Administracinė byla Nr. TA-17-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03311-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo, 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo 650 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 24 d. (pagal spaudą ant voko) pateiktą apeliacinį skundą, nustatęs, kad praleistas skundo pateikimo terminas.

II.

Pareiškėjas A. K. pateikė prašymą dėl apeliacinio skundo pateikimo termino atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir jo skundą priimti.

Prašyme nurodo, kad sprendimo apskundimo terminą skaičiavo nuo sprendimo įteikimo jam dienos, t. y. 2015 m. lapkričio 13 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009). Tokiu būdu siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jų galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-235/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. lapkričio 6 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2015 m. lapkričio 20 d. Pareiškėjo apeliacinis skundas teismui pirmą kartą buvo išsiųstas tik 2015 m. lapkričio 24 d. (b. l. 51), t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pateiktame prašyme dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo pareiškėjas nenurodo objektyvių, termino praleidimą pateisinančių aplinkybių.

Bylos medžiaga patvirtina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo nuorašas pareiškėjui buvo įteiktas 2015 m. lapkričio 13 d. (b. l. 50), t. y. jis buvo pareiškėjui įteiktas laiku, likus pakankamai laiko sprendimą apskųsti apeliaciniu skundu įstatyme nustatytu terminu. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis klydo dėl apskundimo termino skaičiavimo laikytina subjektyvia, visiškai nuo pareiškėjo valios priklausančia aplinkybe, kuri negali pateisinti termino praleidimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir neveikė pakankami operatyviai, jo nurodyta termino praleidimo priežastis nelaikytina svarbia ir objektyvia, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. K. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.