Administracinė byla Nr. eA-1661-552/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04111-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir Generalinė prokuratūra) išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. skundą ir išsamiai į jį atsakyti.
2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. spalio 30 d. elektroniniu laišku, pasirašytu kvalifikuotu elektroniniu parašu, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su skundu, kuriuo prašė ištirti, kodėl pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie tarnybinės atsakomybės taikymą, duomenų teikimą ir tarnybinius patikrinimus. Pareiškėjo teigimu, Generalinė prokuratūra privalėjo per 3 darbo dienas nuo jo skundo gavimo pradėti administracinę procedūrą, ją vykdyti, baigti priimdama administracinės procedūros sprendimą per 20 darbo dienų nuo jos pradžios ir per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroniniu paštu pareiškėjui pateikti atsakymą, pasirašytą atsakovo vadovo ar jo įgalioto asmens saugiu elektroniniu parašu. Pareiškėjas teigė iš atsakovo negavęs informacijos apie jo skundo nenagrinėjimą, administracinės procedūros sustabdymą, administracinės procedūros termino pratęsimą ar kitas aplinkybes. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad jo 2017 m. spalio 30 d. skundo reikalavimai susiję su Generalinės prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 17.2-6366, kuriame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas D. K. nustatė prokurorų E. M. ir V. J. pažeidimus ir pasiūlė generaliniam prokurorui pradėti tarnybinį patikrinimą. Pasak pareiškėjo, generalinis prokuroras nepaisė šio teikimo ir įstatymo nustatytais terminais neinformavo pareiškėjo apie priimtą sprendimą, nors pareiškėjas šios informacijos prašė, todėl Generalinė prokuratūra turi būti įpareigota išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. skundą ir į jį išsamiai atsakyti priimant administracinės procedūros sprendimą.
3. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Generalinė prokuratūra atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau tekste – ir VAĮ) nuostatos prokuratūrai taikomos tiek, kiek jos veiklos priimant sprendimus dėl prašymų ar skundų nenustato jos veiklą reglamentuojantis įstatymas. Asmenų skundai, prašymai ir pareiškimai Lietuvos Respublikos prokuratūroje nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 patvirtintu Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Pareiškėjo skundas Generalinėje prokuratūroje gautas 2017 m. spalio 30 d., tą pačią dieną užregistruotas ir pareiškėjui išsiųsta tai patvirtinanti pažyma. Skunde buvo prašoma nedelsiant informuoti apie priimtus sprendimus dėl tarnybinio patikrinimo, susijusio su ankstesniame pareiškėjo skunde nurodytais pažeidimais. Pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. skundas gautas elektroniniu paštu, todėl jį išnagrinėjus, 2017 m. lapkričio 6 d. į pareiškėjo nurodytą elektroninį paštą buvo išsiųstas Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro išsiuntimo dieną pasirašytas raštas Nr. 17.2.-8708, kuriame suteikta išsami informacija apie atliktą vidaus tyrimą. Atsakovas pabrėžė, kad iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) Generalinei prokuratūrai buvo atsiųsti ir ankstesni pareiškėjo skundai, šiuo elektroniniu paštu jam buvo pateikti ankstesni Generalinės prokuratūros atsakymai, dėl kurių siuntimo būdo pareiškėjas nereiškė jokių pretenzijų. Nurodytos aplinkybės atsakovui leido manyti, kad šis elektroninio pašto adresas yra teisingas ir pareiškėjas gavo 2017 m. lapkričio 6 d. atsakymą, o atsakovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių skundų nagrinėjimo prokuratūroje tvarką. Dėl generalinio prokuroro diskrecijos pradėti tarnybinį patikrinimą atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-181 patvirtintais Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatais (toliau – ir Nuostatai), generalinio prokuroro pavaduotojo pateikta informacija