Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-307/2020

Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00016-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2., 2.4.6.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, Lino Žukausko,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui,

nuteistojo gynėjui advokatui Tomui Kaminskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. (R. T.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams;

– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. T. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš R. T. Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteista 670,58 Eur proceso išlaidų, pervedant į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor bank Vilniaus skyriuje, banko kodas 40100.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       R. T. pripažintas kaltu ir pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2019 metų vasario 10 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Lenkijos Respublikoje, Varšuvos mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių antžeminių dalių, kurių svoris 18 141 g, ir narkotinių medžiagų – kokaino miltelių, kurių svoris 2 991 g, ir kuriuose yra 2 379,40 g gryno kokaino, ir šias narkotines medžiagas neteisėtai gabeno transporto priemone – lengvuoju automobiliu „BMW X6“, Rusijos Federacijos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paslėpęs po priekinėmis vairuotojo ir keleivio sėdynėmis slenksčiuose įrengtose slėptuvėse, kur 2018 m. vasario 11 d. apie 13.00 – 14.00 val., atvyko prie Lenkijos – Lietuvos valstybių sienos, kirto Lenkijos – Lietuvos valstybių sieną, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Kalvarijos užkardą, kuri yra adresu Kalvarijos savivaldybė, Salaperaugio kaimas ir toliau gabeno Lietuvos Respublikos teritorija apie 76 km, kol apie 14.00 val. Juragių kaimo, Kauno rajono savivaldybės teritorijoje jį sustabdė ir sulaikė Muitinės mobiliųjų grupių posto pareigūnai.

II.        Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniame skunde nuteistasis R. T. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam švelnesnę bausmę.

3.       Nesutikdamas su nuosprendžiu paskirta bausme apeliantas nurodo, kad skirdamas jam bausmę pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir dėl to paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu neatitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų ir paskirties bei savo griežtumu prieštarauja bausmės teisingumo principui. Nuteistojo vertinimu, motyvuotą švelnesnės bausmės skyrimo pagrindą nagrinėjamu atveju sudaro šios reikšmingos aplinkybės: jis visiškai pripažino jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir esmines faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Nors nuteistasis R. T. savo automobiliu gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis buvo nusikalstamų veikų iniciatorius ar organizatorius, ar kad dalyvavo nusikalstamų veikų planavime, slėptuvių įrengime, narkotinių ir psichotropinių medžiagų slėpime, ar kad nusikalstamos veikos buvo versliškos ir trukusios ilgą laiką. Iš bylos duomenų matyti, kad jis atliko tik kurjerio funkciją, taip siekdamas išspręsti kilusias finansines problemas. Jo gabentos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo sulaikytos ir paimtos iš apyvartos, jomis nebuvo disponuojama.

4.       Be to, nuteistasis R. T. anksčiau neteistas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat jis charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą ir nepilnamečių vaikų. Nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis R. T. buvo bedarbis ir nusikalstamas veikas daryti ryžosi dėl to, kad jo motina susirgo vėžiu ir jam reikėjo papildomų pinigų jos gydymui. Pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo R. T. padarytos nusikalstamos veikos netipinės, o jis nėra toks pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytas laisvės atėmimo bausmes. Nors pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę ir ją subendrino apėmimo būdu su pagal BK 199 straipsnio 4 dalį paskirta bausme, tačiau ši galutinė subendrinta bausmė nėra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir kaltininko asmenybei. Be to, skirdamas nuteistajam bausmę pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmės trukmę nustatė artimą šios nusikalstamos veikos sankcijoje numatytam vidurkiui, nors esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai ir įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes teismas galėjo skirti ir artimą minimaliai arba minimalią nusikalstamos veikos sankcijoje nustatytą bausmę.

5.       Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad aptartos bylos aplinkybes bei nuteistąjį charakterizuojantys duomenys patvirtina išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nuteistajam netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nepagrįstai nepaskyrė švelnesnės negu įstatymo nustatyta bausmės.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras – atmesti.

III.        Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6.       Nuteistojo R. T. apeliacinis skundas atmetamas.

7.       Apeliaciniame skunde nuteistasis R. T. neginčija kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, jo padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir šių veikų teisinio kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nepagrįstai nepaskyrė švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės.

8.       Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumo vertinimu, kai vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis skirtina kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis. Skirdamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas privalo vadovautis ir bausmės paskirtimi.

9.       Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu R. T. buvo nuteistas dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad mažesnį jo veikos pavojingumą patvirtina bylos duomenimis nustatyta aplinkybė, jog narkotinių medžiagų kontrabandoje jis atliko tik kurjerio vaidmenį, toks apelianto argumentas prieštarauja jo paties ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotiems parodymams. Iš jų matyti, kad apeliantas ne tik gabeno jo automobilyje įrengtoje slėptuvėje paslėptas narkotines medžiagas, bet ir aktyviai dalyvavo parengiant šią nusikalstamą veiką: sužinojęs, kad gabenant kvaišalus galima užsidirbti pinigų, jis susisiekė su asmeniu vardu ,,Vasilij“; perdavė jam savo automobilį slėptuvių įrengimui; nuvyko į Lenkijos Respubliką; narkotinių medžiagų pakrovimui paliko automobilį sutartoje vietoje Varšuvoje; žinodamas, kad narkotinės medžiagos automobilyje paslėptos, juo išvyko Rusijos Federacijos link.

