikė tik bylą pradėjus nagrinėti teisme. Šios priežastys, leidžia teigti, kad įmonėje dalis dokumentų buvo tyčia slepiami arba buvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą pradėjus administracinę teiseną. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, kuri neatspindi tikrųjų ūkio subjekto veiklos rezultatų. 

4.4. Nurodo, jog apeliantė tyrimo metu davė net kelis paaiškinimus apie įmonės veiklą ir padarytus nusižengimus. Patikrinimo metu ir duodama paaiškinimus apeliantė naudojosi advokato paslaugomis, kuris jai paaiškino, kokius administracinius nusižengimus ji galbūt padarė. Patikrinimo metu apeliantė nepasinaudojo teise ir nepateikė jokių papildomų dokumentų ar daiktų, kurie įrodytų jos nekaltumą. Ši aplinkybė leidžia daryti prielaidą, kad buhalterinės apskaitos dokumentai buvo surašyti vėliau, t. y. teisminio nagrinėjimo metu.

4.5. Specialistė teismui pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad ji turi specialių žinių duoti paaiškinimus apie MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkytą buhalterinę apskaitą. Prieštaravimai tarp specialistės paaiškinimo ir įmonės duomenų atsirado todėl, kad dalis svarbių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurių tikrumas kelia abejonių, t. y. kasos pajamų orderiai, kasos knygos išrašai, didžiosios knygos išrašai, sąskaitos, buvo pateiktos tik trečiojo teismo posėdžio metu. Be to, specialistė teisme paaiškino, kad pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos pagalba, galima išrašyti ir koreguoti atbuline data. Patikrinimo metu nustatyta, kad apeliantė neapskaitė 3 453 Eur pardavimų pajamų sumos įmonės buhalterinėje apskaitoje, o tai patvirtina ir klientų duoti paaiškinimai apie įsigytas prekes, gautus buhalterinės apskaitos dokumentus. Specialistė davė paaiškinimą ir jame nurodė nuo kokių įvykusių sandorių buvo skaičiuojamas nesumokėtas apmokestinamas PVM. Teismas byloje nesprendė klausimo dėl avansu gautų sumų apmokestinimo PVM. Mano, kad apylinkės teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, atmeta kaip nepagrįstus apeliantės  argumentus, jog teismas padarė faktines aplinkybes neatitinkančias išvadas dėl nagrinėjamų administracinių nusižengimų padarymo aplinkybių ir apelianto tyčinės kaltės padarius šiuos nusižengimus. Teismas argumentuotai motyvavo dėl apeliantės kvestionuojamų faktinių nusižengimų padarymo aplinkybių, jos iškeltų versijų dėl papildomų dokumentų (ne)pateikimo bylos nagrinėjimo teisme metu, objektyviai įvertino visetą byloje nustatytų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų, kurie, apygardos teismo įsitikinimu, įrodo apeliantės veikoje esant jai inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėtį.

6. Apeliantė, akcentuodama papildomų dokumentų ir paaiškinimo pateikimo teismui aplinkybę, kurie jos teigimu paneigia jai inkriminuotų nusižengimų sudėtį jos veiksmuose, nutyli ir nepagrįstai ignoruoja teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog patikrinimo metu iš jos vadovaujamos įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ paimtuose buhalterinės apskaitos dokumentuose ir kartu iš  įmonės apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiųstose pareigūnams visų MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nebuvo bei apeliantė patikrinimo metu ar nedelsdama po patikrinimo, nepateikė pareigūnams jokių dokumentų, kurie paneigtų nusižengimo protokole užfiksuotus, tikrinamuoju laikotarpiu nustatytus BAĮ reikalavimų pažeidimus.

7. Kvestionuodama specialistės R. K. 2018 m. spalio 30 d. paaiškinimo „Dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ turinį, apeliantė nepagrįstai sumenkina šios  specialistės motyvuotas išvadas. Specialistė pateikė išvadą apie MB „(duomenys neskelbtini)“ vedamos buhalterinės apskaitos pažeidimus, pagrįstai remdamasi aktualiais būtent tikrinamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentais, taip pat apeliantės 2018 m. spalio 17 d. paaiškinimu apie neapskaitytų pajamų MB „(duomenys neskelbtini)“ dydį, turėdama šios bendrovės banko sąskaitos įrašus bei nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. apskaitos registrus ir kitus Institucijos pateiktus jai dokumentus.