ir siūlymas dėl tarnybinio patikrinimo nėra imperatyvus nurodymas ir savaime nesuponuoja pareigos generaliniam prokurorui pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinio patikrinimo (ne)pradėjimas yra generalinio prokuroro diskrecija. Nagrinėjamu atveju įvertinęs generalinio prokuroro pavaduotojo tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją, generalinis prokuroras priėmė sprendimą pavesti Vidaus tyrimų skyriui atlikti vidinį tyrimą ir pateikti išvadą dėl tarnybinio patikrinimo tikslingumo. Surašius 2017 m. spalio 26 d. išvadą, kuriai generalinis prokuroras pritarė 2017 m. spalio 31 d., Vidaus tyrimų skyriuje buvo baigtas vidinis tyrimas dėl prokurorų V. J. ir E. M., išvadoje pasiūlyta tarnybinio patikrinimo dėl šių prokurorų nepradėti. Pagal Aprašo 5 ir 81 punktus, prokuratūra neteikia pareiškėjams informacijos apie prokuratūroje atlikto vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Kadangi Aprašo 81 punkte nustatyta, kad pareiškėjui jo prašymu teikiami duomenys apie tarnybinio patikrinimo pradėjimą, nutraukimą ar užbaigimą, gavus pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. kreipimąsi, buvo parengtas ir pareiškėjui išsiųstas 2017 m. lapkričio 6 d. atsakymas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad:
6.1. Pareiškėjas elektroniniu paštu 2017 m. spalio 30 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, siuntė generaliniam prokurorui adresuotą elektroniniu parašu pasirašytą skundą, kuriame nurodė, kad iš 2017 m. rugpjūčio 3 d. atsakymo sužinojo, jog generalinio prokuroro pavaduotojas pasiūlė generaliniam prokurorui pradėti tarnybinį patikrinimą dėl prokurorų E. M. ir V. J. galbūt padarytų tarnybinių pažeidimų, todėl generalinis prokuroras privalėjo priimti sprendimus dėl tarnybinio patikrinimo ir informuoti pareiškėją apie tarnybinio patikrinimo eigą bei rezultatus, nes toks reikalavimas buvo išreikštas pareiškėjo 2017 m. liepos 16 d. skunde. Pareiškėjas nurodė negavęs jokios informacijos, todėl prašė: 1) informuoti apie priimtus sprendimus dėl tarnybinio patikrinimo; 2) ištirti pažeidimą, t. y. pareiškėjo neinformavimą, taikyti atsakingiems darbuotojams atsakomybę ir išsamiai informuoti pareiškėją apie tarnybinį patikrinimą pateikiant jo duomenis; 3) pažyma patvirtinti šio skundo priėmimą.
6.2. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras parengė ir pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu išsiuntė 2017 m. lapkričio 6 d. atsakymą, kuriame nurodė, kad: generalinio prokuroro pavedimu buvo atliktas vidaus tyrimas dėl prokurorų E. M. ir V. J. veiksmų; išnagrinėjęs motyvuotą tyrimo išvadą, generalinis prokuroras 2017 m. spalio 31 d. sprendimu nutarė nepradėti nurodytų prokurorų tarnybinio patikrinimo, nes jų veiksmus ir klaidingą sprendimą nenagrinėti pareiškėjo skundų lėmė paaiškėjusios Dokumentų valdymo skyriaus darbuotojų klaidos; pareiškėjas informuotas apie tai, kad jo skundo nagrinėjimo termino pažeidimas generalinio prokuroro nurodymu bus svarstomas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vadovų pasitarime, kur, be kita ko, bus sprendžiama ir dėl Aprašo nuostatų, kitų prokuratūros teisės aktų tobulinimo, kad panašaus pobūdžio pažeidimai nesikartotų; vadovaujantis Aprašo 68 ir 74 punktais, detalesnė informacija apie vidaus administravimo procedūras, susijusias su tarnybine atsakomybe, pareiškėjui negali būti teikiama, o šis informacinio pobūdžio atsakymas neskundžiamas.
6.3. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Š. Š. iš savo tarnybinio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 6 d. nusiuntė elektroninį laišką į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo informavo, kad Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro pavedimu siunčia 2017 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. 17.2-8708, prašė patvirtinti laiško gavimą. Kaip laiško priedas įkeltas pdf formato dokumentas – 2017 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. 17.2-8708.pdf.
7. Remdamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui teisės aktais priskiriamos plačios baudžiamosios procesinės funkcijos, tačiau jo baudžiamoji procesinė veikla tiriant ir atskleidžiant nusikalstamas veikas nepaneigia atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiklos vykdant kitas įstatymo jam priskirtas funkcijas. Todėl teismas darė išvadą, kad kilusiam ginčui aktualus teisinis reguliavimas, nustatytas Viešojo administravimo įstatyme ir Apraše.
8. Pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. kreipimosi turinį įvertinęs Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnyje pateiktų skundo ir prašymo sąvokų kontekste, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. kreipimasis į Generalinę prokuratūrą laikytinas prašymu – bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas teikdamas 2017 m. spalio 30 d. kreipimąsi siekė tarnybinės (drausminės) atsakomybės jo ankstesnius skundus dėl nepradėto ikiteisminio tyrimo netinkamai nagrinėjusiems prokurorams taikymo, kitų tarnautojų veiklos įvertinimo ir prašė informacijos apie priimtus sprendimus. Todėl 2017 m. spalio 30 d. pareiškėjo kreipimasis turėjo būti nagrinėjamas VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, taikoma prašymų nagrinėjimui nepradedant administracinės procedūros.
9. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. kreipimasis Apraše nustatyta tvarka buvo užregistruotas, generalinis prokuroras 2017 m. spalio 31 d. rezoliucija pavedė šį kreipimąsi išnagrinėti ir atsakymą į jį parengti konkrečiam prokurorui – R. P. Atsižvelgiant į Aprašo 42 punkte įtvirtintą gauto prašymo išnagrinėjimo terminą, pareiškėjo prašymas turėjo būti išnagrinėtas, t. y. atsakymas į jį parengtas per 20 darbo dienų, t. y. iki 2017 m. lapkričio 28 d. Kadangi pareiškėjas į atsakovą kreipėsi elektroniniu laišku ir nenurodė kitų informavimo būdų, atsakovas pateikti jo kreipimosi išnagrinėjimo rezultatą privalėjo analogišku būdu, t. y. elektroniniu paštu. Atsakovo pateiktas 2017 m. lapkričio 6 d. atsakymas pareiškėjui jo nurodytu elektroninio pašto adresu išsiųstas 2017 m. lapkričio 6 d. Susietai įvertinęs 2016 m. lapkričio 6 d. atsakymo turinį ir pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. kreipimosi reikalavimus, teismas darė išvadą, kad 2017 m. lapkričio 6 d. raštu pareiškėjas informuotas apie generalinio prokuroro sprendimus dėl tarnybinio patikrinimo dėl prokurorų E. M. ir V. J. veiksmų rezultatų, taip pat dėl prokurorų veiklos nagrinėjant asmenų skundus ir teisės aktų tobulinimo, t. y. 2016 m. lapkričio 6 d. atsakymas parengtas atsižvelgiant į pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. kreipimosi turinį.
10. Teismas taip pat nurodė, jog iš pareiškėjo skundo ir rašytinių paaiškinimų galima suprasti, kad pareiškėjas Generalinės prokuratūros neveikimą nagrinėjant 2017 m. spalio 30 d. kreipimąsi, be kita ko, siejo su aplinkybe, kad byloje esantis 2017 m. lapkričio 6 d. atsakymas, pažyma apie priimtą skundą nėra tinkamai patvirtinti, nepasirašyti įgalioto asmens elektroniniu parašu, todėl yra niekiniai. Teismo vertinimu, pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalį atsakymas, siunčiamas elektroniniu paštu, turi būti pasirašytas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo saugiu elektroniniu parašu. Iš esmės toks pat reikalavimas nustatytas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 45 punkte. Todėl teismas sutiko su pareiškėju, kad elektroniniu paštu siųstas dokumentas (skaitmeninis 2017 m. lapkričio 6 d. atsakymo nuorašas) turėjo būti atitinkamai pažymėtas ir patvirtintas jį pasirašiusio asmens saugiu elektroniniu parašu. Vis dėlto šį pažeidimą pirmosios instancijos teismas laikė formaliu, nes jis nepaneigė 2017 m. lapkričio 6 d. atsakymo parengimo fakto, dėl šio pažeidimo nebuvo pažeista pareiškėjo teisė gauti informaciją. Teismui nekilo abejonių dėl 2017 m. lapkričio 6 d. atsakymo tikrumo, autentiškumo.