9.1.        Iš bylos duomenų matyti, kad R. T. savo automobiliu kirto Lenkijos – Lietuvos valstybių sieną ir apie 14 val. buvo sulaikytas Kalvarijos savivaldybės teritorijoje. Apžiūrint automobilį nustatyta, jog jame įrengtose slėptuvėse R. T. gabeno 18 141 g narkotinių medžiagų –  kanapių antžeminių dalių bei 2 991 g narkotinės medžiagos – kokaino miltelių, kuriuose yra 2 379,4 g gryno kokaino. Lietuvos Respublikos  Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „ Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ sąraše nustatyta, jog kokaino labai didelio kiekio dydis – daugiau kaip 100 g, kanapių (antžeminių dalių) – daugiau kaip 2500 g. T. y. nuteistojo įgyto ir gabento kokaino kiekis net 23 kartus viršijo nustatytą labai didelio kiekio ribą. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šios narkotinės medžiagos nebuvo perduotos ar kitaip išplatintos tik dėl to, kad nuteistasis buvo sulaikytas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Akivaizdu, jog byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistojo vaidmens nusikalstamoje veikoje vertinti kaip antraeilio, o padarytos veikos kaip mažiau pavojingos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos atitinka rūšinį (tipinį) nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą. Byloje nėra išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistojo R. T. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, dėl kurių jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

10.       Sprendžiant klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo vertinamas ne tik nusikalstamos veikos pavojingumas, bet ir šią veiką padariusio asmens pavojingumas. Bylos duomenimis nuteistasis nedirba, turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, neteistas, charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vis dėlto, aptartos nuteistąjį R. T. teigiamai apibūdinančios aplinkybės neleidžia jo asmenybės vertinti kaip išimtinai mažiau pavojingos. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma bausmės skyrimui turinti reikšmės aplinkybė, jog jis turi šeimą ir nepilnamečių vaikų, yra gana dažna baudžiamosiose bylose ir yra daugiau tipinė nei išimtinė. Į kaltininko šeimines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-160/2011, 2K-448-303/2016 ir kt.). Be to, priešingai nei teigia apeliantas, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo pripažinti, kad jis (R. T.) nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Iš nuteistojo asmenybės apibūdinimo matyti, kad jis yra vidutinio amžiaus (gim. 1976 m.) ir darbingas, turintis pagrindinį išsilavinimą, neturintis sveikatos problemų, galintis dirbti ir gauti legalias pajamas. Iš teismui pateikto išrašo iš ligos istorijos matyti, jog nuteistojo motina dėl šlapimo pūslės vėžio paguldyta į ligoninę 2019 m. liepos 8 d., 2019 m. liepos 11 d. jai atlikta operacija, 2019 m. liepos 15 d. ji iš ligoninės išrašyta (t. 2, b. l. 34, 35). Duomenų, kad nuteistojo motinai reikalingas tolimesnis gydymas ar ji yra gydoma toliau, byloje nėra. Be to, kaip parodė pats nuteistasis, jis prieš aštuonis mėnesius iki nusikalstamų veikų padarymo savo lėšomis įgijo naują automobilį BMW X6, kurio vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 51 461,12 Eur (t. 1, b. l. 39, 132). Šios aplinkybės rodo, kad R. T. turtinė padėtis nebuvo tokia sunki ir beviltiška, kad reikėtų daryti savanaudiškas nusikalstamas veikas, jam tiesiog buvo priimtinesnis būdas pinigus uždirbti nusikalstamu būdu.

11.       Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes darytina išvada, kad byloje nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistojo R. T. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnių sankcijose nustatytų bausmių paskyrimas nuteistajam už jo nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nuteistojo R. T. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra tokios, kad galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, vien kuriomis galima pagrįsti sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Skiriant bausmę R. T. buvo atsižvelgta į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, todėl pripažinti, kad nuteistajam už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos neteisingos ar aiškiai per griežtos bausmės, nėra pagrindo. Nuteistajam R. T. paskirtos bausmės yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei jo asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Nuteistajam R. T. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, o pagal BK 199 straipsnio 4 dalį – bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Nuteistasis R. T. savo apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog pagal BK 199 straipsnio 4 dalį jam paskirta ne minimali pritaikyto baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyta bausmė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį ir yra bendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl šiuo atveju net ir švelnesnės bausmės pagal BK 199 straipsnio 4 dalį paskyrimas galutinės subendrintos bausmės dydžiui reikšmės neturėtų.

12.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog: ,,<...> kaltinamasis pagal užsakymą psichotropines medžiagas atsisiuntė kaip pašto siuntą (nurodęs savo gyvenamosios vietos adresą) iš kitos valstybės per Lietuvos valstybės sieną“. Šios nuosprendyje nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, kuri akivaizdi, nuosekliai skaitant visą nuosprendžio tekstą ir neturėjo esminės įtakos procesinio sprendimo byloje priėmimui, ir turi būti ištaisyta.

13.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, todėl, neperžengiant apeliacinių skundų ribų, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

        Nuteistojo R. T. (R. T.) apeliacinį skundą atmesti.

        Ištaisyti rašymo apsirikimą Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, pašalinant aplinkybes, jog kaltinamasis pagal užsakymą psichotropines medžiagas atsisiuntė kaip pašto siuntą (nurodęs savo gyvenamosios vietos adresą) iš kitos valstybės per Lietuvos valstybės sieną.

Teisėjai                                                                        Albinas Bielskis

                                                                                Regina Pocienė

                                                                                Linas Žukauskas