8. Todėl apygardos teismas, kartu atsižvelgdamas į tai, jog atliekant MB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, jame dalyvavo apeliantė ir jos pasikviestas atstovas advokatas V. A., pritaria apylinkės teismo nutarimo motyvams, jog apeliantė, kaip turinti aukštąjį ekonominį išsilavinimą bei pati faktiškai tvarkydama įmonės buhalterinę apskaitą, bendrijos finansinės veiklos patikrinimo metu turėjo suvokti, kad pareigūnams būtina pateikti visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Apeliantės papildomų įrodymų bei iš esmės priešingo paaiškinimo, nei jos duoto pareigūnams MB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu, pateikimas apylinkės teismui, vertintinas kaip nederantis su apeliantės kaip vadovės pareiga vykdyti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Be to, apylinkės teismas nutarime pagrįstai pažymėjo, jog dar 2018 m. lapkričio 13 d. apylinkės teismui grąžinus bylą Institucijai protokolo trūkumams pašalinti, apeliantė pareigūnams papildomų įrodymų neteikė.  

9. Taigi aptartų papildomų įrodymų ir paaiškinimo, kuriais apeliantė siekia paneigti nustatytų ir įrodytų byloje administracinių nusižengimų sudėtį jos veiksmuose, vertintinas kaip pavėluota, pagrįstų abejonių dėl jos sąžiningumo kelianti reakcija, nulemta siekio pabandyti išvengti atsakomybės. Kita vertus, apeliantei inkriminuota ne buhalterinės apskaitos dokumentų pareigūnams nepateikimo ar pavėluoto pateikimo ir pan. veika, o ji nubausta būtent už tai, kad įstatymo nustatyta tvarka būtent mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose deklaravo neteisingus duomenis apie faktiškai gautas bendrijos pajamas bei mokėtiną į valstybės biudžetą PVM sumą ir nedeklaravo apmokestinamų tiekimų ir pardavimų PVM sumų ir tokiu būdu savalaikiai į valstybės biudžetą nesumokėjo nustatyto dydžio PVM.

10. ANK 187 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė už neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. ANK 205 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo dešimt iki penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus. ANK 187 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo. ANK 205 straipsnio 6 dalies dispozicija yra materiali ir reikalauja nustatyti konkretaus dydžio nesumokėtų valstybei mokesčių dydį. Iš aptariamų straipsnių dalių dispozicijų matyti, jog abu nusižengimai suponuoja tyčinės kaltės požymio nustatymo trauktino administracinėn atsakomybėn asmens veiksmuose.

11. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas teismų praktikoje aiškinamas kaip sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (pvz. dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (BAĮ) 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (BAĮ 2 straipsnio 2 punktas). Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę.

12. Remdamasis nurodyto teisinio reguliavimo aspektais, įvertinęs faktines byloje nustatytas ir apylinkės teismo tinkamai ištirtas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog apeliantės argumentai dėl neva tyčios ar apgaulės jos veiksmuose nebuvimo, ar specialistės išvadų neteisingumo, yra nepagrįsti. Bylos medžiaga įrodyta, jog apeliantė apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą – tyčia mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose deklaravo neteisingus duomenis apie faktiškai gautas bendrijos pajamas bei mokėtiną į valstybės biudžetą PVM sumą ir tyčia realiai įvykusias ūkines operacijas nuslėpė, gautų pajamų nefiksavo ir neįtraukė į apskaitą norminių aktų nustatyta tvarka. Todėl apeliantė neturi likti nenubausta.

13. Apeliantės veiksmai apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kaip baustini, jai skirta galutinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams, skirta  įvertinus teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsižvelgus į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir nėra per griežta – baudos dydis lygus minimaliam tokios rūšies nuobaudos dydžiui, numatytam sankcijoje už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti ar keisti jo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

 administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. atstovo advokato E. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                 Dalius Jocys