11. Konstatavęs, kad pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. kreipimasis Generalinėje prokuratūroje buvo išnagrinėtas pateikus 2017 m. lapkričio 6 d. atsakymą, pareiškėjo reikalavimą išnagrinėti jo 2017 m. spalio 30 d. kreipimąsi ir į jį atsakyti teismas atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas 2017 m. lapkričio 6 d. atsakymo teismui neskundė, todėl šio atsakymo teisėtumas ir pagrįstumas šioje administracinėje byloje nebuvo vertinamas.
III.
12. Pareiškėjas G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. (apeliaciniame skunde nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo data – 2018 m. balandžio 8 d. laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.
13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą laikė prašymu, nes savo 2017 m. spalio 30 d. kreipimesi pareiškėjas visiškai aiškiai nurodė, kad generalinis prokuroras, turėjęs pareigą priimti sprendimus dėl tarnybinio patikrinimo ir, pareiškėjui prašant, apie tai pareiškėją informuoti, to nepadarė net ir pareiškėjui kartotinai raginant atsakovo darbuotojus telefonu. Paaiškinęs šį atsakovo padarytą pažeidimą (informacijos nepateikimą), pareiškėjas nurodė, kad tai pažeidė jo teises ir teisėtus interesus ir prašė juos apginti, suformuluodamas konkrečius prašymus, todėl minėtas jo kreipimasis turi būti laikomas skundu VAĮ 2 straipsnio 15 dalies prasme. Pareiškėjo reikalavimai pateikti ankščiau jam nepateiktą informaciją ir taikyti atsakomybę šios informacijos nepateikusiems darbuotojams yra būdas apginti jo pažeistą teisę gauti tą informaciją. Pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. kreipimasis būtų skundas, net jeigu pareiškėjas jame nebūtų suformulavęs konkrečių reikalavimų, kadangi skunde buvo aiškiai nurodytas atsakovo padarytas pažeidimas ir pareiškėjo pažeistos teisės bei teisėti interesai, todėl atsakovui bet kuriuo atveju būtų aišku, kaip turi būti apgintos pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Atsakovas 2017 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 17.2-8708 pripažįsta, kad informacija pareiškėjui faktiškai nebuvo pateikta, o tai tik patvirtinta, kad pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. kreipimasis privalėjo būti nagrinėjamas kaip skundas pradedant administracinę procedūrą.
13.2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. skundo nagrinėjime dalyvavo pats generalinis prokuroras, nors jis to negalėjo daryti, kadangi įstatymo nustatytais terminais jis pats neatliko savo pareigos – pavaduotojo D. K. 2017 m. rugpjūčio 3 d. teikimu nepriėmė sprendimo dėl tarnybinio patikrinimo ir neinformavo pareiškėjo. Kadangi pareiškėjas 2017 m. spalio 30 d. skunde faktiškai nurodė generalinio prokuroro padarytus pažeidimus ir jam adresavo skundą, prokuroras privalėjo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio, Prokuratūros įstatymo VII skirsnio nustatyta tvarka nusišalinti nuo tokio skundo nagrinėjimo ir skundą perduoti jį į pareigas priėmusiam asmeniui – Lietuvos Respublikos Prezidentui.
13.3. Pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į įstatymais pagrįstą ir objektyvų skundo nagrinėjimą, o to nepadaręs, priėjo prie nepagrįstos išvados, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas. Teismo aiškinimas, kad dėl tinkamai nepažymėto ir nepasirašyto saugiu elektroniniu parašu rašto nebuvo pažeista pareiškėjo teisė gauti informaciją, yra nepagrįstas ir klaidingas. Pareiškėjas turi teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų jo prašymų ir skundų nagrinėjimą bei gauti informaciją įstatymo nustatyta forma. Faktas, kad teismui nekilo abejonių dėl 2017 m. lapkričio 6 d. atsakymo tikrumo bei autentiškumo, neturi jokios reikšmės pareiškėjo teisei gauti informaciją tinkama forma.
13.4. Pareiškėjas 2017 m. spalio 30 d. skunde prašė taikyti atsakomybę pažeidimus padariusiems darbuotojams, o 2017 m. lapkričio 6 d. atsakyme atsakovas šiuo klausimu, taigi šiuo klausimu valios neišreiškė visiškai nebuvo nagrinėtas, todėl atsakovo raštas negali būti pripažintas atsakymu.
14. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
15. Generalinė prokuratūra nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo rašytinius įrodymus, išdėstė ginčui aktualias teisės normas, pasisakė dėl esminių pareiškėjo skundo argumentų bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. kreipimasis pagal savo turinį pagrįstai įvertintas kaip prašymas. Pareiškėjo teiginiai, kad 2017 m. lapkričio 6 d. rašte Generalinė prokuratūra pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą, neatitinka tikrovės, kadangi minėtame rašte atsakovas pasisakė dėl ankstesnio pareiškėjo skundo (Nr. AP-12410) nagrinėjimo termino pažeidimo ir taikytinų prevencinio pobūdžio priemonių. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad generalinis prokuroras turėjo nusišalinti nuo 2017 m. spalio 30 d. skundo nagrinėjimo, nes Valstybės tarnybos įstatymas prokurorams netaikomas. Be to, šis pareiškėjo argumentas nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, nes 2017 m. lapkričio 6 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas teismui neskundė. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad 2017 m. lapkričio 6 d. rašte nėra išreikšta atsakovo valia dėl tarnybinės atsakomybės pažeidimus padariusiems prokurorams, taip pat neatitinka tikrovės, kadangi minėtame rašte nurodyta, jog generalinis prokuroras nusprendė nepradėti tarnybinio patikrinimo dėl prokurorų E. M. ir V. J. veiksmų bei nurodytas tokio sprendimo motyvas – kad klaidingą sprendimą nenagrinėti pareiškėjo skundų lėmė ne prokurorų veiksmai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Ginčas šioje byloje kilo dėl įpareigojimo Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. kreipimąsi ir jam tinkamai atsakyti.
17. Pareiškėjas manė, jog jis negavo tinkamo turinio ir formos atsakymo į savo kreipimąsi, kuriame jis prašė taikyti tarnybinę atsakomybę konkretiems prokurorams ir apie tai jį informuoti, todėl kreipėsi į administracinį teismą.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, kad atsakovas 2017 m. lapkričio 6 d. raštu atsakė pareiškėjui ir suteikė jo prašytą informaciją, o atsakymo formos ir pasirašymo trūkumai nėra esminiai.
19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą trimis pagrindiniais aspektais – jo kreipimasis nepagrįstai laikytas prašymu Viešojo administravimo įstatymo prasme, teismas nepasisakė dėl Generalinio prokuroro šališkumo ir galimybių nagrinėti jo kreipimąsi, teismas neteisingai įvertino tai, kad atsakymas nėra pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, todėl yra niekinis.
20. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai nustatė svarbias ginčo nagrinėjimui faktines aplinkybes ir byloje taikytinas teisės normas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas į Generalinę prokuratūrą pirmą kartą kreipėsi 2017 m. liepos 17 d. ir gavo 2017 m. rugpjūčio 3 d. atsakymą. Minėtame 2017 m. liepos 17 d. skunde jis nurodė, jo manymu, prokurorų padarytus tarnybinius nusižengimus ir prašė juos patraukti atsakomybėn. Vėliau, manydamas, kad jau turėjo būti išspręstas jo apskųstų prokurorų tarnybinės atsakomybės klausimas ir jis apie tai informuotas, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą 2017 m. spalio 30 d. raštu, kuriame iš esmės prašė atsakyti, kodėl jis nebuvo informuotas apie tarnybinės atsakomybės taikymą prokurorams. Pareiškėjui buvo atsakyta 2017 m. lapkričio 6 d. raštu, kurio skaitmeninė kopija buvo išsiųsta pareiškėjui jo nurodytu e. pašto adresu.
22. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Generalinė prokuratūra nagrinėjamu atveju veikė kaip viešojo administravimo subjektas, pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. kreipimasis nebuvo tiesiogiai susijęs su ikiteisminio tyrimo vykdymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas, nagrinėdamas ir atsakydamas į pareiškėjo raštus, turėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymu ir Aprašu.
23. Nors apeliantas teigia, jog jo 2017 m. spalio 30 d. raštas turėjo būti laikomas skundu Viešojo administravimo įstatymo požiūriu ir dėl jo turėjo būti pradėta administracinė procedūra, teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka. Byloje nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma, primintina, kad Viešojo administravimo įstatymas numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 14 d.); skundu vadinamas asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 15 d.), o pranešimu – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 16 d.). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka, prašymai – Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nustatyta tvarka.
24. Pareiškėjas 2017 m. spalio 30 d. raštu iš esmės prašė suteikti jam informaciją apie tai, ar ištirtas ir kaip ištirtas jo 2017 m. liepos 17 d. skundas, taigi 2017 m. spalio 30 d. pareiškėjo kreipimasis į atsakovą pagrįstai laikytas prašymu ir administracinės procedūros pradėjimas dėl tokio turinio dokumento būtų perteklinis. Taigi apeliacinio skundo argumentai, susiję su būtinu administracinės procedūros pradėjimu Generalinėje prokuratūroje yra nepagrįsti.
25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 2017 m. lapkričio 6 d. atsakymo pareiškėjui atsiuntimo forma ir rekvizitai neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes atsakovo atsakymas nebuvo pasirašytas saugiu elektroniniu parašu. Kartu pripažintina teisinga teismo išvada, kad šis pažeidimas nedaro atsakymo niekiniu, nes pagrindinė informacija, kurios prašė pareiškėjas, jam buvo suteikta ir, kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis suprato atsakymo esmę. Šiuo atsakymu pareiškėjas buvo informuotas, kokių priemonių buvo imtasi, kad pareiškėjo nurodytų dokumentų tvarkymo pažeidimų Generalinėje prokuratūroje nebūtų ateityje bei koks sprendimas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo buvo priimtas jo 2017 m. liepos 17 d. skunde minėtų prokurorų atžvilgiu.
26. Be to, administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į instituciją, informuodamas apie, jo manymu, pareigūnų padarytus tarnybinius nusižengimus, jis pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuotas apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-241/2013, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015). Be to, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (ABTĮ 88 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015).
27. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentas, susijęs su tuo, kad atsakovas pareiškėjui 2017 m. lapkričio 6 d. atsakyme konkrečiau nepasisakė dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, yra taip pat nepagrįstas. Tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams klausimai priskirti Generalinio prokuroro išimtinei diskrecijai, pareiškėjas neturi teisės to reikalauti arba gauti dar detalesnės informacijos apie vidaus administravimo procedūras Generalinėje prokuratūroje.
28. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl generalinio prokuroro teisės nagrinėti jo kreipimąsi ir galimo šališkumo. Teisėjų kolegija pažymi, jog Valstybės tarnybos įstatymas prokurorams nėra taikomas, o Prokuratūros įstatymo VII skirsnis nenumato galimybės perduoti nagrinėti prokurorų tarnybinės atsakomybės klausimus Lietuvos Respublikos Prezidentui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sprendime pasisako tik dėl esminių skundo argumentų, o kiti argumentai, neturintys įtakos teismo padarytoms išvadoms, nėra aptarti. Tai nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo nepakankamai motyvuotu, nes iš sprendimo turinio matyti, kokiais faktiniais duomenimis ir teisės aktų normomis rėmėsi teismas bei kokias išvadas dėl ginčo esmės jis padarė.
29. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius